Baudžiamoji byla Nr. 1-340-1013/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22265-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,

kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Algirdui Cegeliui,

nukentėjusiajam I. G., jo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1)        2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme; 2011 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos nuosprendis pakeistas, perkvalifikavus veiką iš BK 149 straipsnio 4 dalies į BK 149 straipsnio 3 dalį, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2016 m. spalio 27 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę;

2)       2018 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu,

n u s t a t ė :

R. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.15 val., viešojoje vietoje, t. y. Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio (2,06 promilės), pašalinių žmonių akivaizdoje, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, po ko pradėjo bėgti, o I. G. jį pasivijus, dar vieną kartą su stikliniu buteliu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine dešinio antakio žaizda su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir akies vokuose bei dešinio žasto (alkūnės) bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. J., kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, tam neprieštaravo ir nukentėjusysis bei jo atstovas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Bylos duomenys

Apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Parodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. buvo pas jį namuose, vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendė važiuoti į miestą. Išlipo iš autobuso, ėjo gatve, nukentėjusįjį sutiko prie autobuso, paprašė ar užsirūkyti, ar prisidegti, jis jam negražiai atsakė ir taip gavosi, kad trenkė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį, akį. Paskui jį sulaikė policija. ir pabėgo. Nepamena ar trenkė nukentėjusiajam su buteliu, bet neneigia, kad taip galėjo būti. Nukentėjusiajam nuo smūgio ranka bėgo kraujas. Įvykį blogai prisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Patikslino, kad tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, pradėjo bėgti, o I. G. jį pasivijus, trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį vieną kartą su stikliniu buteliu. Veikos padarymui turėjo įtakos alkoholio vartojimas. Su civiliniais ieškiniais sutinka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. G. paaiškino, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju, sudarė susitaikymo sutartį, susitarė dėl žalos atlyginimo (b. l. 145-148).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė,  kad yra teistas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitose nėra įrašytas.  2018 m. gegužės 12 d. ryte su pažįstamu N.  pas jį namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrus alkoholio, nutarė nuvykti į Vilnių pasivaikščioti. Važiuojant į Vilnių, autobuse gėrė alų. Apie 14.00 val. atvykus į Vilnių, jis paprašė autobuso vairuotojo cigaretės. Šis atsisakė duoti cigaretę. Tuomet  jis, būdamas neblaivus, susinervino ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė šiam vairuotojui į veidą  bei turimu stikliniu alaus buteliu sudavė jam per galvą. Po to  subėgo netoliese buvę žmonės ir jį sulaikė. Paaiškino, kad jis labai gailisi, jog sutrikdydamas viešąją tvarką bei rimtį padarė nusikalstamą veiką, esant galimybei, norėtų nukentėjusiojo asmens atsiprašyti, padengti jo patirtas gydymo išlaidas ir su juo susitaikyti. (b. l. 73, I tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas R. J. parodė neatsimenąs, kodėl tiksliai supyko, tai yra, ar dėl to, kad jam nedavė cigaretės, ar dėl to, kad jo draugui nedavė cigaretės. Buvo du smūgiai, vienas buvo kumščiu į veidą, po to jis pradėjo bėgti, tas vyras irgi, jis apsisuko ir sudavė jam buteliu per veidą dar vieną kartą. Labai dėl to gailisi. Labai norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. G. parodė, kad jis dirba VšĮ „Autobusų parkas“ vairuotoju. 2018 m. gegužės 12 d. buvo jo pamaina. Apie 14.10 val. jis  turėjo pradėti darbą, minėtu laiku jis  atvyko į Geležinkelio gatvę, kur turėjo pakeisti 12 maršruto  autobuso vairuotoją. Kai vyksta keitimasis, autobusas stovi tuščias apie 10 minučių. Jis  įlipo į autobuso vidų, prie vairo dar sėdėjo kolega. Tuomet prie priekinių durų, kur jis stovėjo (durys buvo atidarytos), priėjo jam nepažįstamas vyras ir paprašė prisidegt cigaretę. Jis pasakė, kad neturi, tada tas vyras  agresyviai sureagavo į tai, pradėjo lietuviškai kažką piktai sakyti. Po to jam reikėjo išlipti iš autobuso per priekines duris ir leisti kolegai išlipti, bet tas vyras vis stovėjo ir trukdė  išlipti. Tada jis jį paėmė už pečių ir patraukė, pasakė jam, kad netrukdytų dirbti. Į jo šituos veiksmus to vyro draugas, stovėjęs šalia, agresyviai sureagavo. Pribėgęs prie jo (I. G.), jis vieną kartą kumščiu  smogė į veido sritį ir iš karto pradėjo bėgti, jis (I. G.) pradėjo jį vytis. Bėgdamas parkrito, atsistojo ir vėl pradėjo vytis. Kai pasivijo, tas vyras dar kartą (vieną kartą) smogė jam  buteliu (butelį jis turėjo rankoje) į veido sritį. Nuo smūgio jis (I. G.) neparkrito, jį pačiupo, paguldė ant žemės ir laikė, kol atvyko pareigūnai. Prie jo pribėgo kolega, vardu J. (jis irgi atvyko  keistis), pasakė, kad viską matė. Jis iškvietė policiją. Pareigūnams atvykus, perdavė vyrą, kuris jį sumušė. Taip pat atvyko GMP, išvežė į Lazdynų ligoninę, kur buvo atlikta medicininė apžiūra. Pirmadienį dar buvo poliklinikoje (Vilniaus rajono poliklinikoje), kur  išdavė laikino nedarbingumo pažymėjimą. Nuo kada  buvo išduotas nedarbingumas, ar nuo šeštadienio, ar nuo pirmadienio, nežino, bet savaitgalį jis nedirbo. Įvykio metu  jis  turėjo su savimi akinius, kurie buvo uždėti ant kaktos, po pirmo smūgio jie, matyt (nepastebėjo dėl šoko būsenos), nukrito ir dužo. Apie akinius prisiminė tik būdamas Lazdynų ligoninėje. Tada paskambino Z., kuris pasakė, kad matė sudužusius akinius prie autobuso, bet nežinojo, kieno tie akiniai. Akiniai buvo brangūs, kainavo apie 300 Eur. Tai buvo dovana iš Norvegijos, todėl čekio neturi (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis I. G. parodė, kad neturi kvitų, kitų dokumentų, kurie patvirtintų padarytą žalą dėl akinių ir sugadintų marškinių. Akiniai dingo, bandė ieškoti, bet nerado, todėl apžiūrai pateikti negali (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad  2018 m. gegužės 12 d. apie 14.10 val., jis buvo prie „McDonalds“ restorano, esančio Geležinkelio g., Vilniuje (ėjo į  dirbą, dirba autobuso vairuotoju). Eidamas pamatė, kad  stovi 12 maršruto autobusas, prie kurio priekinių durų stovi jam nepažįstamas vyras ir kalba su autobuse stovinčiu vyru (kaip vėliau paaiškėjo, su nukentėjusiuoju). Apie ką jie kalbėjo, nežino, bet iš nukentėjusiojo gestų suprato, kad jis prašo to vyro jam netrukdyti dirbti ir prašo išeiti. Tikrai nukentėjusysis nevartojo jokios prievartos, prašydamas išeiti. Tas vyras išėjo, tada nukentėjusysis išlipo iš autobuso ir prie jo pribėgo dar vienas vyras (apibūdinti negalėtų, kaip suprato, tie vyrai buvo kartu), smogė kumščiu vien kartą į veido sritį nukentėjusiajam ir pabėgo. Nukentėjusysis pradėjo jį vytis, tada tas vyras atsisuko ir dar kartą jam smogė su savim turėtu buteliu į veido sritį. Po šito smūgio vėl pradėjo bėgti, tačiau nukentėjusysis jį  pagavo ir pargriovė ant žemės. Jis pribėgo prie jų ir iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvyko pareigūnai, išvežė tą vyrą, kuris smogė. Greitai atvyko greitoji ir suteikė pagalbą nukentėjusiajam. Nurodo, kad dar po pirmo smūgio  nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iš antakio. Kad nukentėjusysis būtų su akiniais,  jis nematė, todėl apie juos nieko pasakyti negali (b. l. 63).

   Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Z. B. parodė, kad jis dirba VšĮ „Autobusų parkas“ vairuotoju. 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.00 val. jis vairavo 12 maršruto autobusą, sustojo prie „McDonalds“ restorano. Tai buvo galutinė stotelė, visi keleiviai išlipo. Tarp keleivių buvo 2 neblaivūs vyrai, jie lipo paskutiniai, vienas buvo šviesus ir aukštas, kitas – žemas.  Aukštas išlipo pirmas, o žemas pradėjo prašyti jo ir I. (kuris jau buvo įlipęs į kabiną jį pakeisti) degtukų. Jie atsakė, kad neturi, bet jis vis tiek prašė, buvo nepatenkintas. Po kiek laiko jam reikėjo lipti iš kabinos, tada I. paėmė tą vyrą už pečių ir patraukė, nes tas vis nenorėjo praleisti. Tada prie I. staigiai pribėgo tas aukštas vyras ir vieną kartą smogė jam į veidą ir pabėgo. I. pradėjo vytis, pasivijo, o tada tas vyras vėl jam smogė su buteliu vieną kartą į veido sritį. I. tada tą vyrą po smūgio iš karto sulaikė, paguldė ant žemės. Tada prie I. pribėgo žmonės, greitai atvyko policija ir greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kas kvietė, nežino. Dėl to, kad I. buvo išvežtas kartu greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jam reikėjo pravažiuoti autobusu dar du reisus, kol nebuvo iškviestas kitas vairuotojas. Jam važiuojant, paskambino I. ir paklausė, ar jis nematė akinių, sakė, kad buvo akiniai nuo saulės ir dingo. Pasakė, kad išlipdamas įvykio metu pastebėjo, kad prie autobuso gulėjo akiniai, be vieno stiklo, tačiau nepagalvojo, kad akiniai priklauso I., todėl neėmė. Vėliau, kai vėl grįžo po reiso prie „McDonalds“, jis  rado tuos akinius. Apie tai pranešė I. (b. l 65).

Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2634/2018 (01) matyti, kad I. G. nustatyta muštinė dešinio antakio žaizda su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir akies vokuose ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje bei dešinio žasto (alkūnės) nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti antakį ir plaštaką bei žastą paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicinines pagalbos ir iki šiuos sužalojimus diagnozuojant, tai yra antakio žaizda su aplinkine kraujosruva ir žasto nubrozdinimas buvo padaryta iki 2018 m. gegužės 12 d. 14.00 val., plaštaka – iki 2018 m. gegužės 14 d. 7.00 val. Visi sužalojimai, tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visi kartu, pagal savo pobūdį atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymą. Muštinė antakio žaizda su poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir akies vokuose galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku per antakį sudavus kumščiu, buteliu. Tuo pačiu laiku galėjo būti nubrozdintas ir dešinysis žastas (alkūnė), jį paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Ar tuo pačiu laiku galėjo būti padaryta ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje tvirtinti negalima, nes jos buvimas konstatuotas tik gegužės 14 dieną poliklinikoje. Visi I. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Ne mažiau kaip vienu kieto buko daikto smūginiu poveikiu galėjo būti padaryta antakio žaizda su kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies vokuose. Kitais dviem atskirais poveikiais galėjo būti padarytas žasto (alkūnės) nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva plaštakoje. Šie du sužalojimai galėjo būti padaryti tiek žalojančiais daiktais suduodant per šias rankos sritis, tiek jomis atsimušant į žalojančius atitinkamų savybių daiktus, krentant, parkritus ar kitaip su jais kontaktuojant. I Gudanes padaryti kūno sužalojimai savęs paties žalojimui ir smūgiavimui į kitą asmenį nebūdingi (b. l. 34-35).

Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio M. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu O. A., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas dėl to, kad įvykus muštynėms, nukentėjo 45-50 metų vyras. Atvykus nurodytu adresu, priešais „McDonalds“ restoraną pamatė, kaip žmonės laikė vyrą, priremtą prie žemės. Paaiškėjo, jog tai buvo R. J., gimęs 1978 m. rugpjūčio 8 d., kuris sumušė autobuso vairuotoją I. G., gimusį 1967 m. liepos 25 d. Autobuso vairuotojas I. G. paaiškino, kad R. J. priėjo ir pradėjo kabinėtis prie jo, trenkė su buteliu per galvą ir su kumščiu į veidą. Nukentėjusysis pasakė, kad įvykį matė kito autobuso vairuotojas Jurij. I. G. su greitąja Nr. 0893 nuvežtas į Lazdynų ligoninę. R. J. pristatytas į 2 PK. Buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai (b. l. 66).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. 14.38 val. R. J. nustatytas 2,06 promilės neblaivumas (neįvertinus paklaidos) (b. l. 79).

Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. 14.15 val. BPC buvo gautas pranešimas, jog įvykus muštynėms nukentėjo 45-50 m. vyras. Šiuo metu nesimuša, visi vietoje. Laukia stotelėje priešais „McDonalds“ (b. l. 1).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 

Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tarp jų kaltinamojo parodymų teisme, nukentėjusiojo I. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, liudytojų J. Z., Z. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio M. O. tarnybinio pranešimo, 2018 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2634/2018 (01) duomenų, alkotesterio kvito rodmenų) visumos, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis R. J. 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.15 val. viešojoje vietoje, t. y. Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio (2,06 promilės), pašalinių žmonių akivaizdoje, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, po ko pradėjo bėgti, o I. G. jį pasivijus dar vieną kartą su stikliniu buteliu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip minėta, sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai, o tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nagrinėjamu atveju R. J. ėmėsi smurto nukentėjusiojo atžvilgiu be aiškios asmeninės motyvacijos, tai, kad pašaliniai asmenys turėjo stebėti smurtą viešoje vietoje, t. y. Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, kviesti policijos pareigūnus, o, kaip nurodė liudytojas Z. B., išvežus nukentėjusįjį I. G. greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jam reikėjo pravažiuoti autobusu dar du reisus, kol nebuvo iškviestas kitas vairuotojas, t. y. papildomai dirbti, patvirtina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi byloje įrodyta, kad R. J. minėtais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikta kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo I. G. 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartis. Sutartyje nurodoma, kad jie, nukentėjusysis I. G., ir kaltinamasis R. J., vadovaudamiesi BK 38 straipsniu, susitaikė baudžiamojoje byloje Nr.1-340-1013/2019 šiomis sąlygomis:

1)       jis, kaltinamasis R. J., pilnai pripažįsta kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad 2018 m. gegužės 12 d. apie 14 val. 15 min., viešoje vietoje – Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,06 promilės), pašalinių žmonių akivaizdoje vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, po ko pradėjo bėgti, nukentėjusiajam jį pasivijus, dar vieną kartą su stikliniu buteliu trenkė jam į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine dešinio žaizda su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir akies vokuose bei dešinio žasto (alkūnės) nubrozdinimu bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl padaryto labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo;

2)       jis, kaltinamasis, įsipareigoja iki 2019 m. kovo 14 d. sumokėti nukentėjusiajam 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. LT207300010138035546;

3)        jis, kaltinamasis, pažada, kad daugiau nepadarys naujų nusikalstamų veikų;

4)        jis, nukentėjusysis, patvirtina, kad susitaikė su kaltinamuoju, jis jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, jie susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 2000 Eur. Likusios dalies ieškinio – 479,99 Eur turtinės žalos, 600 Eur būsimų nuostolių ir 2000 Eur neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimo jis atsisako, nereikalauja ir ateityje nereikalaus;

5)       šalys patvirtina, kad yra pagrindas manyti, jog R. J. nepadarys naujų nusikalstamų veikų;

6)       jie, nukentėjusysis ir kaltinamasis, vadovaudamiesi BK 38 straipsniu, prašo teismą atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą Nr. 1-340-1013/2019 nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).

Taigi įstatymas įtvirtina sąlygas, kurias asmuo turi atitikti, siekiant taikyti BK 38 straipsnyje įtvirtintą susitaikymo institutą.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju I. G. sudarydamas susitaikymo sutartį, joje susitarė dėl žalos atlyginimo terminų ir dydžio, teisiamojo posėdžio metu pripažino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą ieškinį bei įsipareigojo atlyginti fondui padarytą žalą. Taigi R. J. atitinka pirmąsias tris anksčiau išvardintas įstatyme numatytas sąlygas. Nežiūrint to, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad R. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamosios bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. J. buvo teistas 2 kartus – 2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme, 2011 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos nuosprendis pakeistas, perkvalifikavus veiką iš BK 149 straipsnio 4 dalies į BK 149 straipsnio 3 dalį, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taip pat teistas 2018 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Taigi, įvertinus tai, kad šioje byloje nusikalstama veika, dėl kurios padarymo savo kaltę R. J. pilnai pripažino, buvo padaryta 2018 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus vos porai savaičių po Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio priėmimo, o minėtoje byloje jis nuteistas už fizinio smurto prieš valstybės tarnautoją panaudojimą, skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimų recidyvą, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl nurodytų argumentų, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.). 

Už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą įstatymas numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), nusikaltimu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau kaltinamasis susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas du kartus, paskutinį kartą – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam R. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 641 str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 12 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 14 d. 14.01 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. J. paskirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įvertinęs tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą, sprendžia, kad yra pagrindas patikėti kaltinamuoju ir vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas R. J. atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, nusprendus atidėti bausmės vykdymą, R. J. tikslinga skirti šiuos įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 10 p.); per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui I. G. bei civiliniam ieškovui Valstybinio  socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarytą žalą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai: nukentėjusysis I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 479,99 eurų turtinės žalos, 600 eurų būsimų nuostolių ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 99,21 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 663,78 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Dėl civilinio ieškovo I. G. pareikštų ieškinio reikalavimų apimties, kaltinamasis R. J. ir I. G. susitarė sudarydami anksčiau minėtą 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos, sprendžia, kad I. G. civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš R. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. G. 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartyje numatytą 2 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam I. G. buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas ir dėl nukentėjusiojo nedarbingumo jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo išmokėta išmoka. Civiliniame ieškinyje nurodytą žalos dydį pagrindžia su ieškiniu pateikta pažyma apie apskaičiuotas išmokas, nedarbingumo pažymėjimas, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Kaltinamasis R. J. su civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštu 663,78 eurų civiliniu ieškiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios turtinės žalos, sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš R. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 663,78 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. J. turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę ir pateiktus į bylą duomenis, sprendžia, kad bylos dalis dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktina BPK 107 straipsnio pagrindu.        

Dėl kitų klausimų

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 12 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 14 d. 14.01 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. J. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti R. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pareigas:

1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui I. G. ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarytą žalą. 

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo I. G. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartyje numatytą 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. J. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (įmonės kodas 191683350) 663,78 eurų (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus septyniasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Bylos dalį Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Jurgita Šėlienė