Civilinė byla Nr. 2-1450-381/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00381-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus rentiniai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kuria patenkinti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Saulmega“ skundai dėl 2018 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės pirmu klausimu – UAB „Alytaus rentiniai“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, panaikinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus rentiniai“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. balandžio 13 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Alytaus rentiniai“ kreditorių susirinkimo posėdžio metu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta BUAB „Alytaus rentiniai“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
2. Kreditorė UAB „He-Ma“ (kreditorinis reikalavimas bendrovei – 1 703,64 Eur) 2018 m. balandžio 26 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą nebuvo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant galėjo būti pradedama bendrovės bankroto procedūra ne teismo tvarka. Viešo Turto areštų aktų registro informacijos išrašo duomenimis 2018 m. balandžio 17 d. BUAB „Alytaus rentiniai“ turtui buvo taikomi turto areštai ir vykdomi išieškojimai. Dėl šios priežasties minėtas 2018 m. balandžio 13 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas pirmu darbotvarkės klausimu, yra naikintinas, nes jis prieštarauja ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai įstatymo normai. Taip pat, kreditorės vertinimu, kadangi visi 2018 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra tiesiogiai susiję su bankroto procedūros vykdymu ne teismo tvarka, pagrįsta pripažinti juos visus neteisėtais. Atitinkamai neteisėtai pradėtas ir vykdomas procesas turi būti nutrauktas.
3. Kreditorė UAB „Saulmega“ (kreditorinis reikalavimas bendrovei – 8 399,34 Eur) 2018 m. balandžio 30 d. pateikė analogišką skundą.
4. Suinteresuotas asmuo BUAB „Alytaus rentiniai“ atsiliepime į kreditorių skundus prašė juos atmesti.
5. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iš į bylą pateikto bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog kreditorių susirinkime dalyvavo UAB „Ulpas“, UAB „Sirma“, UAB „Elektrostaka“, UAB „RASR“, UAB „EK Gal“, AB „Lytagra“, UAB „Robeks statyba“, UAB „He-Ma“, UAB „Grinduva“, UAB „Emsi“, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 197 895,06 Eur, o kreditoriai UAB „Dvigubas dublis“, UAB „Saulmega“, UAB „Lankava“, UAB „Iris“, UAB „Litesko“, UAB „Rimtransa“, UAB „Solutions“, UAB „Nergita“, UAB „G4S Lietuva“, UAB „Alytaus šilumos tinklai“, UAB „Serpantinas“, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 210 919,81 Eur, savo nuomonę darbotvarkės klausimais išreiškė (balsavo) raštu. Bendra kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, įskaitant balsavusius raštu, reikalavimų suma sudarė 408 744,79 Eur, o visų bendrovės kreditorių reikalavimų suma sudarė 467 670,44 Eur.
6. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas už tokio nutarimą priėmimą balsavus bendrovės kreditoriams, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 380 499,01 Eur arba 81,348 proc. visų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumos. Prieš nutarimo priėmimą balsavo bendrovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 28 315,86 Eur arba 6,053 proc. visų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumos. Taigi, ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą priėmė bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną, todėl laikytina, jog kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas pirmu darbotvarkės klausimu atitinka ĮBĮ 12 straipsnio dalyje įtvirtintus reikalavimus.
7. Vilniaus apygardos teisme ir Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos (Nr. 2-2978-580/2016 ir Nr. e2-641-470/2018) buvo užbaigtos taikos sutartimis iki skundžiamo kreditorių susirinkimo dienos, o tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo dieną teismuose nebuvo iškelta bylų, kuriose suinteresuotam asmeniui būtų buvę pareikšti turtiniai reikalavimai. Kreditorių susirinkimo dieną taip pat nebuvo išieškoma iš suinteresuoto asmens nei pagal teismų, nei pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus. Turto arešto aktų registre registruoti apribojimai negali būti prilyginami nei teisme iškeltoms byloms, nei vykdomiems išieškojimams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi skundus tenkino.
9. Teismas nustatė, kad ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą priėmė bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
10. Taip pat teismas nustatė, jog iš Turto arešto aktų registro išrašo informacijos matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. yra registruotas BUAB „Alytaus rentiniai“ priklausančio konkretaus turto (46 vnt. mailiaus vonios kartu su papildoma įranga), esančio pas trečiąjį asmenį UAB „Daugų žuvis“ areštas, skirtas UAB „Traidenis“ reiškiamiems reikalavimams užtikrinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2978-580/2016 2016 m. balandžio 19 d. patvirtino tarp UAB „Traidenis“ ir UAB „Alytaus rentiniai“ taikos sutartį. Nurodytoje byloje UAB „Traidenis“ reikštiems reikalavimams užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas paliktas iki galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį.
11. Be to, iš Turto arešto aktų registro išrašo informacijos matyti, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. yra registruotas UAB „Alytaus rentiniai“ turto 17 829,43 Eur sumai areštas E. J. reiškiamiems reikalavimams užtikrinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-641-470/2018 patvirtino tarp E. J. ir UAB „Alytaus rentiniai“ taikos sutartį. 2018 m. balandžio 5 d. kreditorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto nurodytoje byloje išdavimo UAB „Alytaus rentiniai“ nevykdant taikos sutarties sąlygų. Vykdomasis raštas išduotas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2VP-3297-470/2018).
12. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovei bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo pradėta prieštaraujant imperatyviai ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai. Tai, kad aptartose civilinėse bylose buvo priimti procesiniai sprendimai patvirtinti taikos sutartį, kurie ginčijamo kreditorių susirinkimo metu dar nebuvo pradėti priverstinai vykdyti (vykdomasis raštas išduotas po kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo), negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad BUAB „Alytaus rentiniai“ atitiko įmonės sąlygas, kurioms esant buvo galima pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti sąlygą, kuriai esant galima pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, negali būti suprantama kitaip nei privalomai vykdytina, tai yra aiškus imperatyvas ūkinių santykių dalyviams, todėl jos nepaisymas daro negalimą įstatymo leidėjo leidimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.
13. Nustatęs, kad suinteresuotas asmuo BUAB „Alytaus rentiniai“ turi įsipareigojimų pagal teismo patvirtintas taikos sutartis, ir šios taikos sutartys nėra įvykdytos, jų įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas UAB „Alytaus rentiniai“ turtas, be to, vienos iš patvirtintų taikos sutarčių pagrindu jau yra išduotas vykdomasis raštas, teismas konstatavo, kad, 2018 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo metu nusprendus pradėti UAB „Alytaus rentiniai“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, buvo priimtas neteisėtas sprendimas, prieštaraujantis imperatyviai ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai (bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus), todėl jis naikintinas. Atitinkamai neteisėtu pagrindu pradėtas ir vykdomas bankroto procesas turi būti vertinamas kaip neteisėtas ir nutrauktinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Suinteresuotas asmuo BUAB „Alytaus rentiniai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Turto arešto aktų registre yra kaupiama ir tvarkoma informacija (duomenys), susijusi su valstybės institucijų, pareigūnų, teismų priimtais turto arešto aktais, tačiau ne su Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamomis civilinėmis bylomis ir/ar vykdomais išieškojimais.
14.2. Vilniaus apygardos teisme ir Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos buvo užbaigtos iki kreditorių susirinkimo dienos, teismams priėmus nutartis dėl taikos sutarčių patvirtinimo, todėl kreditorių susirinkimo dieną Lietuvos Respublikos teismuose nebuvo iškelta bylų, kuriose bendrovei būtų buvę pareikšti turtiniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2-5250-798/2013 patvirtinta taikos sutartis tarp bendrovės ir UAB „Traidenis“ yra įvykdyta, t. y. bendrovė visiškai atsiskaitė su UAB „Traidenis“. Tačiau dėl pastarosios neveikimo nebuvo panaikintos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas UAB „Traidenis“ patvirtinimas.
14.3. Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4411-470/2017 patvirtinta taikos sutartis tarp bendrovės ir E. J. yra vykdoma. Ši aplinkybė patvirtina, kad kreditorių susirinkimo metu nebuvo jokių pradelstų suinteresuoto asmens įsipareigojimų E. J.. Tai, kad kreditorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, įrodo tik tai, kad jis vykdomąjį raštą išsiėmė apsidrausdamas, jei ateityje bendrovė nevykdytų savo įsipareigojimų. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas E. J. patvirtinimas. Taigi, įsiskolinimo pagal minėtą taikos sutartį kreditorių susirinkimo metu nebuvo, o kreditoriaus išsiimtas vykdomasis raštas nėra pateikiamas vykdymui.
14.4. Civilinės bylos iškėlimas yra kliūtis pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtos civilinės bylos yra pasibaigusios.
14.5. Kadangi UAB „Traidenis“ ir E. J. savo paaiškinimus bendrovei pateikė 2018 m. liepos 4 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliantė prašo juos priimti apeliacinės instancijos teismą.
2. UAB „Saulmega“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš bendrovės. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų kelti bankroto bylą ne teismo tvarka, nes tarp skolininkės UAB „Alytaus rentiniai“ ir jos kreditorių egzistavo ir egzistuoja ginčai. UAB „Alytaus rentiniai“ bankrotas gali vykti tik teismine tvarka.
15.2. Į bylą nėra pateikta tiesioginių įrodymų, t. y. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (banko sąskaitų išrašų, kasos išlaidų orderių, kasos knygos išrašų ir pan.), patvirtinančių kad su kreditoriais UAB „Traidenis“ ir E. J. buvo atsiskaityta, kad mokėjimai jiems nebuvo pradelsti. Suinteresuoto asmens naujai pateikti įrodymai yra netiesioginiai, jie nėra pakankami ginčo aplinkybėms patvirtinti.
15.3. Aplinkybė, kad išieškojimai pagal E. J. išduotą 2018 m. balandžio 16 d. vykdomąjį raštą nebuvo vykdomi, nagrinėjamai bylai reikšmės neturi, kadangi ginčijamas nutarimas buvo priimtas ankščiau, t. y. 2018 m. balandžio 13 d. Be to, išieškojimai ir negalėjo būti vykdomi, kadangi atsiskaitymas su bankrutavusio skolininko kreditoriais vykdomas pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas. Abejonių kelia E. J. pranešime išdėstytas paaiškinimas dėl jo kreipimosi išduoti vykdomąjį raštą, nes vykdomasis raštas jokių kreditoriaus interesų skolininko bankroto procese neužtikrina, nesuteikia absoliučiai jokių privilegijų. Priešingai, tokių paaiškinimų pateikimas teismui kelia nepasitikėjimą skolininko pasirinktu bankroto administratoriumi, jo nešališkumu.
15.4. Nors E. J. 2018 m. liepos 4 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. UAB „Alytaus rentiniai“ neturėjo pradelstų įsipareigojimų, tačiau tai prieštarauja Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3297-470/2018 nustatytoms aplinkybėms, kurioje konstatuota, kad bendrovė atliko vieną mokėjimą (5 000 Eur) pagal 2.2.1. sutarties punktą, tačiau sekančių įmokų pagal 2.2.2. ir 2.2.3 punktus (viso 10 000 Eur) nemokėjo. Remdamasis šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad E. J. pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalį vykdomasis raštas yra išduodamas tik tuo atveju, kai taikos sutartis yra nevykdoma ir tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Taigi, UAB „Alytaus rentiniai“ jau nuo 2018 m. kovo 20 d. turėjo pradelstų įsipareigojimų E. J..
15.5. Galiausiai, pagal UAB „Alytaus rentiniai“ ir E. J. taikos sutarties 3 straipsnį, E. J. galėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo tik tuo atveju, jei UAB „Alytaus rentiniai“ netinkamai vykdytų taikos sutartį, sutartais terminais nesumokėtų atitinkamų sumų. 2018 m. balandžio 5 d. prašyme išduoti vykdomąjį raštą E. J. nurodė, kad UAB „Alytaus rentiniai“ nevykdo teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, atliko vieną įmoką pagal taikos sutartį, o sekančios įmokos, kurios mokėjimo terminas suėjo 2018 m. kovo 20 d. nemoka; kad su bendrovės vadovu buvo bandoma susisiekti, tačiau nepavyksta; kad E. J. yra žinoma, jog dėl bendrovės pradelstų įsiskolinimų tretiesiems asmenims, yra ketinama kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pradiniai E. J. pareiškimai teismui aiškiai patvirtina, kad UAB „Alytaus rentiniai“ nevykdė savo pradelstų įsipareigojimų kreditoriui.
15.6. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad patvirtinus taikos sutartį su E. J., civilinė byla buvo užbaigta. Nors tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau jos pagrindu civilinis procesas nesibaigė, bet perėjo į teismo sprendimo vykdymo stadiją. Ši proceso stadija atitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies draudžiamą sąlygą, kad iš įmonės neturi būti išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus, juolab, kad kreditorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, pagal 2018 m. balandžio 5 d. E. J. pareikštą reikalavimą buvo pradėtas teisminis procesas byloje Nr. e2VP-3297-470/2018. Šis procesas nebuvo pasibaigęs 2018 m. balandžio 13 d. Procesas buvo pradėtas dėl E. J. turtinių reikalavimų skolininkui UAB „Alytaus rentiniai“ priverstinio vykdymo.
15.7. Ginčijamo nutarimo priėmimo dieną, UAB „Alytaus rentiniai“ turėjo pradelstų įsipareigojimų Valstybinei socialinei draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Iš pridedamos UAB „Alytaus rentiniai“ skolų VSDFV informacijos matyti, kad bendrovės skolą VSDFV buvo siekiama sumažinti tik vienintelei dienai – 2018 m. balandžio 13 d. – tam, kad nebūtų kliūčių kelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Tačiau skolų nebuvimas fiksuotas tik 2018 m. balandžio 16 d. Šios aplinkybės patvirtina bankroto proceso ne teismo tvarka dirbtinumą.
15.8. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Traidenis“ ir E. J. pranešimus, atsirado būtinybė pateikti papildomus įrodymus, paneigiančius jo dėstomas ir naujais įrodymais grindžiamas aplinkybes. Kreditorė prašo prijungti teikiamus įrodymus.
2. Suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose prašė teismo prijungti prie bylos naujus įrodymus bei paaiškino, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius įrodymus, kuriuos, gavo tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, iškilo tik po 2018 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo. Taip pat suinteresuotas asmuo papildomai nurodė:
16.1. Kauno apygardos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodytos teismo išvados dėl tam tikrų faktų egzistavimo, tačiau kokiais įrodymais buvo remtasi, darant tokias išvadas, nėra aišku.
16.2. Tarp bendrovės ir UAB „Traidenis” bei bendrovės ir E. J. kilę turtiniai ginčai buvo išspręsti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kuriomis buvo patvirtintos tarp šių asmenų sudarytos taikos sutartys, todėl atsižvelgiant į CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas laikytina, kad tarp šalių kilę ginčai buvo išspręsti iš esmės ir nagrinėtos civilinės bylos yra baigtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-330/2018).
16.3. Teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad pas antstolį G. S. iki nutarimo priėmimo dienos buvo dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0182/17/02234 dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo ir vykdomoji byla Nr. 0182/13/00702 dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo. Šiose vykdomosiose bylose buvo pateikti ir įvykdyti vykdomieji dokumentai – teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nei šiose, nei kitose vykdomosiose bylose nebuvo pateikti vykdomieji dokumentai (vykdomieji raštai, įsakymai ar pan.), kurių pagrindu antstolis būtų galėjęs pradėti (ar buvo pradėjęs) vykdomąją bylą dėl išieškojimo.
16.4. Neginčytina, jog E. J. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusią Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, tačiau 1) E. J. dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, 2) teismas vykdomojo rašto iki nutarimo priėmimo dienos neišdavė, 3) E. J. vykdomojo rašto antstoliui iki nutarimo priėmimo dienos nepateikė, 4) antstolis patvarkymo dėl vykdomojo rašto priėmimo ir vykdomosios bylos užvedimo iki nutarimo priėmimo dienos nepriėmė, todėl faktas, jog E. J. 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl nutarimo teisėtumo.
16.5. Skundžiamo nutarimo priėmimo dieną įsiskolinimo VSDFV nebuvo, o bendrovės įsiskolinimas VSDFV už 2018 m. kovo mėn. atsirado 2018 m. balandžio 16 d., kuomet bendrovė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus 2018 m. balandžio 16 d. pateikė VSDFV deklaraciją už 2018 m. kovo mėn. Nors kreditorė teigia, jog įsiskolinimas VSDFV buvo padengtas dirbtinai, siekiant, jog bendrovė formaliai atitiktų ĮBĮ 12 straipsnio reikalavimus, tačiau įsiskolinimas VSDFV buvo padengtas tuomet, kai bendrovės skolininkai įvykdė savo įsipareigojimus bendrovei.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkinti skundai dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nutarta bendrovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas nėra.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Alytaus rentiniai“ kartu su atskiruoju skundu bei 2018 m. rugsėjo 25 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – UAB „Traidenis“ 2018 m. liepos 4 d. pranešimą, E. J. 2018 m. liepos 4 d. pranešimą, papildomą susitarimą prie 2018 m. sausio 8 d. taikos sutarties, 2018 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės teismų administracijos raštą dėl informacijos pateikimo, 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apygardos teismo raštą dėl UAB „Alytaus rentiniai“ paklausimo, 2018 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo raštą dėl UAB „Alytaus rentiniai“, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5250-798/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendrovei taikymo ir 2016 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2978-580/2016, kuria patvirtinta bendrovės ir UAB „Traidenis“ taikos sutartis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4411-470/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendrovei taikymo ir 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-641-470/2018, kuria patvirtinta bendrovės ir E. J. taikos sutartis, 2018 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos antstolių rūmų raštą dėl informacijos suteikimo, 2013 m. rugpjūčio 28 d. antstolio G. S. turto aprašą bei 2018 m. liepos 3 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, 2017 m. rugpjūčio 28 d. antstolio G. S. turto aprašą ir 2018 m. birželio 18 d. patvarkymą dėl elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, kuriuos prašė prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Kreditorė UAB „Saulmega“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – elektroninės civilinės bylos Nr. e2-641-470/2018 medžiagą (II bylos tomą), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešus draudėjos UAB „Alytaus rentiniai“ duomenis bei informaciją apie bendrovės įsiskolinimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos ir vertinti sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad viešąjį interesą turinčiose bylose teismas įrodymus gali rinkti net ir savo iniciatyva, taip pat tuo tikslu gali naudoti duomenis iš viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys), kurie jam yra betarpiškai prieinami, apeliantės pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5250-798/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendrovei taikymo ir 2016 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2978-580/2016, kuria patvirtinta bendrovės ir UAB „Traidenis“ taikos sutartis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4411-470/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendrovei taikymo ir 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-641-470/2018, kuria patvirtinta bendrovės ir E. J. taikos sutartis, kitus suinteresuoto asmens į bylą pateiktus naujus įrodymus, taip pat kreditorės UAB „Saulmega“ pateiktą civilinės bylos Nr. e2-641-470/2018 medžiagą (elektroninės bylos tomą), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešus draudėjos UAB „Alytaus rentiniai“ duomenis bei informaciją apie bendrovės įsiskolinimus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl sąlygų, draudžiančių pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, egzistavimo
6. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, jog ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus ne pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, bet kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, 24 punktas).
7. Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).
8. Taigi, ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, yra imperatyvi. Ši norma turi būti suprantama taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka galima pradėti vykdyti tik tada, jeigu yra tenkinamos abi sąlygos, t. y. 1) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir 2) iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra tenkinama, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti vykdomas.
9. Taip pat teismų praktikoje įtvirtinta, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto ribojimo (jog neteisminis procesas gali vykti, jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus) tikslas nėra atriboti (ar identifikuoti) konkretų skolų išieškojimo būdą (pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, pagal išieškojimą vykdantį subjektą (antstolis ar kita institucija) ir pan.), <...>, bet tuo siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilusių turtinių ginčų. Pažymėtina, jog šiai turtinių ginčų sąvokai priskirtini ne tik tokie atvejai, kai teisme nagrinėjamos bylos dėl turtinių reikalavimų, bet ir tie atvejai, kai išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 16 punktas).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Bylos duomenimis UAB „Alytaus rentiniai“ 2018 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas šios bendrovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Byloje nėra ginčo, kad šis nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą priėmė bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, buvusios nutarimo priėmimo dieną. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, tvirtina, kad 2018 m. balandžio 13 d. UAB „Alytaus rentiniai“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dieną teismuose nebuvo bylų, kuriose suinteresuotam asmeniui būtų buvę pareikšti turtiniai reikalavimai bei nebuvo išieškoma iš bendrovės nei pagal teismų, nei pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus.
11. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2978-580/2016 patvirtino tarp UAB „Alytaus rentiniai“ ir UAB „Traidenis“ 2016 m. balandžio 14 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1 ir 2 punktuose UAB „Alytaus rentiniai“ pripažino savo prievolę padengti UAB „Traidenis“47 521,18 Eur skolą dalimis iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas priteisė iš UAB „Alytaus rentiniai“ 14,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdavė vykdomąjį raštą dėl minėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priverstinio išieškojimo valstybei. 2016 m. liepos 5 d. antstolio patvarkymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo bei suinteresuoto asmens į bylą pateiktas UAB „Traidenis“ 2018 m liepos 4 d. pranešimas (b. l. 82) patvirtina, kad UAB „Alytaus rentiniai“ pagal bendrovių pasirašytą taikos sutartį atsiskaitė ir jokių įsipareigojimų UAB „Traidenis“ 2018 m. balandžio 13 d. neturėjo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-641-470/2018 patvirtino tarp UAB „Alytaus rentiniai“ ir jos kreditoriaus E. J. sudarytą taikos sutartį, kurioje bendrovė įsipareigojo E. J. sumokėti 15 000 Eur sumą už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus dalimis iki 2018 m. balandžio 20 d. (taikos sutarties 2.1.-2.2. punktai). 2018 m. balandžio 5 d. kreditorius E. J. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme kreditorius nurodė, kad UAB „Alytaus rentiniai“ nevykdo teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų – bendrovė atliko vieną įmoką pagal taikos sutartį, tačiau sekančios įmokos, kurios mokėjimo terminas suėjo 2018 m. kovo 20 d., bendrovė nesumokėjo. Tuo tarpu kreditoriui su bendrovės vadovu susisiekti nepavyksta, taip pat, kreditoriaus žiniomis, dėl bendrovės pradelstų įsiskolinimų tretiesiems asmenims, yra ketinama kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3297-470/2018, atsižvelgdami į kreditoriaus prašyme nurodytas aplinkybes bei taikos sutarties 3 punktą, kuriame nurodyta, jog UAB „Alytaus rentiniai” netinkamai vykdant taikos sutartį, t .y. bendrovei nesumokėjus taikos sutartyje nurodytų piniginių sumų sutartyje nustatytais terminais, E. J. įgyja teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, sprendė, kad E. J. pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl vykdomąjį dokumentą išdavė (CPK 646 straipsnio 3 dalis, taikos sutarties 3 punktas). Pažymėtina, kad UAB „Alytaus rentiniai“ apie kreditoriaus prašymo nagrinėjimo datą ir laiką buvo informuota tinkamai
13. Byloje nėra ginčo, kad kreditorius E. J. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo bendrovės atžvilgiu, tačiau, apeliantės tvirtinimu, šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, akivaizdu, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo priėmimo metu, civilinė byla Nr. e2-641-470/2018 buvo užbaigta. Taip pat aplinkybės, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas po 2018 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, ir kad kreditorius su šiuo vykdomuoju dokumentu nesikreipė į antstolį dėl priverstinio vykdymo, suinteresuoto asmens vertinimu, įrodo, kad ginčijamo nutarimo priėmimo metu nebuvo išieškoma iš bendrovės nei pagal teismų, nei pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais.
14. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-641-470/2018 patvirtino tarp UAB „Alytaus rentiniai“ ir jos kreditoriaus E. J. sudarytą taikos sutartį. Tačiau, bendrovei nevykdant taikos sutarties sąlygų, E. J. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Priešingai, nei savo papildomuose paaiškinimuose nurodė suinteresuotas asmuo, E. J. dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi dar iki ginčijamo 2018 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, t. y. 2018 m. balandžio 5 d. Minėta, kad savo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo kreditorius nurodė, kad prašo vykdomąjį raštą išduoti, nes UAB „Alytaus rentiniai“ nevykdo taikos sutarties sąlygų – laiku neatliko 2018 m. kovo 20 d. 5 000 Eur mokėjimo sulygto pagal taikos sutarties 2.2.2. punktą. Pagal taikos sutarties 3 punktą šalys susitarė, o apylinkės teismas patvirtino, kad UAB „Alytaus rentiniai“ netinkamai vykdant taikos sutartį, t. y. nesumokėjus taikos sutartyje nurodytų piniginių sumų sutartyje nustatytais terminais, ieškovas E. J. įgyja teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia ne tik į bylą pateikto 2018 m. liepos 4 d. E. J. pranešime (b. l. 81) išdėstytus paaiškinimus, jog jis kreipdamasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo tik norėjo užsitikrinti savo, kaip kreditoriaus interesus bankroto proceso metu, bet ir papildomo susitarimo prie 2018 m. sausio 8 d. taikos sutarties (b. l. 87) realumą.
15. Šiame papildomame susitarime nurodyta, jog bendrovė ir E. J. susitarė, kad 2018 m. sausio 8 d. taikos sutarties punkte 2.2.2. numatytą 5 000 Eur mokėjimo terminą pratęsia iki 2018 m. balandžio 20 d.; iš viso UAB „Alytaus rentiniai“ 2018 m. balandžio 20 d. įsipareigojo E. J. sumokėti 10 000 Eur. Iš į bylą pateikto papildomo susitarimo neįmanoma nustatyti, kada taikos sutarties šalys jį sudarė. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog papildomas susitarimas, E. J. kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nebuvo sudarytas. Minėta, kad savo prašyme teismui kreditorius nurodė, jog prašo išduoti vykdomąjį raštą, kadangi UAB „Alytaus rentiniai“ praleido 2018 m. kovo 20 d. mokėjimo terminą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės kreditoriaus E. J. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo paneigia aplinkybes dėl taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo (CPK 185 straipsnis).
16. Taip pat teismas pritaria, jog vykdomasis raštas jokių kreditoriaus interesų skolininko bankroto procese neužtikrina, nesuteikia absoliučiai jokių privilegijų. CPK 646 straipsnis 3 dalyje įtvirtina, jog su prašymu išduoti vykdomąjį raštą į bylą išnagrinėjusį teismą gali kreiptis šalis, tik jei nevykdoma teismo patvirtina taikos sutartis. Pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą ir tik nustatęs, kad taikos sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Jeigu taikos sutartis yra vykdoma, teismas vykdomojo dokumento kitais tikslais, kaip šiuo atveju nurodomu tikslu užtikrinti kreditoriaus interesus bankroto proceso metu, neišduoda.
17. Dėl teismo nutarties išduoti arba atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas (CPK 646 straipsnis 3 dalis). Šiuo atveju, nors apeliantė tvirtina, kad taikos sutarties, sudarytos su E. J., sąlygas vykdė, skundo dėl nutarties išduoti kreditoriui vykdomąjį raštą taip pat nepateikė. Be to, aktualu paminėti, jog bendrovei kreditorių susirinkime priimant ginčijamą nutarimą, pastarosios atstovai neabejotinai žinojo, kad bendrovė nevykdo taikos sutarties sąlygų, taip pat apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose dar 2018 m. balandžio 5 d. buvo pradėtas procesas pagal E. J. prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą, nes apie šį procesą buvo tinkamai informuoti. Taigi, procesas dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimant 2018 m. balandžio 13 d. nutarimą, nebuvo pasibaigęs.
18. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į viešąjį interesą bankroto bylose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia situacija, kuomet vienai iš taikos sutarties šalių nesilaikant taikos sutarties sąlygų, kita taikos sutarties šalis kreipiasi dėl vykdomojo rašto išdavimo, ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslo ir paskirties aiškinimo kontekste yra prilyginama išieškojimo iš skolininko procesui, nors vykdomasis raštas dar nėra išduotas. Šiuo atveju aktualu tai, kad kreditorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kitai šaliai pažeidus taikos sutarties sąlygas. Taikos sutarties šaliai kreipiantis į teismą dėl to, kad kita taikos sutarties šalis nevykdo taikos sutarties sąlygų ir pastarajai apie tai neabejotinai žinant, nekyla abejonių, kad toks vykdomasis raštas bus išduotas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje susiklosčiusi situacija visiškai atitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka įmonei, iš kurios išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde apeliantė neįrodė, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu buvo visos sąlygos, leidžiančios pradėti UAB „Alytaus rentiniai“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Tokiu būdu nėra pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
20. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Suinteresuoto asmens UAB „Alytaus rentiniai“ atskirojo skundo netenkinus, kreditorei UAB „Saulmega“ pateikus prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Iš į bylą pateiktų dokumentų – 2018 m. liepos 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitų faktūrų-teisinių paslaugų išklotinių bei mokėjimo nurodymų – nustatyta, kad kreditorė apeliacinės instancijos teisme turėjo 484 Eur (už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 302,50 Eur, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 181,50 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių jos priteisiamos iš suinteresuoto asmens.
22. Taip pat kreditorė prašė priteisti iš suinteresuoto asmens 38 Eur žyminio mokesčio, kurį UAB „Saulmega“ 2018 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovei, bei 40,02 Eur už VĮ „Registrų centras“ išrašus, ką patvirtina 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra. Šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 98 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus rentiniai“ (j. a. k. 249606450) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Saulmega“ (j. a. k. 152167592) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 40,02 Eur (keturiasdešimt eurų ir du euro centus) už išrašų iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pateikimą bei 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Artūras Driukas