Civilinė byla Nr.
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01611-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.2.31; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Aldona Sakalauskienė,
sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,
dalyvaujant atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ atstovei advokatei I. K.,
nedalyvaujant ieškovės Seesam Insurance AS atstovui,
tretiesiems asmenims D. R. ir ADB ,,Gjensidige“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei UAB ,,Kauno centro būstas“, tretiesiems asmenims D. R. ir ADB ,,Gjensidige“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė Seesam Insurance prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ 2492,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 47,11 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2016-01-18 įvykio metu buvo sugadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame buvęs namų turtas – pianinas, buvo padaryta žala patalpų 6-5 ir 6-6 luboms, sienoms ir grindims. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto ir gyventojų turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto ir gyventojų draudimo taisyklėmis (2011-11-02 redakcija) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas tais atvejais, kai pastatas (patalpa) draudžiamas nauja (atkuriamąja) verte, pastato (patalpos) sugadinimo atveju nuostolio dydis yra pastato remonto kaina. Ieškovė pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 6 remonto kaina sudaro 1386,24 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama 1299,35 Eur draudimo išmoką (1386,24 Eur nuostolio suma – 86,89 Eur besąlyginė išskaita).
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl bendro naudojimo karšto vandens stovo avarijos. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (bendro naudojimo karšto vandens vamzdį), organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), atlieka daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 24,43 Eur nusidėvėjimą, sudaro 1274,92 Eur.
Atsakovės atstovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nėra išaiškinta buto užpylimo priežastis, nėra atskleistos visos įvykio aplinkybės, ieškovas remiasi tik nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu, nėra duomenų, ar avarija įvyko bendro naudojimo objekte. Mano, kad buto savininkas nesudarė namo administratoriui sąlygų patikrinti jo bute esančių bendro naudojimo įrenginių, nes, kaip matyti iš paties ieškovo pateiktų nuotraukų, bendro naudojimo įrenginiai buvo paslėpti po gipso kartonu, kad tą tvirtina ir ieškovo pateiktas nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas. Nurodė, kad paskaičiuotas žalos dydis taip pat nėra pagrįstas, tačiau savo paskaičiavimo atsakovė nepateikė, nes iš esmės nesutinka su ieškiniu. Prašė vadovautis atsiliepime išdėstytais argumentais ir teismų praktika.
Trečiasis asmuo D. R. į teismo posėdį neatvyko, gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog negali atvykti dėl darbo reikalų. Palaikė ieškovo ieškinį ir nurodė, kad jis pretenzijų draudimo bendrovei neturi, o atsakovė - namo administratorius galimai nepakankamai vykdė namo šilumos tinklų priežiūrą, dėl ko įvyko minėtas įvykis. Mano, kad namo administratorius neoperatyviai sureagavo į iškvietimą, nepakankamai profesionaliai tvarkėsi, dėl ko galėjo išaugti patirti nuostoliai.
Trečiasis asmuo ADB ,,Gjensidige“ į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-18 įvykio metu buvo sugadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame buvęs namų turtas – pianinas, buvo padaryta žala patalpų 6-5 ir 6-6 luboms, sienoms ir grindims (2016-01-13 R. D. pranešimas apie įvykį, nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, b. l. 16, 17). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto ir gyventojų turto draudimu (2012-02-07 Draudimo sutartis, b. l. 13-14). Ieškovė, vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju. Sutiktina, kad apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto ir gyventojų draudimo taisyklėmis (2011-11-02 redakcija) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas tais atvejais, kai pastatas (patalpa) draudžiamas nauja (atkuriamąja) verte, pastato (patalpos) sugadinimo atveju nuostolio dydis yra pastato remonto kaina. Ieškovė pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 6 remonto kaina sudaro 1386,24 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama 1299,35 Eur draudimo išmoką (1386,24 Eur nuostolio suma – 86,89 Eur besąlyginė išskaita) (2016-01-22 išmokos potvarkis, remonto darbų įkainiai, sugadinto turto sąrašas, mokėjimo nurodymai, b. l. 8, 12,19- 21). Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, kito žalos dydžio paskaičiavimo nepateikė.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl bendro naudojimo karšto vandens stovo avarijos, tą tvirtina nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, pateiktos nuotraukos (b. l. 24-59). Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (bendro naudojimo karšto vandens vamzdį), organizavo jo remontą. Ginčo nėra, kad atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), atlieka daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Byloje taip pat nustatyta, kad remonto darbus dėl vandens stovo avarijos ir atliko atsakovė. Ieškovė, ginčydama įvykio aplinkybes, avarijos priežastis, žalos dydį nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.
Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).
Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006).
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą.
Pagal STR 1.12.05:2010 priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau – Sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888 (įvykio metu galiojusi redakcija), 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras. Pagal 3 punktą, administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai atliko savo darbą: kad atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams. Kadangi avarija įvyko bendro naudojimo objekte, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė, nustačius, kad atsakovė neįvykdė jai skirtų darbų, dėl ko atsirado žala, darytina išvada, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos.
Atsakovės argumentas, kad žalą turi atlyginti buto savininkas, atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodžius kokius netinkamus veiksmus atliko trečiasis asmuo, t. y., kad buto savininkas būtų netinkamai naudojęsis bendro naudojimo vandentiekio įranga. Taip pat byloje nėra duomenų, net prielaidų, kad užpylimas įvyko dėl kitų priežasčių, susijusių su savininko ar kito asmens neteisėtais, neapdairiais veiksmais.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiama 1274,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų.
Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.
Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė palūkanų dydžio paskaičiavimą, su kuo teismas sutinka, atsižvelgiant į ieškovės pareikalavimą įvykdyti prievolę (2017-08-25 priešteisminis įspėjimas, b. l. 15).
Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Ieškovė prašo atlyginti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 str., 6.210 str.1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 30 Eur žyminio mokesčio, 605 Eur advokato paslaugos (b. l. 6-7, 22). Iš atsakovės būtų priteistina 635 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, tačiau, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių, į tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, į ieškinio dydį, bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 350 Eur (b. l. 6-7) (CPK 98 str. 2 d.). Iš atsakovės priteistina 3,72 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 2 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“, juridinio asmens kodas 149650823, buveinė - Žiburio g. 10, Alytuje, 1274,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 51,97 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Seesam Insurance AS, kodas 10055752, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, buveinė - Ulonų g. 2, Vilniuje, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“, juridinio asmens kodas 149650823, buveinė - Žiburio g. 10, Alytuje, 3,72 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Aldona Sakalauskienė