Civilinė byla Nr. e2A-49-253/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11058-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑08-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ ir E. K., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ (šiuo metu – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“) dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

              Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

              I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovių UAB „Danės būstas“ ir E. K. solidariai 1 582,20 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, taip pat priteisti iš atsakovių 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su draudėja UAB „Birutė“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 310‑032263), ja buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 1 582,20 Eur dydžio nuostolius, juos draudėja patyrė dėl (duomenys neskelbtini), įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu trūko antrame aukšte esantis vamzdis. Atsakovė UAB „Danės valdos“ administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name, ji tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl, ieškovės nuomone, yra atsakinga už žalą padarytą draudėjai. Atsakovei E. K. nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos buto. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi bei CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, ieškovė vertino, kad atsakomybė už žalą tenka buto savininkei ir bendrųjų konstrukcijų administratorei, todėl, įgyvendindama savo regreso teisę pagal CK 6.1015 straipsnį, ieškovė išmokėtą 1 582,20 Eur nuostolių sumą reikalavo priteisti solidariai iš atsakovių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-08 sprendimu ieškinį E. K. atmetė visiškai; ieškinį UAB „Danės būstas“ tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Danės būstas“ ieškovei ERGO Insurance SE 868,86 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Danės būstas“ ieškovei ERGO Insurance SE 166,72 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Įvertinęs, kad atsakovė E. K. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, o ieškovė atsisakė patraukti AB „Lietuvos draudimas“ atsakove, teismas ieškinį atsakovei E. K. atmetė visiškai. Taip pat pažymėta, kad ventilį atsakovės E. K. bute sumontavo atsakovės UAB „Danės būstas“ darbuotojai, vykdydami savo tiesiogines namo ūkio priežiūros paslaugas, todėl tarp atsiradusios žalos ir atsakovės E. K. veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryšio, taip pat nėra jos kaltės.
5. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Danės būstas“ savo civilinę atsakomybę apdraudė UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo liudijime nustatyta, kad taikoma besąlyginė 3 000 Lt (868,86 Eur) išskaita (franšizė). Atsižvelgdamas į draudimo sutarties šalių susitarimą, teismas konstatavo, kad žalos dydį iki 868,86 Eur turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo UAB „Danės būstas“, kitą žalos dalį – 713,34 Eur turėtų atlyginti UAB „Danės būstas“ draudikas UAB DK „PZU Lietuva“. Pažymėjęs, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu kelis kartus atsisakė patraukti UAB DK „PZU Lietuva“ atsakove, teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Danės būstas“ dėl ieškinio dalies, viršijančios išskaitos (franšizės) sumą, yra netinkama atsakovė ir šią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad būtent, atsakovė UAB „Danės būstas“ yra atsakinga už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Be to, byloje nustatyta, kad vandens ventilį, dėl kurio trūkimo ir įvyko vandentiekio avarija sumontavo būtent atsakovės UAB „Danės būstas“ darbuotojai. Konstatuota, kad namo administratorė atsakovė UAB „Danės būstas“ netinkamai atliko priežiūrą, dėl to atsirado žala. Teismas atmetė atsakovės UAB „Danės būstas“ argumentus dėl žalos vertinimo ir surašytų aktų neatitikimų, kadangi defektiniai aktai buvo surašyti ir turtas apžiūrėtas netrukus po įvykio, be to, atsakovė nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės apskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teismas vertino, jog yra pagrindas remtis ieškovės pateiktais dokumentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „Danės būstas“ pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei UAB „Danės būstas“ atmesti.
8. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog apeliantė nevykdė bendrųjų namo inžinerinių sistemų eksploatavimo, remonto ir pan. Be to, įvykis kilo asmeninės nuosavybės teise atsakovei E. K. priklausančiose patalpose – bute ir būtent dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančios šalto vandens vandentiekio sistemos dalies – ventilio. Šių inžinerinių sistemų apeliantė neadministruoja. Vien faktas, kad daugiabutis gyvenamasis namas perduotas prižiūrėti apeliantei, savaime nepašalina savininkės E. K. atsakomybės už pastato (geriamojo vandens inžinerinės įrangos – ventilio) trūkumus. Apeliantė be kitos atsakovės – E. K. sutikimo ar tiesioginio nurodymo negalėjo geriamojo vandens inžinerinei įrangai – ventiliui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Nesutinka, kad apeliantės atsakomybė dėl įvykio kildintina iš to, jog vandens ventilį, dėl kurio trūkimo ir įvyko vandentiekio avarija, sumontavo atsakovės darbuotojai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovės E. K. bute sumontuotas vandens ventilis buvo nekokybiškas. Be to, vien nurodytos inžinerinės dalies sumontavimas nereiškia ir šios inžinerinės dalies, priklausančios asmenine nuosavybės teise, vėlesnės priežiūros. Teigia, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp netinkamos apeliantės daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir kilusios žalos, taip pat mano, kad tinkamai nenustatytas ir neįvertintas žalos dydis.
9. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ (pavadinimas pakeistas iš UAB DK „PZU Lietuva“) pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Danės būstas“ apeliacinio skundo. Jame nurodė, kad palaiko ir sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais bei prašymu.
10. Atsiliepimu ieškovė ERGO Insurance SE prašo atmesti apeliantės skundą kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-08 sprendimą nepakeistą. Ieškovės nuomone, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagristai konstatavo, kad apeliantė savo, kaip administratorės, pareigas atliko netinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė yra atsakinga už buto užliejimu padarytą žalą ir ją privalo atlyginti.
11. Atsiliepimu atsakovė E. K. su UAB „Danės būstas“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, kad nėra atsakinga už atsiradusią žalą (žala kilo dalyje, už kurią atsakinga UAB „Danės būstas“, ir ventilyje, kurį įrengė UAB „Danės būstas“).

Teisėjų kolegija

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
13. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, pateiktų atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudėja UAB „Birutė“ su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 310‑032263) ir buvo apdraustos adresu (duomenys neskelbtini), esančios draudėjos patalpos. Iš byloje esančio UAB „Birutė“ pranešimo ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui apie žalą nustatyta, kad 2014-07-24 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš viršaus patalpų buvo aplieta UAB „Birutė“ parduotuvėje buvusi avalynė ir padaryta žala, ji tikslinama. Draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl 2014-07-24 įvykusio įvykio 2014-10-27 išmokėjo draudėjai UAB „Birutė“ draudimo išmoką – 5 463,01 Lt (1 582,20 Eur).
15. Iš 2014-07-25 defektinio akto duomenų nustatyta, kad atlikta 2014-07-24 įvykusio įvykio apžiūra adresu (duomenys neskelbtini); akte dėl įvykio aplinkybių pažymėta, kad UAB „Danės būstas“ darbuotojai nustatė (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute netvarkingą vandens sistemos vamzdyną. Byloje pateikti duomenys, jog trūko (sulūžo) vandentiekio ventilis sriegio vietoje, kuris sujungia ventilį ir vamzdį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Danės būstas“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, administruojanti daugiabučio namo savininkų bendrojo naudojimo objektus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. K..
16. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės ERGO Insurance SE, kaip draudiko, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusio draudėjai draudimo išmoką už apgadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų. Ieškiniu ieškovė ERGO Insurance SE subrogacijos tvarka prašė priteisti 1 582,20 Eur nuostolių sumą iš atsakovių UAB „Danės būstas“ ir E. K. solidariai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės UAB „Danės būstas“ civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo vykdant apdraustą veiklą (pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų) laikotarpiu nuo 2013-12-23 iki 2014-12-22 bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdraudęs trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“. Atsakovė E. K. atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktoje bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas kėlė klausimą dėl atsakovių tinkamumo bei galimybės ieškovei reikšti reikalavimus ir atsakovių civilinę atsakomybę apdraudusioms bendrovėms, tačiau ieškovė atsisakė keisti atsakovus byloje.
17. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
18. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovėms šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
19. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
20. Apeliantės UAB „Danės būstas“ nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų ir priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog būtent UAB „Danės būstas“ netinkamai atliko daugiabučio gyvenamojo namo administratorės funkcijas, ir mano, kad nėra pagrindo apeliantei taikyti civilinę atsakomybę. Apeliantė UAB „Danės būstas“ laikosi pozicijos, kad ji vandentiekio tinklo dalies, kurioje įvyko avarija, neadministruoja. Byloje atsakovė E. K. laikėsi pozicijos, kad žala kilo atsakovės UAB „Danės būstas“ atsakomybės dalyje.
21. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad vandentiekio avarija, kurios metu apgadintas UAB „Birutė“ turtas ir padaryta žala, įvyko dėl to, kad trūko vandentiekio ventilis. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė UAB „Danės būstas“ rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punkto nuostatomis. Minėto teisės akto 6.9 punktas numato, kad vartotojo inžinerinė sistema yra statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
22. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad šiuo atveju vandens sistemos vamzdyno uždaromojo įtaiso – ventilio paskirtis yra kontroliuoti vandens tiekimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Minėtas uždaromasis įtaisas (ventilis) įrengtas matomoje bei atsakovės E. K. bute pasiekiamoje vietoje, šiuo ventiliu galima laisvai naudotis, tad vandens tiekimo į šį butą kontrolė galima pačios buto savininkės iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio ventilio būtų daromas poveikis viso daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai. Naudodamasis ventiliu, vartotojas pats gali reguliuoti vandens perdavimą į butą ir jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju būtent uždaromasis įtaisas (ventilis) nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi panašaus pobūdžio civilinėse bylose, sprendžiant klausimą dėl ribos tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos bei buto savininko ir daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės už žalą, padarytą dėl kito buto užpylimo, atsakomybės ribų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014; Kauno apygardos teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑322-657/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-437-340/2016).
23. Kadangi ventiliu laisvai gali naudotis tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ventilis perduotas administruoti atsakovei UAB „Danės būstas“; jis nebuvo bendrojo vandentiekio dalimi, taigi už šio įrenginio tinkamą funkcionavimą atsakomybė tenka buto savininkei atsakovei E. K.. Nustačiusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog būtent atsakovė UAB „Danės būstas“, kaip daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už kilusią vandentiekio avariją ir jos padarinius. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės UAB „Danės būstas“ neteisėtus veiksmus lėmusius žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog vien aplinkybė, kad ginčo vandens ventilį sumontavo atsakovės darbuotojai, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ventilio kokybės trūkumų ir UAB „Danės būstas“ darbuotojų atliktų ventilio keitimo darbų kokybės, šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. Be to, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, šio įrenginio tinkamo funkcionavimo priežiūra teko buto savininkei.
24. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad būtent atsakovė E. K. netinkami prižiūrėjo jai priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos įrenginio eksploatavimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtą gadinantis poveikis, buvo aplietos ieškovės ERGO Insurance SE apdraustos patalpos ir kilo žala. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį buto savininkei tenka ir nesant jos kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei E. K., kaip buto savininkei, sąlygos.
25. Atsakovės E. K. atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad jos civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ minėtame įvykyje nenustatė šios draudėjos kaltės nėra prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnis). Iš byloje esančio 2014-12-23 AB „Lietuvos draudimas“ rašto ERGO Insurance SE Lietuvos filialui matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ įvykio nevertino kaip draudžiamojo įvykio. Tad tokia aplinkybė iš esmės susijusi su atsakovės E. K. ir jos civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės sulygtomis draudimo sutarties sąlygomis. Tai nesudaro pagrindo priešingam anksčiau atliktam nurodytų įrodymų byloje vertinimui.
26. Apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai dėl nesutikimo su ieškovės ieškinyje nurodytu padarytos žalos (nuostolių) dydžiu ir jo nustatymu. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nors apeliantė akcentuoja, kad žalą patyrusio asmens surašytame sugadintų prekių akte nenurodoma sudarymo data, o sugadintų prekių sąrašas galbūt buvo sudarytas ne iškart po įvykio, tačiau byloje ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, taip pat pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad apgadintas turtas užfiksuotas 2014-07-25, t. y. kitą dieną po įvykio. Be to, pastebėtina, kad 2014-10-27 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo rašte UAB „Birutė“ dėl draudimo išmokos apskaičiavimo nurodyta, jog draudėjos ir draudiko suderintas skirtumas tarp atsargų vertės ir faktinės vertės po draudžiamojo įvykio (70 proc. nuo sugadintos avalinės sąraše nurodomos vertės). Tad nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais dėl tam tikro nusidėvėjimo koeficiento nepritaikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė, nesutikdama su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ieškovės apskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas (CPK 12, 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant skundžiamą sprendimą pagrįstai remtasi ieškovės pateiktais žalos dydį pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais.
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl tokių palūkanų priteisimo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
28. Nustačiusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu faktinėms bylos aplinkybėms neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, ir dalies nuostolių atlyginimas ieškovei ERGO Insurance SE nepagrįstai priteistas iš atsakovės UAB „Danės būstas“. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą – 1 582,20 Eur dydžio nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-15 (CPK 137 straipsnio 1 dalis) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti ieškovei iš atsakovės E. K., o ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Danės būstas“ atmesti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų: 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą bei 265,51 Eur už vertimo paslaugas, iš viso 267,21 Eur. Šiuo atveju konstatavus, kad nuostolių atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės E. K. ir ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinus dėl vienos atsakovės, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės E. K. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys).
30. Apeliantė UAB „Danės būstas“ už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą tenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos apeliantei iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

              panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą.

              Ieškinį atsakovei UAB „Danės būstas“ atmesti visiškai.

              Ieškinį atsakovei E. K. tenkinti ir priteisti iš atsakovės E. K. 1 582,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 20 ct) nuostolių atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE iš atsakovės E. K. 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį ir 267,21 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 21 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

              Priteisti atsakovei UAB „Danės būstas“ 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš ieškovės ERGO Insurance SE.

Teisėjos              Kristina Domarkienė

              Albina Pupeikienė

              Alona Romanovienė