Nr. DOK-2367
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00133-2023-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. birželio 23 d. paduotu ieškovės A. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei A. K. ir atsakovams I. R., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario troba“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, A. K., Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M.. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeitė.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, nes sprendžiant dėl santuokos nutraukimo teisinio poveikio turtinėms teisėms momento buvo peržengtos ieškinio ir priešieškinio ribos – nei ieškovė, nei atsakovas neprašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 2 dalies ir nustatyti, kad šios pasekmės atsirado nuo faktiško gyvenimo skyrium momento, todėl teismai neturėjo pagrindo tai nustatyti savo iniciatyva. Be to, CK 3.67 straipsnio 2 dalis taikytina tik tam sutuoktiniui, kuris nepripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo abiejų šalių kaltę, o šios išvados niekas neginčijo, todėl tokios normos taikymas buvo neteisėtas. Teismas, turėjęs pareigą ištaisyti šį esminį materialinės teisės normos taikymo pažeidimą, to nepadarė, o tai lėmė neteisėtą sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir gautų nuomos pajamų paskirstymo bei sukėlė grėsmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
2. Teismas, pažeisdamas materialinės teisės normas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstai ignoravo įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis), todėl neteisingai sprendė dėl dalintino turto apimties. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, sutuoktinis, teigiantis, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, neturi pareigos šio fakto įrodinėti, nes tai preziumuojama įstatymo, tuo tarpu sutuoktinis, siekiantis paneigti šią prezumpciją, turi ją nuginčyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas šios prezumpcijos nepaisė ir be pagrindo neįtraukė įrenginių į dalintiną turto masę, nors nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, galinčių paneigti jų bendrosios jungtinės nuosavybės pobūdį, todėl skundžiama išvada naikintina kaip prieštaraujanti tiek įstatymui, tiek susiformavusiai teisės aiškinimo praktikai.
3. Teismas, pažeisdamas CK 3.119 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, netinkamai nustatė dalintino turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – vertę, remdamasis 2022-01-01 buvusia nekilnojamojo turto kaina, nors pagal įstatymą ir teismų praktiką turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainą, galiojusią teismo sprendimo (apeliacinės instancijos nutarties) priėmimo dieną. Ieškovė, siekdama pagrįsti kompensacijos dydį, pateikė aktualius įrodymus apie buto rinkos vertę (2024-11-18 ir 2024-12-06 duomenis), tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neprijungė, formaliai remdamasis CPK 314 straipsnio ribojimais. Tokia pozicija, pasak ieškovės, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad net ir vėliau pateiktas įrodymas, jei jis yra esminis bylos baigčiai, turi būti priimtas siekiant užtikrinti teisingumą, protingumą ir sąžiningumą. Kadangi atsisakymas prijungti šiuos įrodymus lėmė neteisingą kompensacijos dydžio nustatymą, ieškovė prašo panaikinti šioje dalyje apeliacinio teismo nutartį ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo – prijungiant įrodymus apie aktualią turto vertę ir tinkamai nustatant priteistinos kompensacijos dydį.
4. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas – CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei CK 4.18 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas ir pirtis buvo pastatyti iki santuokos pabaigos ir po jos įregistruoti viešame registre, o jų pardavimas įvyko 2021 m. santuokos metu, gavus ieškovės įgaliojimą. Ginčo turto bendra statybos vertė buvo 191 962 Eur, o pardavimo kaina – 400 000 Eur, todėl gautos pajamos sudarė 208 038 Eur. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šios pajamos – kaip gautos naudojant asmenine nuosavybe pripažintą daiktą civilinėje apyvartoje – yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jų dalis (104 019 Eur) turėtų būti priteista ieškovei. Teismas, neįvertinęs šios teisės normos taikymo būtinybės, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovės advokatei Svetlanai Baracevičienei (a. k. (duomenys neskelbtini) 3099 (tris tūkstančius devyniasdešimt devynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. birželio 23 d. AB „Artea“ mokėjimo nurodymu Nr. 112025254, kodas ZO44827.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė