Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-530/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09005-2023-4        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos I. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „VW Transporter T5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

L. L. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktas galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. L. automobiliui „VW Transporter T5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašomos priteisti išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš L. L. 49,20 Eur automobilio „VW Transporter T5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidų Marijampolės apskrities VPK, pervedant pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, kodas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „VW Transporter T5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas automobilio konfiskavimą, vykdančiai institucijai. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       L. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. kovo 12 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Transporter T5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 12 d., 16:26 val. nustatė 1,64 promilių neblaivumą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti dalinį įrodymų tyrimą, t. y. peržiūrėti pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus, apklausti policijos pareigūnus T. B., G. S. bei tuo metu buvusią kursantę U. A..

2.1.                      Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog L. L. 2023 m. kovo 12 d. tikrai vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigęs nuo jų, tačiau pats, savo noru automobilio „VW Transporter T5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o pavažiavo kelis metrus tik palieptas policijos pareigūnų. Šią aplinkybę patvirtina ir vyr. patrulio T. B. tarnybinis pranešimas bei policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai. Ypač vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota, jog: „... pareigūnas pradeda aiškinti vairuotojui, kad gėrus alkoholio negalima sėsti už vairo, o ypač su tiek promilių ir dar policijos pareigūnų akivaizdoje. O vairuotojas sako, kad tik norėjo patraukti, pareigūnai prašė patraukti....“.

2.2.                      Skunde pažymima, kad apeliantas žinodamas, jog yra vartojęs alkoholinių gėrimų, pats nesirengė vairuoti transporto priemonės ir laukė, vaikščiodamas miške, kol prablaivės. Savo noru jis vairuoti transporto priemonės nesiruošė, nenorėjo, ir tai padarė palieptas policijos pareigūnų, todėl tokie policijos pareigūnų veiksmai laikytini provokacija.

3.       Atsiliepimų negauta.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. gailėjosi dėl tokio neapgalvojo savo poelgio ir prašė jo skundą tenkinti. Gynėjas advokatas apeliacinį skundą palaikė ir prašė atsižvelgti į pavojų, kurį L. L. sukėlė. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau nurodė, jog jeigu apygardos teismas nuspręstų keisti nuosprendį, tuomet jis prašo priteisti automobilio vertės dalį ir automobilį palikti savininkui, nes jis pritaikytas neįgaliesiems.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. prašo jį išteisinti, kadangi jo veiksmai buvo išprovokuoti policijos pareigūnų.

6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų duomenų visumą, daro išvadą, kad šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmus laikyti provokacija ir L. L. išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino visas aplinkybes, reikšmingas L. L. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir savo sprendimą motyvavo. Daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl L. L. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

7.       Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką provokavimas konstatuojamas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-788/2017, 2K-265-511/2019).

8.       Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnis draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užtikrindama eismo saugumą policija prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Policijos darbuotojų sąmoningas leidimas vairuoti, kaip įtariama, neblaiviam asmeniui, o juo labiau skatinimas tai daryti, siekiant patikrinti, ar asmuo nepadarė administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos, ir tokį faktą užfiksuoti, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui ir yra nesuderinamas su saugaus eismo užtikrinimu ir pirmiau paminėtomis įstatymo nuostatomis.

9.       Iš byloje esančio vyriausiojo patrulio T. B. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 19-20) matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje atsidūrė tiesiog patruliuodami. Pamatę ant miško keliuko stovintį bei trukdantį pravažiuoti automobilį bei prie jo iš miško atbėgusį ir stovintį žmogų paprašė automobilį tiesiog patraukti. L. L. iškarto sėdo į transporto priemonę, ją užsikūrė ir pavažiavo į šalikelę. Šias aplinkybes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats L. L. nurodydamas, kad apie 16 val., jis ėjo link automobilio ir pamatė, kad automobilis trukdo pravažiuoti policijos pareigūnams, todėl skubiai priėjo prie savo automobilio bei paprašytas policijos pareigūnų jį patraukti, įsėdo ir pavažiavo į priekį, kad pareigūnai galėtų pravažiuoti (1 t., b. l. 53-54, 69). Apklausiamas apylinkės teisme atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. tvirtino, kad jis vykdė policijos pareigūnų įsakymą ir automobilį patraukė pagal jų nurodymą. Pasimetė ir nepagalvojo, kad čia buvo kažkokia klasta. Nurodė, kad policijos pareigūnai būtų pravažiavę pro jo automobilį, tačiau jis galvojo, kad jie labai skuba, todėl, kad būtų greičiau nepagalvojęs sėdo už vairo ir automobilį patraukė (1 t., b. l. 102-103). Iš kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų ir apžiūrėtų vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų Body kamerų (1 t., b. l. 30-32) matyti, kad policijos pareigūnai su apeliantu, šiam patraukus automobilį ir jame sėdint bendravo per automobilio langą. Duomenų, kad policijos pareigūnai prieš tai būtų išlipę iš tarnybinio automobilio ir bendravę su vairuotoju, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Kaip nurodoma vyriausiojo patrulio T. B. tarnybiniame pranešime jie į įvykio vietą atvyko ne iškviesti kitų asmenų, o tiesiog atlikdami savo darbines funkcijas (patruliuodami). Tuo tarpu pagrindą pabendrauti su automobilio vairuotoju policijos pareigūnams sukėlęs L. L. elgesys (vairuotojo išgąstis, akių kontakto nepalaikymas) buvo pastebėtas tik tuomet, kai policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliui privažiavo prie apelianto automobilio ir su juo susilygino, t. y. L. L. jau patraukus automobilį. Todėl daryti išvadą, kad policijos pareigūnai prieš paprašydami L. L. patraukti automobilį būtų galėję įtarti, jog jis gali būti neblaivus ir liepę patraukti automobilį tik tam, kad galėtų užfiksuoti pažeidimą, pagrindo nėra.

10.        Ir nors apeliantas skunde teigia, kad jis nesirengė vairuoti transporto priemonės ir tai padarė tik vykdydamas policijos pareigūnų paliepimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio ir šiuo metu negali vairuoti turėjo informuoti policijos pareigūnus bei atsisakyti patraukti transporto priemonę, tačiau to nepadarė, o policijos pareigūnams po to paklaustas L. L. ar šis yra blaivus, pastarasis atsakė, kad taip. Nors prieš tai apeliantas buvo vartojęs alkoholinių gėrimų tiek namuose, tiek žvejybos metu. Ko pasėkoje jam buvo nustatytas 1, 68 promilių neblaivumas.

11.       Prokuroras apeliacinės instancijos teisme išreiškė nuomonę, kad teismas jeigu keistų nuosprendį, tai jis prašo priteisti automobilio vertės dalį ir automobilį palikti savininkui, nes jis pritaikytas neįgaliesiems. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nebuvo keliami klausimai dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės automobilio konfiskavimo ar turto vertės išieškojimo. Apeliacinės instancijos teisme baigiamosiose kalbose to neprašė atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. L. nei jo gynėjas. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva spręsti klausimus, kurių neprašo spręsti apeliantai.

12.       Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstyto teisinio reguliavimo nuostatas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai nelaikyti provokacija. Jie neatliko tokių veiksmų, kurių pasėkoje nuteistasis nebūtų turėjęs pasirinkimo galimybės nedaryti nusikalstamos veikos (nevairuoti). Akivaizdu, kad šiuo atveju apelianto teisei priešingus veiksmus lėmė tiesiog nepagalvotas elgesys, tačiau  tai nesudaro pagrindo L. L. apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

                                                           Arūnas Paštuolis

                   Algirdas Remeika