Baudžiamoji
byla Nr. 2K-499/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.29.3;
2.3.2.2.6;
2.3.2.2.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 9
d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino
Sirvydžio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui
Gudžiūnui,
nukentėjusiajai Ž.
A.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nukentėjusiosios Ž. A. kasacinį skundą
dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
atmestas nukentėjusiosios Ž. A. apeliacinis skundas;
pakeistas Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 63
straipsnio 1, 4 dalimis, V. B. paskirtos bausmės
subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskiriant laisvės
apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, uždraudžiant bet kokiomis
priemonėmis bendrauti su Ž. A., įpareigojant būti namuose
nuo 23 val. iki 7 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje;
patikslinta nuosprendžio
rezoliucinė dalis dėl V. B. išteisinimo pagal BK 145
straipsnio 2 dalį, nurodant, kad jis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas
dėl 2006 m. pavasario–2006 m. rugsėjo 27 d. ir dėl 2007 m. sausio 29 d. veikų;
pakeistas V. B. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pagrindas,
nurodant, kad jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, jog dalyvavo
padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);
kita
nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Pakeistu Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu V.
B. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. birželio 25
d. padaryto nusikaltimo) laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, uždraudžiant
bet kokiomis priemonėmis bendrauti su Ž. A., įpareigojant jį
būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. liepos 13 d. padaryto nusikaltimo)
laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis
bendrauti su Ž. A., įpareigojant būti namuose nuo 23 val.
iki 7 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė
bausmė V. B. paskirta laisvės apribojimas vieneriems
metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis bendrauti su Ž. A., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., dirbti
arba registruotis darbo biržoje.
V. B. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio
skausmo sukėlimo nukentėjusiajai 2007 m. sausio 29 d.), 145 straipsnio 2 dalį
(dėl bauginimo ir terorizavimo), 149 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, jam
nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nukentėjusiosios kasacinį
skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios, prašiusios skundą tenkinti,
paaiškinimų,
n u s t a t ė
:
V. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. birželio 25 d., apie 9 val., autobusų
sustojime, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 52, priešais restoraną „Milda“,
spirdamas Ž. A. vieną
kartą į kairiąją šlaunį, rankomis smaugdamas už kaklo, sugriebdamas ranka už
smakro ir dešiniosios rankos, padarė Ž. A. kraujosruvas dešiniajame skruoste, žaste, kairėje šlaunyje,
t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. B. pagal
BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2006 m. liepos 13 d., apie 1
val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, ranka sugriebė Ž. A. už sprando ir sudavė vieną
kartą kumščiu į veidą, taip padarė Ž. A. kraujosruvą kairiosios akies apatiniame voke 2x4 cm, t. y.
nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. B. buvo
kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad sistemingai baugino žmogų
naudodamas psichinę prievartą: 2006 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu
tiksli data nenustatyta, apie 21.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)
namo laiptinėje, spardydamas sugadino (duomenys neskelbtini) buto duris
ir grasindamas suduoti ranka Ž. A. ją baugino;
tęsdamas savo nusikalstamą
veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2006 m. birželio 25 d., apie 9 val.,
Šiauliuose, autobusų stotelėje priešais restoraną „Milda“, Tilžės g. 52,
keršydamas už tai, kad Ž. A. išlipo iš mikroautobuso ir atsisakė toliau su juo važiuoti,
spyrė jai vieną kartą į kairiąją šlaunį, rankomis smaugė už kaklo, sugriebęs
ranka už smakro ir dešiniosios rankos, baugino Ž. A.;
tęsdamas savo nusikalstamą
veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2006 m. birželio 28 d., apie 8 val.,
Šiauliuose, prie Šiaurės Lietuvos kolegijos, Tilžės g. 22, sugriebdamas ir
užsukdamas Ž. A. rankas,
neleisdamas jai eiti ir grasindamas, kad ji nenueis į paskaitas, nebaigs mokslų
kolegijoje, baugino Ž. A.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas
vieningą tyčią, 2006 m. liepos 13d., apie 1 val., Šiauliuose, prie (duomenys
neskelbtini) namo, versdamas Ž. A. eiti kartu, o šiai atsisakius, sugriebdamas ranka ją už
sprando ir suduodamas vieną kartą kumščiu į veidą, taip sutrikdydamas Ž. A. sveikatą, ją baugino;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas
vieningą tyčią, 2006 m. rugsėjo 13 d., apie 14 val., Šiauliuose, (duomenys
neskelbtini) namo laiptinėje, spardydamas (duomenys neskelbtini) buto
duris, kviesdamas Ž. A. išeiti
į laiptinę, o šiai išėjus, spyrė jai vieną kartą į koją, sugriebęs už rankos ir
tempdamas laiptais, išsivedė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą,
grasindamas dujų balionėliu ir sakydamas, kad neleis jai važiuoti gydytis į
Kauno klinikas, baugino Ž. A.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir
turėdamas vieningą tyčią, 2006 m. rugsėjo 18 d., 19.26 val., iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono ir vietos į Ž. A. mobilųjį telefoną atsiųsdamas
SMS žinutę „Tau batai, tavo tėvui irgi, o man kalėjimas“, baugino Ž. A.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir
turėdamas vieningą tyčią, 2006 m. rugsėjo 19 d., 15.06 val., iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono ir vietos, į Ž. A. mobilųjį telefoną atsiųsdamas
SMS žinutę „Aš nemeluoju, apsiversit jūs katpėdėlėje“, baugino Ž. A.;
tęsdamas savo nusikalstamą
veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2006 m. rugsėjo 27 d., 17 val., 17.02
val., 17.05 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, iš
telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į Ž. A. mobilųjį telefoną atsiųsdamas SMS žinutes „Aš dabar
reguliuosiu eismą“, „Pasirinkimas tau vienas, aš labai rimtai“ ir „Ne gy“,
naudodamas psichinę prievartą baugino Ž. A..
V. B. buvo
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2007 m. sausio 29 d., apie
11.30 val., Šiauliuose, namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje,
naudodamas fizinį smurtą prieš Ž. A. – suduodamas tris kartus delnu per veidą, taip padarydamas
jai kairiojo skruosto patinimą ir paraudimą, sukėlė fizinį skausmą.
V. B. buvo
kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2007 m. sausio 29 d., nuo 11.30
iki 13.30 val., tikslus laikas nenustatytas, Šiauliuose, autobusų stotelėje prie
prekybos centro „Lyra“, Lyros g. 13, sugriebė Ž. A. už palto ir nutempė ją į (duomenys neskelbtini) namo
laiptinę, kur tris keturis kartus, ikiteisminio tyrimo metu tikslus skaičius
nenustatytas, užvažiavus liftu iki vieno iš paskutinių aukštų, jėga tempdamas
ją prie lango ir grasindamas išstumti, sakydamas „tu negyvensi“, terorizavo Ž. A., grasindamas padaryti gyvybei
ir sveikatai pavojingą veiką.
V. B. buvo
kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir tuo, kad 2006 m. rugsėjo 13 d.,
apie 14.50 val., VšĮ „Gubernijos ambulatorija“ patalpose, esančiose Šiauliuose,
Žemaitės g. 102, iš bendruomenės slaugytojos J. M. pagrobė fizinio asmens dokumentą – Ž.
A. ambulatorinę kortelę.
V. B. buvo kaltinamas
pagal BK 149 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 30 d.
16 val. iki 2007 m. kovo 31 d. 9 val. viešbutyje „Salduvė“, esančiame
Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, 312 B kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą – sudavė
Ž. A. rankomis ne mažiau
kaip dvylika smūgių į galvą, veidą, krūtinę, rankas, sėdmenis, kairę koją,
suimdamas ranka už kaklo, padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies
apatiniame voke, dešinės akies vokų išoriniame kampe, dešinėje kaklo pusėje,
dešinėje krūtyje, kairiajame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejuose sėdmenyse,
kairio kelio priekiniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, t. y. nežymų
sveikatos sutrikdymą, tris kartus lytiškai santykiavo su Ž.
A. prieš jos valią.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20
d. nuosprendžiu V. B. pagal BK
145 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 140 straipsnio 1 dalį
(2007 m. sausio 29 d. veika), BK 302 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį
išteisintas nenustačius jo veikose nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1
dalies 1 punktas).
Kasaciniu skundu nukentėjusioji
Ž. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos
teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir neteisingai
ištyrė esmines bylos aplinkybes, taip pažeidė BPK 20 straipsnį, netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą, nes nusikalstamos veikos nekvalifikavo pagal BK 138
straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus. Apygardos teismas konstatavo, kad
teisiamojo posėdžio metu pateiktas jos prašymas pripažinti V.
B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1
dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose, neatitiko tokiam
prašymui keliamų reikalavimų, nenurodydamas, kaip reiškėsi šie neatitikimai BPK
256 straipsnio 2 daliai. Šiaulių apygardos teismui ji pateikė 2010 m. vasario
25 d., kovo 1 d., kovo 15 d. prašymus, kuriuose nurodė argumentus remdamasi
Šiaulių m. vyriausiojo policijos komisariato medžiaga – 2006 m. birželio 27 d.
Nr. 42-1-AP-1261, 2006 m. birželio 29 d. Nr. 42-1-AP-1289, 2006 m. liepos 13 d.
Nr. 42-1-AP-1371, 2006 m. rugsėjo 14 d. Nr. 42-1-AP-1724, 2007 m. sausio 29 d.
Nr. 40-G-1684, 2007 m. balandžio 25 d. Nr. 40-S-5700, taip pat 2007 m. sausio
29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2007 m. kovo 31 d. Šiaulių m. VPK
NTT SNTS medžiaga. Savo prašymus ji grindė medicinos specialistų 2006 m.
birželio 25 d., 2006 m. birželio 27 d. išvada Nr. G-1046/06 (04), 2006 m.
liepos 13 d., 2006 m. liepos 14 d. išvada Nr. G-1169/006 (04), 2007 m. sausio
30 d. išvada Nr. G-212/07(04), 2007 m. balandžio 2 d. išvada Nr. G-627/07(04),
kuriomis buvo konstatuoti įvairūs jai padaryti kūno sužalojimai veido srityje,
dešinėje rankoje, kakle. Ji nurodė ir tai, kad dėl V. B. veiksmų
buvo gydoma Šiaulių ligoninės LOR skyriuje, Vilniaus universitetinėje Žalgirio
ligoninėje, Kauno medicinos universiteto klinikų žandikaulių skyriuje, kreipėsi
į „Saulės“ šeimos gydytojų centrą, medikamentus vartoja iki šiol. Kaip įrodymus
prie prašymo pridėjo 2007 m. vasario 1 d. įdėtinį lapą į ambulatorinę kortelę,
2007 m. vasario 7 d. išrašą iš medicininių dokumentų, 2007 m. kovo 31 d.
įdėtinį lapą į ambulatorinę kortelę, 2007 m. rugsėjo 24 d. išrašą iš
medicininių dokumentų, 2007 m. spalio 29 d. magnetinio branduolinio rezonanso
tomografijos tyrimą, 2007 m. lapkričio 16 d.–2007 m. lapkričio 26 d. epikrizę
iš Šiaulių ligoninės LOR skyriaus, 2008 m. sausio 11 d. magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimą su angiografija, 2009 m. vasario 10 d. magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimą, 2009 m. vasario 25 d.–2009 m. kovo 2 d. Kauno MUK gydymo
stacionare istorijos kopijas. Be to, teismo prašė atlikti papildomą medicinos
ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo medicinos institucijai arba iškviesti į
teismo posėdį teismo medicinos ekspertą. Kasatorės manymu, tai leistų
perkvalifikuoti veikas pagal BK 138 straipsnį – kaip nesunkų kūno sužalojimą.
Kasatorė tvirtina, kad šių prašymų teismas nepagrįstai neišnagrinėjo. Pagal
BPK 238 straipsnio 1 dalį, jeigu prašymai atmetami, priimama motyvuota
nutartis, tačiau tokios nutarties teismas nepriėmė. Taip buvo pažeistos jos,
kaip nukentėjusiosios, teisės pateikti prašymus, numatytos BPK 28 straipsnio 2
dalyje, bei BPK 1, 7 straipsnių nuostatos. Be to, apygardos teismas neįvertino
teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuriame nustatyta, kad V.
B. gailėjosi dėl savo neadekvataus elgesio, prisipažino, kad jai rašė grasinamo
turinio žinutes.
Nukentėjusioji nurodo ir tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas
neteisingai konstatavo, jog ambulatorinė kortelė nėra rašytinis aktas, kuriuo
juridinis ar fizinis asmuo liudija teisinį aktą, ir negali būti tam tikrų
teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių
įrodymu. Kasatorė pažymi, kad nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turi
reikšmės dokumentai, jeigu juose yra informacijos apie faktinių duomenų
autorių, kurią galima patikrinti; faktinius duomenis suteikia ar patvirtina
institucijos ar asmenys, kompetentingi tokius dokumentus teikti; laikomasi įstatymų
nustatytos dokumentų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ar
baudžiamosios bylos teisme tvarkos; juose užfiksuoti faktiniai duomenys
patvirtina ar paneigia kurią nors aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti
teisingai. Kasatorės manymu, ambulatorinė kortelė yra dokumentas, nes atitinka
visus išvardytus reikalavimus. Be to, apygardos teismas nurodė, kad asmens
parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu J. M. patvirtino,
jog ambulatorinės kortelės vagystę padaręs asmuo pavaizduotas V.
B. nuotraukoje. Teismo teiginiai, kad J. M. akistatos
su V. B. metu negalėjo patvirtinti, ar jis yra tas pats
asmuo, kuris 2006 m. rugsėjo 13 d. iš registratūros pagrobė ambulatorinę
kortelę, yra nepagrįsti, nes akistata nėra asmens atpažinimas, kuris atliekamas
pagal BK 192 straipsnį. Kasatorės nuomone, teismas tokiu pagrindu V. B. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio
1 dalyje, negalėjo.
Nukentėjusiosios Ž. A. kasacinis skundas
tenkintinas iš dalies, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas
dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (BPK 369 straipsnio 3
dalis).
Dėl kasatorės argumentų dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir
neteisingai ištyrė esmines bylos aplinkybes, taip pažeidė BPK 20 straipsnį; ji
prašė atlikti papildomą teismo medicinos ekspertizę arba iškviesti į posėdį
teismo medicinos ekspertą, tačiau šių prašymų teismas nepagrįstai
neišnagrinėjo, nepriėmė dėl to nutarties kaip tai numatyta BPK 238 straipsnio 1
dalyje.
Iš bylos duomenų matyti, jog 2008 m. gegužės 16 d. bylą nagrinėjant
pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji pareiškė, kad jai buvo atlikta
žandikaulio operacija (T. 3, b. l. 82). 2008 m. birželio 25 d. nukentėjusioji
pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad po patirtų išgyvenimų ir fizinio
žalojimo ją kamuoja neurologinis tikas, dėl kairiojo skruosto ir apatinio
žandikaulio žalojimo jai diagnozuota žandikaulio cista (prarastas dantis),
vėliau – žandikaulio egzostozė, atlikta žandikaulio operacija (T. 3, b. l.
87–89). Nukentėjusioji 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė,
kad dėl neteisėtų V. B. veiksmų 2007 m. kovo 30–31 d. jai
buvo diagnozuotas neurologinis tikas ir prašė į teisiamąjį posėdį iškviesti
medicinos ekspertą (T. 3, b. l. 169). Teisiamajame posėdyje kaltinamojo V. B. gynėja advokatė L. Riškutė pateikė
prašymą dėl teismo medicinos ekspertizės nukentėjusiajai paskyrimo. Apylinkės
teismas 2008 m. gruodžio 30 d. priėmė nutartį paskirti nukentėjusiajai teismo
medicinos ekspertizę, pavedant atsakyti į klausimus, ar dėl sužalojimų, patirtų
2006 m. birželio 25 d., liepos 13 d., 2007 m. sausio 29 d., kovo 30–31 d., Ž. A. susirgo kokia nors liga, ar jai paūmėjo kokia nors
liga, kuria ji sirgo iki sužalojimo. Mykolo Romerio universiteto teismo
medicinos instituto Šiaulių skyriaus 2009 m. balandžio 28–rugsėjo 30 d. ekspertizės
akte Nr. EG 601/09(04) duota išvada, kad, pagal turimus medicininių dokumentų
duomenis, Ž. A. dėl 2006 m. birželio 25 d., liepos 13 d., 2007
m. sausio 29 d., kovo 30–31 d. patirtų sužalojimų somatinėmis ligomis nesusirgo,
o tos ligos, kuriomis ji sirgo prieš nurodytus įvykius, nepaūmėjo (T. 4, b. l.
148–152). 2009 m. balandžio 24 d. prašyme nukentėjusioji nurodė, kad 2009 m.
vasario 15 d. atlikta žandikaulio operacija KMUK (nedarbinga nuo 2009 m.
vasario 24 d. iki balandžio 16 d.) (T. 4, b. l. 109–110). 2009 m. spalio 2 d.
teismo posėdyje Ž. A. pareiškė, kad atliktos ekspertizės
akte nepasisakyta dėl jos turėtos 2008 m. balandžio mėn. operacijos, nurodyta
2007 m. spalio 10 d. trauma, kurios nebuvo, neišreikalauta jos medicininė
kortelė iš Žalgirio klinikos, ir prašė atlikti naują ekspertizę. Apylinkės
teismas, išklausęs tuo klausimu proceso dalyvių nuomonių, protokoline nutartimi
šį prašymą atmetė, nenurodydamas tokio sprendimo motyvų (T. 4, b. l. 161).
Savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji taip pat teigė, kad ekspertizės
akte Nr. EG 601/09(04) neteisingai nustatytas jos sveikatos sutrikdymo mastas –
neįvertinti smurtiniai poveikiai, vykdyti sistemingai per tam tikrą laikotarpį,
vėliau atsiradusios pasekmės – žandikaulio skylimas bei fistulės žandikaulyje
pašalinimas. Savo dviejuose 2010 m. sausio 27 d. prašymuose apygardos teismui
nukentėjusioji prašė paskirti naują ekspertizę užduodant ekspertui klausimus,
kokios pasekmės, liekamieji reiškiniai būna po patirtų galvos smegenų
sukrėtimų, sumušimų ir ar sistemingas žalojimas nėra fistulės bei žandikaulio
lūžio priežastis (T. 5, b. l. 114–116). Iš 2010 m. sausio 27 d. apygardos
teismo posėdžio protokolo matyti, kad šie nukentėjusiosios prašymai buvo
pridėti prie bylos medžiagos „vertinant juos kaip raštu išdėstytus apeliacinio
skundo motyvus“ (T. 5, b. l. 124). Nukentėjusioji teismui taip pat pateikė 2010
m. vasario 22, 23, 25, 26, kovo 15 d. prašymus, kuriuose, be kitų teiginių, išdėstytas
ir prašymas atlikti antrinę ekspertizę arba iškviesti medicinos ekspertą į
posėdį. 2010 m. kovo 17 d. teismo posėdyje dėl šių prašymų išklausius proceso
dalyvių nuomonės teismas nusprendė vasario 25 d. papildomus apeliacinio skundo
argumentus pridėti prie bylos, o kitus prašymus atmesti, nenurodydamas tokio
sprendimo motyvų (T. 5, b. l. 173).
Kasatorės argumentas, kad apygardos teismas dėl jos prašymų nepriėmė
nutarties, kuri numatyta BPK 238 straipsnio 1 dalyje, yra netinkamas, nes BPK
238 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos dėl prašymų nagrinėjimo tvarkos bylos
parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Nukentėjusioji savo prašymus pateikė, kai
byla jau buvo nagrinėjama apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ir apeliacinės
instancijos teismo posėdyje, todėl jos prašymai buvo sprendžiami remiantis BPK
270 straipsnio nuostatomis. Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti
proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės
išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, privalo
dėl jų priimti nutartį. Teismas gali atmesti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių
prašymus tik tais atvejais, kai jie prašo išaiškinti aplinkybes, kurios jau
išsamiai nustatytos surinktoje bylos medžiagoje, arba nustatyti faktus,
neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teismai pažeidė BPK 270
straipsnio nuostatas, nes formaliai ir nemotyvuotai atmetė nukentėjusiosios prašymą
iškviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertą H.
Daujotą, surašiusį ekspertizės aktą Nr. EG 601/09(04), arba paskirti papildomą
teismo medicinos ekspertizę. Pagal bylos duomenis šių veiksmų atlikimas būtų
turėjęs reikšmės išsamiam bylos aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajai
padarytų sužalojimų dydžiu, priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir
nukentėjusiosios sužalojimo nustatymu, ištyrimui, kartu būtų užtikrinta
nukentėjusio asmens teisių apsauga. Nukentėjusioji ginčijo atliktos teismo
medicinos ekspertizės išvadų išsamumą, teigdama, kad ekspertizė buvo atlikta
nesant visų duomenų apie jos sveikatos būklę, neįvertinus visų jai padarytų
sužalojimų – žandikaulio skylimo, fistulės žandikaulyje pašalinimo. Esant
tokioms aplinkybėms buvo būtina apklausti teismo medicinos ekspertizę atlikusį
ekspertą, tačiau to nepagrįstai nebuvo padaryta. Be to, pagal BPK 286
straipsnio 7 dalį įvertinęs ekspertizės aktą kaip nepakankamai išsamų ir
nepakankamai pagrįstą, teismas turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti
ją daryti tam pačiam ar kitam ekspertui.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šis pažeidimas tiriant bylos įrodymus
nebuvo ištaisytas, nors apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų
tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (BPK
324 straipsnio 6 dalis).
Neišsamiai išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas savo
sprendime tinkamai neįvertino duomenų dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimo dydžio
(žandikaulio skylimas ir kt.), taip esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3
dalies reikalavimus, nes neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminio
nukentėjusiosios Ž. A. apeliacinio skundo argumento. Dėl
to apygardos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš
naujo apeliacine tvarka.
Nukentėjusioji kasaciniame skunde tvirtina ir tai, kad apygardos teismas
atmetė jos pateiktą prašymą pripažinti V. B. padarius
nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio
2 dalies 8 ir 9 punktuose, nes jis neatitiko tokiam prašymui keliamų
reikalavimų, nenurodydamas, kokie buvo šie neatitikimai BPK 256 straipsnio 2
dalies nuostatoms.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji 2009 m. balandžio 24 d. apylinkės
teismui pateikė prašymą dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos esminių
faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo pagal BK 138 straipsnio 1
dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus (T. 4, b. l. 109–110). Prašyme
nurodyta, kad 2007 m. sausio 29 d. incidento metu V. B. ją
sumušė ir sukėlė kairiojo skruosto patinimą ir paraudimą, 2007 m. kovo 31 d.
incidento „Salduvės“ viešbutyje metu jis sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių;
po patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsiradusio neurologinio tiko ji
gydėsi „Saulės“ šeimos gydytojų centre, Šiaulių apskrities ligoninės LOR
skyriuje; VUL žandikaulio chirurgijos stacionare jai atlikta kairiojo
žandikaulio operacija, dėl to buvo nedarbinga 2008 m. balandžio 21 d.–balandžio
28 d.; 2009 m. vasario 10 d. diagnozuotas kairiojo žandikaulio defektas –
skilimas, 2009 m. vasario 25 d. atlikta žandikaulių operacija, buvo nedarbinga
nuo 2009 m. vasario 24 d. iki balandžio 16 d. Šis Ž. A. prašymas
buvo nagrinėjamas 2009 m. spalio 2 d. posėdyje. Teisiamojo posėdžio protokole
pažymėta, kad nukentėjusioji dėl kvalifikacijos, kaltės ir įrodymų galės
pasisakyti baigiamosiose kalbose (T. 4, b. l. 160).
Nukentėjusioji Ž. A. apeliaciniu skundu prašė: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį,
paskirti realią bausmę, jos vykdymą atidedant; pripažinti jį kaltu pagal BK 302
straipsnio 1 dalį; nuteisti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2
dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka 2010 m. sausio 27 d. teismo posėdyje nukentėjusioji pareiškė
pageidavimą, „kad V. B. būtų nuteistas pagal sunkesnį
kaltinimą, nei buvo pareiškęs prokuroras“. Apygardos teismas suteikė
nukentėjusiajai galimybę pateikti tinkamai surašytą naują kaltinimą,
padarydamas pertrauką bylos nagrinėjime. 2010 m. vasario 18 d. teismo posėdžio
metu nukentėjusioji pateikė du prašymus: viename iš jų ji prašė nusikalstamas
veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, perkvalifikuoti į BK 138 straipsnį, V. B. pripažinti kaltu padarius veikas, numatytas BK 138
straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose, kitame – pašalinti kaltinamojo akto ir
kitų procesinių dokumentų trūkumus, panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir
priimti naują nuosprendį, nuteisiant V. B. pagal BK 145 straipsnio
2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8
ir 9 punktus. Apygardos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, priėmė
protokolinę nutartį atmesti nukentėjusiosios prašymus, nes nesuformuluoti
kaltinimai, pagal kuriuos nukentėjusioji prašė pasunkinti kaltinimą nuteistajam;
suteikti nukentėjusiajai galimybę pateikti kaltinimus pagal BK 138 straipsnio 2
dalį, kaip numatyta įstatyme, nes keičiasi faktinės aplinkybės (T. 5, b. l.
132–133). 2010 m. kovo 17 d. apygardos teismo posėdžio metu buvo svarstomas
klausimas dėl 2010 m. vasario 22, 23, 25, 26 d. ir kovo 15 d. nukentėjusiosios
prašymų. Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nusprendė 2010 m. vasario
25 d. prašymą, kuriame pateikti papildomi apeliacinio skundo argumentai,
pridėti prie bylos; 2010 m. vasario 22, 23, 26 d. ir kovo 15 d. prašymus
atmesti, nes juose nurodyti kaltinimai nesuprantami, nekonkretūs, neaiškūs,
nesuformuluoti pagal naujas faktines aplinkybes (T. 5, b. l. 173).
Apygardos teismas skundžiamame 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendyje pažymėjo,
kad nukentėjusiosios prašymas, pateiktas teisiamojo posėdžio metu, pripažinti V. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138
straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies
9 punkte, neatitiko tokiam prašymui keliamų reikalavimų (BPK 256 straipsnio 2 dalis)
ir kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantės prašymai
neatitiko prašymui pareikštus kaltinimus pakeisti sunkesniais keliamų
reikalavimų, nes juose nebuvo išdėstytos konkrečios naujos faktinės aplinkybės,
todėl jie nebuvo svarstomi ir nagrinėjami, nes taip būtų pažeistos kaltinamojo
teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
Pagal teismų praktiką bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali
būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos
kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis
BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Pagal
BPK 256 straipsnio 1 dalį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis
turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą
kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.
Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės
aplinkybės.
Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis
nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie
tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų jo teisę į gynybą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 25 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų,
nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos
išvadų 4 punktas). Pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį prokuroras, privatus
kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos
pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą
pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.
Apylinkės
teismas turi pareigą tinkamai išspręsti rašytinių pareiškimų pakeisti
kaltinimus priėmimo klausimus, t. y. nustatyti, ar nukentėjusiųjų prašymas
keisti kaltinimą yra pagrįstas teisiniais argumentais, ar jis tinkamai
motyvuotas, atsižvelgti į jau esančius byloje procesinius sprendimus dėl analogiškų
nukentėjusiųjų prašymų, pareikštų ikiteisminio tyrimo metu. Priešingu atveju,
pirmosios instancijos teismui priėmus kiekvieną nemotyvuotą, ar paremtą, pvz.,
tik emociniais argumentais prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį, proceso
dalyviai gali piktnaudžiauti teise keisti kaltinimą, o apylinkės teismas,
remdamasis vien tik formaliu pagrindu, jog prašymas pareikštas, nustatinėti
apygardos teismų teismingumą tokioms byloms (kasacinė nutartis Nr.
2K-498/2008). Prašymas pakeisti kaltinimą teisme gali būti atmestas tik tada,
jei jis neatitinka BPK 256 straipsnio reikalavimų (nepareikštas raštu,
nesuformuluotos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ir pan.) (kasacinė
nutartis Nr.2K-169/2005).
Kaltinime
nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje
nustatyta tvarka gali būti keičiami ir apeliaciniame procese, atsižvelgiant į
bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis).
Iš bylos
duomenų matyti, kad nukentėjusioji Ž. A. tvirtino, kad dėl
nuteistojo veiksmų jai buvo padarytas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, bet
nesunkus. Kitoks nukentėjusiajam asmeniui padaryto sveikatos sutrikdymo mastas
nei nustatyta kaltinime lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį
įstatymą ir kartu reiškia, kad iš esmės keičiasi faktinės veikos padarymo
aplinkybės. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo, remdamasis BPK 256 straipsnio 1 dalimi,
turėjo pateikti teismui tinkamai surašytą prašymą, kuriame turėjo būti
išdėstytos ne tik iš esmės skirtingos faktinės veikos padarymo aplinkybės, bet
ir jas pagrindžiantys teisiniai argumentai. Be to, nustačius tokias aplinkybes veika
būtų kvalifikuojama pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, numatantį
sunkesnę nusikalstamą veiką. Dėl to tokiame prašyme turėjo būti nurodytas ir
konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis, atitinkantis iš esmės skirtingas
faktines veikos aplinkybes. Nei nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, nei
vėliau pateiktuose prašymuose nebuvo konkrečiai nurodyta nusikalstama veika,
kurios faktinės aplinkybės keistinos iš esmės skirtingomis. 2010 m. vasario 22,
25 d., kovo 15 d. prašymuose (T. 5, b. l. 150–152, 157–161, 163–169)
nukentėjusioji, išdėstydama visų kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų
aplinkybes, prašė pateikti kaltinimą V. B.,
perkvalifikuojant veiką iš BK 140 straipsnio į 138 straipsnio 2 dalies 8
punktą, 2 dalies 9 punktą.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad toks nekonkretus prašymas keisti kaltinime nurodytos
veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą neatitiko BPK 256
straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo
sprendimas nenagrinėti tokio nukentėjusiosios prašymo yra pagrįstas.
Dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko
Kasatorė skundžia teismo sprendimą išteisinti V. B. pagal
BK 302 straipsnio 1 dalį, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai
konstatavo, jog ambulatorinė kortelė nėra rašytinis aktas, kuriuo juridinis ar
fizinis asmuo liudija teisinį aktą, bei nesutikdama su apeliacinės instancijos
teismo argumentu, kad liudytoja J. M. akistatos su V. B. metu negalėjo patvirtinti, ar jis yra tas pats asmuo,
kuris 2006 m. rugsėjo 13 d. iš registratūros pagrobė ambulatorinę kortelę, nes
akistata nėra asmens atpažinimas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asmens ambulatorijoje
esanti medicininė kortelė negali būti nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1
dalyje, dalykas, nes neįrodo tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba
juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, joje fiksuojama paciento sveikatos būklė.
Apeliacinės
instancijos teismas nesutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėdamas,
kad asmens ambulatorinė kortelė atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies
dispozicijoje įvardyto fizinio asmens dokumento požymius, nes joje fiksuojama svarbi
informacija apie individualų asmenį, jo sveikatos būklę ir pan., o tokios
informacijos naudojimą, disponavimą, apskaitą ir kt. griežtai reglamentuoja
atitinkami teisės aktai ir tai rodo, kad įstatymų leidėjas informacijai apie
asmens sveikatą teikia ypatingą dėmesį. Apeliacinės instancijos teismas,
įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė
išvadą, kad nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog Ž.
A. ambulatorinę kortelę pagrobė V. B.. Apygardos
teismas sprendė, kad nors kaip liudytoja apklausta Gubernijos šeimos gydytojų
centro slaugytoja J. M. patvirtino faktą apie Ž. A. ambulatorinės kortelės pagrobimą 2006 m. rugsėjo
13 d., tačiau asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu ji abejodama
nurodė, kad tai galėjo padaryti V. B.; apklausiama kaip
liudytoja ikiteisminio tyrimo ir akistatos su V. B. metu, J. M. nurodė, kad negali patvirtinti, jog būtent V. B. pagrobė ambulatorinę kortelę; V. B. viso
baudžiamojo proceso metu nepripažino savo kaltės dėl ambulatorinės kortelės
pagrobimo.
Teisėjų
kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad
asmens medicininė kortelė atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
dalyko – dokumento – požymius. Pagal teismų praktiką dokumentu laikytinas
kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią
informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio
santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių
faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr.
2K-426/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto
liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Taigi asmens ambulatorinė
kortelė yra dokumentas, nes joje yra fiksuojama juridinę reikšmę turinti
informacija apie konkretaus asmens apsilankymo pas gydytoją faktus, jo
sveikatos būklę, paskirtą gydymą ir pan.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a
:
Šiaulių
apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Vytautas Greičius
Albinas
Sirvydis
Viktoras Aidukas