Civilinė byla Nr. 2-1338-241/2017

Proceso Nr. 2-55-3-01876-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.4.3.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1215-864/2017 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „XORS“ bankroto administratoriaus Remigijaus Jazbučio prašymą dėl UAB „XORS“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – E. K., S. G., N. G., A. T., uždaroji akcinė bendrovė „Autodalys greitai“, uždaroji akcinė bendrovė „Zirzilė“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas BUAB „XORS“ administratorius Remigijus Jazbutis kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB „XORS“ bankrotą tyčiniu.
2. Bankroto administratorius nurodė, kad buvęs UAB „XORS“ vadovas E. K. prieš pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimą išvežė įmonės dokumentus iš buhalterinės paslaugas teikusios bendrovės ir juos paslėpė arba sunaikino; prieš bankroto bylos iškėlimą į bendrovę įdarbino darbuotojus, pasididino sau atlyginimą; sudarė sandorius, kuriais buvo siekiama padaryti žalą kreditoriams ir bendrovei; teikė melagingus duomenis ir suklastotus dokumentus Vilniaus apygardos teismui apie bendrovės finansinę būklę ir turtą; po bankroto bylos iškėlimo iš įmonės banko sąskaitų išgrynino ir pasisavino lėšas. Buvęs direktorius E. K. kartu su buvusiu UAB „XORS“ akcininku ir direktoriumi S. G., pasinaudodami jų atstovaujamais juridiniais asmenimis UAB „Autodalys greitai“ ir UAB „Zirzilė“, žinodami apie UAB „XORS“ būklę, skolas kreditoriams, sudarė sandorius, kuriais perkėlė bendrovės turtą į kitas įmones, kuomet bendrovei esant faktiškai nemokiai, sąmoningai pablogino jos turtinę padėtį ir tokiu būdu tyčia privedė prie bankroto.
3. Paskutinius tris metus UAB „XORS“ įsiskolinimai buvo didesni kaip pusė balansinio turto vertės (2014 metais įmonės įsipareigojimai išvis viršijo įmonės turtą), tačiau vadovas nevykdė įstatymuose numatytų pareigų imtis priemonių, kad būtų atkurtas bendrovės nuosavas kapitalas arba inicijuota įmonės likvidavimo procedūra. Laiku atkūrus mokumą arba inicijavus likvidavimo procedūrą, nebūtų atsiradę kreditorių finansiniai reikalavimai.
4. UAB „XORS“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Financial accounting & law group“, kurioje dirba buhalterė N. G.. Buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei buvo mokama po 90 Eur/mėn. Tačiau nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet UAB „XORS" jau nevykdė veiklos, N. G. buvo įdarbinta UAB „XORS“ ir jai nustatytas 2 000 Eur atlyginimas, tuo tarpu įmonės vadovo atlyginimas nuo 350 Eur padidintas iki 1000 Eur. Tokiais veiksmais buvo siekiama, kad įmonėje dirbantys fiziniai asmenys galėtų pasisavinti didesnę įmonės lėšų dalį arba įgytų teisę į didesnes Garantinio fondo išmokas, taip pat į didesnes valstybinio socialinio draudimo išmokas. Be to, net ir po N. G. įdarbinimo įmonėje, finansinės apskaitos dokumentai ir toliau liko buhalterinės įmonės patalpose, ir tik po bankroto bylos iškėlimo E. K. išvežė dokumentus iš buhalterinės firmos.
5. UAB „XORS“ prieš pat bankroto bylos iškėlimą sudarė įmonei nenaudingus sandorius su susijusiomis įmonėmis UAB „Zirzilė“ ir UAB „Autodalys greitai“, kurioms neatlygintinai perleido automobilius – JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paskutinis BUAB „XORS“ vadovas formaliai buvo E. K., tačiau faktiškai bendrovės valdyme dalyvavo ir sprendimus priiminėjo S. G.. Neteisėtai taip pat buvo perleistas automobilis Alfa ROMEO, valstybinis Nr. HF0665 už 2 178 Eur VšĮ „Dukart du keturi“, kurios vadovu taip pat yra E. K.. Po nutarties iškelti UAB „XORS“ bankroto bylą, buvęs vadovas iš įmonės sąskaitų neteisėtai pasisavino 3 270 Eur, kas dar labiau apsunkino įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. UAB „XORS“ vadovas 2016 m. birželio 1 d. už 1 000 Eur +PVM per mėnesį išnuomojo automobilį NISSAN INFINITI FX37, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ukrainos gyventojui, gyvenančiam Lvove, tačiau sutartyje nenurodant tikslios šios asmens gyvenamosios vietos. Pagal nuomos sutartį nebuvo sumokėta nei viena įmoka, tačiau buvęs vadovas nesiėmė jokių priemonių, siekiant atgauti automobilį. Buvęs atsakovo vadovas iki šiol taip pat nėra perdavęs didelės apimties įmonės dokumentų. Dalis 2015-2016 m. UAB „XORS“ vykdytos veiklos (langų apsaugos sistemos) buvo perkelta S. G., kuris šiuo metu vykdo analogišką veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pripažino UAB „XORS“ bankrotą tyčiniu.
7. Teismas nustatė, kad nuo pat įsteigimo UAB „XORS“ įstatinis kapitalas sudarė 2 896 Eur. Pagal  balanso duomenis teismas nustatė, kad 2014 m. įmonės turtą sudarė vien tik trumpalaikis 229 544 Eur vertės turtas, per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 320 328 Eur, nuosavas kapitalas – 90 784 Eur. 2015 m. įmonė iš viso turėjo turto už 467 061 Eur, iš jų 359 131 Eur trumpalaikio, įmonės įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 459 931 Eur, iš jų 450 150 Eur mokėtini per vienerius metus, nuosavas kapitalas – 7 130 Eur. 2016 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, įmonės turto vertė iš viso siekė 50 159 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 145 306 Eur, iš jų 134 806 Eur mokėtini per vienerius metus, nuosavas kapitalas – 95 147 Eur. 2017 m. vasario 23 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas už bendrą 63 909,63 Eur sumą, 2017 m. kovo 23 d. nutartimi patikslinus sąrašą kreditorių reikalavimai padidinti iki 151 374,63 Eur.
8. Teismas konstatavo, kad dar 2014 m. įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, o turėtų trumpalaikių įsipareigojimų mastas lyginant su turimo turto verte rodė nemokumo požymius, atitinkančius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numatytos bankroto procedūros inicijavimo įmonei sąlygas. Nors nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės kreditorių įsipareigojimai sumažėjo, tačiau tai savaime nereiškia, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją neturėjo imtis įstatymuose nustatytų veiksmų, t. y. arba spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo, arba bankroto bylos iniciavimo. Todėl tokios nustatytos aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį.
9. Pagal bylos duomenis, teismas nustatė, kad iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio N. G., kaip UAB „Financial accounting & law group“ darbuotojai, už UAB „XORS“ buhalterinės apskaitos vedimą buvo mokama 90 Eur/mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesį N. G. buvo įdarbinta UAB „XORS“, nustatant jai 2 000 Eur/mėn. atlyginimą. UAB „XORS“ vadovas E. K. į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą įmonei kreipėsi 2016 m. rugsėjo mėnesį
10. Teismas konstatavo, kad nors N. G. teigia, kad įdarbinimo poreikis kilo, siekiant gauti papildomą finansavimą, todėl buvo būtina atlikti pilną dokumentų patikrinimą nuo 2014 m. pradžios, tačiau vienintelis potencialus finansuotojas, su kuriuo įmonė vedė derybas dėl paskolos gavimo buvo UAB „Capitalia finance“, kuri 2016 m. rugpjūčio 29 d. suteikė atsakovei 4 000 Eur paskolą. Pagal UAB „Legal balance“, kuri perėmė iš UAB „Capitalia finance“ reikalavimo teisę į UAB „XORS“, pateiktus duomenis, UAB „XORS“, siekdama gauti paskolą, deklaravo gerą finansinę būklę bei pateikė 2016 m. birželio 1 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose nurodė, kad įmonės turto vertė sudaro 377 595 Eur, iš jų ilgalaikio – 101 001 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 8 181 Eur, po vienerių metų – 322 401 Eur, pardavimo pajamos – 521 444 Eur, įmonės pelnas – 117 316 Eur. Tačiau teismui pateiktame 2016 m. rugpjūčio 1 d. balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonės turtas sudaro 50 159 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 134 806 Eur, po vienerių metų – 10 500 Eur, pardavimo pajamos – 218 059 Eur, pelnas – -102 277 Eur. Net nevertinant akivaizdžių prieštaravimų tarp UAB „XORS“ deklaruojamos finansinės padėties iki paskolos gavimo ir po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra akivaizdu, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių įdarbinant naują darbuotoją buhalterinei apskaitai vesti už žymiai didesnį atlygį. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugpjūčio mėnesį su N. G. sudaryta darbo sutartis vertintina kaip akivaizdžiai UAB „XORS“ nenaudingas sandoris.
11. Teismas taip pat sprendė, kad UAB „XORS“ vadovo E. K. atlyginimo padidinimas nebuvo naudingas įmonei. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, E. K. atlyginimas iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio siekė minimalų mėnesinį atlygį (350-380 Eur), tuo tarpu 2016 m. spalio mėnesio, t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą įmonei, atlyginimas buvo padidintas iki 1000 Eur.
12. Teismas vertinimu, nors tiek N. G., tiek E. K. teigia, kad įmonė jiems skolinga darbo užmokesčio, nustatytos aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį. Darbuotojo, kurio veiksmus faktiškai iki tol atlikinėjo kitas juridinis asmuo už žymiai mažesnę kainą, priėmimas ir atlyginimo jam bei įmonės vadovui didinimas daugiau nei dvigubai ne tik neatitiko įmonės finansinių galimybių, bet ir sudarė galimybę šiems asmenims turėti svaresnį vaidmenį, balsuojant bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose, taip pat gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės turto ar Garantinio fondo pirmiau prieš kitus kreditorius.
13. Teismas sprendė, kad UAB „XORS“ automobilių  JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB „Zirzilė“ ir UAB „Autodalys gretai“ sandoriai atitinka ne ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, bet 2 punkto tyčinio bankroto požymius, t. y. šie sandoriai įmonei buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Sandoriai buvo sudaryti prieš pat UAB „XORS“ vadovo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą įmonei, be to, UAB „Zirzilė“ ir UAB „Autodalys greitai“, taikos sutartimi sutikdamos sumokėti bankrutuojančiai įmonei 4 000 Eur kompensaciją, faktiškai pripažino, kad automobiliai buvo įsigyti už mažesnę nei rinkos kainą, o buvęs UAB „XORS“ vadovas iki šiol nėra perdavęs įmonės administratoriui dalies įmonės 2015-2016 m. pirkimo-pardavimo sutarčių.
14. E. K. neginčija bei UAB „XORS“ sąskaitos DNB banke išrašas patvirtina, kad nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. E. K. išgrynino (pervedė) iš viso    3 270 Eur sumą. Nors minėtos lėšos iš buvusio vadovo  įmonės bankroto procese galės būti atgautos (taikiai ar pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo), teismo vertinimu, buvusio įmonės vadovo veiksmais (įmonės lėšų pasisavinimas) neabejotinai buvo apribotos bankrutuojančios įmonės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Todėl nustatytos aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį, t. y. kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.
15. Teismo vertinimu, tyčinio bankroto požymius patvirtina ir 2016 m. birželio 1 d. su Ukrainos piliečiu I. K. (I. K.) sudaryta automobilio Nissan Infiniti FX37, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1 000 Eur + PVM nuomos mokestį, o nuomininkui tinkamai sutarties nevykdant, ji galėtų būti nutraukta raštu informuojant nuomininką . Byloje nėra ginčo, kad nuomininkas nuomos mokesčio nemokėjo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad buvęs įmonės vadovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl sutarties nutraukimo ir turto atgavimo. Teismas sprendė, kad įmonei ir toliau vykdant veiklą, nuomos sutarties nutraukimas ir turto atgavimas būtų apsunkintas, kadangi nuomos sutartyje net nebuvo nurodytas nuomininko tikslios gyvenamosios vietos adresas. Todėl šio sandorio sudarymo aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.
16. Teismas taip pat nustatė, kad buvęs UAB „XORS“ vadovas analogiškais 2016 m. spalio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktais perėmė iš UAB „Financial accounting & law“, atstovaujamos direktorės N. G., UAB „XORS“ dokumentus: pirkimus/pardavimus 2015/2016 m. (1 byla 382 lapai); kasos dokumentus (1 byla, 121 lapai); atlyginimus 2015/2016 m. (1 byla, 48 lapai); elektroninę laikmena su failais (1 vnt.). 2016 m. lapkričio 28 d. buvęs UAB „XORS“ vadovas E. K. elektroniniu paštu informavo bankroto administratorių, kad dėl nesutarimų šeimoje elektroninė laikmena pasimetė, prašė nustatyti terminą iki 2017 m. sausio 17 d. bandymui surinkti dokumentus iš partnerių ir klientų pagal dokumentinę atmintį.
17. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad E. K. perdavė visus įmonės dokumentus, kuriuos jam perdavė N. G.. Todėl E. K. nurodomas aplinkybes vertino kaip netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą – įstatymų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Tokiu būdu sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitą finansinę veiklą ir negalima įvertinti įmonės veiklos teisėtumo (pvz., negalima tiksliai nustatyti kokiu pagrindu mokėjimus įmonei atliko UAB „Zirzilė“ ir/ar UAB „Autodalys greitai“ ir pan.).
18. Be to, administratorius, neturėdamas įmonės finansinių dokumentų, negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o tai sudaro kliūtis identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Nors buvęs UAB „XORS“ vadovas teigia, kad įmonės bankrotą lėmė ginčas su UAB „Metalistas LT“, dėl ko įmonės turtui pritaikytas areštas, tačiau minėtame ginče areštas UAB „XORS“ turtui buvo pritaikytas 23 039,47 Eur mastu, leidžiant įmonei areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su kreditoriumi, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams, taip pat leidžiant disponuoti 1 500 Eur suma kas mėnesį būtinoms įmonės veiklos išlaidoms padengti. 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas iki 16 980,47 Eur. Tuo tarpu UAB „XORS“ 2016 m. birželio 1 d. balanse, kuris buvo pateiktas UAB „Capitalia finance“ siekiant gauti paskolą, buvo nurodyta įmonės turto vertė sudaro 377 595 Eur, iš jų ilgalaikio turto – 101 001 Eur, pinigų ir jų ekvivalento – 58 661 Eur. Teismo vertinimu, jei tuo metu įmonės padėtis atitiko deklaruojamą, tai įmonei ginčas su UAB „Metalistas LT“ didelės įtakos neturėjo. Dėl nustatytų aplinkybių teismas vertino, kad UAB „XORS“ buvusio vadovo nurodoma pagrindinė įmonės bankroto priežastis yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka faktinės padėties. Kita vertus, kardinaliai pasikeitusi įmonės turtinė padėtis 2016 m. rugsėjo mėnesį, t. y. įmonės vadovui pasikreipus į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą, rodo, kad įmonės finansiniais dokumentais buvo manipuliuojama. Todėl sprendžiant ginčą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, aplinkybės, kad įmonės dokumentai net ir po bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti bankroto administratoriui, nustatymas, leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „XORS“ bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Suinteresuotas asmuo E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl UAB „XORS“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas dėl laiku neinicijuoto bankroto proceso, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens paaiškinimus, kad jis kaip įmonės vadovas apie blogą įmonės finansinę būklę nežinojo, ir nebuvo jokių ženklų kurie leistų teigti ar įtarti, kad įmonė negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Teismo minimi finansiniai dokumentai buvo ruošiami ne jo, o finansininko – buhalterio. Įmonės bankrotą lėmė teisminis ginčas dėl UAB „Metalistas LT“ atsiskaitymo už prekės, dėl ko buvo pritaikytas įmonės turto areštas.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo sudaryti nuostolingi ir bendrovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Buhalterinę apskaitą visada tvarkė UAB „Apskaitos studija” buhalterė N. G.. Dėl jos įdarbinimo ir atlyginimo kėlimo tiek jai, tiek suinteresuotam asmeniui yra atsakingi įmonės akcininkai ar jų atstovai. Suinteresuotas asmuo kaip vadovas tokių įsakymų neteikė ir tokių atlyginimų neskyrė, nes tuo metu buvo ginčas su kreditoriumi ir tokio atlygio įmonė nebūtų galėjusi mokėti.
3. Teismas klaidingai vertino automobilių JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorius kaip įmonei nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus.  Teismas neįvertino, kad įmonės bankroto byla iškelta tik po pusmečio nuo šių sandorių atlikimo, kurių apmokėjimai buvo skirti įmonės tolimesniems įsipareigojimams vykdyti. Be to, šiuo atveju pirkėjams kaip nuolatiniams klientams buvo pritaikyta nuolaida, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobiliai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą.
4. Teismas kaip tyčinio bankroto požymį vertino ir 2016 m. birželio 1 d. su Ukrainos piliečiu I. K. (I. K.) sudarytą automobilio Nissan Infiniti FX37, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1000 Eur + PVM nuomos mokestį, o nuomininkui tinkamai sutarties nevykdant, ji galėtų būti nutraukta raštu informuojant nuomininką. Šiuo sandoriu automobilis yra išnuomotas ir finansinė atsiskaitymų priežiūra tenka buhalteriją prižiūrintiems asmenimis. Informacijos, kad nėra mokamos įmokos už nuomą, suinteresuotas asmuo neturėjo ir ji nebuvo jam suteikta. Bankroto administratoriaus prašė patikslinti, kur yra automobilis, kad būtų galima jį pristatyti, tačiau administratorius nesiėmė jokių veiksmų atgauti automobilį.
5. Teismas nurodė, kad po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „XORS“ įsiteisėjimo, buvęs vadovas E. K. neteisėtai pasisavino 3 270 Eur sumą. Teismas neįvertino, kad bankroto administratorius nebuvo paaiškinęs, ko įmonės vadovas negali daryti po bankroto bylos iškėlimo. Įgaliojimai atstovauti įmonę Registrų centre ir bankuose nutrūko 2017 m. sausio mėnesį, kai baigė galioti atstovavimo įgaliojimai. Minimos piniginės lėšos skirtos ir apelianto kaip vadovo daugiau nei pusmetį nemokėtam atlyginimui išsimokėti ir siekti užsakyti produkciją pardavimų skatinimui, atlyginti sumokėtus mokesčius klientams, kuriems nepavyko pristatyti užsakytų prekių.
6. Visi buvusio vadovo turimi įmonės dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui. Dokumentus ir buhalteriją tvarkė įmonė, kuri pateikė pasirašymui 2 skirtingai datuojamus egzempliorius dokumentų perdavimo aktų, kurias faktiškai dokumentai nebuvo perduoti, apeliantas tiek buhalterės, tiek administratoriaus įgaliotų asmenų tik buvo informuotas, kad kažkokie dokumentai jam buvo perduoti. Nors pagal VSDFV duomenis nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kai UAB „XORS“ finansininke buvo įdarbinta N. G., visi UAB „XORS“ dokumentai jau tuo metu turėjo būti perduoti įmonės žinion – tačiau faktiškai visi dokumentai liko buhalteriją tvarkiusios įmonės patalpose, kur N. G. dirbo buhaltere. Suinteresuotas asmuo buvo informavęs administratorių, kad stengiasi surinkti dokumentus iš archyvų. Kiek dokumentų pavyko rasti, tiek perduota administratoriui.
20. Pareiškėjas BUAB „XORS“ bankroto administratorius Remigijus Jazbutis atsiliepimu prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Suinteresuotam asmeniui E. K. kaip buvusiam BUAB „XORS“ direktoriui, iki bankroto bylos įmonei iškėlimo taikytini atsakingo, rūpestingo ir atsargaus elgesio standartai. Būdamas atsakingas už bendrovės turto naudojimą, apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą, jis privalėjo veikti sąžiningai ir bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriais privalėjo veikti išskirtinai jos kreditorių naudai, vykdydamas teismo įpareigojimus, po bankroto bylos iškėlimo teismo nustatytais terminais privalėjo perduoti visą turtą bankroto administratoriui. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo, būdamas atsakingu asmeniu, pasinaudodamas savo statusu ir vadovaujamos įmonės vardu, aiškiai suvokdamas, kad veikia nusikalstamai ir priešingai teisės aktų reikalavimams, pasisavino bendrovės lėšas ir turtą, taip padarydamas žalos įmonei ir jos kreditoriams.
2. Skundžiamoje nutartyje yra išsamiai aptarti E. K. veiksmai iki ir po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tiek iš administratoriaus pateiktų duomenų, tiek iš BUAB „XORS“ kreditorių pateiktų paaiškinimų matyti, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo sukčiavo, teikdamas informaciją kreditoriams, klastojo dokumentus bei teikė melagingą informaciją apie UAB „XORS“ finansinę būklę. Pažymėtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „XORS“ turėjo turto daugiau kaip už 50 154 Eur, tačiau po bankroto bylos iškėlimo E. K. neperdavė bankroto administratoriui jokio turto. Taip pat iki šiol bankroto administratoriui nėra perduoti jokie BUAB „XORS“ buhalteriniai dokumentai, įmonei nėra grąžintos ir tos lėšos, kurias E. K. pasisavino jau po bankroto bylos iškėlimo.
3. Atskirajame skunde pateikti aiškinimai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, taip pat nepaneigia įstatymų nustatytų fiduciarinių pareigų apelianto atžvilgiu bei ĮBĮ įtvirtintų tyčinio bankroto prezumpcijų. Todėl akivaizdu, kad E. K. kartu su susijusiais asmenimis yra atsakingas už UAB „XORS“ privedimą prie bankroto, o nutartis pripažinti UAB „XORS“ bankrotą tyčiniu yra pagrįsta ir teisinga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl įrodymų priėmimo

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Suinteresuotas asmuo E. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė dokumentus – UAB „XORS“ banko sąskaitos išrašą, suinteresuoto asmens prašymų, adresuotų antstolio D. K. kontorai, UAB „Metalistas LT“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai kopijas, suinteresuoto asmens parengtą UAB „XORS“ automobilių ataskaitą, automobilio Nissan Infiniti FX37, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį bei UAB „XORS“ 2016 m. spalio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktų kopijas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi pagrindiniai pateikiami dokumentai jau yra byloje, taip pat į tai, jog nei atskirajame skunde, nei prie jo nėra pateikta jokio prašymo priimti šiuos įrodymus, atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „XORS“ tyčinį bankrotą

24. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
26. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; kt.).
27. Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi pripažino BUAB „XORS“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas).
29. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas dėl laiku neinicijuoto bankroto proceso, neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, kad jis kaip įmonės vadovas apie blogą įmonės finansinę būklę nežinojo, ir nebuvo jokių ženklų, kurie leistų teigti ar įtarti, kad įmonė negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, o teismo minimi finansiniai dokumentai buvo ruošiami ne jo, o išimtinai finansininko – buhalterio.
30. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie įmonės blogą finansinę padėtį ir laiku neinicijuotą įmonės bankroto procesą, rėmėsi UAB „XORS“ balanso duomenimis, pagal kuriuos 2014 m. įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis 229 544 Eur vertės turtas, per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 320 328 Eur, nuosavas kapitalas – 90 784 Eur. 2015 m. įmonė iš viso turėjo turto už 467 061 Eur, iš jų 359 131 Eur trumpalaikio, įmonės įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 459 931 Eur, iš jų 450 150 Eur mokėtini per vienerius metus, nuosavas kapitalas – 7 130 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įmonės administracijos vadovas kaip specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui ir kuris atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, negalėjo nežinoti apie blogą įmonės finansinę padėtį, besitęsiančią nuo 2014 m. Apeliantui kaip įmonės vadovui turėjo būti geriausiai žinomi įmonės veiklos rezultatai, valdomas turtas ir esami turtiniai įsipareigojimai.
31. Taip pat apeliantas ginčija nutartį, teigdamas, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas buvo sudaręs nuostolingus ir bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius. Pasak apelianto, dėl N. G. įdarbinimo ir atlyginimo kėlimo tiek jai, tiek apeliantui yra atsakingi įmonės akcininkai ar jų atstovai. Apeliantas kaip įmonės vadovas tokių įsakymų neteikė ir tokių atlyginimų neskyrė, nes tuo metu buvo ginčas su kreditoriumi ir tokio atlygio įmonė nebūtų galėjusi mokėti.
32. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog N. G. įdarbinimas bei jos ir apelianto neproporcingai didelių atlyginimų nustatymas prieš pat UAB „XORS“ bankroto bylos iškėlimą buvo įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą svarbi įmonės valdymo aplinkybių visuma (įmonės vadovų, akcininkų veiksmų (ne)tinkamumas), tačiau nei ĮBĮ normos, nei jas aiškinanti teismų praktika nereikalauja nustatyti, kuris iš įmonės valdymo organų atliko veiksmus, atitinkančius ĮBĮ įtvirtintus tyčinio bankroto požymius ir (ar) prezumpcijas, t. y. nustatyti konkrečius kaltus asmenis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tyčinio įmonės bankroto ginantis aplinkybėmis, kad ne jis įdarbino N. G. bei nustatė tiek jai, tiek sau neproporcingai didelius atlyginimus, vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės.
33. Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi taip pat grindžia automobilių JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorių netinkamu įvertinimu.  Apeliantas nurodo, kad šie sandoriai buvo sudaryti likus pusei metų iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, pirkėjams kaip nuolatiniams klientams buvo pritaikyta nuolaida, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobiliai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą.
34. Kaip matyti iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, automobiliai JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduoti atitinkamai 2016 m. liepos 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškimas dėl UAB „XORS“ bankroto

bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. viena transporto priemonė buvo parduota likus 2 mėnesiams iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o kita – mažiau nei mėnesiui. Atsižvelgiant į tai, kad automobiliai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą prieš pat bankroto bylos įmonei iniciavimą, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl pirkėjams kaip nuolatiniams klientams pritaikytos nuolaidos atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais.

35. Apeliantas nesutinka su įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui vertinimu. Skundo argumentus šiuo aspektu paneigia faktiniai bylos duomenys ir teisinis reglamentavimas.
36. Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
37. 2016 m. spalio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktai liudija, kad apeliantas perėmė iš UAB „Financial accounting & law“, atstovaujamos N. G., UAB „XORS“ dokumentus: pirkimus/pardavimus 2015/2016 m. (1 byla 382 lapai); kasos dokumentus (1 byla, 121 lapai); atlyginimus 2015/2016 m. (1 byla, 48 lapai); elektroninę laikmena su failais (1 vnt.). Šie aktai nors ir yra identiški, tačiau abiejuose apeliantas savo parašu patvirtino dokumentų priėmimo faktą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, yra nepagrįstas ir nelaikytinas svarbia priežastimi minėtų dokumentų neperduoti įmonės bankroto administratoriui.
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. išgrynintą (pervestą) BUAB „XORS“ 3 270 Eur sumą kaip atitinkančią ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį. Piniginių lėšų iš įmonės sąskaitos paėmimas po bankroto bylos iškėlimo negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis sąmoningai privedant įmonę prie bankroto. Aptariami apelianto veiksmai gali būti vertinami jo civilinės atsakomybės aspektu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog BUAB „XORS“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai prieš pat bankroto bylos iškėlimą sudarinėjo įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nekonstatavus materialiosios teisės ir proceso teisės normų taikymo pažeidimo, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė