Administracinė
byla Nr. N444-172/2011
Teisminio
proceso Nr.4-63-3-00235-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija 42.11
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus
Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties
A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų
kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos
departamento (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2009 m. birželio 23
d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu padarius Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85
straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai teisės medžioti atėmimą 3
metams su stirnos patino žvėrienos ir ginklo CZ584 4;12x70;7x65R Nr.A5943
konfiskavimu, taip pat pasiūlyta solidariai su M. R. atlyginti
laukinei gyvūnijai padarytą 637 Lt žalą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. Š., medžiotojų būrelio „Mituva“ medžiotojui, skirta už
tai, kad kartu su M. R. 2009 m. gegužės 30 d., apie 22.15
val., draudžiamu būdu, draudžiamu laiku ir neturėdami medžioklei reikalingų
dokumentų medžiojo, t. y. medžiojo „Norkiškės“ medžiotojų klubo plotuose iš M. R. vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, neteisėtos
medžioklės metu nušovė suaugusio stirnino patiną iš ginklo CZ584 4;12x70;7x65R
Nr.A5943 ir paliko jį pievoje. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2, 60.3, 60.14, 60.28
ir 76.4 punktų reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis
teismas, išnagrinėjęs A. Š. skundą, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog
ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be
galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios
licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti
teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose
vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais –
užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su
pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo
dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių
konfiskavimu. Medžioklės
Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 60.2 punktas
nustato, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu,
kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar
medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be
būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, o taip pat draudžiama
medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas
medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 26.16 punkto
reikalavimus (Medžioklės taisyklių 60.3 punktas), pagal Medžioklės taisyklių
60.28 punktą taip pat draudžiama šaudyti iš sausumos mechaninių transporto
priemonių, taip pat vaikyti, numušti medžiojamuosius gyvūnus sausumos ir
vandens transporto priemonėmis (šio punkto reikalavimai netaikomi, transporto
priemonėms susidūrus su medžiojamaisiais gyvūnais bendrojo naudojimo keliuose),
pagal Medžioklės taisyklių 60.14 punktą taip pat draudžiama medžioti žvėris ir
paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių
populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, medžioti
žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra
priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos
medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba
pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių
medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, pagal
Medžioklės taisyklių 76.4 punktą šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais
laikomi inter alia pažeidimai, kai medžiojami draudžiami medžioti
laukiniai gyvūnai arba medžiojamieji gyvūnai uždraustu juos medžioti laiku arba
medžiojami gyvūnai, kurių medžiojimas licencijuojamas, neturint šių licencijų.
Teismas nurodė, jog A.
Š. nutarimą laiko neteisėtu ir
nepagrįstu, nes jis stirnino nenušovė, toje vietoje tą dieną nebuvo, tačiau jo
paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš nušauto suaugusio
stirnino (patino) apžiūros akto, nušauto stirnino vietos apžiūros akto, medžioklės
patikrinimo akto, gaišenų važtaraščio, gaišenos, patologinės medžiagos
patologiniam anatominiam tyrimui važtaraščio, gyvūnų lavonų skrodimo akto,
neteisėtos medžioklės Čiuteikių kaime schemos, nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2,
pažymos dėl ginklo kalibro nustatymo matyti, kad stirninas buvo nušautas 2009 m. gegužės 30 d. Čiuteikių kaime, iš
ginklo CZ 584 4; 12X70:7X65R;Nr.A5943, kuris priklauso A. Š. Teismas pabrėžė, jog asmens kaltę patvirtina liudytojų P. S., V. K., J. J.,
V. P., G. S., R. R.,
R. T. parodymai, o A. Š. ir jo
atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, įrodymų, kuriais būtų
galima nuginčyti bylos medžiaga patvirtintus faktus bei teismo posėdžio metu
nustatytas aplinkybes. Liudytojų M. R., A. Š., D. Š. ir
E. R. parodymai yra
nenuoseklūs, prieštaringi, todėl vertintini kaip neobjektyvūs, nes jie yra A. Š. giminės bei artimi draugai, todėl gali būti
suinteresuoti bylos baigtimi, kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn
išvengtų atsakomybės.
III.
Nesutikdamas
su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, A. Š.
pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir
administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas klaidingai
interpretavo pažymą dėl kalibro nustatymo, nes ja negalėjo būti nustatyta ir
nebuvo nustatyta, kad stirninas nušautas iš ginklo
CZ 584 4; 12X70:7X65R; Nr.A5943. Pažymą surašęs G. S. nėra
tinkamos kvalifikacijos, į bylą nepateiktas paklausimas dėl tokios pažymos
surašymo, be to, G. S. teisme patvirtino, kad paties
ginklo nematė ir jokių objektyvių tyrimų neatliko, o stirninas galėjo būti
nušautas bet kuriuo graižtviniu šautuvu, kurio kalibras nuo 6,5 mm ir daugiau,
taip pat ir iš liudytojo V. P. turėto šautuvo „Remington“;
2) teisme peržiūrėta vaizdo medžiaga nepatvirtina, kad baltos spalvos
automobilis, kai buvo nušautas stirninas, važiavo miško keliu pro „Norkiškės“
medžioklės plotus, nes įrašas darytas ne įvykio metu, jame matyti kelias tarp
gyvenviečių, o ne „Norkiškės“ medžioklės plotas; 3) liudytojų J. J., V. P., G. S. ir
P. S. parodymais jo kaltė neįrodyta, nes G.
S. ir P. S. įvykio nematė, o V. P. ir
J. J. šaudžiusių asmenų nematė, be to, M.
R. su V. P. yra bendravęs ne itin draugiškomis
aplinkybėmis, dėl ko šis gali būti suinteresuotas per M. R. apkalbėti
ir jį; 4) liudytojo J. J. parodymai, jog jis matė, kaip M. R. pravažiavo baltos spalvos mašina, kurios numeris 848,
neįrodo kad matytas būtent tas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juolab, kai tokia aplinkybė jo kaltės
neįrodo, o D. Š., kuris pripažino, kad M.
R. buvo atvažiavęs šia mašina, buvo daromas spaudimas nurodyti tam tikras
įvykio aplinkybes; 5) V. K. nenurodytas liudytoju
administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl jo parodymais teismas
negalėjo remtis; 6) įrodymai byloje surinkti ir užfiksuoti netinkamai, nes
įrodymai buvo renkami po bylos išnagrinėjimo Institucijoje, neteisėtai prie
bylos prijungta G. S. pažyma, nenustatytas stirnino
mirties laikas ir t.t.; 7) Institucijos pateikti neva jį charakterizuojantys
duomenys, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, neturėjo būti priimti ir vertinami
(b. l. 109 – 124).
Atsiliepdama
į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos
apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog
administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį A.
Š. gali būti traukiamas net nepriklausomai nuo to, ar jis realiai
sumedžiojo kokį nors žvėrį, ar ne. Mano, jog teismas tinkamai vertino byloje
surinktus įrodymus, nes jis atliktas įrodymų visumoje. Pabrėžia, jog liudytojas
M. R. kartu su A. Š. neteisėtai
medžiojo, todėl jis suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai bylos
nagrinėjimo metu kito, liudytoja E. R. (M.
R. motina) teikė melagingus parodymus, t. y. nurodė, jog 2009 m. gegužės 30
d. sūnus grįžo apie 21.30 val. ir kartu žiūrėjo LNK žinias, nors šeštadieniais
tokių žinių nerodo, o liudytojas A. Š. – apelianto tėvas,
taigi taip pat suinteresuotas bylos baigtimi.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. Š. kaltė, padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
A. Š. jam inkriminuotą
pažeidimą neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė
netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų – P. S., V. K., J. J., V. P., G. S., R. R. ir R. T., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. A. Š. teiginiai, jog V. P. jį apkalba, nes šis yra bendravęs su M. R. ne itin draugiškomis aplinkybėmis, niekuo nepagrįstos prielaidos.
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojo V. K. parodymais, nes jis nebuvo nurodytas liudytoju administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau toks tvirtinimas klaidingas ir nenuoseklus. V. K. pažeidimo nematė, o tik teikė raštišką paaiškinimą apie aplinkybes, netiesiogiai susijusias su įvykiu, t. y. teikė informaciją gautą per trečiuosius asmenis, todėl jis protokole liudytoju pagrįstai ir nenurodytas, be to, teisės aktai ne tik kad nedraudžia teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, rinkti įrodymus, bet ir įpareigoja tai daryti (ATPK 256 str. 3 d.). Akcentuotina ir tai, jog dauguma liudytojų teisme buvo apklausti paties apelianto iniciatyva (b. l. 72, 75 – 78), jie administracinio teisės pažeidimo protokole liudytojais taipogi nebuvo nurodyti. A. Š. taip pat teigia, jog D. Š. buvo daromas spaudimas teikti atitinkamus paaiškinimus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2009 m. gegužės 30 d., 2009 m. birželio 1 d. ir birželio 5 d. paaiškinimus šis surašė pats ir juose apie jokį spaudimą neminimi (b. l. 15, 23, 36-37).
Liudytojų M. R., A. Š., D. Š. ir E. R. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, jų atmetimo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Dėl
apelianto keliamų abejonių dėl įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, tinkamumo ir
patikimumo pasakytina, kad pažymoje „Dėl ginklo kalibro nustatymo“ ekspertas G. S. padarė vienareikšmę išvadą, jog iš pateiktų šiam ginklų sąrašo nušauto stirnino kulkos įėjimo angas galėjo
padaryti ginklas CZ 584 4;
12X70:7X65R (b. l. 41). Teisėjų kolegija išsireikalavo iš Institucijos
ekspertui teikto žodinio paklausimo su priedais duomenis, iš kurių bei pačios
pažymos matyti, kad jie buvo pakankami atitinkamai išvadai duoti. G. S. teisme buvo apklaustas
liudytoju, apeliantui buvo sudaryta galimybė šiam užduoti klausimas, ką jis
sėkmingai ir darė, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios
instancijos teismas klaidingai interpretavo pažymą, nepagrįsti. A. Š. taip pat kelia abejones ir dėl kitų įrodymų (vaizdo
įrašo, kai kurių liudytojų parodymų) reikšmingumo byloje, tačiau šiuo aspektu
pabrėžtina, jog kaltė įrodyta ne pavieniais įrodymais, o jų visuma.
Apeliantas
dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio nurodo, jog Institucijos pateikti jį
charakterizuojantys duomenys, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, neturėjo būti
priimti ir vertinami. Šiuo aspektu pasakytina, jog iš Institucijos nutarimo
matyti, kad griežta nuobauda parinkta atsižvelgus į šiurkštų pažeidimo pobūdį,
lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią
aplinkybę - pažeidimo padarymą grupės asmenų (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.), ir jokie
kiti A. Š. charakterizuojantys duomenys, nors ir pirmosios
instancijos teismo pažymėti kaip neigiamai apibūdinantys asmenį, nuobaudos
parinkimui įtakos neturėjo.
Klaipėdos
apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK
284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku,
pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus
(ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl teismo nutartis
paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1
punktu,
n u t a r i a:
A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius