Civilinė byla Nr. e2A-19-265/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19456-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotopas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys V. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „Ekotopas“ sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas: statybines atliekas (čerpes, medieną ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitą, betono luitus, betono plokštes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius šulinio žiedus, šiferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokštes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakštus), senus baldus (kėdes, spintas, seną varstotą), senus elektros prietaisus (monitorius, šaldytuvus, elektrinius radiatorius), plastikines talpas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautą medieną ir medžių šakas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, euro padėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpą betonui maišyti; atsakovei šio įpareigojimo neįvykdžius geruoju leisti ieškovei sutvarkyti ir pašalinti sklype esančias atliekas savo jėgomis atsakovės sąskaita.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai kartu su Lietuvos Respublika ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6826 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Bendraturtės UAB „Evus LT“ ir V. D. atitinkamų sklypo dalių savininkėmis tapo 2019 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais bei 2020 metų gegužės mėnesį. Dar prieš UAB „Evus LT“ tampant sklypo bendraturte, jos vadovas, direktorius M. O., atstovaudamas kitų buvusių sklypo bendraturčių E. V. ir E. T. interesus, pastebėjo, kad sklypas yra užterštas atliekomis, dėl to 2017 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, 2017 m. birželio 2 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, 2017 m. spalio 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, 2018 m. birželio 15 d. prašymu ieškovės vadovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

3.       UAB „Evus LT“ 2019 m. tapus sklypo dalies savininke jos atstovai negalėjo patekti į sklypą, nes teritorija aptverta tvora, o ant vartų kabojo spyna. Ieškovė nurodė, kad ieškovės darbuotojai pastebėjo, jog atliekų kiekis ir sudėtis sklype vėl pakito. Dėl to ieškovės vadovas vėl kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su skundu, šis persiųstas nagrinėti kompetentingai institucijai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba, išnagrinėjusi ieškovės skundą 2020 m. vasario 7 d. rašte Nr. (18.8.)-AD5-1992 nurodė, kad ieškovės skundas iš dalies pasitvirtino – sklype nerasta medicininių atliekų, tačiau rasta statybinių atliekų, tame tarpe ir pavojingų atliekų – asbesto lakštų, tačiau atliekas sutvarkyti pasiūlė pačiai ieškovei, nors ji akivaizdžiai negalėjo patekti į jai priklausantį sklypą, kadangi atsakovė savavaldžiaudama ant vartų buvo pakabinusi savo spyną ir nieko į sklypą neleido, motyvuodama tuo, kad ten yra jos daiktai. Ieškovė, siekdama patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklausantį ginčo žemės sklypą, nupjovė ant vartų esančią spyną, ją pakeitė sava spyna bei prie vartų pritvirtino raštą, nurodydama, kad atsilieptų aptvertoje teritorijoje esančių daiktų (atliekų ir statybinių vagonėlių) savininkas. 2020 m. sausio 15 d. paskambino pilietis, kuris neprisistatė ir pareikalavo atrakinti pakabinamą spyną ant vartų, grasino ją nupjauti. Ieškovė nurodė, kad buvo paaiškinta, jog spyną UAB „Evus LT“ pakabino bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype siekdama apsaugoti nuo šiukšlių, transporto priemonių statymo ir neteisėto sklypo naudojimo be savininkų žinios. Po kelių minučių paskambino moteris, kuri prisistatė advokate ir informavo, kad atstovauja UAB „Ekotopas“, o tvora bei vartai, esantys sklype, priklauso UAB „Ekotopas“. Iš advokatės atsiųsto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I‑2554-535/2018 (įsiteisėjusio) matyti, kad atsakovė UAB „Ekotopas“ siekė ieškovei ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype įregistruoti du nekilnojamojo turto objektus – asfalto aikštelę ir tvorą, o pareiškėjos UAB „Ekotopas“ skundas buvo atmestas. Šiuos daiktus atsakovė laiko savo nuosavybe. Kitą dieną prie sklypo nuvykę ieškovės atstovai pamatė, kad UAB „Evus LT“ pakabinta spyna nupjauta ir pakabinta nauja spyna, t. y. sklypo savininkas vėl negali patekti į savo sklypą. Ieškovė 2020 m. sausio 16 d. gavo UAB „Ekotopas“ advokatės elektroninį laišką, kuriuo tvirtinama, kad ieškovės atstovai negalėjo pakabinti savo spynos ant vartų, nes sklypu ir toliau naudosis UAB „Ekotopas“, kadangi sklype yra minėtos įmonės daiktai, o sklype stovinti tvora yra UAB „Ekotopas“ nuosavybė. 

4.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą, prašydama nustatyti pažeidėją, užtvėrusį sklypą ir ant vartų pakabinusį spyną, ir tokiais savo veiksmais suvaržiusį savininko nuosavybės teisę į priklausantį žemės sklypą; nustatyti asmenį, nupjovusį užkabintą spyną, ir patraukti jį atsakomybėn; įpareigoti nuimti spyną nuo vartų, vedančių į žemės sklypą, kad savininkai galėtų laisvai, be apribojimų naudotis teisėtai priklausančiu žemės sklypu; įpareigoti išvalyti sklypą nuo šiukšlių ir atlyginti padarytą žalą gamtai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2020 m. sausio 23 d. raštu atsisakyta apginti ieškovės nuosavybės teisę į jai su kitais bendraturčiais priklausantį žemės sklypą ir nurodyta, kad vartai, ant kurių UAB „Evus LT“ buvo pakabinusi spyną, kuri buvo nupjauta 2020 m. sausio 16 d., pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1-1, taip pat pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmimo–perdavimo aktą priklauso UAB „Ekotopas“. 2020 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. K. skyrė administracinę nuobaudą – piniginę baudą už savavaldžiavimą, t. y. už tai, kad 2020 m. vasario 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Ekotopas“ įgaliotu asmeniu, įpareigojo bendrovės darbuotoją pakabinti spyną ant vartų, vedančių į sklypo teritoriją, taip apribodamas UAB „Evus LT“ galimybę patekti ir naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta administracinio nusižengimo byla Nr. II‑251-827/2020 pagal A. K. skundą, kuriame atsakovės atstovas nurodo, kad aikštele atsakovė UAB „Ekotopas“ naudojasi nuo 2015 metų, kai įsigijo aikštelę ir tvorą, visus tuos penkierius metus UAB „Ekotopas“ visuomet teritoriją laikė užrakintą.

5.       Ieškovės nuomone, galima pagrįstai teigti, kad atsakovė ieškovei su kitais bendraturčiais priklausančiu sklypu naudojasi jau penkerius metus, rakina teritoriją, nes joje laiko savo daiktus, todėl nuoseklu ir pagrįsta manyti, kad visos atliekos ir šiukšlės, esančios teritorijoje, yra sukauptos per penkerius metus, o UAB „Ekotopas“ yra jų turėtoja. Ieškovės teigimu, esamų atliekų bei kitų daiktų kiekis ir sudėtis keičiasi, į sklypo teritoriją atsakovė buvo atvežusi medicininių atliekų, tačiau ieškovei pateikus skundą jas spėjo išvežti iki patikrinimo. Ieškovė priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovei nepavyko nustatyti teršėjo – atliekų gamintojo. Institucijos, su kuriomis ieškovė susirašinėja nuo 2017 metų, taip pat elgėsi pasyviai ir neidentifikavo atliekų gamintojo (teršėjo), o tiesiog formaliai atsirašinėjo. Ieškovė nurodo, kad iš rašytinių įrodymų matyti, jog sklypo teritorija, kurioje laikomos įvairios atliekos, yra užtverta tvora, kurią UAB „Ekotopas“ nepagrįstai ir neteisėtai laiko savo nuosavybe, vartai penkerius metus yra rakinami UAB „Ekotopas“ priklausančia spyna, aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“, jau penkerius metus teritorija išimtinai naudojasi UAB „Ekotopas“ ir šį naudojimąsi laiko teisėtu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina atsakovės 2020 m. balandžio 24 d. pasiūlymas ieškovei nupirkti iš atsakovės tvorą su vartais, asfaltuotą aikštelę, garažą ir kt. daiktus už 18 000 Eur sumą. Viešai prieinamoje interneto svetainėje atsakovė UAB „Ekotopas“ prisistato kaip atliekų, tarp jų ir medicininių bei pavojingų, tvarkytoja. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad ieškovei su trečiaisiais asmenimis priklausančiame žemės sklype aptvertoje sklypo dalyje laikomos atliekos priklauso atsakovei UAB „Ekotopas“, t. y. atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytą atliekų turėtojo apibrėžimą – atsakovė ieškovei su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype sandėliuoja atliekas. Ieškovė remiasi Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad jei atsakovė save identifikuoja kaip atliekų tvarkytoją, ji privalo sutvarkyti sklype esančias atliekas ir jas pašalinti iš sklypo. Geruoju šios pareigos atsakovė nevykdo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu ieškovė prašo, kad teismas įpareigotų atsakovę sutvarkyti sklypą – pašalinti atliekas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės UAB „Evus LT“ priteista atsakovei UAB „Ekotopas“ 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės UAB „Evus LT“ į valstybės biudžetą priteista 9,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas pripažino, kad byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, jog būtent atsakovė yra atsakinga už ginčo sklype esamas atliekas ar šiukšles. Vien tai, kad atsakovė sudarė sutartį dėl tvoros su vartais ir aikštele pirkimo, vykdė ar vykdo ginčo sklype ūkinę–komercinę veiklą, vienareikšmiškai nereiškia, kad atsakovė yra atsakinga už ginčo sklype esamų atliekų ar šiukšlių, nurodomų ieškovės, sutvarkymą. Pripažinta, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo atliekos ir šiukšlės yra būtent atsakovės sukauptos ar kitaip atsirado ginčo sklype dėl atsakovės (ne)veikimo. Pripažinta, kad ieškovė nepaneigė atsakovės atsikirtimų, jog ginčo atliekos nepriklauso atsakovei, ir nepagrindė, kad būtent atsakovė pažeidė ieškovės teises ir turi prievolę savo sąskaita jas pašalinti iš ginčo sklypo. Konstatuota, kad prieš sklypo dalies įsigijimą ieškovė galėjo ir privalėjo žinoti apie žemės sklypo būklę (užstatymą, atliekų buvimą), o jei pirko su esamomis atliekomis ar šiukšlėmis, pati prisiėmė riziką ir pareigą įstatymų nustatyta tvarka šalinti ginčo sklype esamas atliekas ar šiukšles. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Evus LT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

8.1.                      Ieškovės nuomone, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, nes pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio argumentų, bylą nagrinėjo visiškai kitu ieškinio pagrindu, peržengė bylos ribas bei nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė pabrėžia, kad ji tiek ieškinyje, tiek proceso metu akcentavo, kad ieškovei nepavyko nustatyti teršėjo – atliekų gamintojo. Bylos nagrinėjimo metu ir baigiamuosiuose pasisakymuose ieškovės atstovas ypatingai akcentavo, kad ieškinys atsakovei pareikštas ne todėl, kad atsakovė atliekas suvežė sklypą – šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Ieškovės vertinimu, atsakovė atitinka atliekų turėtojo sąvoką pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atliekas į sklypą suvežė atsakovė, nurodė, kad kiti argumentai sprendimo priėmimui šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurių ieškovė visiškai neįrodinėjo, o akcentavo, kad ieškinio pagrindas ir aplinkybės, kurias ieškovė įrodinėja, yra visiškai kitokios. Ieškovės vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo ne tuo pagrindu, peržengė bylos ribas. Ieškovės nuomone, naujo sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju yra negalimas – ieškinį nagrinėjant tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, ir priėmus naują sprendimą būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją.

8.2.                      Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos įrodinėjimo procese. Teismas nevertino ieškinio pagrindą patvirtinančių įrodymų. Ieškovės vertinimu, žinant aplinkybę, kad sklype esančios aikštelės valdymą po UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto perėmė UAB „Ekotopas“, išvada, kad atliekos sklype susikaupė (atsirado) aikštelę valdant UAB „Ekotopas“, pagal tikimybių pusiausvyros principą yra labiau tikėtina, nei netikėtina. Jeigu taip nėra, tai pareiga paneigti tokią išvadą ir pateikti paneigiančius įrodymus tenka būtent atsakovei. Įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei yra netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymo prasme.

8.3.                      Apeliantės įsitikinimu, liudytojo A. K. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai. Liudytojas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, visą laiką nuo 2015 metų tvarkosi ginčo sklype esančioje aikštelėje kaip atsakovės įgaliotinis. Atsakovės ir minėto liudytojo paaiškinimai nesutampa. A. K. buvo likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pats faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota įmonė, pagrįstai leidžia preziumuoti, kad visos iki įmonės likvidavimo privalomos procedūros, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių atliekų sutvarkymas, yra atliktos tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Dėl to minėto liudytojo paaiškinimus, kad sklype esančias atliekas suvežė ar sukaupė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas turėjo vertinti kritiškai.

8.4.                      Siekdama įrodyti sklypo būklę ir jos kitimą tiek iki sklypo įsigijimo, tiek ir jau įsigijus sklypą, ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus – nuotraukas, viešojo administravimo institucijų atsakymus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikė 2021 m. balandžio 29 d. darytas nuotraukas ir vaizdo medžiagą, ieškovės teigimu, paneigiančią atsakovės melagingus paaiškinimus, kad ji nuo 2020 m. balandžio mėnesio dėl pakeistų spynų negali patiekti į sklype esančia aikštelę, bei įrodančią, kad atsakovės įgaliotas asmuo ir toliau ja naudojasi, įleidžia ir išleidžia iš aikštelės išvažiuojančius trečiuosius asmenis, atveža, išveža ir pardavinėja aikštelėje esančius daiktus. Teismas išvardytų įrodymų ne tik nevertino ir nepasisakė dėl jų, bet ir nurodė, kad jų apskritai nėra.

8.5.                      Aplinkybė, kad ieškovė pirko sklypą su jame esančiomis atliekomis nereiškia, kad ji prisiėmė visą riziką, susijusią su tų atliekų sutvarkymu. Pareiga sutvarkyti atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą tenka atliekų darytojui arba atliekų turėtojui, kuris nebūtinai yra tų atliekų savininkas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Atliekų tvarkymo įstatymą – atliekų turėtoją sutapatino su atliekų darytoju ir atliekų savininku, tai iš esmės lėmė teisiškai ydingas teismo išvadas ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

9.       Atsiliepimu atsakovė UAB „Ekotopas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

9.1.                      Atsakovės nuomone, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ginčo šalims. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklype ir/ar žemės sklype esančioje aikštelėje esančios atliekos priklauso ar yra susijusios su atsakove UAB „Ekotopas“, jos veikimu ar neveikimu. Ieškovės teiginio, kad atsakovė yra žemės sklype esančių atliekų turėtoja, nepatvirtino jokia byloje surinkta medžiaga.

9.2.                      Atsakovė dalyvauja medicininių atliekų tvarkymo procese tik tiek, kiek tai yra susiję su medicininių atliekų surinkimu iš medicinos įstaigų ir tokių atliekų tiesioginiu išvežimu medicininių atliekų tvarkytojams. Atliekų tvarkymo įstatymo prasme atsakovė nėra nei atliekų tvarkytoja, nei atliekų turėtoja, nei atliekų laikytoja/saugotoja. Atsakovė atliekų tvarkymo procese dalyvauja tik kaip atliekų surinkėja tam, kad jas iš karto pervežtų galutiniam surinktų atliekų tvarkytojui be jokio atliekų kaupimo ar saugojimo. Apeliantės argumentai apie tai, kad atsakovė yra atliekų turėtoja, darytoja ar tvarkytoja, vertintini kritiškai. Atsakovė turi licenciją atliekų surinkimui ir vežimui, bet ne atliekų saugojimui, rūšiavimui ir kitokiam tvarkymui.

9.3.                      Apeliacinio skundo motyvai dėl liudytojo A. K. suinteresuotumo bylos baigtimi vertintini kritiškai, nes yra teisiškai ydingi ir faktiškai nepagrįsti. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo reikalauti, kad atsakovė sutvarkytų ieškovei ir kitiems bendraturčiams priklausantį žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės

12.       Byloje Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Evus LT“ yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė; ieškovei UAB „Evus LT“, taip pat V. D. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso atitinkamos šio žemės sklypo dalys. Ieškovei 2811/3413 dalys žemės sklypo priklauso 2019 m. liepos 24 d. mainų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2020 m. gegužės 8 d. mainų sutarties pagrindu.

13.       Iš byloje esančios 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo­–pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1-1 duomenų nustatyta, kad šios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Ekotopas“, kaip pirkėja, įgijo iš pardavėjos SR (t. y. statybos–remonto) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); parduotas turtas: 2005 m. statybos „konteinerinė patalpa“, 1991 m. statybos vielos tinklo tvora, 1991 m. statybos metaliniai vartai ir dveji varteliai bei 1991 m. statybos asfalto aikštelė. Byloje esančio tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Ekotopas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. sudaryto turto priėmimo­–perdavimo akto duomenimis, UAB „Ekotopas“ pagal inventorinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas ginčo žemės sklype esantis turtas: „konteinerinė patalpa“ (statybos metai – 2005 m.), tvora (statybos metai – 1991 m.), vartai ir dveji varteliai (statybos metai – 1991 m.), elektros įvado spinta. 

14.       Byloje esančiose ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuotos asfaltuotoje teritorijoje esančios ieškinyje nurodytos įvairaus pobūdžio atliekos (įvairios statybinės medžiagos ir daiktai).

Dėl ginčo esmės

15.       Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė UAB „Evus LT“ pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovę UAB „Ekotopas“ sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype, kurio viena bendraturčių yra ieškovė, esančias atliekas.

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ieškinio argumentų ir ieškinio pagrindą patvirtinančių įrodymų, bylą išnagrinėjo visiškai kitu ieškinio pagrindu, peržengė bylos ribas bei nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. 

17.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra sąlygos taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.

18.       Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo ne tuo pagrindu, kuriuo pareikštas ieškinys, ir taip neatkleidė bylos esmės, remiasi skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo atliekos ir šiukšlės yra būtent atsakovės sukauptos ar kitaip atsirado ginčo sklype dėl atsakovės (ne)veikimo. Apeliantė iš esmės teigia, kad ji neįrodinėjo, jog atsakovė suvežė atliekas į sklypą, yra atliekų tvarkytoja ar darytoja. Apeliantės teigimu, labiau tikėtina, kad atsakovė atitinka atliekų turėtojo sąvoką pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, taip pat tikimybių pusiausvyros principas leidžia daryti tikėtiną prielaidą, kad jei tvora, rakinami vartai ir aikštelė priklauso atsakovei, tai ir už toje aikštelėje sukauptas atliekas yra atsakinga atsakovė.

19.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinio reikalavimą grindė CK 4.98 straipsnyje numatytu pagrindu. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi ieškovei byloje tenka procesinė pareiga įrodyti ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, kad atsakovė pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises; atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai).

20.       Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškinį grindė ir savo teisių pažeidimą įrodinėjo nurodydama argumentus, kad atsakovė UAB „Ekotopas“ daugiau kaip penkerius metus naudojasi ginčo žemės sklype esančia tvora aptverta teritorija ir joje laiko (sandėliuoja) atliekas ir šiukšles. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kad sklypo teritorija, kurioje laikomos įvairios atliekos, yra užtverta tvora, kurią, ieškovės teigimu, UAB „Ekotopas“ nepagrįstai ir neteisėtai laiko savo nuosavybe, vartai yra rakinami UAB „Ekotopas“ priklausančia spyna, aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“, jau penkerius metus teritorija išimtinai naudojasi UAB „Ekotopas“. Ieškovė, remdamasi tuo, kad sklypu penkerius metus naudojasi atsakovė UAB „Ekotopas“, teritoriją visą tą laiką buvo užrakinusi bei viešai prieinamais duomenimis atsakovė yra atliekų tvarkytoja, teigia, kad ginčo žemės sklypo aptvertoje dalyje laikomos atliekos priklauso atsakovei UAB „Ekotopas“, t. y. atsakovė atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą atliekų turėtojo apibrėžimą – atsakovė ieškovei su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype sandėliuoja atliekas.

21.       Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl bylos išnagrinėjimo ne pagal ieškovės pareikštą ieškinio pagrindą, visų pirma pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, jog penkerius metus tvora užtverta sklypo teritorija išimtinai naudojasi UAB „Ekotopas“, ir, ieškovės nuomone, pagrįsta manyti, kad visos atliekos ir šiukšlės, esančios teritorijoje, yra sukauptos per penkerius metus, o aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“, atsakovė yra jų turėtoja. Atsakovė byloje neigė, kad ieškovės nurodytos atliekos priklauso atsakovei, ir nurodė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. sutarties pagrindu žemės sklype įsigijo tam tikrus kiemo statinius iš bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atliekos aikštelėje atsakovei nepriklauso ir yra paliktos ankstesnių naudotojų. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, ar bylos duomenys pagrindžia ieškovės nurodytus argumentus, ar ginčo atliekos ir šiukšlės yra sukauptos atsakovės, ar kitaip atsirado ginčo žemės sklype dėl atsakovės veikimo ar neveikimo. Tačiau iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškovė akcentuoja būtent tai, kad, ieškovės įsitikinimu, atsakovė UAB „Ekotopas“ yra atliekų turėtoja, naudojamoje aptvertoje ir rakinamoje sklypo teritorijoje sandėliuoja atliekas.

22.       Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojo A. K., buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, paaiškinimus apie tai, kad esamos atliekos buvo dar iki atsakovei įsikeliant į sklypą 2017 m., jas tvarkė šiuo metu jau išregistruota bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė UAB „Ekotopas“ nurodė, jog įsigytais daiktais (aikštele, tvora bei vartais) naudojasi nuo 2015 metų gruodžio mėnesio. Atsakovės ir liudytojo nurodytos aplinkybės nesutampa, tačiau prieštaravimai pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti ir motyvuotai pašalinti. Byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akto Nr. 49ŽN-317 duomenimis, jau 2017 m. ginčo žemės sklype vieline tvora aptvertoje teritorijoje buvo užfiksuotos sukrautos statybinės medžiagos. Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus rašto Nr. A51‑54064/17(2.9.3.19-UK2) „Dėl atliekų sklype (duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad dalis atliekų iš minėto sklypo buvo išvežtos kaip galbūt bešeimininkės atliekos. Atsakovė nurodė aplinkybes ir teikė įrodymus, kad turimą aikštelę tvarkė, 2018–2019 metais kelis kartus išvežė, atsakovės teigimu, kitos įmonės paliktas nesutvarkytas atliekas. Apeliantė nurodo, jog ieškinį atsakovei reiškia ne kaip atliekų darytojai ar savininkei, ir akcentuoja, kad UAB „Ekotopas“ yra ginčo atliekų turėtoja. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies vertino bylos duomenis dėl atliekų kilmės, tačiau visumos bylos duomenų nevertino ieškovės ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kontekste.

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovė gali būti vertinama kaip atliekų turėtoja ir ar atsakovė atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą atliekų turėtojo sąvoką. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus vadovaujamasi ieškinio pateikimo metu galiojusia Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad bylos duomenys šiuo ieškovės keliamu teisiniu aspektu nebuvo tirti ir įvertinti.

24.       Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. vasario 7 d. rašto Nr. (18.8.)-AD5-1992 turinio matyti, kad išnagrinėjus UAB „Evus LT“ skundą buvo nustatyta, jog skundas pasitvirtino iš dalies – 2020 m. sausio 20 d. apžiūros metu sklype medicininių atliekų nenustatyta, tačiau užfiksuotos statybinės atliekos, tarp jų ir pavojingosios atliekos – asbesto lakštai. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje kaip atliekos nurodomi medžiagos ir daiktai yra žemės sklype, kurio bendraturtė yra ir ieškovė, esančioje tvora apvertoje teritorijoje. Bylos duomenimis, žemės sklype esančia aptverta aikštelės teritorija daugiau nei penkerius metus naudojasi atsakovė. Atsakovė teigia, kad kiemo statinius (tvorą su vartais ir aikštelę) yra įsigijusi 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės nurodytos atliekos nepriklauso atsakovei ir ji nėra už jas atsakinga. Iš ieškinio turinio matyti, kad, viena vertus, ieškovė teigia, jog atsakovė sklypu naudojasi penkerius metus, atsakovė šį naudojimąsi laiko teisėtu, dėl to, ieškovės nuomone, atsakovė yra atliekų turėtoja. Kita vertus, ieškovė nurodo, kad sklypo teritorija, kurioje laikomos įvairios atliekos, yra užtverta tvora, kurią UAB „Ekotopas“ nepagrįstai ir neteisėtai laiko savo nuosavybe. Ieškovė nurodė aplinkybę, kad atsakovės UAB „Ekotopas“ skundas dėl VĮ Registrų centro atsisakymo įregistruoti tvorą ir aikštelę Nekilnojamojo turto registre yra atmestas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2554-535/2018 yra įsiteisėjęs. Ieškovė taip pat nurodo, kad jai tapus sklypo bendraturte jos atstovai negalėjo patekti į sklypą, nes teritorija buvo aptverta tvora, o ant vartų kabojo spyna. Bylos duomenimis, ieškovei spyną nupjovus ieškovės pakabinta spyna buvo pašalinta ir buvo pakabinta atsakovės spyna. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – ieškovės 2020 m. sausio 17 d. pareiškimo Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2020 m. sausio 23 d. rašto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo byloje Nr. II-251-827/2020 – duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl patekimo į žemės sklype esančią aptvertą teritoriją, kurioje yra ginčo atliekos. Aplinkybės dėl atliekų buvimo žemės sklype esančioje aptvertoje rakinamoje teritorijoje pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ir visapusiškai tirtos bei vertintos ieškovės ieškinio pagrindu nurodytu aspektu, jų įtaka ieškinio reikalavimų pagrįstumui netirta.

25.       Ištyrus ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ištirtos ir pagrįstumo aspektu įvertintos ieškovės ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, netirdamas ir nevertindamas visumos bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių bei ieškovės nurodytų aplinkybių ieškinio pagrindu nurodytu aspektu, ar atsakovė gali būti vertinama kaip atliekų turėtoja, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme numatytą sąvoką, taip pat ar tuo yra pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo dalies savininkės, teisės, neatskleidė bylos esmės. Konstatuotina, kad pagal tirtinų įrodymų apimtį bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškintos ir neištirtos ieškovės ieškinio pagrindu nurodytos tiek faktinės, tiek ir teisinės bylos aplinkybės. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tirtinų įrodymų, nustatytinų bei vertintinų faktinių ir teisinių aplinkybių apimtį ir pobūdį, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti reikalavimą nėra galimybės, nes byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, kai šalių ginčą pirmiausia iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės UAB „Evus LT“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai        Raimonda Andrulienė

                                         Albina Pupeikienė

        Alvydas Žerlauskas