Administracinė byla Nr. I2-7559-609/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01010-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,
sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,
dalyvaujant atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Jurgitai Nekrašienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Jono Sinkevičiaus skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R2-127 (AG2-98/17-2021) bei įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekciją (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) išduoti naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus su objektyviais duomenimis apie realiai gautas pajamas.
Skunde (b. l. 1-2) nurodo, jog 2020 m. gruodžio 27 d. Inspekcijai pateikė prašymą išduoti metinę gyventojo turto deklaraciją už 2020 metus. Teigia, jog atsakovė vilkino deklaracijos išdavimą, ją išdavė tik 2021 m. birželio 14 d. Tvirtina, jog išduotoje deklaracijoje pateikti neobjektyvūs duomenys apie jo gautas pajamas, todėl šios deklaracijos jis negali pateikti kitoms valstybinėms institucijoms. Atsakovė į jo prašymus išduoti tinkamą deklaraciją nereagavo. Pareiškėjo teigimu, dėl vilkinimo išduoti tinkamą deklaraciją jis negali gauti socialinės paramos, apmokėti komunalinių ir kitų mokesčių, iškilo grėsmė netekti socialinio būsto.
Nurodo, jog 2021 m. birželio 14 d. jis kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2021 m. gegužės 14 d. Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus bei įpareigoti išduoti naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus su objektyviais duomenimis. Komisija 2021 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Mano, jog Komisijos sprendimas nemotyvuotas, pažeidžiantis jo teises.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prie vaizdo konferencijos neprisijungė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 4 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 14-17) nurodo, jog su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, skundžiamo Komisijos 2021 m. birželio 17 d. sprendimo nėra pagrindo naikinti.
Nurodo, jog 2020 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. sausio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymais jam išduoti Metinę gyventojo (šeimos) turto (forma FR0001; toliau – Turto deklaracija) ir Metinę pajamų (forma GPM311) deklaraciją (toliau kartu – deklaracijos) už 2020 metus, tačiau deklaracijos nebuvo išduotos, nes pareiškėjas šių deklaracijų už 2020 metus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTD įstatymas) nustatyta tvarka nebuvo pateikęs. Į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 27 d. prašymą jam buvo atsakyta 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (27.4E)-MPD2-7805, į 2021 m sausio 24 d. prašymą atsakyta 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (27.4Mr)-D2-894, pareiškėją informuojant apie deklaracijų teikimo tvarką.
Pažymi, jog 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė duomenis, kurių pagrindu prašė išduoti Metinę pajamų deklaraciją už 2020 metus. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis apie gautas individualios veiklos pajamas ir patirtas išlaidas bei trečiųjų asmenų mokesčių administratoriui pateiktus duomenis, 2021 m. gegužės 3 d. Elektroninio deklaravimo sistemoje buvo suformuota ir pareiškėjo vardu pateikta Metinė pajamų deklaracija už 2020 metus. 2021 m. gegužės 10 raštu ši deklaracija buvo išsiųsta pareiškėjo prašyme nurodytu elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą, 2021 m. gegužės 10 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse sistemose esančius duomenis buvo suformuota pareiškėjo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2020 metų mokestinį laikotarpį, kuri 2021 m. gegužės 17 d. raštu išsiųsta pareiškėjo prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu. 2021 m. birželio 7 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė pranešimą, į kurį buvo atsakyta 2021 m. birželio 14 d. raštu, pateikiant patvirtintas deklaracijas bei paaiškinant, kokiais duomenimis remiantis buvo užpildyta Turto deklaracija. 2021 m. birželio 10 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma išduoti tinkamai patvirtintas deklaracijas ir pateikti motyvuotą informaciją, dėl kokių priežasčių Inspekcija vilkino deklaracijų išdavimą. Pareiškėjui atsakymas pateiktas 2021 m. birželio 23 d. raštu Nr. (27.4Mr)-D2-7319.
Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjui išduotose deklaracijose yra nurodyti objektyvūs faktiniai duomenys apie pareiškėjo mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas. Pažymi, kad GPM įstatymo ir GTD įstatymo nustatyta tvarka deklaracijas gyventojas privalo užpildyti ir pateikti pats, t. y. savarankiškai. Esant tam tikroms aplinkybėms, gyventojas gali kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių dėl pagalbos užpildant nurodytas deklaracijas. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio, GTD įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, teigdamas, kad Turto deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys, pareiškėjas turi teisę deklaraciją tikslinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Skundas netenkintinas.
2021 m. birželio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gegužės 14 d. Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus (toliau, minėta – ir Turto deklaracija) ir Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti išduoti naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus su pilnais duomenimis apie priskaičiuotas ir realiai gautas pajamas (b. l. 3-4).
Komisijos 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 21R2-127 (AG2-98/17-2021), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
Pažymėtina tai, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Taigi šiuo atveju nagrinėjant šią bylą esminę reikšmę turi pareiškėjo teismui teiktame skunde suformuluoti reikalavimai bei nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami šie reikalavimai.
Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.
IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis). IAGNTĮ 6 straipsnyje įtvirtinta, jog į Komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos.
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad Komisijai ir jos teritoriniams padaliniams priskirta nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo Komisijoje objektu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas (šiuo atveju – Komisija) asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1249/2012). Teisės akto priskyrimas administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į IAGNTĮ 6 straipsnio nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, IAGNTĮ 6 straipsnio nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad Komisijai priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-236/2014; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020; Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).
Gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą nustato Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas (toliau, minėta - ir GTD Įstatymas; 1 straipsnis). Gyventojų, turinčių prievolę teikti Turto deklaraciją, sąrašas pateikiamas šio įstatymo 2 straipsnyje, kurio 1 dalies 24 punkte nustatyta, jog prievolę teikti Turto deklaraciją turi gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, ir jų šeimos nariai. Šio įstatymo 5, 7 straipsniuose reglamentuojama turto deklaravimo tvarka, iš kurių matyti, jog deklaracijas gyventojas privalo užpildyti pats savarankiškai. Valstybės institucija, atsakinga už Mokesčių administravimo įstatyme 13 straipsnyje nurodytų mokesčių (įskaitant gyventojų pajamų mokestį), išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal GTD įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, gali būti tikslinami penkerių praėjusių kalendorinių metų deklaracijų duomenys, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais tikslinama. Mokesčių administratorius turi teisę tikrinti pateiktos deklaracijos duomenis GTD įstatymo 8 straipsnis). Už neteisingai nurodytų duomenų pateikimą deklaracijoje atsako gyventojai, privalantys deklaruoti turtą ir pajamas (GTD įstatymo 9 straipsnis). Pažymėtina, jog įstatymai nenustato mokesčių administratoriui ginčyti gyventojo pateiktą deklaraciją su neteisingais duomenimis apie turtą ir pajamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo deklaruojantis turtą ir pajamas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008, Nr. A146-755/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog faktinės asmens pajamos jo deklaruotu laikotarpiu yra visa jam priskaičiuota valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos suma, o ne tik ta pensijos dalis, kurią jis gavo atlikus išskaitas pagal antstolių vykdomuosius dokumentus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A146-769/2008).
Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, Turto deklaracija nelaikytina mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtu teisės aktu, darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, ji laikytina dokumentu, kuriame nurodoma informacija apie gyventojui nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimas piniginės lėšas.
Nors 2021 m. gegužės 14 d. Turto deklaraciją pareiškėjo vardu užpildė Inspekcijos specialistė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse sistemose esančius duomenis (b. l. 15, 32, 47-49), ši aplinkybė nelaikytina esmine, sudarančia pagrindą aukščiau aptartas turto ir pajamų deklaravimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas aiškinti kitaip.
Kadangi Turto deklaracija nelaikytina mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtu teisės aktu, darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, konstatavus, jog iš esmės tarp šalių ginčo nėra, darytina išvada, jog Komisija 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 21R2-127 (AG2-98/17-2021) pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagrįstai.
Be kita ko, skundu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę išduoti naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus su objektyviais duomenimis apie realiai gautas pajamas.
Teismas pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. birželio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją (b. l. 46), be kita ko, prašydamas išduoti Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus su tinkamais duomenimis. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą, Inspekcija 2021 m. birželio 23 d. raštu Nr. (27.4 Mr)-D2-7319 „Dėl J. S. skundo“ (b. l. 47-50) informavo pareiškėją, jog Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2020 metus (forma - FR0001) ir Pajamų mokečio deklaracija už 2020 metus (forma – GPM311) Inspekcijos 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (27.4 Mr)-D2-6920 buvo išsiųsta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir jo elektroniniu paštu.
Kadangi Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2020 metus Inspekcijos 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (27.4 Mr)-D2-6920 buvo išsiųsta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir jo elektroniniu paštu, atsakovės neveikimas nekonstatuotinas. Kadangi vertintina, jog atsakovė atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus – pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir jo elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjo Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, reikalavimas atsakovę įpareigoti pareiškėjui išduoti naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Eglė Kiaurakytė