Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-113/2009
Teisėja Zita Romanovaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.;
1.1.8.3.; 1.1.8.6.3.; 1.2.14.1.2.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Valentino Janonio, Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,
dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,
gynėjui advokatui Eugenijui Paročkai,
nuteistajai J. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-09 nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteista pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-07 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
J. B. nuteista už tai, kad ji 2008-03-10, apie 13 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į E. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 179 Lt vertės E. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“.
Nuteistoji J. B. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jos veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d., nurodo, kad pas kaimynę E. P. užėjo neturėdama tikslo pagrobti svetimą turtą, išeidama iš buto ji netyčia paėmė E. P. mobiliojo ryšio telefoną, pamaniusi, kad tai jos pačios telefonas. Teismas, pasak apeliantės, ignoravo nukentėjusiosios parodymus, kad ji neprisimena, ar telefonas dingo joms kartu išeinant iš buto, ar jai būnant kieme. Nuteistosios teigimu, ji buvo pakviesta užeiti, o ne įsibrovė į gyvenamąją patalpą, todėl jos veika kvalifikuota neteisingai. Be to, ji atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, sušvelninti paskirtą bausmę, prokuroras prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios J. B. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nėra jokio pagrindo jos perkvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 1 d., kaip to prašo nuteistoji. Nors nuteistoji teigia, kad ji nukentėjusiosios mobilųjį telefoną paėmė išeidama kartu su ja iš buto, šį jos teiginį paneigia byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. P. parodė, kad jos telefonas buvo padėtas virtuvėje ant spintelės, esančios apie 1 m atstumu nuo stalo, prie kurio jos su J. B. sėdėjo ir kalbėjosi, kai ji J. B. pasakė, kad jai reikia eiti į lauką padžiauti rūbus, ir jos kartu išėjo iš virtuvės, telefonas dar buvo virtuvėje ant spintelės, ji tai prisimena, nes J. B. ėjo pirma iš buto, o ji ėjo jai iš paskos, buto durų ji neužrakino, po kelių minučių grįžo namo ir pamatė, kad ant virtuvės spintelės nebėra jos mobiliojo ryšio telefono (t. 1, b. l. 10–11). Šių savo parodymų nukentėjusioji laikėsi ir akistatos su J. B. metu (t. 1, b. l. 45–46). Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir nurodė nežinanti, kokiu momentu tiksliai J. B. pavogė jos telefoną, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jos abi kartu išėjo iš buto, išeinant telefonas tikrai gulėjo ant spintelės, buto durų ji neužrakino, J. B. tai matė, grįžusi po kelių minučių ji telefono neberado (t. 1, b. l. 117). Nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo nuoseklūs, aiškūs, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Tuo tarpu nuteistosios J. B. parodymai, kad ji netyčia paėmė E. P. telefoną, pagalvojusi, kad tai jos telefonas, po to, supratusi, kad apsiriko, bijojo jį grąžinti E. P., jai buvo gėda, todėl išmetė jį į šiukšlių konteinerį, teisingai apylinkės teismo įvertinti kaip nelogiški. Byloje nenustatyta, kad J. B. būtų turėjusi tokį pat mobilųjį telefoną kaip E. P., jos aiškinimas, kad tas jos telefonas buvo pavogtas, niekuo nepagrįstas, ji pati teigė, kad savo telefoną rado rūbų kišenėje, jo net nebuvo išsiėmusi pas E. P. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji parodė, kad būdama savo namuose pastebėjo, jog paimtas telefonas yra ne jos, maždaug po valandos pas ją atėjo nukentėjusioji ir pareikalavo atiduoti telefoną, grasino iškviesti policiją, ji išsigando ir išbėgo į miestą išmesti E. P. telefoną (t. 1, b. l. 30–31, 36–37), o apklausta teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad atėjus nukentėjusiajai ir pareikalavus atiduoti telefoną, ji atsakė, kad jo neturi, tik nukentėjusiajai išėjus, pastebėjo turinti jos telefoną, tada jį išmetė (t. 1, b. l. 116). Nors, kaip jau anksčiau minėta, nuteistoji J. B. nurodė, jog E. P. mobiliojo ryšio telefoną paėmė išeidama kartu su ja iš buto, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti jos parodymai, kad ji nepamena, kokiu momentu tą telefoną paėmė (t. 1, b. l. 116). Įvertinusi aptartų nuteistosios parodymų prieštaringumą, teisėjų kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo tikėti jos pateikta telefono paėmimo versija. Visa tai, kas išdėstyta, leidžia manyti, kad J. B. pagrobė E. P. mobilųjį telefoną pro neužrakintas duris įsibrovusi į E. P. butą, kai ši buvo išėjusi į lauką džiauti skalbinių. Įsibrovimu į patalpą teismų praktikoje laikomi ir tie atvejai, kai į ją patenkama be jokių kliūčių įveikimo, pvz., kai ji paliekama neužrakinta, tačiau neturint jokio teisėto pagrindo, jokių teisių į ją įeiti. Šiuo atveju nusikaltimo kvalifikavimui svarbu yra tai, kad J. B. į butą pateko be jo savininkės valios, turėdama jau susiformavusią tyčią pagrobti E. P. mobilųjį telefoną. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad J. B. įvykdė kvalifikuotą vagystę, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė nuteistajai paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas J. B. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad J. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, įvertino J. B. asmenybę, tai, kad ji nusikalto neišnykus teistumui, būdama penkis kartus teista, įskaitant ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistė, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ji buvo nuteista dar už dvi LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. numatytas veikas, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (t. 2, b. l. 7). Visa tai rodo, kad J. B. yra linkusi nusikalsti, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia pasitaisyti, padarytas nusikaltimas buvo tik loginė jos gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Nors apeliantė skunde nurodo, kad ji atlygino nusikaltimu padarytą žalą, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nepripažintina lengvinančia jos atsakomybę. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad tik vieną dieną prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka (2009-04-01) buvo gautas nukentėjusiosios E. P. pranešimas, kuriuo ji patvirtino, jog nuteistoji J. B. atlygino jai 179 Lt turtinę žalą (t. 2, b. l. 66), nors nusikaltimas buvo padarytas 2008-03-10. Teisiamojo posėdžio metu, 2008-10-29, J. B. pažadėjo atlyginti žalą iki savaitės pabaigos ar iki pirmadienio (t. 1, b. l. 118), teismas padarė bylos nagrinėjime pertrauką iki 2008-11-19, kad ji galėtų tai padaryti, tačiau ji į 2008-11-19 teismo posėdį neatvyko, nukentėjusioji teigė, kad J. B. su ja dar neatsiskaitė (t. 1, b. l. 127), 2008-11-20 nutartimi apylinkės teismas paskelbė J. B. paiešką, ją sulaikius ir pristačius į 2008-12-08 teismo posėdį, ji tvirtino, kad atsiskaitė su E. P. , po to pripažino melavusi (t. 2, b. l. 1). Be to, E. P. tvirtino, kad dėl žalos atlyginimo nuteistoji pati jokios iniciatyvos nerodė, dėl to atėjo tartis jos draugas (t. 1, b. l. 117). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad J. B. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur oficialiai nedirbo, nors yra darbingo amžiaus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kada buvo atlyginta nusikaltimu padaryta žala, kad ji nebuvo didelė, kad nuteistoji, nors jai buvo sudarytos visos galimybės atlyginti žalą nukentėjusiajai, visiškai nerodė jokių pastangų tą padaryti, netgi savo veiksmais stengėsi to išvengti (pasislėpė nuo teismo, buvo paskelbta jos paieška), mano, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas šiuo atveju nebuvo savanoriškas ir nuoširdus. Teisėjų kolegijos nuomone, žala buvo atlyginta ne kaltininkei siekiant sušvelninti nusikaltimo pasekmes ar neigiamai įvertinus savo poelgį, o tikintis švelnesnės bausmės. Todėl nėra pagrindo šios aplinkybės pripažinti lengvinančia nuteistosios atsakomybę ir mažinti jai paskirtą bausmę.
Apylinkės teismas, išanalizavęs visus nuteistosios veiką ir jos asmenybę apibūdinančius duomenis, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, J. B. pagal LR BK 178 str. 2 d. paskyrė žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, po to, vadovaudamasis nurodytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo J. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dalius Jocys
Teisėjai Valentinas Janonis
Linas Pauliukėnas