Civilinė byla Nr. e2-5788-1071/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03198-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.9.1; 1.2.15.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,
sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Desidus” atstovėms J. L. ir advokatei
Svietlanai Baracevičienei,
atsakovei A. L., jos atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Desidus” patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl darbo sąlygų pakeitimo ir pripažinimo teisėtu.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Desidus“ prašo: 1) pripažinti, kad ieškovės UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymas „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“ yra teisėtas; 2) netenkinti atsakovės reikalavimų dėl darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo bei neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2023-03-28 pateikė ieškovei prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovės vadovas 2023 m. kovo 31 d. priėmė įsakymą pakeisti atsakovės darbo sutarties sąlygas, suteikiant jai galimybę dirbti nepilną darbo dieną įmonėje, kitą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu išsaugant nustatytą darbo užmokestį. Darbo laikas darbovietėje nustatomas nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Darbo sąlygų pakeitimas galios nuo 2023 m. balandžio 3 dienos iki nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo. Atsakovė su tokiu direktoriaus įsakymu „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimu“ nesutiko ir kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu įpareigoti darbdavį leisti jai atlikti darbo funkcijas nuotoliniu būdu. 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu DGK A. L. prašymą tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovę UAB „Desidus“ tenkinti ieškovės A. L. prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu kol neišnyks Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės; 2) išieškojo iš atsakovės UAB „Desidus“ ieškovei A. L. 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio. Sprendimą šioje dalyje nurodė vykdyti skubiai; 3) išieškojo iš atsakovės UAB „Desidus“ ieškovei A. L. 2000,00 Eur (neatskaičius mokesčių) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškovės A. L. reikalavimus atsakovei UAB „Desidus“ atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė nesutinka su DGK sprendimu, ir paaiškina, kad atsakovė A. L. 2022-04-01 buvo priimta į darbą projektų valdymo vadove, nenustačius tarp būtinųjų darbo sutarties sąlygų tokios darbo organizavimo formos kaip nuotolinis darbas. 2022-04-04 atsakovė buvo supažindinta su UAB ,,Desidus“ darbo tvarkos taisyklėmis. Ieškovės teigimu, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 52 straipsnio 2 dalis, numato darbdaviui teisę vertinti savo įmonės gamybinio būtinumo ir darbo organizavimo ypatumus sprendžiant klausimą dėl darbuotojo prašymo suteikti jam galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Nurodo, kad atsakovė apie savo nėštumą informavo įmonę 2022-10-10, todėl jos prašymas buvo patenkintas iš dalies UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023-03-31 įsakymu „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“, pasiūlius jai pirmą dienos pusę dirbti įmonėje, o kitą darbo dienos pusę dirbti iš namų. Taip pat nurodo, nors kreipdamasi į DGK atsakovė teigė, kad dirbo tik pirkimų vadybininke, tačiau tai neatitinka tikrovei, nes kaip atsakingam bendrovės valdymo pareigūnui - projektų valdymo vadovei - jai 2022 m. gegužės mėnesį buvo pavesta, kartu su UAB ,,Tuvlita“ atstovais, parengti bendrovės valdymo struktūrą bei darbuotojų pareigybinius nuostatus, tame tarpe savo vyrui projektų vadovui E. L., bei jai projektų valdymo vadovei. Pasak ieškovės, tarp atsakovės ir specialistės A. K. vyko asmeniški susitikimai ir susirašinėjimas, pareigybiniai nuostatai buvo paruošti, bet nebuvo pasirašyti nei jos, nei jos vyro projekto vadovo E. L.. Taip pat nurodė, kad atsakovė didesnį darbo laiką skyrė laivų bei modulinių namelių sąmatoms sudaryti, naudojant buhalterijos pirminius dokumentus, kuriuos buhalterija neleidžia išnešti iš patalpų kaip griežtos atskaitomybės dokumentus. Taip pat atsakovė rinkdavo tiekėjų sertifikatus, kad pagaminti bendrovėje laivai turėtų visus būtinus sertifikatus. Pagal pastovų jos darbą atsakovė taip pat turėjo užsakinėti prekes ir medžiagas visai įmonei bei turėjo priimti prekes pagal užsakymus, nusileidus prie transporto priemonės, patikrinti jų atitikimą užsakymui, pasirašyti ant prekių priėmimo važtaraščio, sutikrinti jų atitikimą PVM sąskaitai - faktūrai, pasirašyti ir perduoti į buhalteriją apmokėjimui. Prekės, skirtos bendrovei, yra teikiamos į bendrovės teritoriją, todėl keisti prekių pristatymo vietą į atsakovės gyvenamąją vietą (namus), dėl to kad ji dirbs nuotoliniu būdu, bendrovei būtų per brangu, nes iš jos namų dar reikėtų tas prekes gabenti jau savo transportu į bendrovės teritoriją, mokėti papildomai darbuotojams už prekių perkrovimą iš mašinos į mašiną ir didinti transporto išlaidas. Pagal jos užsakymus prekės atvykdavo per dieną apie keturis kartus. Kadangi jau 2022 metų rudenį prasidėjo problemos dėl atsakovės neatvykimo į darbą dėl sveikatos būklės ir buvo bandoma prekių priėmimą perskirstyti tarp kitų bendrovės darbuotojų, tačiau buvo sulaukta kitų darbuotojų nepasitenkinimo ir priekaištų, kad jie nespėja padaryti savo tiesioginių darbų ir jiems reikia dar nemokamai dirbti už A. L., kuriai sumažėjo darbo krūvis, bet užmokestis liko tas pats, bei prisiimti atsakomybę už priimtų pagal prekių pristatymo dokumentus prekių kokybę bei kiekį. Ieškovės teigimu, dėl didelio darbo krūvio kiti darbuotojai atsisakinėjo pasirašyti prekių priėmimo dokumentuose, nes neturėjo užsakymų ir negalėjo patikrinti atitikties, nenorėjo nešti atsakomybę už kitą darbuotoją. Be to, pakankamai dažnai darbuotojai atnešdavo atsakovei pavyzdį, kurį reikėjo identifikuoti bei surasti tiekėją, todėl atsakovė pastoviai turėjo asmeniškai bendradarbiauti su darbininkais. Tokį darbą atsakovė vykdyti nuotoliniu būdu taip pat negali, nes su detalėmis ir prekėmis niekas pas ieškovę į namus nevažiuos, nes dažnai tos detalės yra didelių gabaritų bei sunkaus svorio. Taip pat, jeigu prekė neatitiko užsakymui, arba nebuvo pateikta, tai atsakovė privalėjo reikšti pretenzijas tiekėjui ir vesti derybas dėl detalių ir medžiagų pateikimo, todėl dėl šių tiesioginių funkcijų įgyvendinimo, jos dalyvavimas įmonėje buvo būtinas. Be to, pristatomos prekės buvo sandėliuojamos įmonės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė prieš užsakymą privalėjo tikrinti sandėlį dėl užimtumo, kad nesikartotų prekių užsakymų, kurios yra dar sandėlyje, todėl šią kontrolę ji galėjo daryti tik asmeniškai dalyvaujant. Atsakovė taip pat turėjo stebėti sutarčių su tiekėjais vykdymą ir užkirsti kelią įmonės įsiskolinimams atsirasti, tikrinti ar yra atsiskaityta už suteiktas prekės, kad nedidinti sąnaudas, turėjo sudaryti pirkimų planą, pagal kurį bus užtikrintas nuolatinis reikalingų žaliavų, gaminių ar prekių prieinamumas, bei ieškoti naujų tiekėjų pasiūlymų geresnėmis sąlygos nei įmonė turi. Atsižvelgiant į atsakovės darbo organizavimą, kai dalį savo pareigų atsakovė galėjo tinkamai vykdyti tik atvykus į darbo vietą bendrovėje, todėl ieškovė sutiko dalinai patenkinti atsakovės prašymą dėl nuotolinio darbo. Ieškovės nuomone, bandymas suabsoliutinti darbuotojo teisę reikalauti nuotolinio darbo ir tenkinti jį bet kokia kaina, t. y. pritaikyti visos bendrovės darbo organizavimą prie vieno darbuotojo noro, neatitinka sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo kriterijams, nes darbdavys, organizuojant savo gamybinę veiklą, privalo derinti virš 50 darbuotojų interesus, bei vykdyti pelningą veiklą, kad turėti lėšas mokėti darbo užmokestį ir vykdyti savo socialines prievoles. Ieškovė mano, kad UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023-03-31 įsakymas „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“ yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys veikė įstatymo ribose ir pagal savo kompetenciją, ieškovė mano, kad atsakovė neįrodė jai padarytos neturtinės žalos ir todėl atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Pažymi, kad atsakovė kreipdamasi į Darbo ginčo komisiją neprašė priteisti neturtinę žalą, o vėliau pareiškusi tokį reikalavimą nebandė jį pagrįsti, o darbo ginčų komisija, nenustačius, jog darbdavio atstovai būtų tiesiogiai agresyviai ar žeminančiai su A. L. bendravę, visgi nutarė priteisti jai iš UAB „Desidus“ 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tokiu būdu sukurdama pagrindą atsakovei neteisėtai praturtėti darbdavio sąskaita. Nors Darbo ginčo komisija nusprendė išieškoti iš UAB „Desidus“ A. L. 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, ieškovė su šio sprendimu taip pat nesutinka, nes 2022-07-13 atsakovė pateikė į bendrovės buhalteriją 2022-07-01 darbo sutarties pakeitimą, kuriuo buvo nustatyta, kad nuo 2022-07-01 jos mėnesinis atlyginimas į rankas yra 2000 eurų netaikant NPD. Vyr. buhalterė G. P. laišku informavo A. L., kad sutartyje tada turi būti nurodytas darbo užmokestis 3306,00 eurų dydžio. Kadangi į bendrovės buhalteriją nebuvo pateikta kita sutartis, bendrovės buhalterija skaičiavo atsakovei uždarbį 3306,00 eurų sumoje bei skaičiavo mokesčius nuo 3306,00 Eur, todėl nebuvo pažeistos atsakovės teisės, nes viskas buvo suskaičiuota pagal jos norą.
3. Atsakovė A. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškinį, ir įpareigoti ieškovę tenkinti atsakovės prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu kol neišnyks Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje ginčijamu įsakymu vienašališkai buvo pakeistos atsakovės darbo sutarties sąlygos, suteikiant jai galimybę dirbti nepilną darbo dieną pas ieškovę, kitą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu išsaugant nustatytą darbo užmokestį. Darbo laikas darbovietėje nustatomas nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Darbo sąlygų pakeitimo galiojimo terminas nuo 2023 m. balandžio 9 dienos iki nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo. Su atsiliepimu į ieškinį pateikti duomenys, kad atsakovė 2023 m. gegužės 19 d. susilaukė sūnaus K. L.. Taigi nurodo, kad įsakyme nurodytas terminas jau yra pasibaigęs, o atsakovė po nėštumo ir gimdymo atostogų yra grįžusi į darbą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nurodo, kad prašomas pripažinti teisėtu įsakymas net ir teigiamo ieškovei teismo sprendimo atveju nesukels nei vienai iš ginčo šalių jokių materialinių teisinių padarinių, t. y. nesukels nei vienai iš šalių jokių teisių ir pareigų, todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Vertinant tai, ar dėl atsakovės nuotolinio darbo būdo ieškovė patyrė ir / ar galėtų ateityje patirti per didelius nuostolius, nurodo tai, kad 2023 m. balandžio 4 d. atsakovei grįžus į darbą pastaroji darbo priemonių nerado. Atsakovei parašius elektroninį laišką, jai buvo suteiktas telefonas, tačiau su kitu numeriu. Taip pat atsakovei buvo liepta vykdyti funkcijas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios sudarant darbo sutartį, pvz., atlikti pilną laivo detalizaciją. Taigi, nors atsakovės pareigybė nebuvo pakeista, tačiau jai buvo paskirtos visai kitos funkcijos, o atsakovės iki tol vykdytos darbo funkcijos buvo perduotos kitiems ieškovės darbuotojams. Pažymi, kad atsakovė niekada nebuvo dariusi laivo detalizacijos, be to, pastaroji neturi reikalingų laivo detalizacijai atlikti žinių. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2023 m. liepos 31 d. ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą dėl darbo sutarties pakeitimo. Pasiūlyme nurodyta, kad „siekiant sumažinti valdymo išlaidas, racionaliau naudoti materialiuosius išteklius, finansus, informacinius ir kitus įmonės turimus išteklius, didinti įmonės veiklos skaidrumą ir efektyvumą, įmonėje nuo 2023-07-01 pakeista valdymo struktūra. Mažinamas vadovaujančių darbuotojų skaičius (dėl neefektyvaus darbo), valdymo vadovo funkcija naikinama kaip perteklinė.“ Aukščiau nurodytu pasiūlymu atsakovei buvo pasiūlytos pirkimų apimties vertinimo vadybininkės funkcijos, sumažinant jai mokėtiną atlyginimą. Taigi, apibendrinant aukščiau nurodytą, atsakovei akivaizdu, kad ieškovei atsakovės darbo funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu negali sukelti pernelyg didelių sąnaudų, nes sekant paties ieškovės pozicija – ieškovės darbo funkcijos yra perteklinės, t. y. nereikalingos. Tai, kad dėl atsakovės nuotolinio darbo pobūdžio ieškovė nepatyrė dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų per dideles sąnaudas, taip pat kad nėra jokios rizikos ieškovei patirti per dideles sąnaudas ateityje patvirtina žemiau nurodomi argumentai bei faktinės aplinkybės. Ieškovė, įrodinėdama neleidimo dirbti atsakovei nuotoliniu būdu teisėtumą, nurodo, kad, neva, dėl atsakovės atliekamų darbo funkcijų, ieškovė dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų patirs per dideles sąnaudas, nes, neva: a) atsakovė didesnį darbo laiką skyrė laivų bei modulinių namelių sąmatoms sudaryti, naudojant buhalterijos pirminius dokumentus; b) atsakovė turėjo užsakinėti prekes ir medžiagas visai įmonei; c) atsakovė turėjo priimti prekes pagal užsakymus, nusileidus prie transporto priemonės, patikrinti jų atitikimą užsakymui, pasirašyti ant prekių priėmimo važtaraščio, sutikrinti jų atitikimą PVM sąskaitai-faktūrai, pasirašyti ir perduoti į buhalteriją apmokėjimui; d) darbuotojai atnešdavo atsakovei pavyzdį, kurį reikėjo identifikuoti bei surasti tiekėją; e) pristatomos prekės buvo sandėliuojamos ieškovės teritorijoje, atsakovė prieš užsakymą privalėjo tikrinti sandėlį dėl užimtumo, kad nesikartotų prekių užsakymų, kurios yra sandėlyje. Priešingai nei nurodoma ieškinyje bei pareiškime, nors atsakovė buvo įdarbinta projektų valdymo vadovės pareigose, tačiau de facto pastarosios funkcijos buvo tam tikrų (ne visų) medžiagų užsakymas, kitaip sakant atsakovė vykdė pirkimų vadybininkės funkcijas. DGK pridėtas atsakovės ir K. K. susirašinėjimas patvirtina tai, kad darbo pareigybių pavadiniams buvo parinktas atsižvelgiant ne į realias darbo funkcijas. Pažymi, kad pirkimų vadybininke atsakovė dirbo daug metų kitoje įmonėje, todėl būtent dėl atsakovės darbo patirties ir reputacijos buvo pakviesta K. K. dirbti pas ieškovę, vykdant pirkimų vadybininkės funkcijas. Jokių dokumentų, kurių parengimui būtų reikalingi griežtos atskaitomybės ieškovės buhalteriniai dokumentai, atsakovė nerengė. Ieškovė pateikė dvi, neva, atsakovės rengtas sąmatas. Atkreipia dėmesį, kad tarp šalių darbo sutartis buvo sudaryta 2022 m. balandžio 1 d., tad, dvi, neva, atsakovės rengtos sąmatos nepatvirtina to, kad atsakovė rengė sąmatas. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovės teigimu, sąmatas įmonėje rengė K. K., o atsakovė K. K. prašymu, pastarajai nespėjant su darbais, kelis kartus suvedė tik tam tikrus duomenis. Nurodymus, kokias medžiagas ir kokius medžiagų kiekius reikia užsakyti, atsakovė gaudavo iš E. L. arba V. T. – atsakovė neturi išsilavinimo, kad galėtų pati savarankiškai nuspręsti, kokių prekių reikia ir juo labiau identifikuoti prekės rūšį ar pavadinimą. Ieškovė klaidinančiai nurodo, neva, atsakovė turėjo priimti asmeniškai prekes pagal užsakymus. Priešingai nei nurodoma pareiškime, atsakovė nerengė pareiginių nuostatų. Pareiginius nuostatus rengė UAB „Tulvita“. Iš byloje esančio UAB „Tulvitos“ elektroninio laiško matyti, kad atsakovei buvo persiųsti tik vieninteliai pareiginiai nuostatai – suvirintojo pareiginiai nuostatai. Kad atsakovei būtų siųsti kiti pareiginiai nuostatai, ir/ar atsakovė būtų tiesiogiai ir betarpiškai dalyvavusi pareiginių nuostatų rengime, ieškovė nepateikė. Pareiginiai nuostatai, parengti UAB „Tulvita“, jau po atsakovės įdarbinimo, t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams po darbo sutarties sudarymo, neturi jokios teisinės reikšmės, o ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovė nepasirašė pareiginių nuostatų apskritai prieštarauja bet kokiai logikai, nes, viena vertus, atsakovė tuo metu nebuvo darbe, todėl neturėjo net objektyvios galimybės pasirašyti nuostatų, kita vertus, pareiginiai nuostatai nebuvo net suderinti su atsakovei ir / ar atsakovės realiai atliekamomis funkcijomis. Pažymi, kad atsakovė 2,5 mėnesius atliko darbines funkcijas nuotoliniu būdu. 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovę žodžiu informavo apie tai, kad laukiasi. Atsižvelgiant į atsakovės nėštumą, atsakovė darbo funkcijas nuotoliniu būdu atliko laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. Ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjant bylą DGK tarp šalių nebuvo. Iš ieškovės nusiskundimų / pretenzijų dėl atsakovės darbo trūkumų ir / ar per didelių sąnaudų pakeitus atsakovės darbo organizavimo formą nebuvo. Pažymi ir tai, kad atsakovei grįžus į darbovietę, pastarajai nebuvo suteiktas jos darbas. 2021 m. gruodžio 12 d. atsakovė gavo iš ieškovės raštą, kad pastaroji darbo funkcijas atliktų darbo vietoje. Deja, 2022 m. gruodžio 15, 16, 19 d. atsakovei atvykus į darbą, jokie pavedimai atsakovei nebuvo duoti, atsakovė tiesiog buvo priversta būti darbo vietoje neatlikdama jokių darbinių funkcijų. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė, atvykusi į savo darbovietę, darbinio kompiuterio neberado, taip pat buvo atjungta darbinė SIM kortelė, telefono numeris, kuriuo naudojosi atsakovė, buvo perduotas kitam ieškovės darbuotojui. 2022 m. gruodžio 21 d. atsakovei atvykus į darbovietę, pastaroji buvo iškviesta pokalbiui. Pokalbyje dalyvavo pas ieškovę nedirbantis svetimas žmogus V. S.. Per šį pokalbį atsakovė buvo filmuojama, fotografuojama, iš jos buvo tyčiojamasi, taip pat buvo paaiškinta kad darbų niekas atsakovei nebeduos. Atsakovei buvo grasinama iškviesti policiją, jei pastaroji nepasišalins iš darbovietės. Pasak atsakovės, ieškovės sprendimu atsakovė buvo priversta nevykti į darbovietę beveik 4 mėnesius. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovės vadovo raštu atsakovei buvo liepta neatvykti į darbą nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 2 d. 2023 m. sausio 2 d. atsakovė išsiuntė ieškovei prašymą dirbti nuotoliniu būdu ir grąžinti atsakovės darbo priemones. Atsakovė gavo atsakymą, kad dėl sumažėjusio darbo krūvio atsakovės prašymas atmetamas ir atsakovei leidžiama neatvykti į darbą nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. 2023 m. vasario 28 d. atsakovei liepta neatvykti į darbą nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. Pažymi, kad leidimai neatvykti atsakovei buvo grindžiami sumažėjusiu darbo krūviu. Vadovaujantis tokia ieškovės logika, akivaizdu, kad atsakovės darbo funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu negali sukelti ir nesukėlė ieškovei jokių papildomų sąnaudų. 2023 m. kovo 28 d. atsakovė išsiuntė ieškovei prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Negavusi atsakymo, pakartotinį prašymą dėl nuotolinio darbo ir darbo priemonių suteikimo atsakovė išsiuntė 2023 m. kovo 31 d. Pasak atsakovės, ieškovė savavališkai ir neteisėtai pakeitė esmines darbo sutarties sąlygas - atsakovės darbo funkcijas. 2023 m. balandžio 4 d. atsakovė grįžo į darbą, tačiau darbo priemonių nerado. Atsakovei parašius elektroninį laišką, pastarajai buvo suteiktas telefonas, tačiau su kitu numeriu. Taip pat atsakovei buvo liepta vykdyti funkcijas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios sudarant darbo sutartį, pvz., atlikti pilną laivo detalizaciją. Pažymi, kad atsakovė niekada nebuvo atlikusi tokio darbo, neturėjo jokios patirties. Atsakovė ne kartą ieškovės prašė grąžinti jai darbo funkcijas, kurias ji atliko iki 2023 m. balandžio 4 d., tačiau ieškovė šiuos atsakovės prašymus ignoravo, teigdama, kad atsakovė privalo atlikti bet kokius ieškovės pavedimus. Be to, atsakovė ne kartą prašė ieškovės apmokyti / suteikti žinias bei informaciją, tačiau ieškovė atsakovės prašymus ignoravo, teigdama, kad atsakovė žino, kaip atlikti laivo detalizaciją. 2023 m. balandžio 26 d. pranešimu atsakovei buvo uždrausta įeiti į gamybines patalpas, tokiu būdu atsakovei buvo užkirsta galimybė atlikti bet kokias darbines funkcijas. Pasak atsakovės, ieškovė neturėjo teisinių bei faktinių pagrindų taikyti atsakovės atžvilgiu dalinį darbą. Atsakovės teigimu, ieškovė, siekdama įrodyti tai, kad atsakovės fizinis buvimas darbo vietoje buvo būtinas, pateikė važtaraščius bei sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė teigia, kad daugumoje ieškovės pateiktų dokumentų atsakovės parašas yra suklastotas. Taip pat atsakovė niekada nebuvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, atsakovės parašas darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnale yra suklastotas. DGK sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai nei nurodė ieškovė, pastaroji daugkartiniais veiksmais pažeidė imperatyviais teisės normas, tiek neteisėtai nesuteikdama atsakovei nuotolinio darbo, tiek pakeisdamas darbines funkcijas, tiek diskriminuodamas atsakovę dėl nėštumo, tiek naudodamas emocinį bei psichologinį spaudimą atsakovės atžvilgiu. 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovę žodžiu informavo apie tai, kad laukiasi. Atsižvelgiant į atsakovės nėštumą, atsakovė darbo funkcijas nuotoliniu būdu atliko laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. Ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjant bylą DGK tarp šalių nebuvo. 2022 m. gruodžio 12 d. atsakovė gavo iš ieškovės raštą, kad pastaroji darbo funkcijas atliktų darbo vietoje. Deja, 2022 m. gruodžio 15, 16, 19 d. atsakovei atvykus į darbą, jokie pavedimai atsakovei nebuvo duoti, atsakovė tiesiog buvo priversta būti darbo vietoje neatlikdama jokių darbinių funkcijų. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė, atvykusi į savo darbovietę, darbinio kompiuterio neberado, taip pat buvo atjungta darbinė SIM kortelė, telefono numeris, kuriuo naudojosi atsakovė, buvo perduotas kitam ieškovės darbuotojui. Po patirto psichologinio spaudimo bei pažeminimo ne tik iš darbdavio, bet ir iš svetimo žmogaus V. S., atsakovė nurodo išgyvenusi neapibrėžtumą, nerimą dėl savo ateities bei dėl to, ar neturės rimtų pasekmių jos patirtas stresas ir išgyvenimai kūdikiui. Byloje pateikti duomenys, kad 2023 m. balandžio 4 d. atsakovė grįžo į darbą, tačiau darbo priemonių nerado. Atsakovei parašius elektroninį laišką, pastarajai buvo suteiktas telefonas, tačiau su kitu numeriu. Aukščiau nurodyti faktai, atsakovės tikinimu, patvirtina ir tai, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, versdama atlikti tokias darbines funkcijas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios ir kurias atsakovė buvo nekompetentinga atlikti. Atsakovei akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, ji patyrė nerimą, neapibrėžtumą dėl savo ateities. Dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo - nagrinėjant darbo bylą DGK, ieškovė pripažino, kad esant 321,21 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, o pareiškime išdėstyti pamąstymai prieštarauja bet kokiai elementariai logikai. 2022 m. liepos 1 d. šalys susitarė pakeisti darbo sutartį, nustatant atsakovei 3365 Eur dydžio atlygį. DGK ieškovė pateikė buhalterinę pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo atsakovei darbo užmokestį, dėl ko susidarė 321,21 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoka.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė prašo patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovė priimta į darbą 2022-04-01 darbų valdymo vadove. Įmonė bendradarbiauja su užsakovais užsienyje, vadovai dažnai išvykdavo į komandiruotes, o atsakovė likdavo įmonėje, dalyvavo įmonės valdyme. Į atsakoves pareigas įėjo sąmatų sudarymas, kurių sudarymui iš namų prisijungti nebuvo galima. Taip pat atsakovė darė sertifikatus, užsakinėjo prekes (kartu su kitais darbuotojais). Atsakovė turėjo priimti užsakytas prekes, patikrinti jų atitikimą užsakymui, pasirašyti važtaraštį. Prekės buvo tiekiamos į ieškovės teritoriją. Prekės negalėjo būti vežamos į atsakovės gyvenamąją vietą, prekių pristatymo adresas yra įmonė. Atsakovei buvo suteiktos sąlygos neatvykti į darbovietę dėl sveikatos būklės nuo 2022 metų rugsėjo 6 d. iki gruodžio 12 d. Tada suprato, kad atsakovės neatvykimas yra įmonei nenaudingas, nes į darbą neatvykdavo ir kitas darbuotojas. Tuo metu už atsakovę pasirašydavo kita darbuotoja. Dėl atsakovės neatvykimo į darbą, įmonė turėjo papildomas išlaidas. Atsakovė nėra pasirašiusi pareiginių nuostatų. Atsakovė atsakinga už laivų cechą bei sąmatų paskirstymą, prekių priėmimą. Atsakovės prašymo patenkinimo atveju būtų patirtos įmonės transporto išlaidos. PVM sąskaitos faktūros rodo, kad ateina didelių gabaritų prekės, kurias pristato sunkvežimis. Tokios prekės į atsakovės gyvenamąją vietą negali būti pristatytos. Atsakovės pareigybė įmonėje buvo svarbi, trečia pagal svarbumą. Atsakovės pozicija įmonė po ginčijamo įsakymo priėmimo pasikeitė, t. y. atsakovės pozicijos nebeliko. Tuo laikotarpiu kai atsakovė dirbo nuotoliniu būdu, įmonėje dirbo kitas darbuotojas. Atsakovei buvo sudarytos geros sąlygos dirbti: geras atlyginimas, atostogos, nebuvo viršvalandžių. Direktorius, priimant į darbą, tikėjosi, kad darbuotoja stengsis dirbti, vertins darbo vietą. Kai pradėjo dirbti, dirbo gerai, nusiskundimų nebuvo. Už atsakovę jos darbą pradėjo dirbti kiti asmenys, kuomet atsakovė dirbo nuotoliniu būdu. Atsakovė pateikė duomenis DGK, kad prekes iš kurjerių priėmė kiti asmenys. Įmonė neplanavo atleisti atsakovės. Darbdavys vėliau nebeleido atsakovei dirbti nuotoliniu būdu, kadangi tai neatitiko įstatymo. Atsakovė su darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindinta, pasirašė. Atsakovė prašo neturtinės žalos, nors jai nedirbant buvo mokamas atlyginimas. Iki ginčijamo įsakymo priėmimo atsakovės ir įmonės vadovo santykiai buvo geri. Atsakovė yra vadovė, ji organizuoja darbą, jai nereikėjo laukti, kol įmonės vadovas paskirs jai užduotis. Atsakovė savo darbiniame kompiuteryje esančią informaciją ištrynė. Po to, atsakovei darbdavys nebeduodavo darbo priemonių. Atsakovei buvo pakeistas darbo užmokestis (nustatytas 3306 Eur), tačiau įsakymas buhalterijai nebuvo pateiktas. Darbdavys tikėjosi lojalumo iš atsakovės. Direktorius darė viską, kad sudarytų palankias darbo sąlygas, tačiau atsakovė išnaudojo įmonę. Dirbdama nuotoliniu būdu, atsakovė praktiškai nieko nedirbo, bet jai buvo pilnai mokamas atlyginimas. Darbuotojas negali diktuoti darbdaviui kaip jis turi organizuoti darbą. Ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė J. L. prašo patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad atsakovė pradžioje dirbo gerai, darydavo sąmatas, užsakinėjo prekes. Atsakovė nebuvo pasirašiusi pareiginių nuostatų. Direktorius buvo tolerantiškas, leido atsakovei dirbti iš namų. Atsakovė vėliau nebenorėjo dirbti įmonėje, pageidavo dirbti iš namų. Atėjo prekės, atsakovės nebuvo darbe, už ją turi atlikti pareigas kita darbuotoja. Kai nebūdavo įmonės vadovo, atsakovės darbo niekas nekontroliavo. Šiuo metu atsakovei yra suteiktos prastovos; jai buvo pasiūlytas kitas darbas, nuotolinis, tačiau ji nesutiko. Atsakovė reikalavo dirbti tą darbą, kurį dirbo anksčiau. Įsakymo pripažinimas teisėtu sukels materialines teisines pasekmes, t. y. dėl darbuotojo drausmės, dėl neturtinės žalos, dėl buhalterijos darbuotojų atsakomybės, dėl garbės. Jei įsakymas būtų pripažintas teisėtu, atsakovei būtų galimybė grįžti į tas pareigas, iš kurių išėjo. Atsakovei nebuvo suteiktas darbas 2022 metų gruodžio 15, 16, 19 dienomis, nes atsakovė atėjo į darbą, ir pradėjo fotografuoti, rinkti įrodymus. Tuo metu, kai atsakovė dirbo nuotoliniu būdu, ieškovė atsakovei pretenzijos nebuvo pateikusi. Įmonė tuo metu teisininkų neturėjo. Akcininkas yra Vokietijos pilietis. Kreipėsi į advokatą tik gruodžio mėnesį. Su atsakove iki gruodžio mėnesio buvo bendraujama žodžiu, geranoriškai.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, jos pareigos įmonėje buvo projektų vadovė. Dažnai tekdavo dirbti iš namų. Sėkmingai dirbo, direktorius pakėlė algą. Prieš metus gavo iš įmonės dovaną – SPA savaitgalį. Dėl nuotolinio darbo pretenzijų nebuvo gavusi. Gruodžio 12 dieną, gavo laišką, kad nebegalima dirbti iš namų. Gruodžio 12 dieną atvyko dirbti iš ofiso, darbo nedavė jokio, prasėdėjo be darbo visą dieną. Gruodžio 13 dieną paskambino direktoriaus pavaduotoja K. K. (atsakovės tiesioginė vadovė) pasakė, kad neateiti į darbą, nes nebus elektros, nors vėliau sužinojo, kad kiti ėjo į darbą. Gruodžio 15,16, 19 buvo darbe, darbo nedavė jokio. Gruodžio 20 gavo žinutę, kad darbdavys kviečia į pokalbį. Nuvykus į darbą pamatė, kad nebėra nei jos darbinio kompiuterio, nei telefono kortelės. Kitą dieną nuvykusi į darbą, fotografavo, rinko įrodymus. Pokalbio metu atėjo direktorius, jo pavaduotoja, ir dar vienas darbuotojas. Darė spaudimą išeiti iš darbo, sakė, kad iškvies policiją. Atsakovė tuo metu laukėsi. Tuo metu neatleido. Darbdavys leido nedirbti, gaunant darbo užmokestį. Atsakovė neteikė prašymų dėl leidimo nedirbant gauti atlyginimą. Teikė prašymą dėl nuotolinio darbo, tačiau prašymą dėl sumažėjusio darbo krūvio atmetė ir parašė leidimą neatvykti į darbą nuo sausio 3 iki kovo 1 dienos. 2022 m. vasario 20 d. Atsakovė ir jos vyras iš darbdavio gavo konfidencialumo sutartis, prašė, kad pasirašytų. Jose komercinių paslapčių sąrašas nėra baigtinis, numatyta bauda 2000 Eur už informacijos atskleidimą. 2023 vasario 28 d. gavo leidimą neatvykti į darbą, kurį parašė direktoriaus pavaduotoja. Atsakovė su vyru kovo 1 d. vyko kartu į darbą, siekiant išsiaiškinti situaciją. Kovo 28 dieną išsiuntė prašymą dirbti nuotoliniu būdu ir grąžinti darbo priemones, atsakymo negavo. Kovo 31 d. išsiuntė pakartotinai prašymą. Suteikė pusę darbo dienos dirbti nuotoliniu būdu. Balandžio 4 dieną atvyko į darbo vietą, iš darbo vietos dirbo iki pat gimdymo. Darbo vietoje jaučiasi chemijos kvapas. Grįžus į darbą, buvusios pareigos nebuvo suteiktos. Paskyrė naują darbą, darbinis paštas nebuvo grąžintas, telefono numeris nebuvo grąžintas. Įmonėje buvo kaip naujas darbuotojas, paskyrė dirbti darbą, kurio nebuvo dirbusi. Prašė, kad ją apmokytų dirbti, tačiau to nepadarė. Po nėštumo ir gimdymo atostogų prašė dirbti nuotoliniu būdu, atsakymo negavo. Liepos 31 dieną teisininkė išaiškino, kad atsakovės pareigos yra panaikintos kaip perteklinės, siūlė kitas pareigas, mokant mažesnį atlyginimą. Atsakovės teigimu, jos darbą šiuo metu atlieka kitas darbuotojas. Šiuo metu atsakovei suteikiamos prastovos. Atsakovės įmonė nesveikina per šventes, nekviečia į renginius, pašalino ją ir iš socialinių įmonės grupių. Įmonė 5 mėnesius naudojosi atsakovės vardu, užsakinėjant medžiagas, klastojo atsakovės parašus. Priteista neturtinė žala neatstos to, ką teko patirti. Šiai dienai nuotolinis darbas aktualus, atsakovė maitina krūtimi kūdikį. Neturtinė žala buvo priteista ne tik įsakymo pagrindu, bet ir įvertinus mobingą. Iki įsidarbinant UAB „Desidus“, atsakovė turėjo 13 metų darbinę patirtį. Atsakovė dirbant nuotoliniu būdu, užsakinėdavo medžiagas, bendraudavo su tiekėjais. M. V. – naujas darbuotojas, kuris jis dirba vietoje atsakovės, jam buvo perduotas atsakovės telefonas. Atsakovė užsakinėjo prekes, bet jų nepriiminėjo. Sąskaitose yra parašai, tačiau ne atsakovės. Įmonės pareigybių įmonėje apskritai nebuvo sukurta. Su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis supažindinta nebuvo, parašas yra ne atsakovės. Įsakymas sukėlė žalą, nepatogumus, pasekmes, nes ji tuo metu buvo besilaukianti, įmonėje jautėsi chemijos kvapas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
patikslintas ieškinys atmestinas.
8. Byloje, remiantis šalių ir jų atstovų žodiniais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, iš darbo ginčų komisijos išreikalauta darbo byla, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
9. Ieškovė UAB ,,Desidus“ ir atsakovė A. L. 2022 m. balandžio 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė nuo 2022 m. balandžio 4 d. buvo įdarbinta UAB ,,Desidus“ projektų valdymo vadove, mokamas fiksuotas darbo užmokestis - 2480 Eur, mokant du kartus per mėnesį. Darbo sutarties 4 p. nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę. Darbo sutartyje nustatyti darbuotojo ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai: a) turėti šio darbo patirtį; b) atsakyti už teikiamų paslaugų kokybę; c) atsakingai ir sąžiningai atlikti savo darbą. Po sutartimi pasirašė abi darbo sutarties šalys.
10. 2022 m. liepos 1 d. ieškovė UAB ,,Desidus“ ir atsakovė sudarė susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriuo sutarė pakeisti darbo sutarties sąlygą dėl atsakovei mokamo darbo užmokesčio ir nustatė, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. atsakovei mokamas mėnesinis atlyginimas 3365 Eur.
11. Į bylą pateiktas 2022-08-29 elektroninis važtaraštis J45905, kuris yra atžymėtas projektų valdymo vadovės A. L. spaudu, tačiau jis nėra pasirašytas jos parašu.
12. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (2022-08-03 UAB ,,Kečas; 2022-08-03 UAB ,,Rocas“ 2022-08-11 UAB ,,Ermitažas“ 2022-08-09 UAB ,,Glasvega“ 2022-08-16, 2022-08-17 UAB ,,Celsis“ 2022-08-22 MB Vaidmanta, 2022-08-22 UAB Kesko Senukai Lithuania“, 2022-08-29 UAB ,,Celsis“, 2022-08-29 UAB ,,Ermitažas“ 2022-08-31 UAB ,,Depo Diy Lt“, 2022-09-15 UAB ,,Polvit“, 2022-09-21 UAB ,,Prekybos namai Jurga“, 2022-09-21 UAB ,,Celsis“), kurias priėmė ir savo parašu tai patvirtino projektų valdymo vadovė A. L..
13. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (2022-09-15 UAB ,,Lemora“, 2022-09-16 UAB ,,Lemora“, 2022-09-19 UAB ,,Celsis“, 2022-09-19 UAB Kesko Senukai Lithuania“, 2022-09-23 UAB ,,Celsis“, 2022-09-27 UAB Kesko Senukai Lithuania“), kurios nėra patvirtintos projektų valdymo vadovės A. L. parašu.
14. Į bylą pateiktas UAB ,,Desidus“ projektų valdymo vadovės A. L. ir direktoriaus pavaduotojos K. K. susirašinėjimas elektroniniais laiškais.
15. Byloje pateiktas UAB ,,Desidus“ darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DS-2116. Kartu pateiktas darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas, iš kurio nustatyta, kad projektų valdymo vadovė A. L. su darbo tvarkos taisyklėmis pasirašytinai supažindinta 2022 m. balandžio 4 d.
16. 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB ,,Tuvlita“ ir UAB ,,Desidus“ sudarė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo sutartį Nr. 20/68 D/S-N(P) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo.
17. Į bylą pateiktas projektų valdymo vadovės A. L. ir UAB ,,Tuvlita“ darbuotojos A. K. susirašinėjimas, iš kurio nustatyta, kad UAB ,,Tuvlita“ parengė ir elektroniniu atsiuntė UAB ,,Desidus“ valdymo organizacinės struktūros ir pareiginių nuostatų projektus.
18. Į bylą pateiktas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio nustatyta, kad 2022-10-09 pacientei A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas nėštumas, atitinkantis 10 savaičių.
19. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. birželio 12 d. sprendimo skirti motinystės išmoką Nr. VPA_SP2E-5959 nustatyta, kad A. L. turi teisę į motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. liepos 13 d. Draudėjas – UAB ,,Desidus“.
20. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. L. ir E. L. yra vaiko K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
21. Iš į bylą pateiktų šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašų nustatyta, kad atsakovė 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais savo darbo funkcijas atlikdavo iš namų ir darbdavys tam neprieštaravo.
22. 2022 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku A. L. kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, prašydama leisti dirbti nuotoliniu būdu bei pateikdama darbdaviui išrašą iš ligoninės.
23. UAB ,,Desidus“ 2022 m. gruodžio 12 d. raštu ,,Dėl darbo iš namų“ nurodė A. L., jog praėjus dviem mėnesiams nuotoliniu darbo, informuoja, kad nuo 2022-12-13 darbdavys nurodo savo pareigas atlikti darbo vietoje.
24. UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2022 m. gruodžio 21 d. ,,Leidimu neatvykti į darbą“ UAB ,,Desidus“ projektų valdymo vadovei leista neatvykti į darbą nuo 2022-12-21 iki 2023-01-02, mokant jai pilną darbo užmokestį.
25. 2023 m. sausio 2 d. atsakovė pateikė darbdaviui UAB ,,Desidus“ prašymą ,,Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“, kuriuo prašė leisti dirbti nuotoliniu būdu likusį nėštumo laikotarpį, t. y. iki gimdymo.
26. 2023 m. sausio 2 d. UAB ,,Desidus“ direktorius priėmė ,,Leidimą neatvykti į darbą“, kuriuo leido projektų valdymo vadovei A. L. neatvykti į darbą nuo 2023-01-02 iki 2023-03-01 imtinai, mokant pilną darbo užmokestį.
27. UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023 m. vasario 28 d. ,,Leidimu neatvykti į darbą“ UAB ,,Desidus“ projektų valdymo vadovei leista neatvykti į darbą nuo 2023-03-01 iki 2023-04-01, mokat jai pilną darbo užmokestį. Nurodoma, kad jeigu įvyks pokyčiai darbdavys perspės prieš dvi darbo dienas.
28. 2023 m. kovo 28 d. atsakovė pateikė darbdaviui UAB ,,Desidus“ prašymą ,,Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“, kuriuo prašė leisti dirbti nuotoliniu būdu likusį nėštumo laikotarpį, t. y. iki gimdymo.
29. 2023 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku A. L. kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, prašydama leisti dirbti nuotoliniu būdu bei pateikdama darbdaviui kitą informaciją, susijusią su darbo organizavimu ir bendradarbiavimu.
30. 2022 m. kovo 31 d. ieškovės direktorės įsakymu „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sutarties sąlygų pakeitimo“ buvo įsakyta pakeisti projektų valdymo vadovės A. L. darbo sutarties sąlygas, suteikiant jai galimybę dirbti nepilną darbo dieną įmonėje, kitą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu išsaugojant nustatytą darbo uždarbį. Darbo laikas darbovietėje nustatomas nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Įsakyme numatyta, kad darbo sąlygų pakeitimas galios nuo 2023 m. balandžio 3 dienos iki nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo.
31. 2023 m. balandžio 3 d. A. L. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, nurodydama, kad nesutinka su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, jog 2023-04-03 keičiasi 4 darbo sutarties punktas, nustatoma darbo dienos norma – 20 val. darbuotoja atlieka savo darbą iš biuro ir likusios darbo valandos (20 val.) nuotoliniu būdu per darbo savaitę.
32. 2023 m. balandžio 3 d. A. L. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, informuodama, kad atvyko į darbą 2023 m. balandžio 3 d. 8 val., tačiau jos darbo priemonių (telefono, kompiuterio) darbe nebuvo bei nebuvo suteiktas darbas.
33. 2023 m. balandžio 3 d. A. L. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, prašydama supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis bei nurodė, kad jai nežinoma, kada jos buvo pakeistos ar parašytos.
34. 2023 m. balandžio 3 d. A. L. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, su paklausimu dėl darbo tvarkos taisyklių.
35. 2023 m. balandžio 3 d. A. L. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, informuodama, kad ji nesinaudos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogomis.
36. UAB ,,Desidus“ direktorės pavaduotoja K. K. 2023 m. balandžio 3 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 5 d., 2023 m. balandžio 12 d. tarnybiniais pranešimais pranešė UAB ,,Desidus“ direktoriui apie netinkamą darbuotojos A. L. elgesį.
37. Į bylą pateiktas 2023 m. vasario 20 d. susitarimas prie 2022 m. balandžio 1 d. darbo sutarties dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kuris yra pasirašytas UAB ,,Desidus“ direktoriaus P. S., darbuotojos A. L. parašo nėra.
38. Į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 5 d. – 6 d. projektų valdymo vadovės A. L. ir direktorės pavaduotojos K. K. susirašinėjimas elektroniniais laiškais apie tai, kad atsakovė kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, prašydama jai suteikti dirbti iki šiol dirbtą darbą, nurodydama, kad jai paskirtas darbas – padaryti laivo detalizaciją, yra ne jos darbas, bei tai, kad tokių funkcijų ji nevykdė.
39. 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. elektroniniais laiškais A. L. kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, su paklausimu apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu, nurodydama, kad nėščiai moteriai netinka darbo sąlygos, kadangi darbo vietoje jaučiamas stiprus cheminių medžiagų kvapas.
40. 2023 m. balandžio 26 d. UAB ,,Desidus“ direktoriaus pranešimu apie lankymąsi gamybinėse patalpose nurodyta projektų valdymo vadovei A. L. nevaikščioti gamybinėse patalpose, siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo darbo vietoje.
41. 2023 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku A. L. kreipėsi į UAB ,,Desidus“ direktorių, su paklausimu dėl nuotoliniu darbo bei kitais klausimais.
42. 2022 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimu darbdavys UAB ,,Desidus“ ir A. L. susitarė nuo 2022-07-01 pakeisti darbo sutarties Nr. 1.3. punktą, t. y. mėnesinis atlyginimas į rankas yra 2000 Eur netaikant NPD.
43. Į bylą pateikta UAB ,,Desidus“ 2023 m. balandžio 21 d. pažyma apie darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad pagal darbuotojos A. L. pretenziją, daromas atlyginimo skirtumo paskaičiavimas, išmokėti 321,21 Eur sumą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn.
44. Byloje pateiktas UAB ,,Desidus“ vyr. buhalterės 2023 m. balandžio 21 d. paaiškinimas dėl A. L. darbo užmokesčio skaičiavimo Nr. 23-04/01.
45. Ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). DGK 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. DGKS-2487 ieškovės A. L. prašymas tenkintas iš dalies - UAB „Desidus“ įpareigota tenkinti ieškovės A. L. prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu kol neišnyks Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės; išieškoti iš UAB „Desidus“ ieškovei A. L. 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio. Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai; išieškoti iš atsakovo UAB „Desidus“ ieškovei A. L. 2000,00 Eur (neatskaičius mokesčių) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškovės A. L. reikalavimus atsakovui UAB „Desidus“ atmetė kaip nepagrįstus.
46. 2023 m. liepos 31 d. UAB ,,Desidus“ direktorius pateikė A. L. pasiūlymą dėl darbo sutarties pakeitimo nuo 2023 m. liepos 31 d. pakeisti darbo sutarties 1.2 ir 1.3 punktus. Pasiūlyme A. L. ranka parašytas ir parašu patvirtintas tekstas: ,,Aš A. L. nesutinku pakeisti mano darbo pareigas. Vadovaujuosi DK 45 str.“.
47. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas; o Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties Nr. 3K-3-27-701/2019 38, 43 punktai).
48. Taigi, teismas šioje byloje nerevizuoja DGK 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. DGKS-2487, priimto darbo byloje, bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl darbo sąlygų pakeitimo pripažinimo teisėtu, iš esmės.
49. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl nuotolinio darbo.
50. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su atsakove, pagal kurią atsakovė nuo 2022 m. balandžio 4 d. buvo įdarbinta UAB ,,Desidus“ projektų valdymo vadove. Tarp šalių sudarytos darbo sutarties 4 punkte nustatyta, kad darbo laiko norma – 40 val. per savaitę. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad 2022 m. spalio 10 d. atsakovė ieškovę informavo apie tai, kad laukiasi, prašydama leisti dirbti nuotoliniu būdu.
51. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė darbo funkcijas nuotoliniu būdu atliko laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. ir ieškovė tam neprieštaravo.
52. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė priėmė įsakymą ,,Dėl darbo iš namų“, kuriuo nurodė atsakovei, jog kad nuo 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovė privalo savo pareigas atlikti darbo vietoje. Ieškovės 2022 m. gruodžio 21 d. ,,Leidimu neatvykti į darbą“ atsakovei leista neatvykti į darbą nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 2 d., mokat jai pilną darbo užmokestį. Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2023 m. sausio 2 d. ir 2023 m. vasario 28 d. pateikė ieškovei prašymus leisti jai dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovė į atsakovės prašymus neatsakė, bet 2023 m. sausio 2 d. ir 2023 m. vasario 28 d. įsakymais leido atsakovei neatvykti į darbą atitinkamais laikotarpiais nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., mokant pilną darbo užmokestį.
53. Atsakovė 2023 m. kovo 28 d. pateikė ieškovei dar vieną prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu. Negavusi atsakymo, pakartotinį prašymą dėl nuotolinio darbo ir darbo priemonių suteikimo atsakovė elektroniniu paštu pateikė 2023 m. kovo 31 d.
54. Ieškovė 2023 m. kovo 31 d. priėmė byloje ginčijamą įsakymą, kuriuo darbdavys nurodė pakeisti atsakovės darbo sutarties sąlygas, suteikiant jai galimybę dirbti nepilną darbo dieną įmonėje, kitą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu, išsaugant nustatytą darbo užmokestį. Šiuo įsakymu ieškovė darbo laiką darbovietėje nustatė nuo 9 val. 00 min. iki 13 val. 00 min. bei nurodė, kad darbo sąlygų pakeitimas galios nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki nėštumo ir gimdymo atostogų atsakovei suteikimo.
55. Bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovė, būdama nėščia, aiškiai išreiškė savo prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu, ne kartą kreipdamasi raštu į ieškovę su prašymais suteikti jai galimybę dirbti nuotoliniu būdu.
56. Darbdavys iš dalies sutiko leisti atsakovei galimybę dirbti nuotoliniu būdu – nustatant, kad nuo 9 val. 00 min. iki 13 val. 00 min. darbas būtų numatytas įmonėje, o kitą darbo laiką dirbti leido dirbti nuotoliniu būdu.
57. Ieškovė įrodinėja neleidimo dirbti atsakovei nuotoliniu būdu teisėtumą, teigdama, kad dėl atsakovės atliekamų darbo funkcijų, ieškovė dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų patiria per dideles sąnaudas, dėl to, kad: pirma, atsakovė didesnį darbo laiką skyrė laivų bei modulinių namelių sąmatoms sudaryti, naudojant buhalterijos pirminius dokumentus; antra, atsakovė turėjo užsakinėti prekes ir medžiagas visai įmonei; trečia, atsakovė turėjo priimti prekes pagal užsakymus, nusileidus prie transporto priemonės, patikrinti jų atitikimą užsakymui, pasirašyti ant prekių priėmimo važtaraščio, sutikrinti jų atitikimą PVM sąskaitai - faktūrai, pasirašyti ir perduoti į buhalteriją apmokėjimui; trečia, darbuotojai atnešdavo atsakovei pavyzdį, kurį reikėjo identifikuoti bei surasti tiekėją; ketvirta, pristatomos prekės buvo sandėliuojamos ieškovės teritorijoje, atsakovė prieš užsakymą privalėjo tikrinti sandėlį dėl užimtumo, kad nesikartotų prekių užsakymų, kurios yra sandėlyje.
58. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės 2023 m. kovo 31 d. priimtu įsakymu dėl atsakovės darbo funkcijų atlikimo darbo vietoje nuo 9 val. 00 min. iki 13 val. 00 min., prašo įpareigoti ieškovę tenkinti atsakovės prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu kol neišnyks DK 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.
59. Pripažintina, kad šalys nepriėjo bendro kompromiso: atsakovė, būdama nėščia, ne kartą teikė darbdaviui prašymus dėl nuotolinio darbo; darbdavys jai užduočių darbui nuotoliniu būdu neteikė, suteikdamas leidimus atsakovei neatvykti į darbą, mokant jai darbo užmokestį.
60. Vadovaujantis DK 52 straipsnio 1 dalimi, nuotolinis darbas yra laikoma tokia darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Remiantis DK 52 straipsnio 3 dalimi, skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.
61. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką nuotolinio darbo srityje yra išaiškinęs, kad „teisės doktrinoje (žr. Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Individualieji darbo santykiai. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 204) nurodoma, kad nuotoliniu darbu laikytinas darbas, kai darbuotojas visas ar dalį savo funkcijų atlieka, visą ar dalį savo darbo laiko dirba: 1) kitoje vietoje, nei yra darbovietė, arba 2) naudodamasis informacinėmis technologijomis (teledarbas).
62. Teisės doktrinoje akcentuojama, kad darbdavys privalo skirti nuotolinį darbą DK 52 straipsnio 2 dalyje nurodytai asmenų grupei, išskyrus jei darbdavys įrodo, kad tokio darbuotojo prašymo negali tenkinti dėl objektyviu priežasčių – jei dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukels dideles sąnaudas darbdaviui.
63. Sprendžiant ar dėl atsakovės nuotolinio darbo būdo ieškovė patyrė ir / ar galėtų ateityje patirti per didelius nuostolius, svarbu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą.
64. Pagal ieškovės atstovo ir atsakovės elektroninius susirašinėjimus bei kitus į bylą pateiktus įrodymus, nustatyta, kad atsakovė ieškovės bendrovėje laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. dirbo nuotoliniu būdu (iš namų) - atliko nemažą kiekį prekių užsakymų, nors tokia sąlyga tiesiogiai darbo sutartyje raštu įtvirtinta nebuvo. Svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo laikotarpiu ieškovė būtų reiškusi nusiskundimus / pretenzijas atsakovei dėl jos darbo trūkumų ir / ar per didelių sąnaudų pakeitus atsakovės darbo organizavimo formą. Priešingai, darbdavio atstovo ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog darbdavys neprieštaravo atsakovės darbo funkcijų atlikimui iš namų.
65. Bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčytinai nustatyta, kad darbo užduotys, išdėstytos ieškovės procesiniuose dokumentuose: laivų bei modulinių namelių sąmatų sudarymas, naudojant buhalterijos pirminius dokumentus, kuriuos buhalterija neleidžia išnešti iš patalpų kaip griežtos atskaitomybės dokumentus, prekių priėmimas pagal užsakymus, nusileidus prie transporto priemonės, patikrinimas jų atitikimą užsakymui, pasirašymas ant prekių priėmimo važtaraščio, sutikrinimas jų atitikimą PVM sąskaitai - faktūrai, pasirašymas ir perdavimas į buhalteriją apmokėjimui, sandėlio tikrinimas dėl užimtumo, pareiginių nuostatų rengimas ir kt., kurių, pasak darbdavio, atsakovė neturi galimybės atlikti nuotoliniu būdu, atsakovei net nebuvo skiriamos.
66. Pagal į bylą pateiktus duomenis, UAB ,,Desidus“ jokiais lokaliniais teisės aktais (darbo vidaus taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ar kt.) nebuvo nustatytos ir apibrėžtos atsakovės darbinės funkcijos bendrovėje ar atsakovės pareigų atlikimas / atsakomybė; taip pat nebuvo reglamentuota bendrovės sandėlio prižiūrėjimas ir / ar tvarkymas, prekių gavimo / priėmimo tvarka įmonėje. Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nors atsakovė buvo įdarbinta projektų valdymo vadovės pareigose, tačiau jos funkcijos buvo tam tikrų laivų detalių / dalių užsakymų pateikimas. Į bylą pateiktas atsakovės ir bendrovės direktoriaus pavaduotojos K. K. susirašinėjimas patvirtina tai, kad darbo pareigybių pavadinimas buvo parinktas atsižvelgiant ne į realiai vykdomas darbo funkcijas. Teismo posėdžio metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad įprastai iš tiekėjų gautas prekes priimdavo UAB ,,Desidus“ darbuotojai E. L. arba V. T.. Atsakovei nurodymus, kokias medžiagas ir kokius medžiagų kiekius reikia užsakyti, pateikdavo bendrovės darbuotojai E. L. arba V. T., nes šie asmenys dalyvavo gamyboje, todėl būtent jiems ir buvo žinoma, kokių medžiagų reikia, kokios medžiagos jau panaudotos ir pan.; būtent šie darbuotojai taip pat buvo atsakingi ir už prekių priėmimą bei sutikrinimą dėl jų atitikimo PVM sąskaitoms - faktūroms. Byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad būtent atsakovė buvo atsakinga už sąmatų rengimą. Kaip teigė atsakovė teismo posėdžio metu, sąmatas įmonėje rengė bendrovės direktoriaus pavaduotoja K. K., o atsakovė K. K. prašymu, pastarajai nespėjant su darbais, kelis kartus suvedė tam tikrus duomenis.
67. Be to, byloje esantys susirašinėjimai elektroniniu paštu pagrindžia, kad pareiginius nuostatus rengė UAB „Tulvita“, o ne atsakovė, kaip byloje įrodinėja ieškovė. Iš byloje esančio UAB „Tulvitos“ elektroninio laiško matyti, kad atsakovei buvo persiųsti tik vieninteliai pareiginiai nuostatai – suvirintojo pareiginiai nuostatai. Duomenų, kad atsakovei būtų siųsti kiti pareiginiai nuostatai, ir / ar kad atsakovė būtų tiesiogiai ir betarpiškai dalyvavusi pareiginių nuostatų rengime, byloje nėra.
68. Visų šių nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovės darbo funkcijos gali būti vykdomos iš namų, kad būtų užtikrintas stabilus bendrovės veikimas. Dėl išdėstyto, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės darbo funkcijų atlikimas darbdaviui šiuo atveju sukelia ar ateityje sukeltų dideles sąnaudas ar yra jam finansiškai nuostolingas.
69. Be to, vertinant, ar dėl atsakovės nuotolinio darbo būdo ieškovė patyrė ir / ar galėtų ateityje patirti per didelius nuostolius, svarbu įvertinti tokias nustatytas aplinkybes, kad 2022 m. gruodžio 12 d. atsakovė, gavusi iš darbdavio raštą su nurodymu darbo funkcijas atlikti darbo vietoje, jai į darbovietę atvykus 2022 m. gruodžio 15, 16, 19 dienomis, jokie darbdavio pavedimai jai nebuvo duodami, o 2023 m. balandžio mėnesį atsakovei buvo skirta tik viena darbo užduotis – parengti laivo detalizaciją.
70. Taip pat sprendžiant, ar dėl atsakovės nuotolinio darbo būdo ieškovė patyrė ir / ar galėtų ateityje patirti per didelius nuostolius, svarbu pažymėti ir tai, kad kaip byloje nustatyta, 2023 m. liepos 31 d. ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriame nurodyta, kad siekiant sumažinti valdymo išlaidas, racionaliau naudoti materialiuosius išteklius, finansus, informacinius ir kitus įmonės turimus išteklius, didinti įmonės veiklos skaidrumą ir efektyvumą, įmonėje nuo 2023 m. liepos 1 d. pakeista valdymo struktūra, mažinamas vadovaujančių darbuotojų skaičius (dėl neefektyvaus darbo) ir atsakovės, t. y. valdymo vadovo pareigybė naikinama kaip perteklinė. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovei atsakovės darbo funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu negali sukelti didelių sąnaudų, nes ieškovė atsakovės darbo funkcijas laiko perteklinėmis ir nereikalingomis.
71. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad leidimai atsakovei neatvykti į darbą buvo grindžiami sumažėjusiu darbo krūviu. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovės darbo funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu negalėjo sukelti ieškovei jokių papildomų sąnaudų.
72. Galiausiai, pati ieškovė, įrodymų, kad dėl atsakovės nuotolinio darbo būdo ji patyrė ir / ar galėtų ateityje patirti per didelius nuostolius, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
73. Teismo vertinimu, visiškai suprantama, kad atsakovė, būdama nėščia, siekė pasinaudoti jai įstatymo suteikta teise dirbti nuotoliniu būdu, kad galėtų planuoti, derinti šeimos ir darbinius interesus bei, į ką dar svarbu atkreipti dėmesį, būdama nėščia, saugoti savo sveikatą nuo bendrovėje esančio stipraus cheminių medžiagų neigiamo kvapo poveikio.
74. Taigi ieškovė su ieškiniu (patikslintu), į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad skyrus atsakovei nuotolinį darbą, ieškovė dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų patirs per dideles sąnaudas. Tai, kad dėl atsakovės nuotolinio darbo pobūdžio ieškovė nepatyrė dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų per dideles sąnaudas, taip pat kad nėra jokios rizikos ieškovei patirti per dideles sąnaudas ateityje patvirtina visos aukščiau nurodytos byloje leistinais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, todėl spręstina, kad ieškovė byloje neįrodė nei bendrovės gamybinio būtinumo, nei darbo organizavimo ypatumų, kurie sukeltų per dideles sąnaudas, jei būtų leista atsakovei daugiau dirbti nuotoliniu būdu (CPK 178 straipsnis).
75. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė, būdama nėščia, nuolat prašė leisti jai dirbti nuotoliniu būdu ir laukė ieškovės atsakymo, tačiau ieškovė atsakymo dėl šių prašymu atsakovei nepateikė (DK 52 straipsnio 2-3 dalys) ir nustatė galimybę atsakovei dirbti nuotoliniu būdu nuo 9.00 iki 13.00 val., o kitu metu – dirbti įmonės adresu (duomenys neskelbtini). Toks ieškovės elgesys vertintinas ne tik nesąžiningu, bet ir šiurkščiai pažeidžiančiu DK 24, 28 straipsnių normas.
76. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad darbdavys, piktnaudžiaudamas teise, nesilaikydamas DK 24 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų, taip pat negerbdamas darbuotojos šeiminių įsipareigojimų (DK 28 straipsnis), pažeidė darbo teisės normas, nevykdydamas DK 52 straipsnyje įtvirtintos pareigos tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, darbdavio atsisakymas suteikti atsakovei leidimą dirbti nuotoliniu būdu visą darbo dieną laikytinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
77. Tuo pagrindu visi ieškovės argumentai, kad atsakovės darbo funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu buvo jai finansiškai nuostolingas, bei tai, kad dėl atsakovės nuotolinio darbo pobūdžio ieškovės bendrovė dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų sukelia per dideles sąnaudas, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti, todėl atmestini.
78. Atsižvelgiant į teisės normas, nurodytą kasacinio teismo praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ieškovės UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymas „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“ yra teisėtas – netenkintinas, ir pripažintina, kad ieškovės UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymas „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“ yra neteisėtas.
Dėl darbo užmokesčio nepriemokos.
79. Byloje ieškovė prašo netenkinti atsakovės reikalavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo, nuodydama, kad atsakovė 2022 m. liepos 13 d. pateikė į bendrovės buhalteriją 2022 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimą, kuriuo buvo nustatyta, kad nuo 2022 d. liepos 1 d. jos mėnesinis atlyginimas ,,į rankas“ yra 2000,00 Eur, netaikant NPD. UAB ,,Desidus“ vyr. buhalterė G. P. laišku informavo A. L., kad sutartyje turi būti nurodytas darbo užmokestis 3306,00 Eur dydžio. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad į bendrovės buhalteriją nebuvo pateikta kita (pakoreguota) sutartis, bendrovės buhalterija laikė, kad atsakovės darbo užmokestis yra 3306,00 Eur, bei skaičiavo mokesčius nuo šios sumos. Todėl, ieškovės teigimu, atsakovės teisės pažeistos nebuvo.
80. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. liepos 1 d. šalys susitarė pakeisti darbo sutartį, nustatant atsakovei 3365,00 Eur dydžio darbo užmokestį.
81. Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. balandžio 21 d. UAB ,,Desidus“ darbuotojos A. L. buhalterinę pažymą, surašytą UAB ,,Desidus“ buhalterės G. P., kurios autentiškumą teismo posėdžio metu pripažino pati ieškovė, iš kurios matyti, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo atsakovei darbo užmokestį, dėl ko susidarė 321,21 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoka. Iš pažymos turinio akivaizdu, kad darbdavys pats pripažįsta, jog A. L. darbo užmokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, dėl ko yra daromas atlyginimo skirtumo paskaičiavimas ir apmokėjimas.
82. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas netenkinti atsakovės reikalavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas ir atsakovei iš ieškovės UAB ,,Desidus“ priteistina 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio.
Dėl neturtinės žalos.
83. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą netenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak ieškovės, darbo ginčų komisijai nenustačius, jog darbdavio atstovai būtų tiesiogiai agresyviai ar žeminančiai bendravę su A. L., visgi nutarė priteisti jai iš UAB „Desidus“ 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tokiu būdu sukurdama pagrindą atsakovei neteisėtai praturtėti darbdavio sąskaita. Dėl šios priežasties, ieškovės manymu, nėra pagrindo priteisti atsakovei 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
84. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
85. DK nustato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 1-2 dalys). DK 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatoma, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos. DK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
86. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta pareiga darbdaviui užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, darbdavys privalo vykdyti ir privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Ši pareiga itin svarbi, kadangi psichologinis smurtas darbe vertintinas kaip vienas iš psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis kelia darbuotojui stresą darbe (Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 2.1. punktas).
87. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-416/2009).
88. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
89. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovę žodžiu informavo apie savo nėštumą. Atsižvelgiant į atsakovės nėštumą, atsakovė darbo funkcijas nuotoliniu būdu atliko laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. Ginčo dėl to, kad atsakovė šiuo laikotarpiu savo funkcijas vykdytų nuotoliniu būdu, tarp šalių nebuvo. 2022 m. gruodžio 12 d. atsakovė gavo iš ieškovės raštą, kad pastaroji darbo funkcijas atliktų darbo vietoje. Deja, 2022 m. gruodžio 15, 16, 19 d. atsakovei atvykus į darbą, jokie pavedimai jai nebuvo duodami, atsakovė tiesiog buvo priversta būti darbo vietoje, neatlikdama jokių darbinių funkcijų. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė, atvykusi į savo darbovietę, darbinio kompiuterio neberado, taip pat buvo atjungta darbinė SIM kortelė, telefono numeris, kuriuo naudojosi atsakovė, buvo perduotas kitam ieškovės darbuotojui. 2022 m. gruodžio 21 d. atsakovei atvykus į darbovietę, pastaroji buvo iškviesta pokalbiui. Pokalbyje dalyvavo ne tik UAB ,,Desidus“ vadovas, bet ir įmonėje nedirbantis žmogus. Pokalbio metu atsakovė buvo filmuojama, fotografuojama, taip pat buvo paaiškinta kad atsakovei nebebus skiriamos darbinės užduotys.
90. Civilinėje byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovei buvo liepta neatvykti į darbą nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., taigi atsakovė beveik 4 (keturis) mėnesius išgyveno neapibrėžtumą, nerimą dėl savo ateities. Šioje byloje pateikti duomenys apie tai, kad 2023 m. balandžio 4 d. atsakovė grįžo į darbą, tačiau darbo priemonių nerado. Atsakovei parašius elektroninį laišką, pastarajai buvo suteiktas telefonas, tačiau su kitu numeriu. Taip pat atsakovei buvo liepta vykdyti funkcijas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios sudarant darbo sutartį, t. y. atlikti pilną laivo detalizaciją. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, atsakovė niekada nebuvo atlikusi tokio darbo, neturėjo jokios patirties bei reikalingos kompetencijos. Susipažinus su elektroninių laiškų turiniu (2023 m. balandžio 5-11 d., 2023 m. balandžio 13 d. elektroniniai laiškai) nustatyta ir tai, kad atsakovė ne kartą ieškovės prašė grąžinti jai darbo funkcijas, kurias ji atliko iki 2023 m. balandžio 4 d., tačiau ieškovė šiuos atsakovės prašymus ignoravo, teigdama, kad atsakovė privalo atlikti bet kokius ieškovės pavedimus. Be to, atsakovė ne kartą prašė ieškovės apmokyti / suteikti žinias bei informaciją, tačiau ieškovė atsakovės prašymus ignoravo, teigdama, kad atsakovė žino, kaip atlikti laivo detalizaciją. Aukščiau nurodyti faktai patvirtina, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, versdama atlikti tokias darbines funkcijas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios ir kurias atsakovė buvo nekompetentinga atlikti.
91. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ji buvo pašalinta iš bendros darbuotojų pokalbių grupės, nebuvo kviečiama į bendras šventes, pramogas ir tokiu būdu buvo atskirta nuo kolektyvo.
92. Toks ieškovės atstovų elgesys vertintinas kaip akivaizdžiai sukuriantis atsakovei psichologiškai nepalankią darbo aplinką, įtampą, nežinomybę, neužtikrintumą dėl ateities. Esant tokioms aplinkybėms, neabejotina, kad ieškovė turėjo ir galėjo žinoti, kad nurodytais veiksmais ir neveikimu ji atsakovei sukels stresą, įtampą, neigiamus emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Ieškovės elgesys, pažeidžiantis DK 24 ir 30 straipsnių nuostatas ir bendruosius teisės principus, pažeidė atsakovės orumą, sukėlė neigiamas pasekmes socialiniam savęs vertinimui, jos dvasinei ir psichologinei pusiausvyrai, šeimos gerovei.
93. Nurodytų motyvų pagrindu teismas prieina prie išvados, kad 2000,00 Eur dydžio piniginė kompensacija šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir proporcinga atsakovės neturtinio pobūdžio išgyvenimų, patirtų darbdaviui neužtikrinus jos dvasinės ir psichologinės gerovės bei garbės ir orumo apsaugos, satisfakcija (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to ieškovės reikalavimas netenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir iš ieškovės UAB ,,Desidus“ atsakovei A. L. priteistina 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų šalių argumentų.
94. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
95. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
96. Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
97. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinių paslaugų teikimas. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, teismas pripažįsta šias išlaidas pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
98. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteistinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
patikslintą ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Desidus“ direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymas „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“ yra neteisėtas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Desidus“ juridinio asmens kodas 304034704, 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Vytautas Pliuskevičius