Administracinė byla Nr. I3-95-279/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00061-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2.; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 27 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. G.,
atsakovo (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms I. G. (dalyvavo 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdyje), K. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas R. G. (toliau – ir R. G., ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK, ir atsakovas) 2019 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G. ir T. K.“ (toliau – ir Įsakymas), dalyje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui R. G., kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 2019 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų T. K. ir R. G. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 12 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojų grupė (toliau – ir BG) gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo priskirtas ,,B“ kategorijai, kurio reagavimo laikas 20 min. BG į iškvietimą norėjo išsiųsti policijos pajėgų vienetą (toliau – ir PPV) ,,1170“, kuriame dirbo R. G. ir T. K. PPV ,,1170“ pareigūnai į kvietimą per radijo stotį neatsiliepė. Tada BG paskambino pareiškėjui ir informavo, kad reikia reaguoti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas, kad jis kelias dienas reagavo į įvykius, todėl nereaguos, be to, yra užsiėmęs (duomenys neskelbtini) tikrina ginklo laikymo sąlygas. PPV ,,1170“ pareigūnai tik 18.09 val. pradėjo reaguoti į įvykį. Per 20 min. reagavimo laiką į įvykį PPV ,,1170“ neatvyko. Pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Patrulių veiklos instrukcija) 39 punktą, Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 (toliau – ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 5-V-611) 4 punktą, (duomenys neskelbtini)AVPK Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, Kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-956 (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 50-V-956) 4.1 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 5-V-706 (toliau – ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksas) 5, 6.2, 6.3, 6.7 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2-8) nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. prieš pradedant tarnybą, jam nebuvo pateiktas pasirašymui pajėgų išdėstymo planas, nebuvo pravestas instruktažas, kaip tą numato Patrulių veiklos instrukcijos 13.2, 14 punktai. Nesant pravesto instruktažo, pareiškėjas nebuvo supažindintas su uždaviniais ir funkcijomis, ryšio palaikymo tvarka, esamais trūkumais, kriminogenine padėtimi ir panašiai. Pareiškėjo teigimu, Patrulių veiklos instrukcijos 39 punkto (palaikyti ryšį radijo ryšio priemonėmis) jis nepažeidė, nes mobilios radijo ryšio stotelės ,,Motorola“ klausėsi nepertraukiamai, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo girdėti iškvietimo. (duomenys neskelbtini) AVPK OVS BG paskambinus į tarnybinį telefoną, jis atsiliepė, nurodė savo buvimo vietą. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 50-V-956, 4.1 punkto reikalavimo (reaguoti į iškvietimą, nepažeidžiant numatyto atvykimo į įvykio vietą laiko) nepažeidė. Pareiškėjo teigimu, su juo nesusisiekus per mobiliąją ryšio stotelę, į tarnybinį telefoną jam buvo paskambinta tik 18.04 val., t. y. BG sugaišo net 9 min. (pranešimas apie įvykį gautas 17.55 val.), kai tą galėjo padaryti per 1-2 min. Pareiškėjo teigimu, į įvykį jis išvyko 18.09 val., o atvyko 18.34 val. Kaip nurodė pareiškėjas pavėluota atvykti į įvykį buvo ne tik dėl BG kaltės (sugaišus 9 min.), bet ir dėl to, kad policijos pareigūnai ieškodami įvykio vietos adreso pasiklydo pasukdami ne į tą pusę, nes buvo tamsu. Pasiklydimas truko apie 5 min. Kaip nurodė pareiškėjas, policijos pareigūnai pasiklydo, nes jiems išduotuose tarnybiniuose telefonuose nebuvo navigacinės įrangos. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad tarnybiniame automobilyje įrengta GPS (Globali padėties nustatymo sistema) naudojama pasibaigus garantiniam laikotarpiui, jai neatlikta patikra, todėl fiksuojamas laikas yra netikslus, kas gali sudaryti apie kelias minutes.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 4) bei pateiktuose prašymuose (1 t., b. l. 122-123, 185-186) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK pateikė ne visus įvykio metu dirbusius PPV. Slepiama ekipažų dislokacija iškvietimo metu, pareiškėjo manymu kelia pagrįstas abejones ar pareiškėjas į įvykį buvo išsiųstas nepažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-1081 ,,Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-533 ,,Dėl Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 5-V-1081) 61.2 punkto reikalavimo. Pareiškėjo manymu, į minėtą iškvietimą jis neturėjo būti išvis išsiųstas.
Pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 6.2, 6.3, 6.7 punktų reikalavimų. Pripažįsta, kad su budėtoju kalbėjo garsiau nei įprasta, nes buvo pavargęs, buvo pamainos pabaiga, trečia diena pamainos metu jam nebuvo sudaryta galimybė papietauti, pranešimo metu buvo laisvų kitų ekipažų. Jokių įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių nevartojo. Pareiškėjo manymu, budėtojas jo atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai, nes jis iš budėtojų reikalauti elgtis pagal priimtas teisės normas. Kaip nurodė pareiškėjas, atvykus į minėtą įvykį, jis buvo išspręstas, smurto nebuvo, todėl pagal nusistovėjusią praktiką įvykis nebuvo filmuojamas, apie tai BG buvo informuota. Pareiškėjas nurodė, kad ir kiti policijos pareigūnai daro pažeidimus (įvykio metu nefilmuoja, laiku neatvyksta į įvykį), tačiau jų atžvilgiu jokie tarnybiniai patikrinimai nebuvo atliekami ir jie nebaudžiami.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo panaikinti paskirtą nuobaudą, nes dėl minėto įvykio jokių neigiamų pasekmių nekilo, tarnybinio patikrinimo metu jo kaltė nebuvo nustatyta, buvo konstatuoti tik formalūs pažeidimai, t. y. pavėluotas atvykimas, video įrašo nedarymas.
Teismo posėdyje R. G. iš esmės pakartojo skunde išdėstytus argumentus ir motyvus. Pareiškėjo manymu, tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka tikrovės, nes (duomenys neskelbtini) AVPK specialiai ir tyčia naikina įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad skunde nurodytas aplinkybes (dėl radijo ryšių sutrikimų, nepravedamų instruktažų) gali paliudyti jo prašomi apklausti liudytojai. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK niekada nefiksuoja radijo ryšių sutrikimų. Nurodė, kad BG gavę pranešimą apie įvykį (17.55 val.) radijo ryšiu su juo bandė susisieti tik praėjus 6 min. (18.01 val.). BG su juo susisiekė praėjus dar 3 min. (18.04 val.). Į iškvietimą jis išvyko praėjus 4 min. (18.08 val.). Į (duomenys neskelbtini) nuvyko per 19 min. Reaguodamas į įvykį viršijo greitį. Nurodė, kad ieškodami įvykio vietos adreso pasiklydo. Nurodė, kad nors įvykio vietos adresu yra buvęs prieš 2 metus, tačiau šio adreso neprisiminė. Pareiškėjo teigimu, jam tenka važiuoti į daug įvykio vietų, todėl jų visų prisiminti negali. Kolega T. K. skambino (duomenys neskelbtini) seniūnui pasitikslinti įvykio vietos adreso. Ieškodami įvykio vietos adreso užtruko apie 8 min. Pripažįsta, kad įvykio metu nefilmavo, tačiau apie buvo informuota BG. Per radijo ryšį BD budėtojų grupės paprašė smurto artimoje aplinkoje įvykį perkvalifikuoti į konfliktą. Konflikto pagal nustatytą tvarką nereikia filmuoti. BG informavus, kad įvykio nefilmuos, ji su tuo sutiko, tačiau įvykio iš smurto artimoje aplinkoje į konfliktą neperkvalifikavo. Pateikė duomenis, kad policijos pareigūnai įvykio metu dažnai nefilmuoja, tačiau dėl to kitiems pareigūnams tarnybiniai patikrinimai nebuvo atliekami. Pareiškėjo teigimu į ,,B“ kategorijos iškvietimą pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-1081 9 priedą, pirmiausiai turi reaguoti patruliai, po to operatyvinė grupė ir tik tada veiklos skyrius (kuriam priskirtas pareiškėjas). Pareiškėjo pateiktais duomenis, iškvietimo metu kiti buvę laisvi PPV (patruliai, operatyvinė grupė) į įvykį būtų nuvykę greičiau. Kaip nurodė pareiškėjas, iškvietimo į įvykį metu (18.01 val.) jis buvo savo namuose, nes turėjo teisę į pietų pertrauką. Nurodė, kad iš nustatyto maršruto pasišalinęs nebuvo. Dėl nepagarbaus bendravimo su BG nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK naikina garso įrašus, nes ji pateikė be visų pokalbių išklotines (nepateikė budėtojo N. J. telefono išeinamų skambučių ir jo tarnybinio telefono įeinančių skambučių). Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami tik jo išeinantys skambučiais, kas su tyrimu jo nuomone yra visiškai nesusiję. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) AVPK PPV dislokacijas pateikė skirtingais laikais, vietomis, todėl mano, kad jie yra suklastoti. Pareiškėjas parodė, kad jam nėra aišku, kuria dalimi taikomas patrulių veiklos instrukcija.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepimu (1 t., b. l. 91-97) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK OVS viršininkas R. R. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini) AVPK OVS BG gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo priskirtas ,,B“ kategorijai. (duomenys neskelbtini) AVPK OVS BG specialistas N. J. per radijo stotį kelis kartus pakvietė PPV ,,1170“, nes jį norėjo išsiųsti į įvykį. PPV ,,1170“ pareigūnai į kvietimą per radijo stotį neatsiliepė. Tada N. J. telefonu paskambino R. G. ir informavo, kad reikia reaguoti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. R. G. atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas, kad jis kelias dienas reagavo į įvykius, be to, yra užsiėmęs, nes adresu, (duomenys neskelbtini) tikrina ginklo laikymo sąlygas.
2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini)AVPK viršininko E. L. nurodymu (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų.
2019 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui už Policijos patrulių veiklos instrukcijos 39 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 5-V-611 4 punkto, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 50-V-956 4.1 punkto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 6.2, 6.3, 6.7 punktų pažeidimus skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
(duomenys neskelbtini) AVPK nurodo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad iškvietimo į įvykį metu R. G. buvo sustojęs prie savo namų asmeniniais reikalais, o kad nereikėtų reaguoti į įvykį, nurodė, kad tikrina kaimyno ginklus. Nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo analizuojami kartu su R. G. dirbusio T. K. pateikti paaiškinimai, išklausyti radijo stočių pokalbiai, garso įrašų kopija iš Bendrojo pagalbos centro, (duomenys neskelbtini) AVPK stacionaraus telefono išklotinė, Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau – ir VPVS) duomenys apie PPV ,,1170“ maršrutą ir sustojimus, apklausti D. G., K. G. (į kurių gyvenamąją vietą vyko policijos pareigūnai). (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatinėjama kitų ekipažų dislokacija. Pažymėjo, kad BG specialistas N. J. įvertino kitų ekipažų dislokacijas, jų užduotis ir pagrįstai nustatė, kad į įvykį nedelsiant turėjo reaguoti PPV ,,1170“.
(duomenys neskelbtini) AVPK, atsižvelgdamas į visą tai, kad išdėstyta, mano, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas teisėtai, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pagrįstai.
Atsakovo (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė K. Z. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojas N. J. pareiškėjui radijo ryšiu skambino septynis kartus, tačiau pareiškėjas neatsiliepė. Tada N. J. pareiškėjui keturis kartus skambino į tarnybinį telefoną, į visus skambučius pareiškėjas atsiliepė. Pareiškėjas tris kartus atsisakė vykti į iškvietimą, į iškvietimą išvyko tik po ketvirto skambučio (apie 18.09 val.). Pareiškėjui gavus pranešimą apie įvykį buvo skambinama ne iš karto, nes budėtojas tikslinosi informaciją su pranešėja, įvertino VPVS duomenis apie PPV dislokacijas. Parodė, kad į iškvietimą buvo siunčiamas pareiškėjas, nes pagal VPVS jis buvo arčiausiai įvykio vietos. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo pavesta užduotis tikrinti ginklus. Atsakovo atstovės manymu, pareiškėjui turėjo būti žinoma įvykio vieta, nes kaip nurodė įvykyje dalyvavę asmenys (D. G. ir K. G.) pareiškėjas pas juos atvykęs, iš karto ėmė ieškoti kontrabandinių cigarečių, yra buvęs anksčiau. Parodė, kad pareiškėjas turėjo filmuoti įvykį, nes pagal pirminę informaciją įvykis buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Pareiškėjo teiginiai apie klastojamus įrodymus yra nepagrįsti.
Skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos policijos pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą ginčo metu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentavo ir atsakomybę nustatė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, o jas skiriant atsižvelgiama į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Tvarkos aprašo 31 punktą, pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo išvada. Reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 26 punktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, yra vertinamas jo sudedamosios dalies, t. y. tarnybinio patikrinimo išvados, turinys, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų išvadų pagrįstumas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami, juos įvertinant pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013). LVAT praktikoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, kurių visuma leidžia konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012). Be to, teismas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė konkrečias veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, <...> ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK OVS viršininkas R. R. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini) AVPK viršininką E. L., kad 2018 m. gruodžio 12 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini) AVPK OVS BG gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo priskirtas ,,B“ kategorijai. (duomenys neskelbtini) AVPK OVS BG specialistas N. J. per radijo stotį kelis kartus pakvietė PPV ,,1170“, nes jį norėjo išsiųsti į įvykį. PPV ,,1170“ pareigūnai į kvietimą per radijo stotį neatsiliepė. Tada N. J. telefonu paskambino R. G. ir informavo, kad reikia reaguoti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. R. G. atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas, kad jis kelias dienas reagavo į įvykius, be to, yra užsiėmęs, nes adresu (duomenys neskelbtini), tikrina ginklo laikymo sąlygas.
Atsižvelgiant į tarnybinį pranešimą, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko E. L. pavedimu 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G. procedūra buvo pradėta subjekto, turinčio teisę pradėti tokią procedūrą, nepažeidžiant Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyto termino.
Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. LVAT jurisprudencijoje nurodoma, kad teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas ir tinkamai įgyvendintų teisę į gynybą, tarp jų – galėtų pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Pagal LVAT išaiškinimus, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises.
R. G. pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. sausio 9 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinio nusižengimo (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 19-20).
Išanalizavus pareiškėjui nustatyta tvarka pateiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, daroma išvada, kad jis suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai: jame nurodytas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo laikas, atskleista jo esmė – aprašyti įvykiai, išvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos atliko pareiškėjas, nurodyti teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė pareiškėjas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.
R. G. gavęs pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, 2019 m. sausio 11 d. pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23-25).
Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
Iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. tarnybinis patikrinimas buvo pratęstas 20 dienų (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 51-53).
Tarnybinis patikrinimas baigtas, 2019 m. sausio 28 d. surašius ir patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini)5, b. l. 54-64). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Tvarkos aprašo 25 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.
Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena.
(duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas E. L. 2019 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G. ir T. K.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 9-12). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini)AVPK Tvarkos aprašo 35 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog atliekant R. G. tarnybinį patikrinimą, būtų pažeistos procedūrinės taisyklės, įtvirtintos Tvarkos apraše, nenustatyta.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu jo kaltė nebuvo įrodyta jokiais surinktais įrodymais.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas kelia klausimą, kuria apimtimi jam galioja Patrulių veiklos instrukcija. Nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. Teisme apklausti liudytojai R. K. ir M. M. parodė, kad Veiklos skyriaus pareigūnams Patrulių veiklos instrukcija galioja ne visa apimtimi (negalioja taisyklės dėl darbo organizavimo, taikomos tik taisyklės su kuriomis pareigūnai susiduria vykdydami savo tiesiogines funkcijas). Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. prieš pradedant tarnybą, jam nebuvo pateiktas pasirašymui pajėgų išdėstymo planas, nebuvo pravestas instruktažas, kaip tą numato Patrulių veiklos instrukcijos 13.2, 14 punktai. Liudytojai R. K. ir M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad Veiklos skyriuje, teisės aktų, kurie pateiktų pajėgų išdėstymo plano, instruktažo apibrėžimus, nėra. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojai R. K. ir M. M. su pajėgų išdėstymo planais Veiklos skyriaus pareigūnai turi susipažinti Policijos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS), Policijos pajėgų valdymo modulyje (toliau – ir PPV modulis), kaip tai numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. liepos 4 d. nurodyme Nr. 5-N-10 (1 t., b. l. 140-141). Popierine tvarka su pajėgų išdėstymo planais pareigūnai nėra supažindinami. Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. liepos 4 d. nurodymo Nr. 5-N-10 1.1.2.3 punkto matyti, kad pavedimų funkciją vykdantys pareigūnai, įtraukti į pajėgas, nuolat turi naudotis PPV moduliu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad 2018 m. gruodžio 12 d. jis nebuvo supažindintas su pajėgų išdėstymo planu, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad 2018 m. gruodžio 12 d. jam nebuvo pravestas instruktažas, nes kaip nurodė liudytojas R. K., jis pats asmeniškai pareiškėjui pravedė instruktažą. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, todėl teismas liudytojų T. K., A. Š., R. S. parodymus apie nesupažindinimą su pajėgų išdėstymo planais, nepravedamus instruktažus, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.
Pareiškėjas skunde, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iškvietimo į įvykį metu buvo radijo ryšio sutrikimai, todėl iškvietimo radijo ryšiu negirdėjo. Parodė, kad budėtojui paskambinus į jo tarnybinį telefoną, jis atsiliepė. Pareiškėjo manymu, Patrulių veiklos instrukcijos 39 punkto (palaikyti ryšį), jis nepažeidė. Teismas pažymi, kad nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pareigūnų darbe radijo ryšių sutrikimų pasitaiko, tačiau išnagrinėjus bylos medžiagą nenustatyta, kad iškvietimo į įvykį metu buvo radijo ryšio sutrikimų, jie nebuvo niekur užfiksuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas akcentavo radijo ryšio sutrikimus įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, iškvietimo į įvykį metu pareiškėjas buvo mieste (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas po įvykio pateiktame tarnybiniame pranešime neužsiminė apie buvusius radijo ryšius sutrikimus (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23-25). Taigi pareiškėjas ne tik , kad nepalaikė ryšio su budėtoju (pareiškėjui budėtojas į tarnybinį telefoną skambino ne mažiau trijų kartų (atsakovo atstovės teigimu 4 kartus), bet pareiškėjas nereiškė noro palaikyti kontraktą, priimti jam duodamus nurodymus.
Pareiškėjas skunde bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoja aplinkybe, kad jis tinkamai nereagavo į iškvietimą, todėl laiku nenuvyko į iškvietimą, tuo pažeidžiant (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 50-V-956 4.1 punkto reikalavimą (reaguoti į iškvietimą, nepažeidžiant numatyto atvykimo į įvykį vietą laiko). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iškvietimas, į kurį buvo siunčiamas pareiškėjas buvo susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, kuris priskirtas ,,B“ kategorijai, ir kurio maksimalus atvykimo laikas 20 min. Pareiškėjo teigimu, į įvykį jis pavėlavo atvykti todėl, kad budėtojas apie įvykį jam pranešė praėjus net 9 min., taip pat atvykus į įvykį (duomenys neskelbtini) nerado tikslaus įvykio vietos adreso, ir dėl to užtruko apie 8 min. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iškvietimas į įvykį gautas 17.55 val. Kaip tarnybiniame pranešime (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8) nurodė budėtojas N. J., įvertinęs visų PPV dislokaciją ir nusprendęs, kad į įvykį turi vykti pareiškėjo ekipažas, jis ne mažiau trijų kartų radijo ryšiu bandė susisiekti su pareiškėju, tačiau radijo ryšiu pareiškėjas neatsiliepė. Tada budėtojas N. J. pareiškėjui skambino į tarnybinį telefoną ne mažiau trijų kartų. Pagal bylos duomenis pareiškėjas pirmą skambutį gavo 18.04 val., tai patvirtino ir pats pareiškėjas. Byloje nenustačius, kad įvykio iškvietimo metu buvo radijo ryšio sutrikimai, įvertinus laiko trukmę kol budėtojas pasitikslino informaciją su pranešėja, kol įvertino visų PPV dislokaciją, pareiškėjo argumentas, kad budėtojas sugaišo net 9 min., kol informavo apie įvykį vertinamas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu budėtojas tinkamai ir laiku stengėsi informuoti pareiškėją apie įvykį. Teismo vertinimu pavėluotas pareiškėjo informacijos gavimas apie įvykį (18.04 val.) yra sąlygotas jo paties kaltų veiksmų (vengimo priimti informaciją). Iš garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjas ginčijasi su budėtoju ir atsisako vykdyti jo nurodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad į įvykį pareiškėjas išvyko tik 18.10 val. (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 41). Pareiškėjo argumentas, kad atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) nerado tikslaus įvykio vietos adreso (dėl to buvo sugaišo apie 8 min), nes pareiškėjas nei kartu su juo dirbęs kolega T. K. neturėjo išmanių telefonų, todėl negalėjo naudotis navigacija, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas R. K., kuris yra Veiklos skyriaus viršininkas, visi Veiklos skyriaus pareigūnų ekipažai yra aprūpinti planšetiniais kompiuteriais, kuriuose yra galimybė prisijungti prie žemėlapių. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas įvykio vietos adresą galėjo pasitikslinti susisiekęs tiesiogiai su budėtoju (radijo ryšiu ar telefonu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo argumentas, kad jis tinkamai reagavo ir nuvyko į įvykį, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde bei bylos nagrinėjimo metu kelia klausimą ar jis pagrįstai buvo išsiųstas į įvykį, nes pagal jo turimą informaciją iškvietimo į įvykį metu buvo laisvų kitų policijos ekipažų, kurie turėjo pareigą reaguoti įvykį. Tokiam argumentui pagrįsti pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-1081, 9 priede nurodytu reagavimo į įvykius algoritmus, pagal kurį pirmiausiai į įvykį turi reaguoti patruliai, po to operatyvinė grupė ir tik tada veiklos padalinys (kuriam priskirtas pareiškėjas). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėją į įvykį išsiuntė (duomenys neskelbtini) AVPK OVS BG specialistas N. J., kuris pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-1081, 61.2 punktą valdo policijos pajėgas, atsižvelgdamas į instrukcijos 9 priede nustatytą reagavimo į įvykius algoritmą, taip pat naudodamasis Policijos registruojamų įvykių registre ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos pateikta informacija apie pajėgų veiklos statusą, turimas specialiąsias priemones, buvimo vietą, ekipažo sudėtį. Kaip teismo posėdžio parodė liudytoju apklaustas N. J., į įvykį jis nusprendė išsiųsti pareiškėjo ekipažą, nes įvertinęs visų policijos ekipažų dislokacijas, jų užimtumą, nustatė, kad pareiškėjo ekipažas į įvykį reaguos greičiausiai. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad įvykio metu pareiškėjas iškvietimo į įvykį metu neturėjo jokių kitų užduočių. Pareiškėjo argumentas, kad iškvietimo į įvykį metu pareiškėjas tikrina ginklus yra nepagrįstas, nes kaip nurodė liudytojai R. K., M. M. tokia užduotis pareiškėjui nebuvo skirta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad budėtojas N. J. dėl ekipažo išsiuntimo turėjo reaguoti greitai, tuo pačiu metu jis turėjo ir kitų priskirtų įvykių. Teismo vertinimu, budėtojo nurodymai pareiškėjui buvo privalomi. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė liudytojas R. K. (Veiklos skyriaus viršininkas), pagal nustatytą vidinę tvarką yra informavęs budėtojus, kad į įvykį budėtojai siųstų greičiausiai galinčius reaguoti ekipažus, nes tai yra susiję su visuomenės saugumu, kas teismo vertinimu yra visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad jis neturėjo būti išsiųstas į įvykį, nes buvo kitų laisvų ekipažų, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoju faktu, kad jis pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 5-V-611 4 punktą (filmuoti įvykį). Pareiškėjo teigimu, atvykus į įvykio vietą, smurto aplinkoje faktas nepasitvirtino, todėl informavo budėtoją, kad pakeistų smurto aplinkoje įvykį į konfliktą, kurio filmuoti nereikia. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kartu su pareiškėju dirbęs T. K. Teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 4 punkte nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, ar pasitvirtins smurto artimoje aplinkoje atvejis, ar ne, policijos pareigūnai mobiliosiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis turi fiksuoti įvykio aplinką, joje esančių asmenų būklę, jų kūno sužalojimus, patalpų ar aplinkos, kur įvyko įvykis, būklę (tvarkinga ar ne, išmėtyti daiktai), sugadintą ar apgadintą turtą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės įvykio tyrimui. Teismo vertinimu pareiškėjui minėto įsakymo nuostata turėjo būti žinoma.
Pareiškėjas byloje teigia, kad (duomenys neskelbtini) AVPK yra nusistovėjusi ydinga praktika ne visada filmuoti įvykį (smurto artimoje aplinkoje), neteisėtai pakeisti įvykio klasifikatorių. Pareiškėjo teigimu, tokius pažeidimus (duomenys neskelbtini) AVPK daro daug pareigūnų, tačiau tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tik jam vienam. Vertinant šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, kad šioje byloje nenagrinėjami klausimai dėl (duomenys neskelbtini) AVPK vykdomos veiklos, šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismo vertinimu, kadangi smurto artimoje įvykis pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 4 punktą, turėjo būti filmuojamas, nepaisant ar pasitvirtino smurto artimoje aplinkoje atvejis, todėl pareiškėjui pažeidus šią tvarką, konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK atlikęs pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikriną dėl šio punkto pažeidimo, elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, pagrindo nėra. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pažeidus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 5-V-611 4 punktą, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ne tik jam, bet ir kartu su juo dirbusiam T. K..
Nustačius, jog yra padarytas tarnybinis nusižengimas, jį padariusiam asmeniui turi būti skiriama tarnybinė nuobauda. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–360/2013).
Pareiškėjas skunde bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoju faktu, kad jis pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punktą (policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo, 6.2 papunktį (policijos pareigūnas būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams, 6.3 papunktį (laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai, 6.7 papunktį (priimdamas sprendimus būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus.
Iš byloje pateiktų pareiškėjo pokalbio išklotinių su budėtoju, teismas pripažįsta, kad Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas su budėtoju kalbėjo nedalykiškai, nesantūriai, buvo nemandagus ir netaktiškas (Tarnybinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 50). Iš Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių D. G. ir K. G. paaiškinimų matyti, kad į įvykį atvykęs pareiškėjas kalbėjo nepagarbiai ir pakeltu tonu, D. G. teigimu pareiškėjas nesuteikė jai reikalingos pagalbos (Tarnybinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 12-13, 14). Visuma nustatytų aplinkybių neginčijimai įrodo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde iš dalies prisipažino, kad su budėtoju kalbėjo garsiau nei įprasta, nes buvo pavargęs (1 t., b. l. 6).
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą, neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žiūrėti, pavyzdžiui 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), teismo nuomone, kiti bylos šalių argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad nustačius, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 39 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 5-V-611 4 punktą, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 50-V-956 4.1 punktą, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 6.2, 6.3, 6.7 punktų pažeidimus, Tarybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
Dėl tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės, teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT praktikoje dėl pareigūno kaltės padarius tarnybinį nusižengimą yra pažymima, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje, Tvarkos aprašo 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2006 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).
Teismo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – pareiškėjas pažeidimus atliko kaltais veiksmais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinės nuobaudos (papeikimas) paskyrimas patvirtina, kad atsakovas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, atitinka pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, todėl skundžiamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko E. L. 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G. ir T. K.“, dalyje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo R. G. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini)rūmus.
Teisėja Nijolė Čekanauskienė