Baudžiamoji byla Nr. M1-841-859-2011

Proc.Nr. 1-17-1-02207-2010-4

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant S. Ž.,

dalyvaujant prokurorei J. K.,

gynėjui advokatui N. K.,

nukentėjusiajam V. S.,

ekspertei N. M.,

vertėjai V. Ž.,

G. L. dukrai N. S.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. L. (G. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

n u s t a t ė :

G. L. pažeidė viešąją tvarką:

sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, 2010 m. rugsėjo 4 d. apie 21.45 val. būdamas savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro atvirą langą rėkė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, po ko viešojoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia metė gėlių vazoną pro atvirą langą į apačią ir dėl to įlenkdamas sugadino V. S. 6 a Lt vertės turtą -automobilio M. B. E300, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 300 litų vertės variklio dangtį ir 300 litų vertės dešinės pusės priekinį sparną.

Padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., įrodo:

Apklausto teisme nukentėjusiojo V. S. parodymai, kad praeitą rudenį, rugsėjo pradžioje, apie 22.00 val., kartu su drauge buvo pas jį namuose, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Paskambinusi draugės mama O. Z. pasakė, kad ant jo mašinos buvo numestas vazonas. Nuvyko į įvykio vietą, kur buvo grupė jaunuolių ir atvažiavusi policija. Kartu su policijos pareigūnais buvo nuėjęs pas įtariamąjį, tačiau jiems niekas neatidarė durų. Nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. Jo automobilis stovėjo apie 10 m. atstumu nuo namo, priešais namo laiptinę, adresu Taikos g. 41 Vilniuje. Buvo įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas ir kapotas. Vazonas buvo numestas iš 8 aukšto. Matė vazono likučius ant mašinos. Kaltininko nepažįsta, niekada jo nematė. Draugės mama pasakė, kad tai ne pirmas kartas ir nėra ko stebėtis. Ji sakė, kad būna, kad kaimynas išgeria ir rėkauja. Jis nežino kaip atrodo kaltinamasis;

2010-09-15 V. S. protokolas – pareiškimas, kad 2010-09-04 apie 21.50 val. buvo numestas vazonas ant jo automobilio M. B. E300, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo kieme. Iš kieme stovėjusių žmonių sužinojo, kad vazoną metė (duomenys neskelbtini), Vilnius, buto gyventojas G. L.. Apgadintas automobilio priekinis variklio 300 Lt vertės dangtis ir 300 Lt vertės dešinės pusės priekinis sparnas. Pateikė apgadinto automobilio fotonuotraukas (b.l. 1, 12-13);

Apklaustos teisme liudytojos O. Z. parodymais, kad praeitais metais rugsėjo pradžioje apie 21.00 val., išgirdo triukšmą. Ji gyvena 41 name, šalimais 39 namo, iš kurio sklido triukšmas. Išgirdusi triukšmą pasakė vyrui, kad matyt kvailioja tas kvailys iš gretimo namo. Išbėgusi į balkoną, pamatė, kad jis, išlindęs pro langą, šaukia. Prie jų namo stovėjo jaunuoliai iš pirmo aukšto, rūkė ir kalbėjosi. Jis pradėjo šaukti ant jaunuolių, vartodamas necenzūrinius žodžius. Jai pasirodė, kad jis lyg tai peiliu daužė per palangės skardą. Tuomet jis paėmė vazoną, kuris stovėjo ant palangės, ir paleido jį į apačią. Vazonas nukrito tiesiai ant jos dukros draugo mašinos. Gal jis norėjo pataikyti į vaikinus. Matė, kaip vazonas nukrito ant mašinos, girdėjo garsą. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad Mercedes markės automobilis yra sudaužytas. Šis automobilis priklauso V. S. Paskambino dukrai ir pasakė, kad jie grįžtų namo. Jaunuoliai iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai viską nufotografavo. Buvo sudaužytas kapotas ir sparnas. Vazonas buvo išmestas per kambario langą. Matė, kaip jis stengėsi atidaryti langą, kratė jį. Atstumas nuo jų iki jo buvo apie 20 metrų. Viską labai gerai matė. Buvo, kad kaimynas šūkaudavo vasara, kartais naktimis. Jis yra neprognozuojamas, baisu į jį pažiūrėti. Kaimynas triukšmavo ne vieną kartą. Šeštadienį matė kaip jis ant suoliuko gėrė alų;

Apklaustos teisme liudytojos N. S. parodymais (sutiko duoti parodymus apie savo tėvo veiksmus), kad apie 21.10 val. kažkas paskambino į duris. Atidariusi duris pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad iš jų buto numetė vazoną. Iš karto parodė į duris, paaiškino, kad tai padarė jos tėvelis, kuris yra 2 grupės invalidas šizofreniškas. Ji nematė, kaip jis išmetė vazoną. Tėvas serga nuo 1984 metų. Tėvui darosi vis blogiau su sveikata. Jam vėl prasidėjo. Jį labai veikia alkoholis. Tėvą niekas neprižiūri. Jis pats gauna pensiją ir daro ką nori. Jų tėvas neklauso. Kai paskutinį kartą tėvą guldė į ligoninę, buvo 4 ekipažai policininkų. Kai paskutinį kartą tėvą guldė į ligoninę, 6 policijos pareigūnai iš 8 nukentėjo. Ji nematė, kaip buvo numestas vazonas, tik girdėjo, kad buvo atidarytas langas ir kažkas bumbtelėjo. Tėvas buvo išėjęs iš kambario. Vaikinai pasakė vyrui, kad tėvas bėgiojo su peiliu. Policijos pareigūnams tėvas durų neatidarė, kadangi jis niekada neatidaro savo kambario durų. Tėvas nebendrauja su ja. Mama kartu su tėvu negyvena. Ji nesikreipė į teismą dėl tėvo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Nematė, kad tėtis buvo išėjęs su peiliu. Vyrui apie peilį pasakė prie laiptinės stovėję vaikinai. Įvykio dieną tėvas gal būt ir vartojo alkoholį, tiksliai nežino. Jokių vaistų tėvas dabar nevartoja. Giminaičių tėvas neklausia;

Apklausto teisme liudytojo S. S. parodymais (sutiko duoti parodymus apie savo žmonos tėvą, su kuriuo gyvena viename bute), kad įvykio dieną buvo namuose. Kadangi jų bute visi kambariai rakinami, nežinojo kas vyksta tėvo kambaryje. Uošvis pradėjo šaukti, jis nusileido į apačią ir pamatė, kad ant mašinos guli labai pažįstamas vazonas. Vaikinai papasakojo, kad uošvis bėgiojo su peiliu. Jam tai nėra paslaptis, kadangi uošviui būna blogų dienų. Savo vaiko jam visai neduoda. Tuo labiau, kad vaikas po operacijos. Numetimo fakto nematė, matė tik kaip vazonas gulėjo ant automobilio kapoto. Vazonas prieš tai buvo uošvio kambaryje. Uošvio kambaryje yra balkonas, tačiau jis buvo uždarytas. Vazoną uošvis galėjo numesti pro kambario langą. Vazonas buvo numestas iš 8 aukšto. Su uošviu nebendravo. Pradžioje pirmus 5-6 metus bendravo. Paskutinius 3 metus nebendrauja, uošvio liga progresuoja. Tą vakarą uošvį matė ir girdėjo. Uošvį girdėjo būdamas savo kambaryje, jis rėkė. Jį reikėjo guldyti į ligoninę, tačiau kol jis pats nesutiks gydytis, niekas jo neprivers. Buvo toks atvejis, kai uošvį sulaikė 4 ekipažai, tada jis vienam pareigūnui vos neatkando piršto, kitam sudraskė uniformą. Tada uošvį nuvežė į ligoninę, bet po 4 dienų jis grįžo namo. Kreipėsi pas apylinkės psichiatrą. Jis siūlo kentėti. Asmeniškai šnekėjo su apylinkės psichiatru ir pokalbis jam labai nepatiko. Buvo toks atvejis, kai savo sūnui nupirko žaislinį pistoletą su muzika. Vaikas namuose žaidė su tuo žaislu. Tėvas atėmė žaislą ir pasakė, kad jį nori užmušti. Tada nuėjo pas apylinkės psichiatrą, kurį jam paaiškino, kad negalėjo vaikui pirkti pistoleto, kadangi tai provokuoju uošvį. Psichiatrė kviečia uošvį, skiria vaistus, tačiau nekontroliuoja, kaip jis geria vaistus. Kai bendravo su uošviu, įkalbinėjo jį gulti į ligoninę. Vėliau tapo jo priešu. Uošvinė gyvena bute. Ji visada sako, kad tai ne jos problemos ir dukra privalo pasirūpinti tėvu. Nematė, kad uošvis būtų vartojęs tą dieną alkoholį, tačiau pagal balso tembrą ir jo elgesį suprato, kad jis buvo išgėręs. Apie peilį nieko nežino, jo nematė. Viskas prasidėjo nuo to, kad uošvis pro langą pradėjo kabinėtis prie vaikinų lauke, šaukė, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Vaikinai jam atsakė, tada buvo „bumbt“ ir uošvis pabėgo;

2011 m. kovo 2 - 15 d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: „1. Įtariamos veikos padarymo metu G. L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2. Šiuo metu G. L. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu -  paranoidine šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 3. Dėl savo psichikos sveikatos būsenos  G. L. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. 4. G. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu reikia vertinti kartu su visa baudžiamosios bylos medžiaga. 5. G. L. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą...“ (b.l. 78-80);

Apklaustos teisme ekspertės N. M. paaiškinimais, kad G. L. buvo atlikto stacionarinė psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad G. L. nuo 1985 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija. Veikos padarymo metu G. L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu G. L. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Komisija rekomendavo taikyti ambulatorinį priverstinį gydymą pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Be sudėtingos šeimyninės situacijos, jis pats tvarko savo gyvenimą, gauna pensiją. Virš 20 metų jis serga cukriniu diabetu, yra pripažintas 2 grupės invalidu, leidžiasi insuliną. Iš pradžių teigė, kad vaistus vartoja, kai jam buvo paskirtas gydymas pas mus, vaistu po 3 dienų kategoriškai atsisakė. Teigė, kad vaistus vartojo, po 3 dienų atsisakė. buvo ramus, tvarkingas, nepatikdavo klausimai per tyrimą. Pačią situaciją pripažino, kad buvo, motyvacija nepakankamas, vertino ne visai kritiškai. Norėjo vaikinus pamokyti, jie netinkamai elgėsi, rėkė, kad buvo išgėrę. Aiškino, kad netyčia numetė. Faktą prisipažįsta. Klausos haliucinacijų nebuvo. Su personalu elgėsi gerai. Sugeba tvardytis. Vaistų atsisakė, agresijos nėra. Kritikos nėra. Jis susirgo dėl to, kad persekiojimo klėdėsiai. Pas juos nei vieno necenzūrinio žodžio negirdėjo. Silpnoprotystės nekonstatavo. Vidutiniškai progresuojanti liga, kompensuojasi. Negeria ir protas kitoks.

Apklaustų liudytojų parodymai ir teismo ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. L., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, 2010 m. rugsėjo 4 d. apie 21.45 val. būdamas savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro atvirą langą rėkė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, po ko viešojoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia metė gėlių vazoną pro atvirą langą į apačią ir dėl to įlenkdamas sugadino V. S. 6 a Lt vertės turtą -automobilio M. B. E300, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 300 litų vertės variklio dangtį ir 300 litų vertės dešinės pusės priekinį sparną. Taip padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.

Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadose nurodyta, kad G. L. nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl lėtinio psichikos sutrikimo, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad G. L., darydama baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, buvo nepakaltinamas; jo elgesys gydymo ir tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 17 str. nuostatomis, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad G. L. būtinas priverstinis ambulatorinis gydymas. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str. nuostatomis, G. L. yra būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Įvertinus tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. L. pats neturi motyvacijos gydytis, padarė įstatymo uždraustą pavojingą visuomenei veiką, jam skirtinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. S. pareiškė 600 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jam padarytą turtinę žalą (b.l. 17-18). Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. G. L. šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinamasis. Byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Todėl jis pats civiliniu atsakovu būti negali. Byloje nėra duomenų, kad G. L. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo procesas yra reglamentuotas BPK 29 skyriuje ir taikant asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, civilinio ieškinio nagrinėjimą BPK nenumato. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys šiuo atveju nėra baudžiamojo proceso dalykas, todėl paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str., BPK 401, 403, 404 str., teismas, -

n u t a r i a :

G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., būdamas nepakaltinamas.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, nukentėjusysis, jo atstovas, gynėjas ir prokuroras.

Teisėjas                                                                                                                  Vladimir Berezovskij