Baudžiamosios bylos Nr. e1-1191-1124/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29629-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. rugpjūčio 29 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1)       Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme;

2)       Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine 35 parų arešto bausme;

3)       Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;

4)       Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 38 parų arešto bausme;

5)       Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6)       Trakų rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 mėnesių; 2018 m. lapkričio 8 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;

 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       K. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams (mamai T. K. ir tėvui V. K.) ir nežymų sveikatos sutrikdymą (tėvui V. K.), o būtent – 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu – (duomenys neskelbtini)., būdamas tėvų – nukentėjusiųjų T. ir V. K., kambaryje, tyčia, paėmęs metalinę sulankstomą lovą, metė į gulinčius tėvus – nukentėjusiuosius T. ir V. K., pataikydamas T. K. į kairės pusės galvos sritį ir dešinę ranką, o V. K. į dešinės pusės galvos sritį, tuo nukentėjusiems sukeldamas fizinį skausmą. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tėvų – nukentėjusiųjų T. ir V. K., kambaryje, grindis plaunama šluota metė į gulintį nukentėjusįjį – tėvą V. K., pataikydamas į dešinės pusės veido sritį ir padarydamas jam muštinę žaizdą dešinio smilkinio srityje, apie 2 cm ilgio, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.       Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3.       Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4.       Kaltinamojo K. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1.       Kaltinamasis K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykio metu jis atsikėlęs nuėjo pas tėvus į kambarį, jie tuo metu buvo prabudę, gulėjo. Būnant jų kambaryje, tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties jis neprisimena. Kodėl nuėjo pas tėvus į kambarį tuo metu, taip pat neprisimena. Žodinio konflikto metu jis, supykęs, paėmė tėvų kambaryje ant grindų gulėjusią sulankstomą lovą, kurią jis paėmęs sulankstė ir ją metė į gulintį tėvą ir šalia jo gulėjusią motiną. Kur jiems pataikė, nepastebėjo. Po ko, nuėjęs link vonios ir jo kambario tarpdurio, kur stovėjo šluota, skirta plauti grindis (minėta šluota – metaliniu kotu ir plastikiniu padu). Ją paėmęs, grįžo į tėvų kambarį ir su minėta šluota (laikydamas ją dvejomis rankomis už metalinės dalies), jos dalimi, kur yra plastikinė dalis, skirta užmauti šluostei, sudavė gulinčiam ant šono tėvui per galvos sritį, pataikydamas jam į dešinę ausį. Nuo smūgio šluota (plastikinė dalis) sulūžo. Po smūgio motina atsistojo, pradėjo šaukti, tėvas liko gulėti, jam, kiek pastebėjo, iš ausies bėgo kraujas. Šaukdama motina paėmė telefoną ir nuėjo į lauką. Tuo tarpu jis paėmė sulankstomą lovą, kuri gulėjo prie tėvų lovos, šalia tėvo, ir išnešė ją į lauką išmesti. Po to grįžo į namus, atsigulė į lovą miegoti, tačiau po dvidešimties minučių į namus atvyko policijos pareigūnai. Įvykio metu tiek jis, tiek tėvai buvo neblaivūs, kas galėjo lemti kilusį konfliktą ir jo smurtinius veiksmus. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ketina atsiprašyti tėvų dėl jiems sukelto fizinio skausmo, mano, kad tėvai jam atleis.

4.2.       K. K., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisimena ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jie yra teisingi. Žodinio konflikto metu jis supykęs paėmė tėvų kambaryje ant grindų gulėjusią sulankstomą lovą. Paėmęs lovą, metė ją į gulintį tėvą ir šalia jo gulėjusią motiną, lova nukrito ant tėvų, kur tiksliai jiems pataikė, negali nurodyti (ant kūno, rankų, galimai ir ant veido srities). Iš karto po to, nuėjęs link vonios kambario, paėmė ten stovėjusią žalios spalvos šluotą, skirtą plauti grindis (minėta šluota – su metaliniu kotu ir plastikine šluoste). Su šluota vėl nuėjo į tėvų kambarį, kuriame, laikydamas šluotą dvejomis rankomis už metalinės dalies, kita dalimi – kur yra plastikinė šluostė, sudavė ja gulinčiam ant šono tėvui per galvos sritį, pataikydamas tėvui į dešinę ausį ir veido sritį. Nuo smūgio šluota – plastikinė dalis, sulūžo. Po smūgio motina atsistojo, pradėjo šaukti, gynė tėvą, kuris po smūgio liko gulėti. Kiek pastebėjo, jam iš ausies bėgo kraujas. Šaukdama motina paėmė telefoną ir nuėjo į lauką iškviesti policiją. Įvykio metu neblaivūs buvo ir jo tėvai, kurie taip pat diena prieš vartojo alkoholį, su jais kartu alkoholio jis nevartojo. Dėl šio įvykio ir savo veiksmų labai gailisi, jaučia kaltę, gėdą. Po įvykio tėvų atsiprašė, jie sakė, kad jam atleidžia. Mano, kad jo smurtinius veiksmus lėmė alkoholis. Priklausomybės alkoholiui neturi.

4.3.       Nukentėjusioji T. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 6 val. ryto, jai miegant su savo vyru V. K., kitame buto kambaryje – miegamajame, į jų kambarį atėjo sūnus K. K.. Jis pradėjo šūkauti, vėliau, paėmęs jų kambaryje ant grindų buvusią suskleidžiamą lovą, pradėjo mušti lovoje šalia jos gulėjusį jos vyrą V. K., pataikė jai per galvą ir į dešinės pusės ranką. Kai K. K. nustojo juos mušti, jis pasišalino į kitą buto kambarį. Maždaug po pusės valandos jos sūnus vėl sugrįžo į jų kambarį ir vėl šaukdamas, kad nenori su jais gyventi, kad jie išeitų iš namų gyventi į rūsį, kambaryje šluota pradėjo mušti lovoje gulintį jos vyrą V. K.. Tuomet ji pradėjo šaukti, kad sūnus savo tėvo daugiau nebemuštų, nes tuoj jį užmuš, ir praėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Belaukdama, kol atvyks medikai, pamatė, kad iš jos vyro galvos srities pradėjo bėgti kraujas, paėmusi rankšluostį laikė prispaudusi jį prie galvos. Taip pat pamatė, kad jai yra sužalota dešinės pusės ranka, padaryti nubrozdinimai ir susiformavusios kraujosruvos. Ankščiau taip pat yra buvę atvejų, kuomet jų sūnus smurtaudavo, ne kartą buvo kvietusi policijos pareigūnus.

4.4.       Nukentėjusioji T. K., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisimena ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jie yra teisingi. Šiuo metu, būdama blaivi, nori patikslinti įvykio aplinkybes. 2022 m. rugpjūčio 7 d., jiems su vyru V. K. miegant jų kambaryje, tikslaus laiko neprisimena (maždaug apie 6 val. ryto) į kambarį atėjo sūnus K. K., kuris pradėjo šūkauti. Sūnus K. su jais tame pačiame bute adresu – (duomenys neskelbtini)., gyvena visą gyvenimą. Jis buvo nusiteikęs priešiškai tėvo V. K. atžvilgiu, sakė, kad nenori su tėvu gyventi, kad jis jam nusibodo ir kt. Ji jį žodžiu bandė raminti, tačiau jis vis tiek šūkavo, V. jam nieko nesakė, toliau gulėjo. K. buvo labai supykęs, reikšdamas pretenzijas paėmė jų kambaryje stovėjusią sulankstomą lovą, kuri tuo metu buvo išrinkta, ją sulankstė per pusę ir užsimojęs metė į gulintį ant šono tėvą. Tuo metu K. nuo jų stovėjo 1,5 – 2 metrų atstumu. V. gulėjo ant kairio šono, ji taip pat gulėjo ant šono. Lova nukrito ne tik ant V., bet ir ant jos. Lova trenkėsi V. į dešinę galvos (veido) sritį, jai pataikė į kairę galvos sritį ir dešinę ranką, kadangi ji ranka buvo apglėbusi V., kad K. jo nesužeistų. Dėl smūgio V. prarado sąmonę – nejudėjo, nieko nesakė, liko gulėti tokioje pat padėtyje. Lova po smūgio nukrito šalia jų ant grindų. Kitų kūno vietų lova nesužeidė. K. išėjo iš kambario, vis dar būdamas pasipiktinęs, tačiau po kurio laiko nurimo. Maždaug po trisdešimties minučių K. šūkaudamas grįžo į jų kambarį, toliau reiškė tėvui pretenzijas. Kai jis įėjo į jų kambarį, pastebėjo, kad jis rankoje turi žalios spalvos šluotą, skirtą plauti grindis. Šūkaudamas ir būdamas nuo jų 1,5-2 metrų atstumu, jis minėtą šluotą metė į gulintį ant to paties šono tėvą. Šluota dalimi, kur yra šluostė, trenkėsi V. į veido sritį, dėl ko jam iš dešinės pusės antakio pradėjo tekėti kraujas. K. išėjo į kambarį, ji ir V. atsikėlė, ji iš karto išėjo į lauką kviesti policijos pareigūnų. Jai išėjus į lauką, K. ją vijosi, norėdamas, kad ji nekviestų policijos pareigūnų, sakė: „nekviesk“. Visą laiką iki kol atvyko policijos pareigūnai K. buvo ramus, V. jam nieko nesakė, jie nekalbėjo. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė K.. Atvykus policijos pareigūnams, pastebėjo, kad sulankstoma lova stovi koridoriuje prie sandėliuko. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo V., į ligoninę jis vykti atsisakė, ji jokių žymių sužalojimų neturėjo. Įvykio metu kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. Jie visi buvo neblaivūs, tačiau kartu alkoholio nevartojo. Tai yra ne pirmas kartas, kai K. smurtauja prieš tėvą, smurto priežasčių nurodyti negali. Su tėvu sutaria įvairiai – kartais gerai, kartais ne. Ji su K. sutaria gerai. Po įvykio K. jos bei tėvo atsiprašė, sakė, kad gailisi. Kadangi jie yra šeimos nariai, ji su V. jam atleido. Nurodo, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą objektų tyrimui ji bei V. nevyko ir nevyks. Civilinio ieškinio nereikš, žala jai nepadaryta. V. buvo nurodęs, kad taip pat civilinio ieškinio nereikš, žala jam nepadaryta, pretenzijų sūnui neturi.

4.5.       Nukentėjusysis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 6 val. ryto, jam miegant su savo sutuoktine T. K. kitame buto kambaryje – miegamajame, į jų kambarį atėjo jų sūnus K. K. ir pradėjo šūkauti. Bemiegant jis pajuto smūgius į galvos sritį, kiek buvo suduota smūgių, pasakyti ir įvardinti negali, mano, kad nuo suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę. Kuomet buvo suduotas pirmasis smūgis pamatė, kad prie jo lovos stovi K. ir rankose laiko kambaryje buvusią suskleidžiamą lovą. Jam pabudus, pamena, kad atvyko greitoji medicinos pagalba, jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Matė, kaip policijos pareigūnai išsivežė jų sūnų K.. Ar jo sūnus K. naudojo fizinį smurtą prieš jo sutuoktinę T. pasakyti negali, nematė. Atvykę medikai suteikė jam pirmąją pagalbą, pasiūlė vykti į gydimo įtaigą kartu su jais, tačiau vykti su jais jis atsisakė, nes jam tą daryti nebuvo poreikio. Anksčiau yra buvę atvejų, kuomet K. prieš jį naudodavo fizinį smurtą.

4.6.       2022 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto Janušo (Januš) Rybalko medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, išnagrinėjus V. K. medicininius dokumentus ir susipažinus su įvykio aplinkybėmis, padaryta išvada, kad nukentėjusiajam nustatyta – muštinė žaizda dešinio smilkinio srityje (apie 2 cm ilgio). Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodytu metu (2022 m. rugpjūčio 7 d.) vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai smūgiu plastikine šluota. Kitokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimų neužfiksuota. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4.7.       2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas – gyvenamasis kambarys, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų mūriniame daugiabučio namo antrame aukšte. Antrame aukšte, kairėje pusėje, yra rudos spalvos durys, pažymėtos skaičiumi Nr. 3. Praėjus pro buto duris, patenkama į buto koridorių. Koridoriaus priekyje matoma durų niša, vedanti į gyvenamąjį buto kambarį. Už durų nišos, kairėje pusėje, yra virtuvės patalpa, dešinėje pusėje matomas gyvenamasis kambarys. Gyvenamojo kambario kairėje pusėje matoma tamsiai rudos spalvos spinta – sekcija, kurioje sudėti įvairūs asmeniniai daiktai. Spintos dešinėje pusėje matomas langas. Kambario viduryje, ant grindų, yra patiestas čiužinys, ant kurio sudėtos dvi baltos spalvos pagalvės. Čiužinio dešinėje, ant grindų, matoma raudonos spalvos dėmė (galimai kraujas). Apžiūrint nusikalstamos veikos įrankius, t. y. šluotą ir medines lentas (nuo suskleidžiamos lovos), jokių pėdsakų nestebima, nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos buvo paimta sulankstoma lova, plovimo šluota.

4.8.       2022 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – sulankstoma lova. Sulankstoma lova yra 1,95 m ilgio, 0,80 m pločio. Sulankstomos lovos rėmai, kojelės yra metalo pagrindo, nudažyti mėlyna spalva. Sulankstomos lovos viduryje pritvirtinti 8 vnt. medinių lentų, matomas 4 vnt. medinių lentų trūkumas. Sulankstoma lova susilenkia per pusę. Ant apžiūros objekto nėra kraujo, purvo, ar kitokio pobūdžio dėmių. Kitas apžiūros objektas – plovimo šluota. Šluota – 1,05 m ilgio, 0,30 m pločio. Šluota yra dviejų spalvų – žalios ir sidabrinės. Šluotos kotas – metalo spalvos su žalios spalvos plastikinėmis detalėmis šluotos laikymui, ilgio reguliavimui. Šluotos šepetys – žalios spalvos, sudarytas iš plastiko. Matoma, kad šluotos gręžimo rankena sulūžusi, strypai išlindę, netvarkingi. Prie šluotos šepečio pridėta juodos–geltonos spalvos dalis, kuri išsiima iš šepečio, ji yra purvina, matomi nešvarumai, gamyklinė geltona spalva pakitusi, patamsėjusi. Ant apžiūros objekto nėra kraujo, purvo, ar kitokio pobūdžio dėmių.

4.9.       2022 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos. Vaizdo įrašai peržiūrėti panaudojus vaizdo įrašų peržiūrėjimo programą, įrengtą tarnybiniame kompiuteryje „hp“. Pirmojo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas „2022_0807_073257_007“, įrašo trukmė – 05 min. 2 s. Įjungus vaizdo įrašą, kairės pusės apačioje užrašas – „VLN_ELK_5F87BC“, įrašo laikotarpis 2022/08/07, bei einamasis laikas nuo 07:32:55 val. Nuo pat vaizdo įrašo pradžios matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnus pasitinka T. K., kuri įleidžia policijos pareigūnus į butą. Klausiant T. K. apie įvykio aplinkybes, ji nurodo kambarį, kuriame ant lovos guli K. K., ir sako klausti jo. <...>Vaizdo įrašo 04 min. 28 s. pareigūnei teiraujantis T. K.: „O, tai, kaip jis jį mušė?“; T. K. atsako: „Va guli, „raskladuška“ šita, ar kaip ji ten vadinasi“; Pareigūnė: „Nesuprantu, iš pagalių šitų?“; T. K.: „Ne, čia buvo „raskladuška“ tokia, išnešė ją“; T. K. vedasi pareigūnę į laiptinę, kur stovi sulankstoma lova. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše „2022_0807_073307_009“.

4.10.       Antrojo vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0807_073758_008“, vaizdo įrašo trukmė – 5 min. 00 s. Vaizdo įrašo 00 min. 23 s. T. K. atvedusi pareigūnę į lauką prie garažų parodo sulankstomą lovą, kuria nurodo K. K. mušė tėvą V. K.. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

4.11.       Trečiojo vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0807_074756_010“, vaizdo įrašo trukmė – 05 min. 00 s. Įjungus vaizdo įrašą kairės pusės apačioje užrašas – „VLN_ELK_5F87BC“, įrašo laikotarpis 2022/08/07, bei einamasis laikas nuo 07:47:54 val. Vaizdo įrašo 00 min. 05 s. prie policijos pareigūnės prieina V. K., eidamas popierine servetėle valo vaidą. Jam priėjus matyti, kad jo dešinės pusės veido sritis bei ausis kraujuota, smilkinio srityje matoma žaizda. Policijos pareigūnė teiraujasi V. K.: „Papasakokit, kaip buvo“. Tuo tarpu asmenys pradeda judėti, pareigūnė nusisuka nuo V. K., dėl ko nėra girdima, ką jis pasakoja. Pareigūnė tikslina V. K. žodžius: „Jis atėjo ir sumušė?“, „O, tai jis iš amų negali išeit?“, „Ai ta prasme jis irgi buvo namuose?“; V. K.: „Jo, jo“; daugiau vaizdo įraše reikšmingų įvykiui aplinkybių neužfiksuota.

4.12.       Ketvirtojo vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0807_080253_013“, vaizdo įrašo trukmė – 05 min. 00 s. Įjungus vaizdo įrašą kairės pusės apačioje užrašas – „VLN_ELK_5F87BC“, įrašo laikotarpis 2022/08/07, bei einamasis laikas nuo 08:02:52 val. Vaizdo įrašo 03 min. 38 s. pareigūnė teiraujasi V. K., kuris sėdi prie stalo ir valosi nuo veido kraują, kaip jis jaučiasi; V. K.: „Normaliai“; <...> Pareigūnė: „Atsimenat, kiek kartų ir į kurią vietą jums sudavė?“; T. K.: „Jis gulėjo“; V. K.: „Vieną“; Pareigūnė: „Vieną kartą?“; V. K.: (Linkteli galva); Pareigūnė: „Jūs gulėjot lovoj, toj „raskladuškej“?“; V. K.: (Linkteli galva); Pareigūnė: „Ir kuo jis jums sudavė?“; V. K.: „Su šluota“; T. K.: „Su „raskladuške““; Pareigūnė: „Aš ne su jumis kalbu, pone. Su kuo sudavė?“; V. K.: „Su grindis kur plaut“; Pareigūnė: „Su šluota, grindų šluota, ta kuri stovi koridoriuje žalia? Vieną kartą, ar kiek?“; V. K.: (Linksi galva); Pareigūnė: „Paskui, kokiu būdu buvo, kaip tada sulūžo „raskladuškė“?“ (Vaizdo įrašo pabaiga).

4.13.       Tęsinys, vaizdo įrašas „2022_0807_080752_014“ įrašo trukmė – 05 min. 00 s. Įjungus vaizdo įrašą, kairės pusės apačioje užrašas – „VLN_ELK_5F87BC“, įrašo laikotarpis 2022/08/07, bei einamasis laikas nuo 08:07:51 val.  Nuo pat vaizdo įrašo pradžios girdimas pareigūnės pokalbis su V. K.. <...> Pareigūnė: „O paskui kas vyko? Jis Jum sudavė ir kas tada?“; V. K.: „Išėjau“; Pareigūnė: „Jūs išėjot į lauką, tai o kaip tada sulūžo „raskladuškė“?“; V. K.: „Klausimas“. <...> Pareigūnė: (Kreipiaisi į T. K.) „Dabar Jūs ką matėt?“; T. K.: „Miegojom“; Pareigūnė: „Jūs buvot kartu?“; T. K.: „Nu, tai mes kartu. „Raskladuške“ stovėjo šalia“; Pareigūnė: „O Jūs kur miegojot?“; T. K.: „Ant grindų miegojau, pribėgo ir „raskladuške“ pradėjo mušti tėvą ir mane irgi. Tai kaip čia tai, tu gi veidą turėjai...“ (neaišku ką pasako); <...> Pareigūnė: „Tai Jūs normaliai nepapasakojot man įvykio aplinkybių. Jis sako, kad jam sudavė su šluota“; T. K.: „Su šluota ir su „raskladuške““; Pareigūnė: „Tai papasakokit, kaip buvo. Gulėjot ant grindų, atėjo sudavė su šluota, tada kas buvo? Kas toliau?“; T. K.: „Iš pradžių su „raskladuške“, paskui su šluota“; Pareigūnė: „Tai tiesiog ten stovėjo suskleista, kaip buvo? Paklota, nepaklota? Jūs man paaiškinkit normaliai, man reikia žinot“. Pokalbis  nutrūksta, kadangi atvyko greitoji medicinos pagalba. Vaizdo įrašo 03 min. 58 s. pareigūnė bendrauja su T. K.. Pareigūnė: „Tai „raskladuškė“ stovėjo čia?“; T. K.: „Čia“ (pirštu rodo į vietą esančią kambaryje); Pareigūnė: „Išskleista, ar suskleista“; T. K.: „Išskleista“; Pareigūnė: „Paklota?“; T. K.: „Ne, nebuvo. Jis paskui paėmė (rankomis nurodo suskleidimą ir numetimą) ir pradėjo daužyt“; Pareigūnė: „Be jokios priežasties?“; T. K.: „Be jokios“; Pareigūnė: „Nieko nepasakė, tiesiog paėmė“; T. K.: „Ne, mes jam nusibodom, jam nepatinka“; Pareigūnė: „Sakė kažką prieš daužydamas, ar ne?“; T. K.: „Tai jo, Jūs man nusibodot ir viskas“; Pareigūnė: „O prieš tai nieko neapsižodžiavot, nieko neįvyko, kažkoks žodinis konfliktas?“; T. K.: „Nieko, naktį ketvirtą, penktą, šeštą valandą“; Pareigūnė: „Tai kelintą valandą viskas vyko?“; T. K.: „Tai kada aš skambinau?“; Pareigūnė: „Tai skambinot Jūs apie pusę aštuonių“; T. K.: „Apie septintą prasidėjo“; Pareigūnė: „Septintą prasidėjo, jo? Sudavė, gerai, kiek kartų sudavė jam su „raskladuške“, Jum kiek kartų? Ar Jūs abudu gulėjot ir Jum abiem iš karto sudavė?“; T. K.: „Tai aš dar tėvą užklojau va tai, kad jis jo neužmuštų“; Pareigūnė: „Tai kiek, vieną kartą“. Vaizdo įrašo pabaiga. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše „2022_0807_080801_016“.

4.14.       Tęsinys, vaizdo įrašo pavadinimas – „2022_0807_081251_015“, vaizdo įrašo trukmė – 05 min. 00 s. Įjungus vaizdo įrašą kairės pusės apačioje užrašas – „VLN_ELK_5F87BC“, įrašo laikotarpis 2022/08/07, bei einamasis laikas nuo 08:012:50 val. Nuo pat įrašo pradžios girdimas pareigūnės ir T. K. pokalbis: Pareigūnė: „Tai kiek, vieną kartą su „raskladuške“, vieną su šluota; T. K.: „Ne vieną kartą, 10 kartų gal. Nu jeigu taip galva, pažiūrėkit kokia kraujuota“; Pareigūnė: „Jeigu būtų 10 kartų, būtų užmuštas jau“; T. K.: „Nu jo, nu gal 5 tada, gerai. Čia viskas aišku“; Pareigūnė: „Tai sudavė su „raskladuške“ kaip sakot 5 kartus, tai Jūs gavot iš „raskladuškės“ kiek kartų?; T. K.: „Ką žinau..“(Neaišku, ką toliau kalba); Pareigūnė: „Aš klausiu, kiek kartų sudavė iš...“; T. K.: „Nu iš kur aš žinau“; Pareigūnė: „Jum“; T. K.: „Du, tris, gal dešimt, trisdešimt, ką žinau“; Pareigūnė: „Tai aš pradėsiu ikiteisminį tyrimą, Jūs galvokit. Ir tada sumušė su ta „raskladuške“ ir kas vyko toliau?; T. K.: „Aš išsigandau, galvojau, kad jis jį jau užmušė, nes nekvėpuoja, rankas va taip va“; Pareigūnė: „Buvo praradęs sąmonę?“; T. K.: „Nežinau, galbūt, ką žinau, pradėjau skambint“; Pareigūnė: „Tada buvo kaip su tuo telefonu?“; T. K.: „Paėmė mano telefoną ir sudaužė taip va“; Pareigūnė: „Kada sudaužė? Kai paskambinot į policiją, ar prieš tai?“; T. K.: „Ne, tai aš iš šito skambinau, iš vyro. Reikia slėpti viską“; Pareigūnė: „Tai jis taip daužydamas Jūsų vyrą su ta „raskladuške“ ją taip ir sulaužė, ar dar daužė į grindis, į sieną, kur?“; T. K.: „Jo, jis trankė va“. Daugiau reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše „2022_0807_081300_017“.

4.15.       Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Irmanto Visalgos 2022 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, atvykus nurodytu adresu prie namo laiptinės juos pasitiko T. K., kuri pakvietė užeiti į butą. Bute ji paaiškino, kad apie 7 val. į kambarį, kuriame ji kartu su V. K. miegojo, užėjo K. K. ir pradėjo juos mušti. Moters teigimu, pirmiausia su grindų valymo šluota K. K. mušė tėvą, o vėliau, sulaužęs sulankstomą lovą, jos rėmu mušė juos abu. Tikslaus smūgių skaičiaus T. K. nurodyti negalėjo, bet sakė, kad buvo suduota daug kartų į įvairias kūno vietas. Ant V. K. veido buvo matyti kraujuojančios dešiniojo antakio, dešiniojo smilkinio ir dešinės ausies žaizdos. Ant T. K. buvo matyti patinimas ir sumušimo žymė dešiniosios rankos dilbio srityje. K. K. įvykio aplinkybių nepaaiškino, tik sakė, jog jam nusibodo gyventi kartu su nuolat girtaujančiais tėvais.

4.16.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. R. 2022 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su T. K. duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 8 d. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susisiekta su nukentėjusiąja T. K., siekiant išsiaiškinti, ar ji bei jos sutuoktinis V. K. vyks į Valstybinę teismo medicinos tarnybą objektų tyrimui pagal 2022 m. rugpjūčio 7 d. įteiktą užduotį. Pokalbio metu T. K. nurodė, kad pagal įteiktą užduotį objektų tyrimui į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nevyks. Taip pat informavo, kad jos sutuoktinis V. K. į Valstybinę teismo medicinos tarnybą objektų tyrimui taip pat nevyks, nurodė, kad nereikia. Pokalbio metu T. K. buvo informuota apie teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ji nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Papildomai nurodė, kad sutuoktinis V. K. civilinio ieškinio taip pat nereikš.

4.17.       Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 7 d. 07.20 val. adresu – (duomenys neskelbtini), registruotas smurto artimoje aplinkoje įvykis, pranešėjai T. K. nurodant aplinkybes, kad: „Pranešėjos sūnus muša tėvą ir pranešėją. Dabar pranešėja spėjo pabėgti iš buto. Vaikų nėra. GMP nereikia. Laukia, pasitiks. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2022 m. rugpjūčio 7 d. 07:18 BPCID=92043269114“. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 7 val., daugiabučio namo bute adresu – (duomenys neskelbtini)., dėl neaiškios priežasties K. K., gimęs 1994 m. spalio 21 d., trenkė savo tėvui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) su šluota į galvos sritį, pataikydamas jam į dešinės pusės smilkinio sritį ir ausį, ir jį prakirto, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas matomus kūno sužalojimus. K. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs kambaryje buvusią sulankstomą lovą, su jos metaliniu rėmu trenkė tame pačiame kambaryje buvusiai savo motinai T. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) į galvos sritį ir dešinės pusės ranką bei tėvui V. K. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jiems fizinį skausmą. Įvykis filmuotas BODY 2807, BODY 2808.

4.18.       Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0323, patikros sertifikato Nr. 1713034 (galiojantis iki 2022 m. gruodžio 17 d.) 2022 m. rugpjūčio 7 d.  08.01 val. nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija kaltinamojo K. K. iškvėptame ore – 0,75 promilės.

4.19.       Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0323, patikros sertifikato Nr. 1713034 (galiojantis iki 2022 m. gruodžio 17 d.) 2022 m. rugpjūčio 7 d. 07.53 val. nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija nukentėjusiojo V. K. iškvėptame ore – 0,80 promilių.

4.20.       Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0323, patikros sertifikato Nr. 1713034 (galiojantis iki 2022 m. gruodžio 17 d.) 2022 m. rugpjūčio 7 d.  07.58 val. nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija nukentėjusiosios T. K. iškvėptame ore – 1,05 promilės.

5.       Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama K. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis, paėmęs metalinę sulankstomą lovą, tyčia metė į gulinčius tėvus – nukentėjusiuosius T. ir V. K. – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, grindis plaunama šluota metė į gulintį nukentėjusįjį – tėvą V. K., taip padarydamas jam muštinę žaizdą dešinio smilkinio srityje (apie 2 cm ilgio), – sukelė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo K. K. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad K. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą dviem savo šeimos nariams bei taip pat vieną iš jų nežymiai sužalojo.

6.       Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą  BK 140 straipsnio 2 dalyje  – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; vadovaujantis BK 641 straipsniu, siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7.       Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9.       BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe; pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kai veiką padaro recidyvistas, tai taip pat pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

10.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam atleido; kaltinamasis anksčiau teistas (taip pat ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą), padarė nesunkų nusikaltimą, nedirba; be to, šiuo atveju egzistuoja ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančio aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamasis per trijų metų laikotarpį devynis kartus baustas administracine tvarka. 

11.       Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Remiantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos narių (tėvų) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojamais ir draudimais bei BK 722 numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. 08.45 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 08.22 val., dvi laikinajame sulaikyme K. K. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

13.       Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos spalvos sulankstomą lovą (1 vnt.), žalios-sidabrinės spalvos plovimo šluotą (1 vnt.), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti daiktų savininkei nukentėjusiajai T. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti K. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. 08.45 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 08.22 val., dvi laikinajame sulaikyme K. K. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos spalvos sulankstomą lovą (1 vnt.), žalios-sidabrinės spalvos plovimo šluotą (1 vnt.), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti daiktų savininkei nukentėjusiajai T. K..

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti probacijos tarnybai.

Teisėja                                                        Rasa Lapėnienė