Civilinė byla Nr. e2-18216-490/2019
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01010-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.13
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 13 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui N. K. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo N. K. 1 115,93 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti jam 2019 m. liepos 10 d., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovui asmeniškai pasirašant.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neapteikė (CPK 142 straipsnis).
Ieškovė nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje atsakovas per nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba kitų parengiamųjų dokumentų. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Ieškinys tenkinamas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo gauta E125 formos pažyma-sąskaita iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, kuria patvirtinta, kad atsakovui Vokietijoje buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Paslaugoms apmokėti buvo pateikta Europos sveikatos draudimo kortelė. Už suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kainą – 1 115,93 Eur. Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, N. K. paslaugų suteikimo metu (2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2018 m. rugsėjo 1 d.) nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl nebuvo galima pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Apie neteisėtai gautas nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įpareigojimą grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą atsakovas buvo informuotas Kauno teritorinės ligonių kasos 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 4K-3315. Dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, atsakovas nepateikė, žalos neatlygino.
Ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenys apie asmens draudimą, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių reikalų skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo Nr. 8A-51 kopija, 2019 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedimo Nr. 7100044646 kopija, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 4K-3315 kopija.
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką 25 straipsnio 1 dalis numato, kad „taikant pagrindinio Reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą patvirtinantį jo teises į išmokas natūra.“ Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šiuo dokumentu, patvirtinama, kad „apdraustasis turi teisę gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus“. Šiuo atveju šis dokumentas yra Europos sveikatos draudimo kortelė. Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalis numato, kad „išlaidos už išmokas natūra kurias <…> teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos“ Prie Europos Komisijos veikiančios Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos, kurios uždavinys yra nagrinėti klausimus, susijusius su Reglamento Nr. 883/2004 bei Reglamento Nr. 987/2009 taikymu, 2009 m. birželio 12 d. priimtame sprendime Nr. S1 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės nusprendė, kad „kompetentinga įstaiga negali atisakyti kompensuoti išlaidų remdamasi tuo, kad asmens draudimas įstaigoje, kuri išdavė Europos sveikatos draudimo kortelę, baigė galioti, bet išmokas kortelės arba ją laikinai pakeičiančio sertifikato turėtojui buvo teikiamos kortelės ar sertifikato galiojimo laikotarpiu“, t. y. šis punktas nustato, kad išlaidos, kurias buvimo vietos įstaiga sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas galiojančios Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu, privalo būti kompensuotos. Atsakovas N. K. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl negalėjo pateikti Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelės. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadaryti žalos kitam asmeniui. To paties straipsnio 2 dalis numato pareigą atlyginti asmeniui žalą padarytą tokias veiksmais. Kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado žala ieškovei, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 1 115,93 Eur žalą.
Atsakovas nevykdė prievolės atlyginti žalą, todėl privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 25 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos yra mažesnės nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 minimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 1 115,93 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiolikos eurų 93 centų) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 115,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (atsakovas priteistas sumas privalo pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolanta Damulienė