Administracinė byla Nr. I-740-121/2014
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02720-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.10.; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2014 m. vasario 14 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei V. P., atsakovės atstovei Ingridai Staniulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Faris investment company“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja UAB „Faris investment company“ kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–8), prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2013-06-14 sprendimą Nr. (12.12-30-8)-46-KD -3502 „Dėl mokestinio patikrinimo ir derybų atnaujinimo“, kuriuo atsisakyta atnaujinti mokestinį patikrinimą bei derybas (toliau – 2013-06-14 Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją atnaujinti mokestinį patikrinimą ir derybas dėl UAB „Faris investment company“ mokestinės prievolės.
Paaiškino, kad 2013-04-23 Inspekcija priėmė pavedimą tikrinti pareiškėją, kuris nuo 2013-04-29 buvo sustabdytas dėl renkamos informacijos. Nepaisant to, 2013-05-22 buvo toliau vedamos derybos pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 71 straipsnį dėl UAB „Faris investment company“ mokestinės prievolės. Iškart po derybų pareiškėjos atstovas žodžiu buvo informuotas, kad derybos taip pat sustabdomos. Nesulaukusi rašytinio sprendimo apie derybų sustabdymą, pareiškėja 2013-05-29 kreipėsi su prašymu dėl patikrinimo ir derybų atnaujinimo, tačiau gavo 2013-06-14 Sprendimą, kuriame nurodyta, kad atnaujinti mokestinį patikrinimą ir derybas su pareiškėja nėra tikslinga, kol nebus gauta informacijos iš Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba).
Mano, kad tokie Inspekcijos veiksmai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnyje numatytus viešojo administravimo principus, taip pat ir MAĮ 28 str. 5 dalies, 32 str. 2 ir 3 dalių, 71 straipsnio nuostatas.
Pasak pareiškėjos, mokestinis patikrinimas ir derybos sustabdytos neteisėtai ir nepagrįstai, nes skundas VAAT paduotas dėl Tarnybos pareigų atlikimo ir šioje byloje sprendimas nepaneigs Centrinio mokesčio administratoriaus priimto sprendimo. Centrinis mokesčių administratorius 2013-03-19 sprendimu Nr. 69-38 panaikino Inspekcijos sprendimą ir dėl turtinių teisių tikrosios vertės nustatymo pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą. Taip pat buvo konstatuota, jog UAB „Somenera“ perėmė teises ir įsipareigojimus iš pareiškėjos nusipirkti administracinį pastatą ir garažą, o ne tik teises, kaip nurodyta V. Černiaus ataskaitoje, todėl šis Inspekcijos nurodytas derybų sustabdymo pagrindas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, anot pareiškėjos, nors Inspekcija skundžiamame 2013-06-14 Sprendime pažymėjo, kad 2013-04-26 buvo kreiptasi į Tarnybą, prašant įvertinti, ar UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateikta bendrovės turtinių teisių ir pareigų perleidimo įvertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, tačiau ir Tarnybos atsakymas į Inspekcijos paklausimą neturės įtakos mokestinių prievolių apskaičiavimui, kaip ir mokestiniam patikrinimui bei deryboms.
Nurodo, kad prie paaiškinimų pareiškėja pateikė 2012-11-27 UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto, turtinių teisių ir pareigų vertinimo ataskaitą, kurioje buvo įvertintas būtent nekilnojamojo turto objekto pabrangimas, o ne reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos teisės ir pareigos. O kadangi tuo metu nebuvo analogiškų sandorių dėl tokio dydžio bei pobūdžio teisių ir pareigų perleidimo, tai nebuvo galimybės objektyviai nustatyti šių teisių ir pareigų vertę vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, nes šis įstatymas nenumato teisių ir pareigų vertės įvertinimo. Be to, pareiškėjos manymu, mokesčiai negali būti apskaičiuojami vadovaujantis tik Turto ir verslo vertinimo įstatymu, nes neįmanoma apskaičiuoti bendrovės turtinių teisių ir pareigų perleidimo vadovaujantis jo nuostatomis. Tvirtina, kad abu turto ir verslo vertinimo ekspertai neįvertino bendrovės turtinių teisių ir pareigų perleidimo pagal 2004-04-29 Susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo. Nors užduotyje UAB „Auditas ir konsultacijos“ buvo suformuluotas vertinimo tikslas – atlikti UAB „Faris investment company“ turtinių teisių ir pareigų skirtumo vertinimą 2004-04-29 datai pagal 2004-04-29 Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Somenera“, tačiau praktiškai lyginamosios analizės metodo ir pajamų metodo derinio pagalba buvo įvertintas būtent nekilnojamojo turto objekto pabrangimas, o ne reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos teisės ir pareigos.
Pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, apskaičiuodama mokesčius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintų Pajamų mokesčio įstatymo 40 str. 2 dalies ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 str. 2 dalies įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta sandorių kainos koregavimo tvarka. Šių Taisyklių 19.1 punkte nurodytas palyginamosios nepriklausomos kainos metodas yra vienintelis sandorio atveju pritaikomas metodas nustatant „ištiestosios rankos“ principą. Atsižvelgus į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu nebuvo analogiškų sandorių analogiškomis sąlygomis sutarties objekto dalyje, todėl objektyviai negali būti taikomas palyginamosios nepriklausomos kainos metodas nustatant šios transakcijos kainą. Todėl sudarytos transakcijos (2004-04-29 sandorio tarp UAB „Somenera“ ir UAB „Faris investment company“) kaina pagrįsta Taisyklių 7 punkte nurodytais įvertinimo kriterijais: transakcijos dalyko charakteristika (perleistos teisės ir pareigos, o ne nuosavybė); transakcijos šalių funkcijos atliekant funkcinę analizę (išvengta sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe nutraukimo ir milžiniškų nuostolių); transakcijos sąlygos (intensyvus mokėjimo grafikas Vilniaus miesto savivaldybei); ekonominės aplinkybės (milžiniška investicija su abejotina grąža ateityje) bei verslo strategija (išvengta pareiškėjos likvidavimo ir bankroto) ir neabejoja, kad 2004-04-29 sudaryto susitarimo dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2003-10-23 sutarties Nr. 12-10-165 dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo tarp Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš vienos pusės, ir UAB „Faris investment company“, iš kitos pusės, perleidimo tarp UAB „Faris investment company“ ir asocijuotos UAB „Somenera“ kaina yra pagrįsta ir atitinka „ištiestosios rankos“ principą.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–47).
Paaiškino, kad, vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-03-19 sprendimą Nr. 69-38 atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, 2013-04-23 pradėjo mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjos pajamų už turtinių teisių perleidimą priskyrimo jos apmokestinamosioms pajamoms. Mokestinio patikrinimo metu pateiktos 2 – V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės (užsakytos Inspekcijos) ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ (pateiktos pareiškėjos) - turto vertinimo ataskaitos. Dėl pirmosios vyksta ginčas VAAT pagal pareiškėjos skundą Tarnybai dėl jos 2013-01-07 priimto sprendimo Nr. T (1.13)A2-11 (13), kuriuo padaryta išvada, kad V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės pateikta pareiškėjos turtinių teisių vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, reikalavimams, o antrąja – nustatyta teisių perleidimo rinkos vertė žymiai mažesnė, nei V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės ataskaitoje. Tam, kad Inspekcija tinkamai įvertintų pareiškėjos mokestinių prievolių įvykdymo teisingumą ir pagrįstumą, reikalinga teisinga turto vertinimo ataskaita, kuri vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 dalimi, tokia laikoma, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Todėl 2013-04-29 pareiškėjos mokestinis patikrinimas, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-05-05 įsakymu VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – Patikrinimo taisyklės) 36 punktu, buvo sustabdytas dėl kreipimosi į VAAT ir Tarnybą. 2013-04-26 kreiptasi į VAAT dėl sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2212-7648/2013 pateikimo bei į Tarnybą su prašymu išnagrinėti pareiškėjos pateiktos UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitos atitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Inspekcija, sustabdydama pavedimą tikrinti, teisės aktų nuostatų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apie jį tinkamai pranešė pareiškėjos įgaliotam atstovui Č. M., kuris šio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė.
Taip pat nurodė, kad pareiškėja 2013-05-06 kreipėsi į Inspekciją su prašymu pradėti derybas dėl susitarimo pasirašymo pagal MAĮ 71 straipsnį. Atsižvelgus į tai, kad prašyme nebuvo išdėstytos visos aplinkybės, reikalingos sprendžiant klausimą dėl galimybės pasirašyti susitarimą ir numatytos Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-12-30 įsakymu Nr. VA-210 (toliau – Susitarimo taisyklės) 7.3, 7.4 ir 7.5 punktuose, pareiškėjai 2013-05-15 buvo išsiųstas atsakymas, kuriame nurodyta pateikti informaciją. 2013-05-22 pareiškėja pateikė papildomą raštą, kuriame išdėstė susitarimui svarbias aplinkybes ir jos atstovas atvyko į Inspekciją dėl galimybės vesti derybas. Tačiau, kadangi nebuvo susitarta dėl abiems šalims priimtino susitarimo objekto bei atsižvelgus į tai, kad atsakymas iš VAAT ir Tarnybos dar nebuvo gautas, nuspręsta derybas dėl susitarimo pasirašymo atidėti, iki bus gauta reikalinga informacija. Apie priimtą sprendimą dėl derybų atidėjimo ir to priežastis pareiškėjo atstovas buvo informuotas 2013-05-28 raštu Nr. (11.42-30-5)-46-KD-2976.
Pabrėžė, kad Susitarimo taisyklės nenumato mokesčių administratoriaus pareigos pateikti derybų protokolą mokesčių mokėtojui, tik susitarimas, kaip teisines pasekmes sukeliantis dokumentas, pasirašomas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Todėl pareiškėjos argumentas, kad nebuvo pateiktas 2013-05-22 derybų protokolas, nepagrįstas. Be to, dėl susipažinimo su derybų protokolu pareiškėja galėjo kreiptis Inspekciją, vadovaujantis jai MAĮ 36 str. 5 punkte suteikta aktyvaus dalyvavimo mokestinio patikrinimo dalyvavimo teise, ir jai šis dokumentas būtų pateiktas. Tačiau tokio prašymo iš pareiškėjos Inspekcija nėra gavusi.
Anot atsakovės, pareiškėja 2013-05-29 kreipėsi į Inspekciją su prašymu atnaujinti patikrinimą bei derybas. Tačiau, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, nebuvo išnykusios mokestinio patikrinimo sustabdymą ir derybų atidėjimą lėmusios aplinkybės – nebuvo gauti atsakymai iš VAAT ir Tarnybos, todėl Inspekcija pareiškėją skundžiamu 2013-06-14 raštu Nr. (12.12-30-8)-46-KD-3502 informavo, kad į minėtas institucijas buvo kreiptasi siekiant surinkti informaciją apie patikrinimo metu turimų dviejų turto vertinimo ataskaitų teisingumą, kurią gavus, bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės vadovautis jomis patikrinimo metu.
Pažymi, kad MAĮ 71 straipsnis numato tik galimybę, bet ne pareigą mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.
Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.
Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog pareiškėja sprendimo dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo neapskundė. Derybų negalima vesti, nes nėra atskaitos taško – sumos.
Skundas netenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi UAB „Faris investment company“ skundą dėl Inspekcijos 2012-05-11 sprendimo Nr. (21.26)-256-83, kuriuo patvirtintas 2012-02-29 patikrinimo aktas Nr. (21.26)-08-77-4, 2013-03-19 priėmė sprendimą Nr. 69-38, kuriuo atnaujino pareiškėjos 2012-06-04 skundo nagrinėjimą ir panaikino Inspekcijos 2012-05-11 sprendimą Nr. (21.26)-256-83 bei pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nėra galimybės palyginti kontroliuojamą transakciją su nekontroliuojamomis transakcijomis, nes duomenys apie turtinių teisių perleidimo sandorius Valstybės įmonėje Registrų centre nėra kaupiami, o Inspekcija analogiškų sandorių sudarymo atvejų nenustatė, todėl turtinių teisių perleidimo vertė nustatyta vadovaujantis 2008-05-06 V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės turtinių teisių vertinimo ataskaita. Taip pat konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė, kad sudarytas turtinių teisių ir pareigų perleidimo sandoris atitiko „ištiestosios rankos“ principą ir kad tarpusavyje nesusiję asmenys, siekiantys sau maksimalios naudos, tokį sandorį sudarytų neatlygintinai (b.l. 12–17).
Inspekcija 2013-04-23 priėmė pavedimą Nr. 83-34 atlikti UAB „Faris investment company“ mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą ir šiuo pavedimu nuo 2013-04-29 mokestinį patikrinimą sustabdė dėl renkamos informacijos; pareiškėjos atstovas su šiuo sprendimu supažindintas (b.l. 18–21).
Inspekcija 2013-04-26 raštu Nr. (12.12-30-8)-46-KD-2066 kreipėsi į VAAT, prašydama informuoti dėl administracinės bylos Nr. I-2212-764/2013 pagal pareiškėjos skundą Tarnybai dėl Tarnybos 2013-01-07 sprendimo Nr. T(1.13)A2-11(13) (b. l. 50).
Pareiškėja administracinėje byloje Nr. I-2212-764/2013 pagal UAB „Faris investment company“ skundą atsakovei Tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonei kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2013-01-07 sprendimą Nr. T(1.13)A2-11(13) ir įpareigoti Tarnybą pakartotinai patikrinti V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės 2008-05-06 UAB „Faris investment company“ turtinių teisių vertinimo ataskaitą dėl prieštaravimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui bei Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintai Turto vertinimo metodikai. VAAT 2013-07-03 sprendimu pareiškėjos UAB „Faris investment company“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
Inspekcija 2013-04-26 raštu Nr. (12.12-30-8)-46-KD-1994 kreipėsi į Tarnybą, prašydama išnagrinėti, ar UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (b. l. 51).
Inspekcijoje 2013-05-07 buvo gautas pareiškėjos 2013-05-06 prašymas Nr. 05/06 pradėti derybas pagal MAĮ 71 straipsnio nuostatas dėl susitarimo dėl mokesčio dydžio pasirašymo (b. l. 52).
Inspekcija, atsakydama į šį pareiškėjos prašymą, 2013-05-15 raštu Nr. (11.42-30-5)-46-KD-2547 nurodė, kad sutinka pradėti susitarimo pasirašymo procedūrą ir pasiūlyta derybų metu pateikti konkrečias išvadas, pasiūlymus ir argumentus dėl mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir jo apskaičiuotų ar apskaičiuotinų mokesčių nei su jais susijusių sumų dydžių nepagrįstumo, taip pat mokesčių sumas, kurias pareiškėja linkusi sumokėti (b. l. 53).
Pareiškėja pateikė prašomą informaciją ir 2013-05-22 derybų dėl susitarimo su UAB „Faris investment company“ metu buvo nutarta atidėti derybas dėl susitarimo sudarymo, iki bus gauti atsakymai iš VAAT bei Tarnybos (b. l. 54–62, 63–66).
Inspekcija 2013-05-28 raštu Nr. (11.42-30-5)-46-KD-2976 pareiškėją informavo, kad derybos atidedamos, iki bus gauti atsakymai iš VAAT ir Tarnybos (b. l. 67).
Pareiškėja 2013-05-29 prašymu Nr. 05/29, kuris Inspekcijoje gautas 2013-05-30, kreipėsi dėl patikrinimo ir derybų atnaujinimo, nes, jos manymu, Inspekcija tik vilkina derybų procesą ir patikrinimo eigą. Prašyme nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius 2013-03-19 sprendime aiškiai pasisakė, kad V. Černiaus ataskaita negalima vadovautis ir todėl pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau Inspekcija, prieštaraudama įsiteisėjusiam centrinio mokesčių administratoriaus sprendimui, vis tiek derybose remiasi V. Černiaus ataskaita kaip atskaitos tašku. Pabrėžė, kad deryboms jokios įtakos neturės nagrinėjamos bylos VAAT rezultatas, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kitos valstybinės institucijos, t.y. Tarnybos, pareigų atlikimo ir Turto vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų nesilaikymo, o ne tiesiogiai V. Černiaus ataskaitos nuginčijimas ir mokestinių prievolių apskaičiavimo klausimas, vadovaujantis mokesčių priskaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais (b. l. 68–70).
Inspekcija 2013-06-14 priėmė sprendimą Nr. (12.12-30-8)-46-KD-3502 „Dėl mokestinio patikrinimo ir derybų atnaujinimo“, kuriuo konstatavo, jog atnaujinti mokestinį patikrinimą ir derybas su mokesčių mokėtoju – UAB „Faris investment company“ - nėra tikslinga, kol nebus gauta informacija iš VAAT ir Tarnybos (b.l. 75). Sprendime nurodė, kad patikrinimo metu gautos dvi – V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ – vertinimo ataskaitos. Centrinis mokesčių administratorius 2013-03-19 sprendime Nr. 69-38 nurodė, jog tikslinga atlikti pakartotinį patikrinimą, kadangi pareiškėja pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitą, kurioje padaryta išvada, kad jos turtinių teisių ir pareigų skirtumo vertė yra 52 000 Lt. Be to, centrinis mokesčių administratorius, vertindamas V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės vertinimo ataskaitą, pasisakė, jog, atsižvelgus i tai, kad UAB „Somenera“ perėmė iš pareiškėjos teises ir įsipareigojimus įsigyti teisę nusipirkti administracinį pastatą bei garažą, todėl kainų pokytis turi būti nustatomas vertinant tos pačios paskirties statinius. Pabrėžė, kad skirtingų nepriklausomų turto vertintojų atliktas pareiškėjos turtinių teisių ir pareigų perleidimo įvertinimas ženkliai skiriasi, o vertinimo ataskaitos turi juridinę galią ir yra nenuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, kas turi įtakos nustatant pareiškėjos mokestinių prievolių dydį. Atsižvelgus į tai, 2013-04-26 buvo kreiptasi į VAAT, kuriame yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl Tarnybos 2013-01-07 sprendimo Nr. T(1.13)A2-11(13), kuriame Tarnyba pasisakė, kad V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės pateikta pareiškėjos turtinių teisių vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, reikalavimams. Taip pat 2013-04-26 buvo kreiptasi į Tarnybą prašant įvertinti, ar UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateikta pareiškėjos turtinių teisių ir pareigų perleidimo įvertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Gavus prašomą informaciją, bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės vadovautis jomis patikrinimo metu. Padaryta išvada, kad mokestinis patikrinimas ir derybos su mokesčių mokėtoju yra sustabdytos pagrįstai ir atnaujinti mokestinį patikrinimą ir derybas su mokesčių mokėtoju nėra tikslinga.
Tarnyba 2013-06-28 raštu Nr. T(1.13)A2-1133(13) pateikė Inspekcijai 2013-06-26 išvadą Nr. T-3(13)-I, kurioje buvo vertinama vertintojos Aldonos Kabokienės UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos Turto vertinimo ataskaitos Nr. 5/2190(Vil)12 atitiktis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tarnyba šioje išvadoje konstatavo, jog minėta ataskaita iš dalies neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 5 ir 7 punktų reikalavimų, neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkte nustatytų reikalavimų bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 43, 58.1, 62.2. 62.3, 62.4 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų (b.l. 84, 85–87).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šioje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti mokestinį patikrinimą bei derybas, teisėtumo. Kadangi mokestinių patikrinimų atlikimo tvarką bei susitarimų (derybų) tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo sudarymo tvarką reglamentuoja skirtingos teisės normos bei teisės aktai, šie du teisinę reikšmę turintys faktai bus vertinami atskirai.
Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo ir jo neatnaujinimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja inter alia 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymas Nr. IX-2112 (2012-10-02 įstatymo Nr. XI-2251 redakcija (nuo 2013-01-01)), kurio 134 straipsnis numato, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokestinių patikrinimų atlikimo metodikas tvirtina centrinis mokesčių administratorius.
MAĮ 134 straipsnyje minimas teisės aktas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintos Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės (2008-08-05 įsakymo Nr. VA-42 redakcija (nuo 2008-08-10)), kurių 36 punkte numatyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių taisyklių 46 punkte numatytu atveju. <...> Išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz., gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi būti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas.
Minėta, kad Inspekcija 2013-04-23 pavedimu Nr. 83-34 nuo 2013-04-29 mokestinį patikrinimą sustabdė dėl renkamos informacijos, pareiškėja, būdama supažindinta su sprendimu, šio veiksmo įstatymų nustatyta tvarka neskundė (MAĮ 144 straipsnis: mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą). Kadangi mokestinio patikrinimo sustabdymo teisėtumas nėra paneigtas, o prašoma informacija nebuvo gauta, tad laikytina, jog nebuvo išnykusios aplinkybės, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, todėl atsakovė teisėtai ( t.y. pagal teisės aktų reikalavimus) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti mokestinį patikrinimą.
Dėl derybų atidėjimo ir jų neatnaujinimo.
Minėta, kad, pareiškėjai pateikus mokesčių administratoriui prašymą dėl susitarimo sudarymo ir papildomos informacijos, bet per derybas nesusitarus dėl abiems šalims priimtino susitarimo objekto bei atsižvelgus į tai, kad atsakymas iš VAAT ir Tarnybos dar nebuvo gautas, nuspręsta derybas dėl susitarimo pasirašymo atidėti, iki bus gauta reikalinga informacija. Apie priimtą sprendimą dėl derybų atidėjimo ir to priežastis pareiškėjo atstovas buvo informuotas 2013-05-28 raštu Nr. (11.42-30-5)-46-KD-2976. Pareiškėja šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka taip pat neapskundė, skundžia atsisakymą atnaujinti derybas.
MAĮ 71 straipsnis numato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
Iš tokio reglamentavimo darytina išvada, kad mokestinio patikrinimo sustabdymas, kaip buvo šiuo atveju, iš esmės nėra kliūtis nei vesti derybas dėl susitarimo pasirašymo, nei jas atnaujinti.
Pagal Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-12-30 įsakymu Nr. VA-210 (redakcija, galiojanti 2005-01-07) 7 punktą mokesčių mokėtojas, pageidaujantis pasirašyti susitarimą, turi pateikti rašytinį laisvos formos pasiūlymą su tam tikra informacija. Susitarimo taisyklių 11 punkte nustatyta, jog mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo pasiūlymą pasirašyti susitarimą ir priėmęs sprendimą pradėti susitarimo pasirašymo procedūrą, apie tai raštu turi informuoti mokesčių mokėtoją ir kvieti jį derybų (11.1-11.3 p.). Nei MAĮ, nei Susitarimo taisyklės nenumato priežasčių, dėl kurių mokesčių administratorius gali atidėti derybas ir(ar) susitarimo pasirašymą, tačiau, sistemiškai įvertinus MAĮ 71 straipsnį bei Susitarimo taisyklių 12, 13 punktus, galima daryti išvadą, kad mokesčių administratorius neturi prievolės būtinai vesti derybas ir (ar) pasirašyti susitarimą, dėl tam tikrų priežasčių nepavykus susitarimo pasirašyti viename etape, jo pasirašymas taisyklių nustatyta tvarka gali būti inicijuojamas kituose etapuose, pvz., nepavykus susitarimo pasirašyti mokestinio patikrinimo metu, jo pasirašymas gali būti inicijuojamas bet kuriame mokestinio ginčo etape.
Todėl teismas sprendžia, kad nuspręsti, ar tęsti toliau derybas dėl susitarimo pasirašymo yra mokesčių administratoriaus diskrecija. Šiuo atveju atsakovė nurodė derybų bei susitarimo pasirašymo atidėjimo priežastis - nesusitarta dėl abiems šalims priimtino susitarimo objekto, neįsiteisėjęs VAAT sprendimas minėtoje administracinėje byloje ir negautas atsakymas iš Tarnybos į atsakovės paklausimą. Dėl šiame teismo sprendime nurodytų motyvų (dėl Inspekcijos 2013-04-23 pavedimo Nr. 83-34, kuriuo nuo 2013-04-29 mokestinis patikrinimas sustabdytas dėl renkamos informacijos, neapskundimo, dėl atsakovės 2013-05-28 sprendimo Nr. (11.42-30-5)-46-KD-2976, kuriuo nuspręsta atidėti derybas, neapskundimo, dėl abipusio sutarimo dėl abiems šalims priimtino susitarimo objekto nebuvimo) teismas neanalizuoja skundo argumentų dėl VAAT sprendimo bei Tarnybos atsakymo bei argumentų, kad sudarytas turtinių teisių ir pareigų perleidimo sandoris atitiko „ištiestosios rankos“ principą, įtakos mokestinio patikrinimo bei derybų atnaujinimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos UAB „Faris investment company“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Henrikas Sadauskas
Nijolė Žalnieriūnienė