Civilinė byla Nr. eA2-6978-446/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00833-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.3

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3732-1003/2023 pagal pareiškėjų S. Č. ir A. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AS Inbank filialas, AS Bigbank filialas, AB TF bank.   

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-3732-1003/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Prašyme pareiškėja nurodė, kad bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „R2L“ yra S. Č. kreditorius, turintis galiojančią ir neginčytiną reikalavimo teisę į pareiškėją dėl 66497 Eur nuostolių įmonei atlyginimo. Kartu kreditorius turi ir turėjo teisinį suinteresuotumą skolininko turto pasidalijimu, esančiu bendrosios jungtinės nuosavybės objektu. Kreditorinę reikalavimo teisę į pareiškėją patvirtina įsiteisėję teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-16933-1184/2023. Šiuo sprendimu taip pat iš pareiškėjo buvo priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 1223 Eur žyminis mokestis. Prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiantis asmuo yra sutuoktinių kreditorius, turėjęs suinteresuotumą santuokos nutraukimo byloje ir pareiškėjų turto pasidalijimu. Reikalavimo teisę į pareiškėją S. Č. kilo deliktinės atsakomybės pagrindu dėl to, kad pareiškėjas S. Č., eidamas direktoriaus pareigas ir savo veiksmais/neveikimu sukėlė žalą įmonei, kuri de facto egzistavo žalos atlyginimo prievolė dar iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, todėl teismo sprendimo priėmimo metu kreditorius jau turėjo suinteresuotumą santuokos nutraukimo baigtimi ir turėjo būti įtrauktas į bylą. Asmuo įmonėje vadovo pareigas ėjo 2022 m. lapkričio 18 d. – 2023 m. liepos 10 d., šiuo laikotarpiu tęstiniais veiksmais sukeldamas žalą įmonei. Teismo sprendimas, pagal kurį buvusiai sutuoktinei, pažeidžiant kreditoriaus interesus, perleido visą savo nekilnojamąjį turtą buvo priimtas (duomenys neskelbtini)., t. y. 3 mėn. iki tol, kol bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartimi buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų įmonėje. Dėl teismo patvirtintos imperatyvias teises normas pažeidžiančios sutarties pareiškėjas dirbtinai tapo nemokiu ir nebėra objektyvių galimybių į jį efektyviai nukreipti išieškojimo, tokiu būdu apginant daugumos bankroto byloje kreditorių interesus, kurie dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo patyrė žalą, kurią vėliau patvirtino teismo sprendimas. Teismas tvirtindamas susitarimą buvo suklaidintas klaidingo pareiškėjų patvirtinimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo (6.4 p), todėl priimdamas sprendimą – padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, t. y. patvirtino kreditoriaus teises pažeidžiantį šalių susitarimą. Šiuo atveju pareiškėjai pareigos informuoti kreditorių neįvykdė, neinformavo kreditoriaus apie santuokos nutraukimo bylą, dėlto kreditorius negalėjo įstatyti į bylą ir ginčyti turto pasidalijimo, nukrypstant nuo lygių sutuoktinių dalių prezumpcijos, dėl kurios S. Č. dirbtinai tapo nemokiu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 p nurodo, kad teismo procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. pareiškėjai pareigos informuoti kreditorių neįvykdė, neinformavo kreditoriaus apie santuokos nutraukimo bylą, dėlto kreditorius negalėjo įstatyti į bylą ir ginčyti turto pasidalijimo, nukrypstant nuo lygių sutuoktinių dalių prezumpcijos, dėl kurios S. Č. dirbtinai tapo nemokiu. Šiuo atveju teismo sprendimu nutraukiant santuoką ir patvirtinta sutartimi, buvo pažeistas lygių turto dalių principas. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Įstatymų leidėjas įtvirtina imperatyvų reguliavimą, pagal kurį nukrypimas yra galimas tik išimtiniais, aiškiai kodekse numatytais atvejais. Šiuo atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartis aiškiai nukrypo nuo lygių turto dalių principo, dėl to kreditoriaus skolininkas pato nemokiu, tokiu būdu buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida ir pažeisti kreditoriaus interesai.

        Suinteresuotas asmuo A. Č. prašo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ji nurodė, kad gyvenant santuokoje ji ir S. Č. 2019 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06A1918211535-12 su AB SEB banku dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo su priklausiniais įsigijimo. Visą santuokos laikotarpį A. Č. dirbo ir gavo stabilias pajamas. Paskolos pradinis įnašas – 8 000 Eur sumokėtas iš A. Č. asmeninių lėšų, kurias jai padovanojo mama J. V.. Dovana buvo asmeniškai A. Č., todėl paskolos pradinis įnašas laikytinas sumokėtu iš asmeninių A. Č. lėšų. Paskolos ėmimo ir nekilnojamojo turto įgijimo laikotarpiu S. Č. buvo įsidarbinęs vairuotoju, tačiau dirbo tik pusę metų, jokio kito pastovaus darbo jis neturėjo. Įsidarbinęs padirbdavo porą dienų, tačiau dėl alkoholio vartojimo jį atleisdavo. Nei asmeninių santaupų, nei darbinių ar kitokių pajamų S. Č. neturėjo, todėl visą paskolos mokėjimo laikotarpį paskolos įmokas mokėjo A. Č. iš savo pajamų. Iš 2020 m. darbo užmokesčio pažymos matyti, kad tais metais A. Č. mėnesinis pajamų vidurkis buvo 1549 Eur. Jos ir S. Č. šeima faktiškai iširusi nuo 2021 metų vidurio, kartu jie nebegyvena nuo 2021 m. pradžios. 2022 m. gruodį ji jau kreipėsi į advokatų kontorą dėl santuokos nutraukimo, t. y. vienas mėnuo po nurodomos datos, kada S. Č. pradėjo eiti vadovaujančias pareigas BUAB „R2L”. Iškart buvo rengiamas prašymas nutraukti santuoką ir po dviejų mėnesių pateiktas teismui. Ji ne tik kad nežinojo, jog S. Č. tęstiniais veiksmais kėlė žalą BUAB „R2L”, bet iš vis nežinojo, kad jis yra dirbantis ir joje eina vadovaujančias pareigas. S. Č. sutuoktinei tokios informacijos nebuvo atskleidęs, galimai todėl, kad yra jai skolingas 24000 Eur, kuriuos ji jam paskolino, norėdama, kad išspręstų problemas dėl sukelto autoįvykio užsienyje. Santuokos nutraukimo metu sutuoktiniai turėjo šiuose kreditorinius įsiskolinimus – minėtą paskolą būstui SEB banke ir asmeninį vartojimo kreditą, suteiktą vartojimo kredito sutartimi su „AS Inbank filialas”, sutarties Nr. VLL20118VNPA, sutarties data 2022-01-18, paskolos suma 2000 Eur, sutarties terminas 72 mėn. Išsiaiškinus, kad S. Č. turi tris asmeninių poreikių tenkinimui skirtus kreditus - vieną AS Inbank filiale, vieną AS Bigbank filiale ir vieną AB TF bank, šiuos kreditorius įtraukė į bylą, visi įsiskolinimai nurodyti 2023-03-09 teismui pateiktoje patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dalindamiesi santuokoje įgytą turtą, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo, nes visas santuokoje įgytas turtas buvo įgytas už A. Č. asmenines lėšas – dovanotą 8000 Eur sumą, kurią gavo iš mamos, visą paskolą nuo pat pradžių įmokomis mokėjo ir tebemoka viena pati A. Č.. Santuokos nutraukimo metu ji asmeniškai, iš savo lėšų, buvo išmokėjusi 8339,42 Eur paskolos. Kartu su pradiniu įnašu tai sudarė 16339,42 Eur. Šiai dienai A. Č. yra išmokėjusi 13756 Eur, kas su pradiniu įnašu sudaro 21756,83 Eur sumą. Be to, S. Č. neišlaikė ir neišlaiko nepilnamečio sūnaus, tad visa išlaikymo našta nuo jo gimimo tenka A. Č., dalindamiesi turtą sutuoktiniai įvertino ir S. Č. įsiskolinimą A. Č., kurio dydis buvo ir tebėra 24000 Eur. A. Č. ir S. Č. laisva valia pasidalino santuokoje įgytą turtą, atsižvelgdami į visas jau nurodytas aplinkybes, teismas nesikišo į sutuoktinių pasirinktą santuokinio turto padalijimo būdą. Būtent toks šio turto padalijimas atitiko sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, todėl procesas neturi būti atnaujinamas.

Suinteresuotas asmuo S. Č. prašo atmesti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsiliepime nurodė, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – garažu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais, įsigytas santuokos metu, gavus paskolą iš AB SEB banko, pradiniam įnašui (8000 Eur) panaudotos asmeninės sutuoktinės A. Č. lėšos, kurias jai padovanojo jos mama. Visą paskolą iš savo lėšų mokėjo ir tebemoka A. Č.. Jis neprisidėjo prie šeimos ir sūnaus išlaikymo, paskolos grąžinimo, pradinio įnašų sumokėjimo, būsto išlaikymo, buvo skolingas sutuoktinei, be jos sutikimo pardavė jos pirktus automobilius ir pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms, todėl teisingiausia tiek A. Č., tiek nepilnamečio sūnaus atžvilgiu buvo nekilnojamąjį turtą palikti buvusiai sutuoktinei.

Suinteresuotas asmuo TF Bank AB atsiliepime nurodė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. TF Bank su klientu S. Č. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 713180402, vadovaujantis kuria buvo suteiktas 6500 Eur kreditas. Įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo vykdomi tinkamai, todėl 2023 m. kovo 25 d. TF Bank išsiuntė pranešimą, kuriuo nutraukė sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo, 2023 m. kovo 25 d. nuosavybės teisės į skolą perėjo naujajam kreditoriui UAB OMEGA INVEST OÜ (Estijos juridinio asmens kodas 10866568).

Suinteresuotas asmuo AS „Inbank filialas“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ 2024-04-18 prašymui dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eA2-6978-446/2024.

Prašymas netenkintinas. 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnyje detalizuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, pirmiausia teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Antra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370) straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 369 straipsnis).

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „R2L“ atnaujinti procesą byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių A. Č. ir S. Č. sutikimu prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, jog klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3732-1003/2023 A. Č. ir S. Č. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išspręsti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, tarp kurių ir santuokoje įgyto turto padalijimas tarp buvusių sutuoktinių. Be kita ko, sutuoktiniai susitarė ir teismas patvirtino sąlygas, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo su garažu, ūkio pastatu ir dalimi kiemo statinių, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka A. Č. asmeninėn nuosavybėn, šio turto įsigijimui AB SEB banko suteiktos būsto paskolos sutarties sąlygų sutuoktiniai nemodifikavo, susitarė, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę bankui (kredito likutis 2023 m. kovo 2 d. 59959,77 Eur) visa apimtimi vykdys A. Č.. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d. Bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „R2L“ iškelta 2023 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimu už akių priteista iš S. Č. bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „R2L“ 66497 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1223 Eur žyminis mokestis valstybei, sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. kovo 20 d.  

Sprendime už akių teismas, tenkindamas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ ieškinį atsakovui S. Č. dėl nuostolių atlyginimo už ilgalaikio bankrutuojančios įmonės turto neperdavimą, nurodė, kad teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. liepos 7 d., atsakovas S. Č. ėjo ieškovės vadovo pareigas nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. liepos 10 d. (bankroto bylos iškėlimo). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartyje nurodyta, kad iš UAB „R2L“ Juridinių asmenų registrui pateiktų balanso duomenų (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad įmonė 2021 metais turėjo iš viso 179383 Eur vertės turto, kurį sudarė 66497 Eur ilgalaikis turtas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovui, kaip buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui, skyrė 150 Eur baudą už 2023 m. birželio 7 d. nutarties nevykdymą – bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą. Atsakovas, net ir paskyrus jam baudą, nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatytos pareigos perduoti ieškovės nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Ieškovės teigimu, atsakovas jai neperdavė 66497 Eur vertės ilgalaikio turto, ieškovė pateikė teismui tai patvirtinantį ilgalaikio turto sąrašą ir jo vertės detalizaciją, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 66497 Eur nuostolių atlyginimą už ilgalaikio bankrutuojančios įmonės turto neperdavimą yra pagrįstas.

Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad teismo sprendimas, kuriuo nutraukta A. Č. ir S. Č. santuoka, įsiteisėjo anksčiau, nei buvo priimta nutartis iškelti bankroto bylą įmonei, kurioje vadovu dirbo vienas iš sutuoktinių – S. Č., t. y., sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas (duomenys neskelbtini), nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo – 2023 m. birželio 7 d. Pareiga perduoti įmonės turtą S. Č. atsirado tik teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu nei bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu iškėlimo momentu, nei teismo sprendimo priėmimo metu apie tokią pareigą negalėjo žinoti nei patys sutuoktiniai, nei teismas, todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjos tvirtinimas, kad sutuoktiniai nuslėpė ir teismas neįtraukė į santuokos nutraukimo bylą kreditorės – įmonės, kurioje vienas iš sutuoktinių tuo metu dirbo. Svarbu ir tai, kad S. Č. padarytų nuostolių dydis nustatytas praėjus beveik metams laiko po bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo, teismui priėmus 2024 m. vasario 28 d. sprendimą už akių, todėl nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą nebuvo nei faktinių, nei teisinių galimybių vertinti nuostolių atsiradimo aplinkybių, spręsti dėl sutuoktinių pareigos juos atlyginti.    

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Taigi įstatymas nedraudžia santuokoje įgytą turtą padalinti taip, kad vienam iš sutuoktinių atitektų didesnė bendro turto dalis.

A. Č. ir S. Č. santuokos metu nekilnojamasis turtas (butas, dalis žemės sklypo, garažas, ūkinis pastatas, dalis kiemo statinių), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas sutuoktiniams gavus būsto paskolą iš AB SEB banko, paskolos dydis santuokos nutraukimo metu siekė apie 60000 Eur, paskolos grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Nutraukus santuoką A. Č. įsipareigojo viena vykdyti abiejų sutuoktinių prisiimtus įsipareigojimus bankui, t. y. viena baigti mokėti paskolą paskolos sutartyje numatytomis sąlygomis (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.3.2. punktas), tokiai sąlygai paskolos davėjas – bankas neprieštaravo, po santuokos nutraukimo su ja liko gyventi nepilnametis sūnus M. Č. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad turtas atiteko tam sutuoktiniui, kuris įsipareigojo padengti faktiškai didžiąją dalį paskolos, už kurią įgytas turtas, nesant ginčo tarp pačių sutuoktinių, neprieštaraujant paskolos davėjui, yra tos svarbios aplinkybės, dėl kurų teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, padalinant santuokoje įgytą turtą.            

Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad jokių esminių klaidų, kurios turėtų būti ištaisytos atnaujinus procesą byloje, nenustatyta, pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti motyvai deklaratyvaus pobūdžio, prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, todėl teismas atsisako procesą atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Kadangi proceso atnaujinimo klausimas išspręstas suinteresuoto asmens A. Č. naudai, todėl jai atlygintinos išlaidos, susijusios su prašymu dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia, kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai. 

Suinteresuotas asmuo A. Č. prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas. Iš pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo matyti, kad ji advokato padėjėjai I. J. už teisines paslaugas - susipažinimą su dokumentais, konsultacijas ir atsiliepimo pateikimą - sumokėjo 1000 Eur. Nors šios išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų tokių išlaidų dydžių, tačiau teismo vertinimu, šios išlaidos yra per didelės, kadangi suinteresuoto asmens atstovė parengė tik vieną procesinį dokumentą (atsiliepimą), byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nesudėtinga, prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, todėl priteistinos išlaidos mažinamos, iš pareiškėjos priteisiant 600 Eur atstovavimo išlaidas. Tokio dydžio išlaidos laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis šios bylos sudėtingumą, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-3732-1003/2023 pagal pareiškėjų S. Č. ir A. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AS Inbank filialas, AS Bigbank filialas, AB TF bank.   

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R2L“, juridinio asmens kodas 306193623, A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas. 

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė