Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-45-491/2015
Proceso Nr. 4-08-3-03030-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjo) apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
NUSTATĖ:
2014-04-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. 22 parų administraciniu areštu su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
2014-06-17 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Pažeidėjo prašymas paskirtą 22 parų administracinio arešto nuobaudą leisti atlikti poilsio dienomis, kadangi jis užsiima individualia veikla. Toks Pažeidėjo prašymas buvo tenkintas ir 2014-06-23 Panevėžio miesto aplinkės teismo nutarimu paskirtas ir neatliktas 22 parų administracinis areštas buvo nustatytas atlikti poilsio dienomis per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
2014-11-28 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) prašymas dėl Pažeidėjui paskirto administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis pakeitimo į administracinio arešto atlikimą įprastine tvarka.
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi teikimas buvo tenkintas ir Pažeidėjui skirto 22 parų administracinio arešto atlikimo tvarka, kuri 2014-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nustatyta atlikti poilsio dienomis, pakeista į įprastinę arešto atlikimo tvarką.
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir leisti jam areštą atlikti poilsio dienomis. Nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie tai, jog apylinkės teisme yra gautas ir bus nagrinėjamas klausimas dėl jam paskirto arešto atlikimo tvarkos pakeitimo, nors tą žinodamas jis tikrai būtų atvykęs į teismą ir viską paaiškinęs. Tvirtina, jog užsiima individualia veikla, kurios metu buvo susižalojęs plaštaką ir dėl ko eilę kartų lankėsi pas gydytojus. Šiuo metu patirtą traumą jau išsigydė, tačiau dabar yra darbų sezonas, todėl jis nori atlikti visus suplanuotus darbus. Taigi jam paskirto administracinio arešto atlikimas įprastine tvarka pakenktų jo vykdomai veiklai.
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Institucijos vyresnysis specialistas D. P. nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Pabrėžia, jog paskirtą administracinį areštą Pažeidėjas galėjo atlikti ir esant sužalotai rankai, todėl tai negali būti objektyvus paskirtos nuobaudos nevykdymo pateisinimas. Mano, kad tokiu būdu Pažeidėjas vengia administracinės atsakomybės, nors prieš darydamas grubius administracinius teisės pažeidimus turėjo suprasti ir įvertinti, kad dėl to gali nukentėti jo vykdoma veikla. Be to, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad Pažeidėjas turi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, jog jis nedaro teigiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 29 str. 2 d. numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą.
Bylos duomenys rodo, jog 2014-04-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjui buvo skirtas administracinis areštas, o 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo tenkintas Pažeidėjo prašymas ir jam paskirtą administracinį areštą nustatyta atlikti poilsio dienomis. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė atsižvelgdamas į Pažeidėjo nurodytas aplinkybes, t. y. kad įprasta arešto atlikimo tvarka gali pakenkti jo individualiai veiklai. Atsižvelgiant į tai buvo sudarytas administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis grafikas, kurį pasirašė bei su kuriuo sutiko ir pats Pažeidėjas. Tačiau Pažeidėjas sutartomis poilsio dienomis į areštinę atlikti administracinio arešto neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė ir neinformavo (7 b. l.). Dėl šių priežasčių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai teikimu kreipėsi į apylinkės teismą dėl Pažeidėjui paskirto administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis pakeitimo į šios nuobaudos atlikimą įprastine tvarka, ką apylinkės teismas ir padarė.
ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos rūšis nėra parenkama Pažeidėjo pageidavimu, o įstatyme numatytas išimtis ir asmens teisinę padėtį lengvinančias nuostatas gali taikyti tik griežtai įstatyme apibrėžti organai. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje jau buvo atsižvelgta į Pažeidėjo prašymą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos – administracinio arešto – atlikimo tvarkos. Kaip jau minėta pirmiau, jam buvo taikytos jo prašomos ir jam palankesnės įstatymo nuostatos atsižvelgiant į tai, kad gali būti pakenkta jo individualiai veiklai. Išties, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas yra ypatingai svarbi ir reikšminga aplinkybė. Tačiau į ją buvo atsižvelgta priimant 2014-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą, kuomet Pažeidėjo prašymas buvo tenkintas ir nustatyta, kad paskirtą administracinį areštą jis gali atlikti poilsio dienoms. Pažeidėjas, sudarydamas 2014-05-28 susitarimą dėl poilsio dienomis atliekamo administracinio arešto atlikimo sąlygų pats susitarė, kokiomis tiksliai poilsio dienomis jis atliks administracinį areštą, o taip pat buvo supažindintas su teisinėmis šio susitarimo nevykdymo pasekmėmis, t. y. kad arešto atlikimo tvarka poilsio dienomis gali būti pakeista į įprastą, jei jis nesilaikys nustatyto susitarimo. Visa tai Pažeidėjas patvirtino savo parašu (5 b. l.). Taigi, Pažeidėjas puikiai žinojo ir suprato savo netinkamo elgesio pasekmes bei tokiu būdu turėjo įvertinti jam taikomas palankesnes teisines nuostatas. Be to, bylos duomenys rodo, kad 2014-09-26 Panevėžio apygardos teisme jau buvo nagrinėtas vienas Institucijos teikimas, kuriuo buvo prašoma administracinio arešto nuobaudos vykdymo tvarką pakeisti į įprastinę. Tačiau apylinkės teismas tą kartą Institucijos reikalavimo netenkino atsižvelgdamas į Pažeidėjo nurodytas aplinkybes apie jo sveikatos sutrikimus. Tai rodo, kad Pažeidėjui praktiškai ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas, jam taikomos švelnesnės įstatymo nuostatos, tačiau jis ir vėl, žinodamas teisines pasekmes, nevykdė savo pareigų ir ne tik kad neatvykdavo nustatytu laiku atlikti administracinio arešto, tačiau net neinformuodavo apie tai policijos pareigūnų. Tai rodo piktybišką Pažeidėjo elgesį bei akivaizdų siekį išvengti jam skirtos administracinės nuobaudos.
Tokios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog Pažeidėjas turėjo sveikatos sutrikimų, kadangi nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis pateisinti tokį atsainų ir neatsakingą Pažeidėjo elgesį nevykdant jam paskirtos administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde aptariami sveikatos sutrikimai, apygardos teismo vertinimu, nėra tiek sunkūs, kad užkirstų kelią asmeniui pranešti policijos pareigūnams apie tai, kad jis negalės atvykti atlikti administracinio arešto ar kad jis turi sveikatos problemų. Papildomai pažymėtina, kad iš apelianto pateiktos pažymos apie traumą matyti, jog šis dokumentas buvo išrašytas tik 2014-12-19, t. y. Pažeidėjo apeliacinio skundo Panevėžio miesto apylinkės teisme gavimo dieną ir gerokai vėliau nei Pažeidėjui buvo išsiųstas skundžiamas apylinkės teismo nutarimas (11, 13, 16 b. l.). Tokiu būdu Pažeidėjui nustatyti sveikatos sutrikimai negali būti pripažinti pagrindu, leidžiančiu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą. Pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir turėdamas galimybę tinkamai rūpintis savo veikla, to nedarė, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad Pažeidėjo vykdoma individuali veika šiuo atveju yra pagrįsta priežastis naikinti apylinkės teismo nutarimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Pažeidėjas yra nubaustas ir už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturtint teisės to daryti ir esant neblaiviam, matyti, jog jis elgiasi lengvabūdiškai, yra nepakankamai atsakingas ir nevertina jam taikomų jo teisinę padėtį švelninančių nuostatų. Kartu pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, nors ir yra gyvenimiškos bei suprantamos, tačiau jos neatleidžia asmens nuo jam paskirtos nuobaudos atlikimo ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų, juo labiau kad nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama asmeniui už netinkamą jo elgesį. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad Institucijos teikimas tenkintas nepagrįstai.
Apygardos teismas iš dalies sutinka su Pažeidėju, kad apylinkės teismas turėjo pranešti jam apie Institucijos teikimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Išties, tokiu teikimu yra siekiama griežtinti asmens teisinę padėtį, todėl reikia jį informuoti apie tokio klausimo svarstymą. Tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nesudaro besąlygiško pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą. Bylos duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas buvo supažindintas su administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis nevykdymo sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis, o be to vieną kartą prieš tai jau buvo susidūręs su tokia situacija, kadangi Institucija į apylinkės teismą jau buvo kreipusis dėl Pažeidėjui nustatytos administracinio arešto tvarkos pakeitimo į įprastinę. Tokiu būdu ir pats Pažeidėjas, žinodamas ir suprasdamas, kokios priemonės gali būti taikomos jam neatvykstant atlikti administracinio arešto ir apie tai nepranešant, privalėjo būti atsakingas, aktyvus bei iniciatyvus, tačiau to nedarė. Reikšminga tai, kad toks proceso pažeidimas faktiškai nesutrukdė jam paduoti apeliacinį skundą ir nurodyti, Pažeidėjo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.
Taip pat, apeliacinės instancijos manymu, apylinkės teismas neteisingai aptariamą klausimą išsprendė nutarimu. ATPK 287 str. 1 d. įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 231 skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286 str., 287 str., 291 str. ir 295 str. matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą – nutartį ar nutarimą – turi priimti apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis vykdymo tvarkos pakeitimo į įprastinę tvarką (ATPK 337 str.). Tai laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 str. ir 31 str. nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius dokumentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Iš to seka, kad nutartis yra toks procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarkos pakeitimo į įprastinę šios administracinės nuobaudos atlikimo tvarką, apylinkės teismas turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį. Tačiau tai nedaro jokios esminės įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Įvertinęs visas šias aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis bei tinkamai taikė teisės normas, dėl ko nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Meidus