Civilinė byla Nr. e2-3168-1019/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17915-2023-9

          Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.3.3 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Rūtai Kairevičiūtei-Butkienei,

atsakovo X. X. atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui X. X. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) pradiniu ieškiniu (CBP-(duomenys neskelbtini)) prašė teismo priteisti iš atsakovo X. X. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1615 Eur žalos atlyginimą, ieškovui (duomenys neskelbtini)1807,40 Eur žalos atlyginimą, ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio dalies – dėl 536,70 Eur žalos priteisimo, atsisakymą ir ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio dalies – dėl 2600 Eur žalos priteisimo, atsisakymą ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 536,70 Eur žalos priteisimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2600 Eur žalos priteisimo ieškovei (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Ieškovai, galutinai patikslinę ieškinio reikalavimus (Dok-(duomenys neskelbtini)), prašė teismo priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo 24,53 Eur procesines palūkanas, priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo 51,02 Eur procesines palūkanas, priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo 3702,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo 1989 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovai pradiniame ieškinyje (CBP-(duomenys neskelbtini)) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė X. X. Atsakovas X. X. nėra tinkamas eiti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigas, kadangi jis yra tiesiogiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą sąlygojusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jos naudos gavėjais), kuri eilę metų turi turtinių ginčų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesinis oponentas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo netinkamas veikimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos daugumos kreditorių interesais pasireiškė tuo, kad jis nuo pat BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų, kad bankroto byloje kuo ilgiau nebūtų patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsakovas nepagrįstai ginčijo didžiausio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – ieškovo (duomenys neskelbtini) pateiktą kreditorinį reikalavimą (454 636 Eur), kurį galiausiai Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė patvirtinti visoje apimtyje, nepagrįstai ginčijo ir kito ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, kuris vis tiek galutinai buvo patvirtintas (89 753,65 Eur) Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui (atsakovui) atsirado teisinė prievolė vykdyti teismo sprendimą ir iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų sumokėti kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjusiomis teismų nutartimis priteistą 2016,29 Eur sumą, o nuo (duomenys neskelbtini) jam atsirado teisinė prievolė vykdyti teismo sprendimą ir iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų sumokėti kreditoriui (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiomis teismų nutartimis priteistą 2600 Eur sumą. Atsakovas priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų nesumokėjo ir nesumoka. Atsakovas, pažeisdamas atsiskaitymo eiliškumo tvarką, pirmenybine tvarka pervedinėjo įmonę atstovaujančiam advokatui bei išsimoka pats sau. 665,50 Eur iš karto atsakovas pervedė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam advokatui I. B. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius privalėjo: 1) nuo (duomenys neskelbtini) nedaryti jokių pavedimų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos jokiems asmenims, kol bus visiškai padengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teismų priteista 2016,29 Eur suma, bei visas banko sąskaitoje esančias/gautas lėšas 2016,29 Eur apimtyje pervesti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) nuo (duomenys neskelbtini) nedaryti jokių pavedimų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos jokiems asmenims, kol bus visiškai padengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teismų priteista 2016,29 Eur suma ir visiškai padengta (duomenys neskelbtini) naudai teismų priteista 2600 Eur suma, bei visas banko sąskaitoje esančias/gautas lėšas proporcingai teismų priteistų sumų (likučių) apimtyse pervesti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2023-09-20 gautą 700 Eur sumą privalėjo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumažinant jai priteistos ir nesumokėtos sumos likutį iki 1316,29 Eur, 2023-09-29, 2023-10-11 ir 2023-10-24 gautas 665,50 Eur, 63,79 Eur ir 1993,11 Eur sumas privalėjo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) tokiomis proporcijomis, įvertinant teismų priteistų sumų (jų likučių) dydžius: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 915 Eur (2722,40 x 33,61 proc.), (duomenys neskelbtini) – 1807,40 Eur (2722,40 x 66,39 proc.). Jokių sumų jokiems kitiems asmenims atsakovas nurodytu laikotarpiu (iki nebus galutinai padengtos ieškovams teismų priteistos sumos) neturėjo teisės pervesti ir tą padarė neteisėtai. Tokiu būdu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius padarė ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) mažiausiai 3422,40 Eur (700 + 665,50 + 63,79 + 1993,11) žalą.

Ieškovai patikslintame ieškinyje (Dok-(duomenys neskelbtini)) nurodo, kad atsakovas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymo patvirtinti pradinę administravimo išlaidų sąmatą taip ir nepateikė ir dėl to nutartis tuo klausimu priimta nebuvo; atsakovas neįvykdė imperatyvios įstatymo jam numatytos pareigos. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančias lėšas atsakovas skyrė ne atsiskaitymui su ieškovais pagal vykdomuosius dokumentus, o skirstė savo nuožiūra mokėjimams už advokato teisines paslaugas einamosiose bylose ir sau pačiam kaip skolos grąžinimą administratoriui. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas atliko mokėjimus ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tik iš dalies dengiant teismų priteistas sumas), bet 2024-02-28 padarė 2100 Eur dydžio pavedimą advokatei N. Ž., 2024-02-05 atsakovas padarė 1210 Eur pavedimą advokatui I. B. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančių lėšų likutis 2024-03-08 buvo 6,95 Eur, tačiau šios lėšos, nors ir nedidelės, irgi nebuvo skirtos ieškovams. Iš viso per (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi 7373,30 Eur įplaukų, kai visiems įsiteisėjusiems ieškovų nurodytiems teismų sprendimams pilnai įvykdyti tereikėjo 4616,29 Eur. Tik 2024-04-19 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė. Su (duomenys neskelbtini) atsakovas iš dalies atsiskaitė tik 2024-04-19. Tik 2024-05-14 BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nuo pat bankroto bylos iškėlimo kreditoriai (ieškovai) siekė atstatydinti atsakovą iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigų. Visi kreditorių (ieškovų) pareiškimai dėl administratoriaus atstatydinimo buvo atmesti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas, veikia ir turi būti vertinamas kaip bankrutuojančios įmonės vadovas. Visus ieškovų teiginius apie tariamą atsakovo netinkamumą eiti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigas, tariamą šališkumą, netinkamą savo, kaip nemokumo administratoriaus, pareigų vykdymą bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams daromą žalą paneigia įsiteisėję teismų sprendimai. Šiuo metu nėra patvirtinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų sąmata, todėl nėra galimybės vykdyti teismo nutartis dėl ieškovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimui skirtų lėšų. Kai bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata ir bankrutuojanti bendrovė turės pakankamai lėšų, administratorius galės iš šios sąmatos lėšų įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus ieškovams. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra taikomas CK 6.9301 str. 1-2 dalių reglamentavimas. CK 6.9301 str. 3 dalyje reglamentuota, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Atsiskaitymą su bankrutuojančios (likviduojamos) bendrovės kreditoriais reglamentuoja JANĮ. Gindamas bankrutuojančios bendrovės interesus savo rizika administratorius privalėjo atlikti mokėjimus advokatui I. B. už BUAB (duomenys neskelbtini)“ suteiktas teisines paslaugas. Administratorius sutinka, kad ieškovų naudai yra priteista iš viso 4616,29 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „(duomenys neskelbtini) bankroto administravimo išlaidų sąmatos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į galutinai patikslintą ieškinį (Dok-(duomenys neskelbtini)), nurodė, kad ieškovai jokios žalos dėl atsakovo veiksmų nepatyrė. Ieškovai galėtų kalbėti apie patirtą žalą tik tokiu atveju, jei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ieškovai negautų teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos iki bendrovės pabaigos. Ieškovams priteistos procesinės palūkanos negali būti priteisiamos antrą kartą iš atsakovo.

Ieškovai pateikė dubliką, nurodo, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, neva kol nebuvo patvirtinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų sąmata, atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieškovams priteistų sumų. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui atsirado teisinė prievolė vykdyti teismo sprendimą ir iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų sumokėti kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 2016,29 Eur sumą, o nuo (duomenys neskelbtini) jam atsirado teisinė prievolė vykdyti teismo sprendimą ir iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų sumokėti kreditoriui (duomenys neskelbtini) priteistą 2600 Eur sumą. Kai (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidų sąmata, atsakovas vis tiek nevykdė prievolės sumokėti ieškovams jų naudai teismų priteistų sumų. Atsakovas 2024-02-28 padarė 2100 Eur dydžio pavedimą advokatei N. Ž., ignoruodamas ieškovų teisę pirmiau gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, neva BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese vykdant atsiskaitymus CK 6.9301 str. 1-2 d. nustatytas atsiskaitymų eiliškumas nėra taikomas. Ieškovų vertinimu, CK 6.9301 str. 1-2 d. reguliavimas yra taikomas, kuomet sprendžiama dėl bankrutuojančios įmonės mokėjimų asmenims pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas privalėjo mokėjimus ieškovams vykdyti laikantis CK 6.9301 str. 1-2 d. numatyto atsiskaitymo eiliškumo, ko neteisėtai nedarė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atliko dalimis ieškovams mokėjimus.

Atsakovas pateikė teismui tripliką, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) administratorius sušaukė pirmąjį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, kuriame 6-uoju darbotvarkės klausimu turėjo būti svarstomas klausimas „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą nustatymo“. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidų sąmata šiame kreditorių susirinkime patvirtinta nebuvo. (duomenys neskelbtini) administratorius šaukė naują BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, kuris neįvyko, nes nesusidarė kreditorių kvorumas. (duomenys neskelbtini) administratorius sušaukė pakartotinį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, kuriame 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ buvo priimtas neteisėtas, t. y. tiesos neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis motyvuotas, nutarimas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos administratoriaus, skundą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimų 3 ir 5 darbotvarkės klausimais panaikinimo bei prašymą patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, (duomenys neskelbtini) nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus skundą ir prašymą tenkino, panaikindamas (duomenys neskelbtini) vykusiame pakartotiniame BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime priimtus sprendimus 3 ir 5 darbotvarkės klausimais bei patvirtino bendrą iki 14 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Atsakovas nurodė, kad bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas, veikia ir turi būti vertinamas kaip bankrutuojančios įmonės vadovas. Ieškovai neįrodė nei vienos atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. Ieškovai nepagrįstai akcentuoja neva nesąžiningą atsakovo elgesį. 2024-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1000 Eur suma, sumokant dalį Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų. 2024-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 479,59 Eur suma, sumokant Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pačių ieškovų pateikto sąskaitos išrašo nustatytina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likutis 2024-­03-08 buvo 6,95 Eur. 2024-04-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 536,70 Eur suma, sumokant likusią dalį Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėtos visos teismų sprendimais priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pradėjus administruoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procedūras bendrovės banko sąskaitose buvo tik 253,09 Eur lėšų, todėl minėtiems būtiniems mokėjimams advokatams už teisines paslaugas atlikti administratorius į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą įnešė savų lėšų (3105 Eur), kurias, bankrutuojančiai bendrovei gavus lėšų, (duomenys neskelbtini) susigrąžino (1 005 Eur, t. y. lygiai tiek, kiek buvo įnešta), o 2100 Eur administratoriaus įneštos lėšos dar negrąžintos. Nėra pagrindo teigti, kad administratorius nepagrįstai ir neteisėtai bankrutuojančios bendrovės lėšas išsimoka pats sau. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Ieškovams nėra padarytos žalos. Administratorius su teisininkais, atstovaujančiais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus teisminiuose ginčuose, veikia visų kreditorių interesais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus.

2024-10-03 teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė paaiškino, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovų atžvilgiu buvo priimti teismų sprendimai, kuriais nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo (duomenys neskelbtini) – ieškovui (duomenys neskelbtini). Įmonė neturėjo kitų vykdomųjų dokumentų, kuriuos būtų reikėję tenkinti anksčiau. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų iš dalies įvykdyti sprendimus, bet nepervedė lėšų, o savo nuožiūra atsakovas atsiskaitė su advokatu, išsimokėjo sau skolos grąžinimą. Tuo pažeidė CK 6.9301 straipsnį – nėra jokių išimčių savo pasirinkimu atsiskaityti. Teismo sprendimai privalomi ir vykdytini nedelsiant. Tai, kad nebuvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, patvirtina, jog nebuvo kitos tvarkos, kaip atlikti mokėjimus. Pradėjus civilinę bylą, gavus lėšų, atsakovas vis tiek neįvykdė sprendimų. Administravimo sąmatos nepatvirtinimas nepaneigia pareigos vykdyti sprendimus. Atsiskaitė ne iš karto, darė įskaitymus. Šie vėlesni veiksmai nepaneigia neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiga atlyginti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas išlieka. Jei ne atsakovo neteisėti veiksmai, nebūtų civilinė byla pradėta ir nebūtų patirta išlaidų. Ieškovai patyrė žalą, nes ieškovai negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios buvo sulaikytos.  

2024-10-03 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Kadangi ieškinys yra dėl žalos atlyginimo, ieškovai turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Nei procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, nemokumo procedūros nėra baigtos. Ieškinys galėtų būti po bankroto pabaigos, kai nebūtų sumokėtos lėšos. Ginčo dėl mokėjimo ir įskaitymų nėra. Pagal JANĮ nemokumo administratorius turi išimtinę diskreciją dėl administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos. Jokių neteisėtų veiksmų nėra, jie neįrodyti. CK 6.9301 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto procesas vyksta pagal JANĮ. Nepatyrė jokios žalos, bando įrodyti nemokumo administratoriaus netinkamus veiksmus (siekia nušalinti). JANĮ konkretaus straipsnio nėra, kuris nurodo, kad administratorius savo nuožiūra sprendžia dėl atsiskaitymų. Bet visas JANĮ kontekstas patvirtina, kad administratorius skirsto lėšas. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo 700 Eur, bet sumokėjo advokatui už teisines paslaugas, administratorius turi diskrecijos teisę iki nemokumo pabaigos skirstyti lėšas.

Baigiamojoje kalboje ieškovų atstovė advokatė nurodė, kad ieškinys reiškiamas ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o nemokumo administratoriui, kuris, eidamas pareigas, pažeidė imperatyvias normas. Įsiteisėję sprendimai vykdytini nedelsiant, jei nenurodyta sprendime kitaip. Nėra pagrindo nesivadovauti CK ir teisės principais. Nėra pagrindo nevykdyti vykdomųjų dokumentų, o savo nuožiūra apmokėti už paslaugas, susigrąžinti savo skolą. Administravimo sąmata nebuvo patvirtinta, o vėlesnė nenumatė atsiskaitymo tvarkos. Turi būti taikomas CK 6.9301 straipsnis. Įrodė civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovas elgėsi neteisėtai, nes disponavo lėšomis kaip nori. Žala kilo dėl to, kad laiku nesumokėjo lėšų. Šiuo atveju žala – procesinės palūkanos.

Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad atsakovas neneigė, jog reikia vykdyti sprendimus. Pagal JANĮ nepadarė jokių pažeidimų. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė X. X. (toliau ir administratorius, nemokumo administratorius) (dabartinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bylos duomenimis, teismui išnagrinėjus tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos administratoriaus, ir ieškovų kilusius ginčus dėl ieškovų finansinių reikalavimų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje tvirtinimo, ieškovų (kreditorių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo byloje) naudai buvo priteista bylinėjimosi išlaidų: Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 479,59 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimui skirtų lėšų. Ši nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1536,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudai priteista 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimui skirtų lėšų. Ši nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, teismų nutartimis ieškovams iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administravimui skirtų lėšų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Pradiniu ieškiniu ieškovai prašė iš nemokumo administratoriaus priteisti žalos atlyginimą (ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1615 Eur, ieškovui (duomenys neskelbtini) – 1807,40 Eur), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovų teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui (atsakovui) atsirado teisinė prievolė vykdyti teismo sprendimą ir iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų sumokėti kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjusiomis teismų nutartimis priteistą 2016,29 Eur sumą, o nuo (duomenys neskelbtini) jam atsirado teisinė prievolė vykdyti teismo sprendimą ir iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų sumokėti kreditoriui (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiomis teismų nutartimis priteistą 2600 Eur sumą. Ieškovų vertinimu, atsakovas, pažeisdamas atsiskaitymo eiliškumo tvarką, lėšas pirmenybine tvarka pervedinėjo įmonę atstovaujančiam advokatui bei išsimoka pats sau.

Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, teigė, kad, nesant patvirtintos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos, nėra galimybės vykdyti teismo nutartis dėl ieškovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimui skirtų lėšų. Kai bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata ir bankrutuojanti bendrovė turės pakankamai lėšų, administratorius galės iš šios sąmatos lėšų įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus ieškovams.

Bylos nagrinėjimo metu priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams buvo sumokėtos - 2024-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 479,59 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kompensuojamos VAT (duomenys neskelbtini) nutartimi c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priteistos bylinėjimosi išlaidos“; (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1000 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kompensuojama dalis LApT (duomenys neskelbtini) nutartimi c.b. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų“; 2024-04-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 536,70 Eur likusi bylinėjimosi išlaidų suma, sumokant likusią dalį Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų; 2024-04-19 BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įskaitė dalį, lygią 786,50 Eur, mokėtinos sumos (duomenys neskelbtini) naudai pagal Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mokėtiną sumą 786,50 Eur apimtyje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); vykdant antstolio D. Š. (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, (duomenys neskelbtini) mokėtinas pinigines lėšas 955,66 Eur sumai pagal Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą; 2024-05-14 BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (duomenys neskelbtini), kurio pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant antstolio D. Š. (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokėtinas pinigines lėšas pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 720,50 Eur sumoje pervedė į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą, o 137,34 Eur įskaitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas pagal Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, teismų nutartimis priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams (kreditoriams) yra atlygintos. Ieškovai, galutinai patikslinę reikalavimus, prašo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo 14,60 Eur procesinių palūkanų nuo po ieškinio pateikimo sumokėtos 1479,59 Eur dalies sumos (1479,59 Eur x 5 proc. / 365 dienos metuose x 72 dienos nuo ieškinio pateikimo iki 2024-02-15 dienos (1479,59 Eur sumos sumokėjimo)), 9,93 Eur procesinių palūkanų nuo po ieškinio pateikimo sumokėtos 536,70 Eur dalies sumos (536,70 Eur x 5 proc. / 365 dienos metuose x 135 dienos nuo ieškinio pateikimo iki 2024-04-19 dienos (536,70 Eur sumos sumokėjimo)); (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš atsakovo 32,22 Eur procesinių palūkanų nuo po ieškinio pateikimo sumokėtos 1742,16 Eur dalies sumos (1742,16 Eur x 5 proc. / 365 dienos metuose x 135 dienos nuo ieškinio pateikimo iki 2024-04-19 dienos (786,50 Eur įskaitymo ir 955,66 Eur sumos sumokėjimo antstoliui), 18,80 Eur procesinių palūkanų nuo po ieškinio pateikimo sumokėtos 857,84 Eur dalies sumos (857,84 Eur x 5 proc. / 365 dienos metuose x 160 dienos nuo ieškinio pateikimo iki 2024-05-14 dienos (462,66 Eur sumos sumokėjimo antstoliui ir 137,34 Eur įskaitymo)). Ieškovų teigimu, tai, kad atsakovas nutraukė savo neteisėtą neveikimą ir įvykdė pagrindinius reikalavimus, nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo vengiant laiku atsiskaityti su ieškovais pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus ir dėl to ieškovų patirtos žalos negalint naudotis jiems priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės vykdant atsiskaitymus iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas). Šios bylos nagrinėjimo teisme ribas sudarė atsakovo – juridinio asmens nemokumo administratoriaus, civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ieškovams nesumokėtų teismų priteistų bylinėjimosi išlaidų iš administravimui skirtų lėšų.

Pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ (JANĮ) taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).

Nemokumo administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nemokumo administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai nevykdo įsiteisėjusių teismo nutarčių ir sąmoningai nesumoka ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo lėšų, iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų atlieka mokėjimus pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

Pažymėtina, jog neteisėtus veiksmus, šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovas, neatlygindamas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidų priteistų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, turėjo įrodyti ieškovai (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Užtikrinant bankroto proceso tikslų įgyvendinimą esminis vaidmuo tenka bankroto administratoriui. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis bankroto proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kadangi iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Skirtingai nuo kreditorių, bankroto procese siekiančių savo asmeninių turtinių interesų apsaugos, bankroto administratorius gina tiek kiekvieno iš kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus (būdamas vienintelis jo atstovas bankroto procese), siekdamas atitinkamų interesų pusiausvyros; jis taip pat turi pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą ir skolininko interesų apsaugą.

Bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo veiklą, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato paskirto nemokumo administratoriaus funkciją bankroto proceso metu vykdyti teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovas (nemokumo administratorius) pareigos vykdyti teismų nutartis, kuriomis priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš administravimo lėšų, neginčijo, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu visos priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams atlygintos.

Bylos duomenimis, ieškovai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo byloje siekė atstatydinti nemokumo administratorių, pareiškimuose, be kita ko, nurodydami ir argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškimus atstatydinti nemokumo administratorių. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi konstatavo, jog teismas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad nemokumo administratorius tyčia vengia atlyginti kreditorių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu nevykdo jokios ūkinės veiklos, jos turtas nėra parduotas, todėl sutiktina su administratoriumi, kad šiuo metu bendrovė neturi lėšų.

Nemokumo proceso administravimo išlaidos yra nemokumo procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, t. y. išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas, funkcijos. Teismų praktikoje šios išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti. Tokių išlaidų atsiranda norint surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, tarp jų išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-273-219/2016).

Bankroto proceso išlaidų apmokėjimas reglamentuojamas JANĮ 76 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi šias sąskaitas: 1) kreditorių sąskaitą; 2) komercinę sąskaitą, jeigu juridinis asmuo bankroto proceso metu vykdo ūkinę komercinę veiklą. Taigi, įstatymas numato pareigą bankroto administratoriui ne tik atidaryti kredito įstaigoje kreditorių sąskaitą, bet ir kaupti joje lėšas bei atsiskaityti iš jos su kreditoriais.

Bankroto proceso administravimo išlaidos pasižymi tuo, kad jos atlyginamos pirmiau nei kreditorių reikalavimai. Įstatyme yra nustatytas aiškus bankroto proceso išlaidų atlyginimo prioritetas, nes kreditorių reikalavimai tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administravimo išlaidos yra nemokios įmonės skola, kuri susidaro dėl vykdomo bankroto proceso ir yra apmokama pirmiausia iš bankroto proceso metu surinktų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019). Asmens reikalavimų nemokiai įmonei, kurie tenkintini iš bankrotui administruoti skirtų lėšų, įgyvendinimas yra specifinis, nes kita prievolinio santykio šalis yra bankrutuojantis (bankrutavęs) juridinis asmuo, kurio veiklai, reikalavimams vykdyti taikomas specialus teisinis režimas (bankroto procesas). Todėl specifinis yra ir tokio kreditoriaus reikalavimo teisės tenkinimas – jis tenkinamas iš kreditorių susirinkimo nustatytų bankroto procesui administruoti skirtų lėšų. Tokių bankrutuojančios įmonės kreditorių teisinės gynybos priemonės siekiant įgyvendinti savo reikalavimo teisę į skolininką (bankrutuojančią įmonę) yra ribotos, joms taikomos bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos. Administravimo išlaidų tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo įmonės turimo turto (lėšų), kurį kreditoriai gali skirti administravimo išlaidoms atlyginti.

JANĮ įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis). Viršijus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų (JANĮ 75 straipsnio 5 ir 6 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų (JANĮ 75 straipsnio 8 dalis).

Bylos duomenimis, keliuose šauktuose BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimuose nebuvo patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkindamas nemokumo administratoriaus prašymą, patvirtino bendrą iki 14 000 Eur (įskaitant PVM) dydžio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamo atlyginimo nemokumo administratoriui. Nustatyta, kad, teismui patvirtinus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą, iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje turėtų lėšų administratorius atliko mokėjimus ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2024 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 479,59 Eur suma (t. y. buvo atlyginta Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 479,59 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimui skirtų lėšų suma), 2024 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1000 Eur suma (t. y. iš dalies atlyginta Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1536,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma).

Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovai įvardina kaip CK 6.9301 straipsnio nuostatų dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Ieškovų teigimu, nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis nepagrįstai bei neteisėtai ieškovams iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidų nepervedė įsiteisėjusiomis teismų nutartimis priteistos sumos, kuri faktiškai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje ir realiai galėjo būti pervesta ieškovams, o vietoje to didelę lėšų dalį neteisėtai ir pažeisdamas imperatyvų eiliškumą pervedė teisines paslaugas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai teikusiam advokatui bei išsimokėjo pats sau.

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Taigi, CK nereglamentuoja atsiskaitymo su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais. Administravimo išlaidos, į kurias kreditoriai įgyja teisę po bankroto bylos iškėlimo, taip pat neišieškomos CPK nustatyta tvarka. Juridinių asmenų bankroto procesus reglamentuoja JANĮ. Bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą ir naudojimą reglamentuoja JANĮ ketvirtasis skirsnis. JANĮ įtvirtintas bankroto proceso administravimo išlaidų apmokėjimo pirmumas, tačiau nėra bendrų nuostatų dėl šių išlaidų apmokėjimo tvarkos, t. y. terminų, eilės, kai turimų (gautinų) lėšų nepakanka (gali nepakakti) apmokėti visoms bankroto proceso administravimo išlaidoms.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradėjus administruoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procedūras bendrovės banko sąskaitose buvo 253,09 Eur lėšų, nemokumo administratorius iš administravimo išlaidų mokėjo advokatams už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą. Bylos duomenimis, administratorius į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą įnešė savų lėšų ((duomenys neskelbtini) įnešė 270 Eur, (duomenys neskelbtini) - 35 Eur, (duomenys neskelbtini) - 700 Eur), kurias, bankrutuojančiai bendrovei gavus lėšų, (duomenys neskelbtini) susigrąžino.

Pažymėtina, kad įmonės bankroto procesas vis dar yra vykdomas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, tai, kad nemokumo administratorius, užtikrindamas tinkamą bankroto proceso vykdymą, turi diskrecijos teisę spręsti dėl bankroto proceso administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas, dalimis atlyginęs teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas, atliko neteisėtus veiksmus (t. y. pažeidė nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus) ar piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais.

Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovo padaryta žala laikė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtas priteistas 2016,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, o (duomenys neskelbtini) – nesumokėtas 2600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl ieškovas privalo įrodyti jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė ir kitos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – patirtos žalos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas žalos ieškovams nepadarė. Vien tai, kad ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo atlygintos dalimis, savaime nereiškia, kad tokiais neteisėtais veiksmais ieškovams bankroto procese buvo padaryta žala, lygi kituose teisminiuose procesuose priteistoms bylinėjimosi išlaidoms. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje ieškovai teigė, kad jie patyrė žalą negalint naudotis jiems priteistomis bylinėjimosi  išlaidomis, tačiau, atsisakydami reikalavimų dėl žalos atlyginimo, reiškė reikalavimą tik dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, t. y. 24,53 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 51,02 Eur (duomenys neskelbtini). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nėra pagrindo ieškovų prašomų priteisti procesinių palūkanų vertinti kaip žalą.

Administratorius niekada nekvestionavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovų naudai yra priteista iš viso 4616,29 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „(duomenys neskelbtini) bankroto administravimo išlaidų sąmatos, ir neatsisakė šių kompensuoti, kai bus patvirtinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų sąmata ir bankrutuojanti bendrovės turės pakankamai lėšų. Kaip nustatyta byloje, bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovai šioje byloje laikė patirta žala, buvo atlygintos iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad administratorius atliko neteisėtus veiksmus ir kad ieškovams yra padaryta žala. Nesant neteisėtų veiksmų, žalos, civilinė atsakomybė negalima, todėl teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Pažymėtina, kad teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių įrodymo ir argumento, o gali, įvertinęs šalių argumentus ir įrodymus, pateikti apibendrintą išvadą, pripažindamas tam tikrų faktų buvimą ar tai atmesdamas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1418-611/2012). Esant nurodytam, dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie nelemia teisingo bylos išsprendimo (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovams neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat žalos, ieškovų reikalavimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, atmestini ir išvestiniai ieškovų reikalavimai dėl procesinių palūkanų, t. y. dėl 24,53 Eur procesinių palūkanų priteisimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 51,02 Eur procesinių palūkanų priteisimo ieškovei (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį atmetus, spręstina dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad pagal teisinių paslaugų sutartį už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą patyrė 2200 Eur išlaidų (Dok-(duomenys neskelbtini)). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovo patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 4,04 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios šaliai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovų nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui X. X., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1100 Eur iš kiekvieno.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Jurgita Rimeikienė