Civilinė byla Nr. e2-1146-330/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00712-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.; 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltislanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltislanda“ dėl baudos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltislanda“ priešieškinį ieškovei 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl piniginių įnašų grąžinimo, skolos už darbus bei netesybų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltislanda“: 1) 144 810,01 Eur dydžio baudą; 2) 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB ,,Baltislanda“ pareiškė priešieškinį ieškovei 946-ajai DNSB, prašydama priteisti iš ieškovės: 1) 721 677,91 Eur įnašus pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutartį; 2) 234 767,76 Eur palūkanas; 3) 2 896 Eur baudą pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5.3 punktą; 4) 144 810,01 Eur baudą pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5.4. punktą; 5) 58 720,79 Eur už daugiabučio namo adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, šilumos tinklų rekonstrukciją ir įrengimą; 6) 48 761,12 Eur už daugiabučio namo adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, lauko inžinerinių tinklų įvedimą; 7) 8,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei 946-ajai DNSB priklausantį turtą bei sustabdyti statybos darbus Laisvės pr. 45A, Vilnius, pagal Statybos ir rekonstrukcijos leidimą.
4. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodė, kad: ieškovė 946-oji DNSB atlieka statybos darbus pagal atsakovės UAB „Baltislanda“ parengtą ir apmokėtą techninį projektą, t. y. ieškovė tęsia statybos darbus ant atsakovės jau pradėtų darbų; 1 211 633,59 Eur suma ieškovei 946-ajai DNSB yra didelė, todėl išieškojimas gali pasunkėti; ieškovės veiksmai akivaizdžiai rodo jos nesąžiningumą – žinodama, kad prie namo renovacijos ir naujos statybos ji visiškai neprisidėjo, o visos į namo rekonstrukciją ir statybą investuotos lėšos yra atsakovės, ieškovė nutraukė su atsakove Jungtinės veiklos sutartį ir, naudodamasi atsakovės sukurtu produktu bei pasitelkusi kitą rangovą, toliau vysto statybos darbus, net nebandydama su atsakove UAB „Baltislanda“ spręsti ginčo dėl šios investuotų lėšų grąžinimo. Ieškovė yra nesąžininga, kadangi naudojasi atsakovės sukurtais darbo rezultatais, taip bandydama praturtėti atsakovės sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad nėra akivaizdžių duomenų apie priešieškinio nepagrįstumą, todėl nusprendė, jog priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, tad egzistuoja ir pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
7. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (statybos darbų sustabdymas) nėra tiesiogiai susijusi su priešieškinio reikalavimais ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo. Teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti tokią atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
8. Spręsdamas dėl prašymo areštuoti ieškovės turtą (lėšas), teismas akcentavo, kad atsakovė nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą ieškovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Baltislanda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors skundžiamoje nutartyje pripažino, kad priešieškinio reikalavimai yra pagrįsti.
10.2. Ieškovės elgesys sudarant Jungtinės veiklos sutartį su kita įmone, net nebandžius su atsakove išsiaiškinti dėl jos investuotų lėšų grąžinimo, tik parodo, kad ieškovė nėra sąžininga. Akivaizdu, jog nesustabdžius statybos darbų ir neareštavus ieškovei priklausančio turto, ieškovei atsiranda galimybė įregistruoti naujai statomą namą ir jį perleisti tretiesiems asmenims.
10.3. Priešieškiniu prašoma iš ieškovės priteisti 1 211 633,59 Eur suma turėtų būti vertinama kaip itin didelė ieškovei, kurios biudžetas formuojamas iš DNSB narių (gyventojų) įnašų.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė 946-oji DNSB prašo atsakovės UAB ,,Baltislanda“ skundą atmesti.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovė byloje reiškia nepagrįstus reikalavimus, be to, yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Akcentuotina, kad atsakovės reiškiami reikalavimai buvo išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Tokios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės pareikšti reikalavimai teismo negalės būti tenkinami, todėl nėra tenkinama ir viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinų sąlygų – ieškinio prima facie pagrįstumas.
12.2. Atsakovė neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmės (rizikos), todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad yra netenkinama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, ir atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
15. Kadangi galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo (šiuo atveju – pagal priešieškinį) nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme atitinkamą reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė preliminariai pagrindė priešieškinį, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau nusprendęs, kad atsakovė neįrodė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Atskirajame skunde teismo atliktas priešieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas nekvestionuojamas, tačiau išreiškiama nuomonė, kad konstatavęs priešieškinio tikėtiną pagrįstumą, teismas turėjo taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Su tokia pozicija negalima sutikti, kadangi, kaip buvo nurodyta pirmiau, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio (šiuo atveju – priešieškinio) pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią (grėsmę) privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų pareiškimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
18. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai dėl priešinio ieškinio senaties termino praleidimo negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Akcentuotina, kad toks klausimas išsprendžiamas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės bei nustatomas ieškinio senaties termino pradžios eigos momentas. Be to, nors ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau šis terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl objektyvių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus dėl priešieškinio tikėtino pagrįstumo nebuvimo, pateiktus tuo aspektu, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1244-553/2018. Kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip pirmosios iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atliekamas tik preliminarus pareikštų reikalavimų vertinimas. Šiuo atveju teismas, priimdamas atsakovės priešieškinį, nenustatė akivaizdžių pagrindų, kurie įgalintų manyti, kad atsakovė pasirinkto neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad klausimas, ar priešieškinio dalykas nėra tapatus reikalavimams, išspręstiems kitoje nurodytoje civilinėje byloje, bus įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės, taikant reikalavimų tapatumo nustatymo kriterijus (ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą) bei atsižvelgus į kitas klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
19. Kaip minėta, analizuojamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad atsakovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
20. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus ir įvertinus konkrečios faktinės situacijos aplinkybes.
21. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir joje nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.
22. Analizuojamu atveju atsakovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo jas taikyti, nurodo, kad ieškovės elgesys, siejamas su ieškovės ir atsakovės sudarytos Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu bei kitos sutarties sudarymu, neišsprendžiant tarp šalių kilusio ginčo dėl atsakovės investuotų lėšų grąžinimo, esą įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
23. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atsakovės teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne ieškovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, dėl prievolių pagal kuriuos vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir iš sutarties kylančių prievolių vykdymo, todėl aplinkybė, jog ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Jungtinės veiklos sutartį ir sudarė naują sutartį, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo jie nevertinami.
24. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškinio suma atsakovei, kurios biudžetas formuojamas iš bendrijos narių įnašų, yra didelė ir tai lemia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.
25. Pažymėtina, kad reikalavimo sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ginčo šalies (šiuo atveju – atsakovės) valios, byloje nesant duomenų apie kitos šalies (šiuo atveju – ieškovės) nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, atsakovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių ieškovės galimą nesąžiningą elgesį, pasireiškiantį turtą perleidimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu ir pan., siekiant išvengti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti pagrįstą prielaidą dėl ieškovės tikslo vengti būsimo atsakovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo vykdymo, nenurodytos ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodžius nesąžiningų ieškovės veiksmų, nukreiptų apsunkinti tikėtinai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – ieškovės lėšų ir turto areštą.
28. Be pirmiau nurodytos rūšies laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė prašė taikyti ir kitą priemonę – statybos darbų pagal Statybos ir rekonstrukcijos leidimą, adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, sustabdymą.
29. Sprendžiant dėl šio prašymo pagrįstumo išaiškintina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
30. Teismų praktikoje nurodyta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
31. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus išspręsti ieškinyje ir priešieškinyje pareikšti materialieji reikalavimai, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar priėmus atitinkamai ginčo šaliai palankų sprendimą, t. y. patenkinus jos reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė kelia reikalavimus dėl skolos už darbus, atsakovės įnašų pagal Jungtinės veiklos sutartį bei netesybų priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl statybos darbų objekte, esančiame adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, teisėtumo, tačiau nepaisant to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma apriboti ieškovei galimybę tęsti statybos darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė UAB „Baltislanda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus sprendimą, įformintą 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. A51- 21821/22(3.3.2.26E-INF) „Dėl Leidimo Nr. AK-80/2022 Laisvės pr. 45 sustabdymo“, tačiau jos skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo atmestas (duomenys administracinėje byloje Nr. eI3-3784-484/2022), (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdis (statybos darbų sustabdymas) neatitinka byloje pareikšto priešieškinio dalyko (reikalavimas dėl skolos, įnašų pagal jungtinės veiklos sutartį ir netesybų priteisimo), todėl prašymas taikyti tokio pobūdžio apsaugos priemonę pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.
33. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog konkretūs ieškovės veiksmai patvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nepagrindė prašymo stabdyti statybos darbus sąsajumo su byloje pareikštais materialiaisiais reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis