Administracinė byla Nr. eA-233-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03331-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, PAGD) 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. B-475 nepritarti jo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (toliau – UGM) vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas eina Departamente Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus (toliau – PVV) vyriausiojo specialisto pareigas. 2021 m. liepos 23 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintomis Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, pareiškėjas kreipėsi į UGM su prašymų suteikti galimybę įvertinti ir patvirtinti ugniagesio kompetenciją. Departamento direktorius Sprendimu nepritarė pareiškėjo prašymui įgyti kompetencijų įvertinimą ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai.
2.2. Sprendimas pažeidžia pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos pareigūno ir kaip eilinio Lietuvos Respublikos piliečio teises į profesinės kvalifikacijos įgijimą (kompetencijos patikrinimo būdu).
2.3. Pareiškėjas nuo 1993 m. iki 2001 m. dirbo Departamento Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio 3-iojoje specializuotoje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje vyresniuoju ugniagesiu. Vėliau ėjo inžinieriaus, chemiko dozimetristo, budinčios pamainos vado, operatyvinio budėtojo, vyresniojo budėtojo, operacijų vadovo pareigas. Šios pareigos tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimu ir gelbėjimo darbais. Pareiškėjas nebuvo įgijęs specialios ugniagesio profesinės kvalifikacijos, nes nebuvo tokio formalaus reikalavimo ir galimybės, tačiau vėliau tobulino savo kvalifikaciją, įgijo aukštąjį išsilavinimą, kitaip tobulėjo ir siekė karjeros vidaus tarnyboje. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo nustatytas specialus reikalavimas asmenims, siekiantiems dirbti ugniagesio gelbėtojo ar kitą darbą, susijusį su šia profesija, būti įgijus formalią kvalifikaciją.
2.4. Apraše nustatyta, kad kvalifikaciją asmenys gali įgyti įvairiais būdais – mokantis pagal formaliojo, neformaliojo profesinio mokymo programas, darbo veiklos ar savišvietos būdu. Pareiškėjo dabartinės (ir ankstesnės) pareigos vidaus tarnyboje yra tiesiogiai susijusios su priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo pajėgų planavimu, paruošimu, sutelkimu ir nustatyta tvarka išvykimu į gaisrų, įvykių, ekstremaliųjų įvykiu vietas, o iki 2021 m. liepos 12 d. pareiškėjas ėjo PVV viršininko pareigas, todėl dirbo tiesiogiai su gaisrų gesinimu, šios veiklos organizavimu susijusį darbą ir savarankiškai, savišvietos būdu pasiruošė asmens įgytų kompetencijų vertinimui.
2.5. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jo prašymui nepritarta, kadangi nėra poreikio Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (toliau – ir VPGT). Pareiškėjo žiniomis, šiuo metu, tam, kad būtų įgyvendintas priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartas, VPGT trūksta mažiausiai 700 ugniagesių gelbėtojų etatų. Tai patvirtina ir viešai skelbiama Valstybės kontrolės atlikto audito išvada, paskelbta 2021 m. kovo 22 d. Valstybės kontrolės interneto svetainėje.
2.6. Pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su VPGT poreikiu ar šiuo metu jo einamomis pareigomis, o būtent su asmeniniu siekiu tobulėti, poreikiu ir noru turėti kvalifikaciją, kurią galės pritaikyti asmeniniame gyvenime ir vėliau ateityje, nebebūdamas vidaus tarnybos pareigūnu. Kvalifikacija reikalinga siekiant įsidarbinti tiek ir privačiose įmonėse ir savivaldybių priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose ir objektų priešgaisrinėse komandose. Kvalifikacija pripažįstama ir Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitose valstybėse. Galimybė patvirtinti kvalifikaciją nėra apribota (ar kaip nors saistoma) su PAGD poreikiu, PAGD strateginiais ar trumpalaikiais tikslais ar pan.
2.7. Kompetencijų vertinimo pareiga UGM kyla iš Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo ir jo pagrindu patvirtinto Aprašo reikalavimų. Kompetencijos vertinimas ir kvalifikacijos suteikimas (ar nesuteikimas) nėra Departamento absoliuti teisė spręsti kam bus leista, o kam neleista įvertinti kompetencijas, kompetencijų vertinimas turi būti grindžiamas reikalavimais asmenims, patikrinant jų pateikiamą informaciją, o vėliau patikrinant žinias. Pareiškėjas į UGM kreipėsi vadovaudamasis Aprašu, todėl turėjo būti taikomos Aprašo nuostatos – profesinio mokymo ir kvalifikacijos vertinimo aspektu. Departamentas, atsisakydamas vertinti pareiškėjo turimą kompetenciją ir patvirtinti turimą kvalifikaciją, taiko dvigubus standartus. Pareiškėjo žiniomis, kompetencijų vertinimas yra atliekamas ir tiems pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Reikalavimas, kad asmuo turi eiti pareigas, kurioms būtina turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, nėra pagrįstas, nes asmuo, einantis pareigas jau turi turėti tokią kvalifikaciją, o jos siekti gali tik asmenys, kuriems toks reikalavimas šiuo metu nėra keliamas, išskyrus tam tikras išimtis susijusias su kompetencijos patvirtinimu. Pareiškėjo pareigos, kurias iki 2021 m. liepos 12 d. jis ėjo Departamente, buvo ir yra tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimu.
2.8. Pareiškėjo atliekamos funkcijos ir pareigos buvo tokios, kad jis buvo aukščiausio operacinio vadovavimo lygmens pareigūnas, turintis teisę ir kompetenciją vadovauti sudėtingiausios ir aukščiausios kategorijos gaisrų gesinimui. Įvykus tokio tipo gaisrams, pareiškėjas privalėjo išvykti į įvykio vietą ir perimti gelbėjimo darbų vadovo funkcijas. Pareiškėjo pareigos ir šiuo metu tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbais. Siekiant išlaikyti kompetencijų ir kvalifikacijos nuoseklumą, privalu turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją.
2.9. Formaliai ir paviršutiniškai žiūrint į pareigybės aprašymą, jame tiesiogiai nėra konkretaus ir tiesioginio reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos, tačiau kvalifikacijos turėjimas savaime suprantamas iš kvalifikacinių reikalavimų ir vykdomų funkcijų.
2.10. Paskutinius 10 metų pareiškėjas dirbo valdyboje, kuri atsakinga už pasirengimą ir reagavimą į gaisrus, todėl nėra metų pertraukos gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus. Kitaip tariant – jis atitinka sąlygas, kaip reikalauja Asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto PAGD direktoriaus 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-10 ,,Dėl asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – PAGD tvarkos aprašas) 3.1 punktas, nors iš esmės šis punktas jam neturėtų būti taikytinas, nes kvalifikacijos vertinimui pasiruošė saviruošos būdų. PAGD tvarkos aprašas nenustato reikalavimų saviruošos būdų pasirengusiems, todėl turėtų būti tiesiogiai taikytinos Aprašo nuostatos. Analogiška situacija ir su PAGD tvarkos aprašo 4 punktu. Pareiškėjo dokumentai pateikti kaip nustatyta Apraše. Apie tinkamą dokumentų pateikimą liudija ir tai, kad UGM įtraukė pareiškėją į kandidatų pasitvirtinti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją sąrašus.
2.11. Atmesdamas pareiškėjo prašymą ir neleisdamas dalyvauti kompetencijos vertinime, Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 29 straipsnį ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 20 straipsnio 1 dalį.
2.12. Departamentas neturi pareigos ir teisių vertinti pareiškėjo asmeninio poreikio ir valios įgyti kompetencijų ir turėti kvalifikaciją. Pareiškėjo įgytos kompetencijos gali būti patvirtintos tik UGM, todėl Departamentas, neleisdamas patvirtinti kompetencijų, apribojo pareiškėjo profesines galimybes, pažeidė pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teises nustatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.
2.13. Departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė Profesinio mokymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytus profesinio mokymo sistemos principus ir įtvirtintas lygias galimybes, kur kiekvienam asmeniui laiduojamas kvalifikacijos įgijimas ir sudaromos sąlygos įgyti papildomas kompetencijas, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus švietimo sistemos principus ir lygias galimybes.
2.14. Pareiškėjas nesutiko su Departamento teiginiu, kad Departamentas racionaliai naudoja lėšas ir nepritaria pareiškėjo kvalifikacijos vertinimui. Pareiškėjo kompetencijos vertinimas ir kvalifikacijos patvirtinimas nesudaro esminių išlaidų, pareiškėjas mokėsi ir kompetencijos vertinimui pasirengė savarankiškai, dirbdamas savo tiesioginį darbą, pareiškėjo pasirengimas nekainavo papildomų lėšų Departamentui. Kompetencijų vertinimas vyksta dalyvaujant bendroje vertinimo grupėje su asmenimis, kurie buvo rengiami profesinio rengimo būdų (arba tokių pačių kaip jis, norinčių pasitvirtinti kvalifikaciją).
2.15. Pareiškėjas neprašė leidimo tobulinti kvalifikaciją, t. y. mokytis skiriant tarnybos laiką, lėšų mokymų / kvalifikacijos tobulinimo apmokėjimui ar panašiai. Savišvietos būdu pareiškėjas yra įgijęs kompetencijas ir prašė jas įvertinti ir patvirtinti vadovaujantis Aprašo nuostatomis, kas iš esmės yra tik formalumas. Kompetencijų vertinimą sudaro teorinių žinių testas ir praktinių užduočių atlikimas, tai užtrunka vos kelias valandas. Asmenys, dalyvaujantys vertinime nemoka mokesčių, tai yra institucijos teikiama paslauga, kurios kaina nėra skaičiuojama. Objektyviai tokia kaina gali egzistuoti, tačiau net ir tokiu atveju pareiškėjui nesudaroma galimybė skirti asmeninių lėšų ir sumokėti už kompetencijos įvertinimą.
2.16. Prašymas buvo pateiktas vadovaujantis Apraše nustatytomis procedūromis, pareiškėjas sulaukė skambučio iš UGM atsakingo darbuotojo dėl informacijos patikslinimo, pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją, nurodė, kad pasiruošė saviruošos būdu. UGM įtraukė pareiškėją į kandidatų vertinti kompetencijas sąrašus. Dokumentai buvo pateikti taip, kaip nustatyta Apraše ir kaip reikalauja PAGD tvarkos aprašas.
2.17. Departamentas, kaip kompetenciją vertinanti institucija, neturi įgaliojimų redaguoti ir tvirtinti kandidatų sąrašų, kaip yra nustatyta PAGD tvarkos aprašo 10 punkte. Tai yra UGM prerogatyva. PAGD tvarkos aprašas nenustato, kokius dokumentus turėtų pateikti savišvietos būdu kompetenciją įgijęs asmuo, kaip reikėtų patvirtinti asmens, sukaupusio kompetencijas savišvietos būdu.
2.18. 2021 m. liepos 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų, tačiau jų negavo, nes Departamentas nurodė, kad dokumentai buvo pateikti 2020 m. spalio 21 d. Tuo metu pateiktų dokumentų kopijų sąrašas nėra aktualus, nes 2021 m. liepos 19 d. trūko keturių kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų (turėjo būti papildytas). Šios aplinkybės patvirtina, kad Departamentas siekia sukurti dirbtinius trikdžius ir sutrukdyti pareiškėjui įgyti formalią kvalifikaciją.
2.19. Pareiškėjas jau penktą kartą kreipėsi su prašymais gauti leidimą kompetencijoms įvertinti ir kvalifikacijai įgyti, tačiau Departamentas nuolat atranda įvairių priežasčių neleisti pareiškėjui to atlikti.
2.20. Dėl Departamento veiksmų pareiškėjas prarado galimybę prisijungti prie tarptautinės ugniagesių komandos Ženevoje. Atsižvelgiant į pareiškėjo turimas kompetencijas, tačiau be jų įvertinimo, pareiškėjas taip pat neturi galimybės pakeisti darbovietės, darbo vietos ir pobūdžio.
2.21. Departamento vadovybės nuomonė, kad pareiškėjas nėra vertas kvalifikacijos, yra akivaizdus patyčių elementas. 2021 rugpjūčio mėn. UGM atsižvelgė į pareiškėjo prašymą ir įtraukė į pretendentų įvertinti kompetencijas sąrašus, tačiau Departamento sprendimu pareiškėjas buvo išbrauktas iš UGM parengto ir atsiųsto tvirtinti sąrašo.
3. Atsakovas PAGD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Priimant Sprendimą buvo įvertinta tai, kad pastaraisiais metais UGM formuoja maksimalias asmenų, kurie siekia įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, grupes ir Departamentui pagal Statuto nuostatas yra privalu priimti šiuos asmenis į vidaus tarnybą (sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartis). Pagal pareiškėjo einamas pareigas ir patvirtintą pareigybės aprašymą jam nėra keliamas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, pareiškėjo išreikštas pageidavimas nepriskirtinas prioritetiniam jo kvalifikacijos kėlimui, nes tiesiogiai gaisre pareiškėjas nedalyvauja ir gaisrų negesina, taip pat atsižvelgta į tai, kad Departamento tikslas ir poreikis yra stiprinti Departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus veiklą. Sprendimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 3–4 punktuose nustatytų reikalavimų.
4.2. Ugniagesys gelbėtojas (priešingai nei asmuo, siekiantis įgyti, pavyzdžiui, siuvėjo, ar kažkokią kitą kompetenciją, kurio darbas nebus susijęs su viešojo saugumo užtikrinimu, asmens gyvybių (ne)praradimu) privalo gebėti gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir turtą, suteikti pirmą pagalbą, dirbti su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonėmis bei įranga, atlikti gelbėjimo darbus eismo įvykių vietose, gelbėjimo darbus cheminių, biologinių ir radiacinių avarijų vietose, o šių gebėjimų įgyti savarankiškai yra neįmanoma, todėl, siekiant parengti kvalifikuotą ugniagesį gelbėtoją ir yra įsteigta UGM, kurioje sukurta speciali mokymo bazė ir infrastruktūra. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad ugniagesio gelbėtojo darbas yra susijęs su itin didele rizika ir pavojumi paties ugniagesio gyvybei ir saugumui, viešojo saugumo užtikrinimu, siekdamas, kad ugniagesiai gelbėtojai dėl nepakankamo pasirengimo nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems, nustatė atitinkamus reikalavimus asmenims, pageidaujantiems įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti.
4.3. Pareiškėjo darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauka yra didesnė kaip 1 metai. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad, eidamas Departamento PVV viršininko pareigas dirbo tiesiogiai su gaisrų gesinimo, šios veiklos organizavimu susijusį darbą, Departamentas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko.
4.4. Pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ėjo Departamento PVV viršininko pareigas. Priešingai nei ugniagesio gelbėtojo pareigybė, kurios paskirtis yra atlikti gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus, Departamento PVV viršininko pareigybės paskirtis apima priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengties, operatyvaus pajėgų valdymo ir reagavimo užtikrinimą, informacijos keitimosi organizavimą. Esant tokiai pareigybės paskirčiai (užtikrinti, organizuoti, tačiau ne atlikti gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus), kuri nustatoma atsižvelgiant į įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius, funkcijas ir pareigūno atliekamas funkcijas, Departamento PVV viršininko pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo ir negalėjo būti nustatytas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, taip pat šiame pareigybės aprašyme nebuvo ir negalėjo būti nustatyta gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, todėl nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pareigas, kurias iki 2021 m. liepos 12 d. ėjo Departamente buvo ir yra tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimu, jo organizavimu. Planavimo ir organizavimo funkcijos jokiu būdu negali būti tapatinamos su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, nes pareiškėjas, eidamas Departamento PVV viršininko pareigas ir vykdydamas jo paminėtas funkcijas (planavimo ir organizavimo), pats tiesiogiai gaisrų negesino, kaip ir nevykdė kitų gelbėjimo darbų. Vadovavimas gaisro gesinimui apima tokių veiksmų kaip situacijos vertinimo, užduočių nustatymo, gaisro gesinimo taktikos (strategijos, principų) išmanymą, kas reiškia, kad vadovaujantis gaisrui pareigūnas priima atitinkamus sprendimus, tačiau pats gaisro negesina, todėl ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems gaisro gesinimui vadovaujantiems pareigūnams nėra keliamas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, kaip ir šių pareigūnų pareigybių aprašymuose nėra nustatytos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijos.
4.5. Paties pareiškėjo minimų Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 11 18 d. įsakymu Nr. 1-280, 13.1 punkte nustatyta, kad VPGT gaisrų gesinimą, neatidėliotiną pagalbą gyventojams, pavojingų cheminių medžiagų lokalizavimą, radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, gelbėjimą eismo įvykio metu, gelbėjimo darbus vandenyje, paieškos ir gelbėjimo darbus griuvėsiuose, neatidėliotinos pagalbos teikimą kitoms pajėgoms teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – PGV), PGV komandos, PGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, PGV priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandos, struktūriniai padaliniai objektuose, t. y. ne Departamento PVV pareigūnai, taigi, ir ne pareiškėjas. Nuo pareiškėjo kreipimosi į Departamentą (2020 m. spalio 7 d.) pareiškėjas į gaisrą išvykęs nebuvo.
4.6. Departamento PVV viršininko pareigybės aprašymas patvirtina, kad jame nebuvo nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, kas vienareikšmiškai patvirtinta, kad pareiškėjo pateiktas prašymas neatitiko Apraše nustatyto reikalavimo asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti – turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką.
4.7. Iš pažymos apie pareiškėjo darbo stažą VPGT matyti, kad, nors pareiškėjo darbo stažas VPGT 2020 m. spalio 20 d. buvo 26 metai 11 mėnesių 4 dienos, tačiau iš viso nurodyto laikotarpio pareiškėjo patirtis gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus yra tik 6 mėnesiai 15 dienų (pareiškėjas vyresniojo ugniagesio pareigas ėjo laikotarpyje nuo 1993 m. lapkričio 16 d. iki 1994 m. birželio 1 d.), todėl pareiškėjo pateiktas prašymas neatitiko ir kito Apraše nustatyto reikalavimo asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti – turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus.
4.8. Ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija yra būtina tik asmenims, pretenduojantiems į ugniagesio gelbėtojo pareigybę arba asmenims, einantiems ugniagesio gelbėtojo pareigas, todėl priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta ir aplinkybė, kad pagal pareiškėjo šiuo metu einamas departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, jam nėra keliamo reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, tai reiškia, kad tokia kvalifikacija pareiškėjui nėra būtina (reikalinga) kasdienių funkcijų vykdymui. Nors pareiškėjas skunde cituoja Departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.8 punkte nustatytą funkciją, tačiau ši funkcija, kaip ir kitos pareiškėjo minėtos funkcijos, nėra tapati gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, kas vėl gi reiškia, kad pareigūnas, eidamas šias pareigas, pats gaisro negesina ir kitų gelbėjimo darbų neatlieka. Šias pareigas einančiam pareigūnui pareigybės aprašyme (kaip ir departamento PVV viršininko pareigybės aprašyme) taip pat nėra ir negali būti nustatytas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją.
4.9. Pagal Statuto 5 straipsnį, reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją nustatomas pirminės grandies pareigūnams, tiesiogiai dalyvaujantiems gaisrų gesinime, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo šiuo metu einamose pareigose siekiant išlaikyti kompetencijų ir kvalifikacijos nuoseklumą privalu turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, toks kvalifikacinio reikalavimo nustatymas prieštarautų Vidaus tarnybos statuto nuostatoms. Pats pareiškėjas vis tik patvirtina, kad pareigybės aprašyme tiesiogiai nėra konkretaus ir tiesioginio reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos. Suteikiant ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, Departamentas prioritetus teikia pareigūnams, kuriems tokia kvalifikacija yra būtina kasdienių funkcijų vykdymui, taigi ir tarnybos parengties užtikrinimui.
4.10. Jei ir buvo atvejų, kai kompetencijų vertinimas buvo atliekamas ir tiems pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, tai jie galėjo būti tik iki Aprašo įsigaliojimo. Pasikeitus reglamentavimui ir įsigaliojus Aprašui (2021 m. sausio 12 d.), kompetencijų vertinimas nėra atliekamas pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją.
4.11. Pareiškėjo pageidavimas įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją yra susijęs išimtinai su jo asmeniniu interesu pasinaudoti tarnybine padėtimi ir karjeros žemyn planavimu, to neneigia ir pareiškėjas, pareiškėjo siekis įsivertinti kvalifikaciją nėra niekaip susijęs su jo darbu VPGT (einamomis pareigomis), jis yra susijęs tik su pareiškėjo asmeniniu interesu pasinaudoti tarnybiniu statusu ir gauti asmeninės naudos. Joks darbdavys nepalaikys (neskatins) darbuotojo iniciatyvos tobulėti, žinodamas, kad tokia iniciatyva darbuotojas siekia išimtinai asmeninės naudos, naudodamasis institucijos turimais ištekliais,
4.12. Statuto 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai nuolat privalo tobulinti kvalifikaciją, tačiau iniciatyvos tobulinti kvalifikaciją turi atitikti galiojantį reglamentavimą, turi būti pagrįstos, motyvuotos, atitikti vykdomas funkcijas arba Statuto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą karjeros (karjera – aukštesnių pareigų siekimas) principo siekį. Pareiškėjo iniciatyva įgyti kvalifikaciją nėra susijusi su jo vykdomomis funkcijomis, taip pat įgijus ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją pareiškėjas negalės įgyvendinti ir karjeros principo, kadangi, kaip minėta, karjeros principas grindžiamas skyrimu į aukštesnes pareigas, o reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją taikomas tik pirminės grandies pareigūnams, todėl pareiškėjo pateikti argumentai, susiję su karjeros principo įgyvendinimu, yra klaidinantys.
4.13. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl pareigūnų tarnybos santykiai yra reglamentuojami Statute. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nėra reglamentuoti Statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Todėl Statutui reglamentuojant pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo klausimus, pareiškėjas nepagrįstai cituoja Darbo kodekso nuostatas, savaip jas interpretuodamas. Bet kokiu atveju, Darbo kodekso nuostatų Departamentas nepažeidžia, nes tais atvejais, kai darbuotojų išreikštos iniciatyvos tobulinti kvalifikaciją atitinka galiojantį reglamentavimą, yra pagrįstos, motyvuotos, atitinka vykdomas funkcijas arba karjeros principo siekį, departamentas palaiko ir skatina darbuotojų norą tobulinti kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekis įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją nėra susijęs su jo vykdomomis funkcijomis ir neatitinka karjeros principo siekio.
4.14. UGM formuoja maksimalias asmenų, kurie siekia įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, grupes ir Departamentui pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas yra privalu priimti šiuos asmenis į vidaus tarnybą, todėl ugniagesių gelbėtojų poreikis VPGT šiuo metu yra patenkintas.
4.15. Asmuo, siekiantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ir įgyti kvalifikaciją, turi kreiptis į UGM, kuri, įvertinusi prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, persiunčia asmenų, pageidaujančių įsivertinti kompetencijas, prašymus ir pateiktus dokumentus Departamentui. Ir tik Departamento direktoriui pritarus asmens, pageidaujančio įsivertinti kompetencijas kvalifikacijai įgyti, prašymui, asmuo įtraukiamas į sąrašą. Šiuo gi atveju, Departamento direktoriui nepritarus pareiškėjo prašymui, dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, pareiškėjas į sąrašą nebuvo ir net negalėjo būti įtrauktas.
4.16. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Departamento vadovybė sutrukdė jam prisijungti prie tarptautinės ugniagesių komandos Ženevoje, atsakovas nurodė, kad nėra aišku, kodėl dar 2020 m. rudenį pareiškėjas neginčijo Departamento sprendimų. Pareiškėjas VPGT dirba jau 28 metus, tačiau visą nurodytą laikotarpį pareiškėjas dirbo neturėdamas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos ir klausimų kaip jis gali dirbti be šios kvalifikacijos, pareiškėjui niekada nekilo. Tik perkėlus pareiškėją į žemesnes pareigas, pareiškėjas pradėjo reikalauti įsivertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti, net ir žinodamas, kad ši kvalifikacija jo einamoms pareigos nėra reikalinga (kaip ir nebuvo reikalinga visus 28 metus).
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo L. T. skundą atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas eina Departamento PVV vyriausiojo specialisto pareigas.
6.2. Pareiškėjo darbo stažas VPGT 2020 m. spalio 20 d. buvo 26 metai 11 mėnesių 4 dienos, iš jų 6 mėnesiai 15 dienų patirties gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus ir 25 metai 7 mėnesiai 9 dienos patirties vadovaujant gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams.
6.3. Pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. el. paštu Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus (toliau – ŽIVS) vedėjai pateikė prašymą išduoti dokumentus, reikalingus siekiant įsivertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti. Tą pačią dieną pareiškėjas informuotas, kad prašymas, suderintas su tiesioginiu vadovu, turi būti pateiktas Dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.
6.4. Pareiškėjas 2020 m. spalio 19 d. Departamento ŽIVS vedėjai pateikė analogišką 2020 m. spalio 7 d. prašymui prašymą. Departamento ŽIVS 2020 m. spalio 22 d. raštu pateikė pareiškėjui prašytus dokumentus, taip pat informavo, kad, atsižvelgiant į PAGD direktoriaus pavaduotojo M. Kanapicko 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. V-2087 ,,Dėl siuntimų asmenims, pageidaujantiems įsivertinti kompetencijas Ugniagesių gelbėtojų mokykloje ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, išdavimo“ išdėstytas aplinkybes, Departamento ŽIVS neišduoda siuntimų asmenims, pageidaujantiems įsivertinti kompetencijas UGM ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti. PAGD direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas, atsižvelgdamas į tuo metu visoje šalyje susidariusią grėsmingą situaciją dėl suaktyvėjusio koronaviruso staigaus plitimo, įvertinęs valstybės institucijų, susijusių su koronaviruso valdymu, rekomendacijas ir siekdamas išsaugoti VPGT darbuotojų sveikatą, gyvybę bei užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. V-2087 Departamento direktoriui pateikė siūlymą nurodyti Departamento ŽIVS neišduoti siuntimų asmenims, pageidaujantiems įsivertinti kompetencijas UGM ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, išskyrus tuos ypatingus atvejus, kai asmens kompetencijų įvertinimas šiai kvalifikacijai įgyti yra būtinas tolesniam (tęstiniam) darbo funkcijų vykdymui ar tarnybos veiklos užtikrinimui. Šiam siūlymui Departamento direktorius pritarė rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje.
6.5. Pareiškėjas 2021 m. liepos 19 d. Departamento ŽIVS vedėjai pateikė analogišką 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 19 d. prašymams prašymą. Departamento ŽIVS 2021 m. liepos 29 d. raštu pareiškėją informavo, kad Departamento ŽIVS siuntimų asmenims, siekiantiems įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas neišduoda, dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti, reikalinga kreiptis tiesiogiai į UGM. Buvo nurodyta, kad, pasikeitus reglamentavimui, pareiškėjo 2021 m. liepos 19 d. prašymo pateikimo metu (priešingai nei teikiant ankstesnius prašymus) ŽIVS siuntimas nebebuvo reikalingas.
6.6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. UGM viršininkui pateikė prašymą ,,Dėl ugniagesio gelbėtojo kompetencijos vertinimo ir patvirtinimo“, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, prašo suteikti galimybę įvertinti ir patvirtinti ugniagesio kompetenciją.
6.7. UGM 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 3-3177 „Dėl asmens, pageidaujančio įsivertinti kompetencijas, dokumentų persiuntimo“ kreipėsi į Departamentą ir informavo, kad UGM gavo pareiškėjo prašymą įvertinti jo kompetencijas įgytas savišvietos būdu pagal Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą ir suteikti jam ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. UGM nurodė, kad, vadovaujantis Aprašu ir Tvarkos aprašo 10 punktu, teikia pareiškėjo prašymą ir asmens tapatybės kortelės kopiją sprendimui dėl pritarimo / nepritarimo asmens prašymui priimti.
6.8. Departamentas Sprendimu nepritarė pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti ir informavo pareiškėją, kad prašymai ir dokumentai asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti vertinami remiantis Tvarkos aprašu, kuris reglamentuoja asmens kompetencijoms (įgytoms darbo veiklos ar savišvietos būdu), siekiant kvalifikacijos, vertinti reikalingų dokumentų pateikimą ir jų nagrinėjimą UGM. Tvarkos aprašas parengtas remiantis Aprašu, kurio 3.1 punktas nurodo, kokius reikalavimus turi atitikti asmuo, pageidaujantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti ir Aprašo 4 punktas nurodo, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, siekiantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ir įgyti kvalifikaciją.
6.9. Departamentas Sprendime nurodė, pagal Tvarkos aprašo 10 punkto nuostatas įvertino pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą ir poreikį VPGT, tačiau poreikio įsivertinti kompetencijas ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos nemato. Sprendime paaiškinta, kad pastaraisiais metais UGM formuoja maksimalias asmenų, kurie siekia įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, grupes ir Departamentui pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas yra privalu priimti šiuos asmenis į vidaus tarnybą (sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartis). Pagal pareiškėjo einamas pareigas ir patvirtintą pareigybės aprašymą nėra keliamo reikalavimo – turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, išreikštas pageidavimas nepriskirtinas prioritetiniam jo kvalifikacijos kėlimui, nes jis tiesiogiai gaisre nedalyvauja ir gaisrų negesina.
6.10. Departamentas Sprendime pažymėjo, kad vertina pareigūno kvalifikacijos poreikį ir racionaliai naudoja kvalifikacijos kėlimui skirtas lėšas. Departamento tikslas ir poreikis šiuo metu yra stiprinti PVV Veiklos organizavimo skyriaus veiklą. Departamentas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtą vertinimą ir pateiktų dokumentų neatitikimą Tvarkos aprašo 3–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, informavo pareiškėją, kad nepritaria jo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti.
7. Teismas apžvelgė Aprašo nuostatas (46 p.), Tvarkos aprašo nuostatas (3 p., 8 p., 10 p.) ir konstatavo, kad būtent Departamento direktoriui, o ne UGM, yra suteikta diskrecijos teisė, įvertinus asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį VPGT, priimti sprendimą pritarti arba motyvuotą sprendimą nepritarti asmens prašymui.
8. Teismas padarė išvadą, kad UGM, nei Departamentas procedūrinių pažeidimų, nagrinėdami pareiškėjo prašymą, nepadarė, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Departamentas nepagrįstai, vietoj UGM, pateikė jam atsakymą. Būtent Departamento direktoriui, o ne UGM yra suteikta diskrecijos teisė, įvertinus asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį VPGT, priimti sprendimą pritarti arba motyvuotą sprendimą nepritarti asmens prašymui.
9. Teismas, įvertinęs pareigybės, kurias ėjo pareiškėjas, aprašymų nuostatas ir pažymą apie pareiškėjo darbo stažą VPGT, konstatavo, kad iš viso pareiškėjo darbo stažo VPGT pareiškėjo patirtis gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus yra tik 6 mėnesiai 15 dienų (nuo 1993 m. lapkričio 16 d. iki 1994 m. birželio 1 d.), todėl pareiškėjo pateiktas prašymas neatitiko Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti – turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus, taip pat turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką.
10. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo einamas Departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas jam nėra keliamas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija yra būtina tik asmenims, pretenduojantiems į ugniagesio gelbėtojo pareigybę arba asmenims, einantiems ugniagesio gelbėtojo pareigas.
11. Teismas, apžvelgęs Statuto 5 straipsnį ir Departamento direktoriaus pavaduotojo M. Kanapickas 2020 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. V-2087, pažymėjo, kad UGM kompetencijų vertinimai ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti buvo vykdomi tik tais atvejais, kai asmens kompetencijų įvertinimas šiai kvalifikacijai įgyti buvo būtinas tolesniam (tęstiniam) darbo funkcijų vykdymui ar tarnybos veiklos užtikrinimui. Pareiškėjo darbo funkcijų vykdymui ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija nėra būtina (reikalinga) kasdienių funkcijų vykdymui, todėl ir šiuo aspektu Departamentas pagrįstai nepritarė pareiškėjo kvalifikacijos kompetencijų įsivertinimui. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai prioritetus teikė pareigūnams, kuriems tokia kvalifikacija yra būtina kasdienių funkcijų vykdymui ir tarnybos parengties užtikrinimui.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kompetencijų vertinimas yra atliekamas ir tiems pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti Departamento paaiškinimu, jog jeigu tokių atvejų ir buvo, jie galėjo būti tik iki Tvarkos aprašo įsigaliojimo. Pasikeitus reglamentavimui ir įsigaliojus Tvarkos aprašui (2021 m. sausio 12 d.), kompetencijų vertinimas nėra atliekamas pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją.
13. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo pateikti argumentai, susiję su karjeros principo įgyvendinimu, t. y. bet koks trukdymas jam formalizuoti turimą kompetenciją tiesiogiai trukdo jo kaip pareigūno teisei įgyti kvalifikacija, siekti karjeros vidaus tarnyboje, siekti karjeros ne vidaus tarnyboje, yra nepagrįsti.
14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas šiurkščiai pažeidžia Statuto 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas pažymėjo, kad jo nuostatos taikomos naujai į vidaus tarnybą priimamiems asmenims, o pareiškėjas jau yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas.
15. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą sudaryti jam galimybes UGM vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti.
III.
16. Pareiškėjas L. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams spręsti aktualius teisės aktus, įrodymus vertino nesilaikydamas keliamų reikalavimų.
17.2. Ginčo esmė – ar atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus nepritarti pareiškėjo teisei pasitikrinti per praktinę patirtį, saviruošos būdu įgytas žinias, įgūdžius, t. y. galimai turimas ugniagesio kompetencijas, ar atsakovas kaip valstybinė institucija savo paties priimtų norminių aktų pagrindu turi teisę riboti bet kurio asmens siekius įgyti / pasitikrinti kompetencijas, reikalingas vykdyti profesinę veiklą / pasirinkti darbą, ar toks atsakovo elgesys žinant, kad UGM yra vienintelė tokia Lietuvoje, galinti organizuoti turimų kompetencijų patikrinimą, yra sąžiningas, kadangi atsakovas, priimdamas ir išleisdamas norminius aktus, formuoja monopolinę politiką formalaus profesinio ugdymo srityje (ugniagesių gelbėtojų parengime).
17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo teiginius neva ugniagesio gelbėtojo kompetencijos pareiškėjui nereikalingos, o ugniagesio kvalifikaciją galima įgyti ir neformaliojo ugdymo programomis, kurias suteikia ne tik UGM, nes tik UGM suteikiama kvalifikacija pripažįstama visoje ES ir yra vertinamas kaip profesinis išsilavinimas.
17.4. Atsakovas ignoravo tai, kad pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs nei su VPGT poreikiais, nei su kvalifikacijos kėlimo grupėmis, nei einamomis pareigomis. Pareiškėjo prašymas buvo susijęs su kompetencijų vertinimu plačiąja prasme remiantis Profesinio mokymo įstatymo nuostatomis dėl profesinio išsilavinimo įgijimo savišvietos būdu.
17.5. Atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą matyti, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog neleido Pareiškėjui įvertinti kvalifikacijų, nes nenorėjo, kad pareiškėjas, įgijęs ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, turėtų galimybę eiti į kitas (žemesnes) pareigas ugniagesiu gelbėtoju ar kur kitur į kitas įmones ar organizacijas.
17.6. Atsakovo bandymas prisidengti Statuto nuostatomis dėl privalomos kvalifikacijos ir neefektyviu lėšų naudojimu negali riboti teisėtų pareiškėjo prašymų. Teismas nevertino, kad ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos privalomos nuostatos dėl „tik karjeros aukštyn“, kaip ir nėra draudžiama bet kuriam asmeniui pasinaudoti teise pasirinkti kitą darbą, kad ir žemesnio lygmens.
17.7. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, būtų pažeistos Statuto nuostatos (28 str., 30 str.). Pareiškėjas, neturėdamas patvirtintos ugniagesio gelbėtojo kompetencijos, kurią įgijo saviruošos būdu, negalės prašyti būti perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes pareigas (kur privaloma ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija), todėl pareiškėjo teisė ir laisvė pasirinkti darbą negali būti ribojama remiantis tik šiuo metu užimamomis pareigomis ir išankstinėmis atsakovo nuostatomis.
17.8. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo iki 2021 m. liepos 12 d. eitos PAGD PVV viršininko pareigos nebuvo tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijomis. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas atitinka apibrėžtus kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus PAGD tvarkos aprašo 3 punkte.
17.9. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme pateiktoje „gaisro gesinimo“ sąvokoje nėra išskiriama, ar apibrėžta tik tiesioginė ugniagesių veikla. Aktyvius veiksmus ir sudaro visų gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų dalyvių veiksmų visuma. Pagal Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų PAGD direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 (toliau – Gelbėjimo darbų nuostatai), 4 punktą gelbėjimų darbus sudaro visų lygių pareigūnų, darbuotojų visapusiška veikla.
17.10. Pareiškėjas nuolat dalyvavo gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo veikloje, apibrėžtose Gelbėjimo darbų nuostatų II–IV skyriuose. Šios funkcijos nustatytos ankstesnėse ir dabartinėse pareiškėjo pareigybėse, todėl pareiškėjas atitinka PAGD tvarkos aprašo 3 punkto kriterijus.
17.11. Pareiškėjui, kaip statutiniam pareigūnui, buvo ir dabar yra nustatyta II sveikatos skiltis, kuri taikoma ugniagesiams. Tai patvirtina apie privalomą pasirengimą ir darbą sudėtingomis bei kenksmingomis darbo sąlygomis, reikalaujančias papildomų ir fizinių galimybių.
17.12. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, netinkamai aiškino ir taikė šioje administracinėje byloje sąvoką „Gaisro gesinimas“, dėl ko pareiškėjo teisė ir galimybės pasitikrinti kompetencijas buvo be pagrindo ir nesąžiningai apribotos.
17.13. Teismas neįvertino ir to, kad nėra jokių konkrečių vertinimo kriterijų, kurie detalizuotų PAGD tvarkos aprašo 3 punkto (patirties skaičiavimą) nuostatas.
17.14. Atsakovas nevertino gaisrų gesinimo patirties kitose pareiškėjo pozicijose, taip pat nenustatyta, ar tai yra suminė praktinės patirties valandų gaisre metodika, ar tai darbo stažas kažkuriose pareigybėse. PAGD tvarkos aprašo 3.1.3 punkto nelogiškumas ir neapibrėžtumas palieka atsakovui bet kokią veikimo laisvę, galimybę piktnaudžiauti padėtimi ribojant fizinių asmenų galimybę dalyvauti ugniagesių ir gelbėtojų profesinės veiklos rinkoje.
17.15. Teismas neišnagrinėjo, o atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokių reikalavimų neatitiko pareiškėjas ir kuo konkrečiai atsakovas rėmėsi priimdamas Sprendimą.
17.16. UGM, veikdama savo kompetencijos ribose, t. y. vadovaudamasi PAGD tvarkos aprašo 3–5, 7 punktais, įvertino pareiškėjo pateikto prašymo ir paties pareiškėjo atitiktį keliamiems reikalavimams, numatytiems PAGD tvarkos aprašo 3–5 punktuose. Šiuos reikalavimus tiek pareiškėjas, tiek jo prašymas atitiko, kadangi UGM, vadovaudamasi PAGD tvarkos aprašo 8 punktu atsakovui persiuntė pareiškėjo, pageidaujančio įsivertinti kompetencijas, prašymą ir kitus pateiktus dokumentus atsakovui. Jeigu UGM būtų nustačiusi, kad prašymas ir (ar) pateikti dokumentai neatitinka PAGD tvarkos aprašo 3–5 punktų (t. y. stažo reikalavimo ir kt.) (išskyrus 3.1.2 p.) reikalavimų, apie tai būtų informavusi pareiškėją nurodydama nustatytus trūkumus.
17.17. Atsakovas, Sprendime pasisakydamas tiek dėl tikslingumo, tiek dėl poreikio, kas laikytina vertinamaisiais kriterijais, kurie priklauso nuo atsakovo diskrecijos, kartu peržengdamas savo įgaliojimų ribas (PAGD tvarkos aprašo 10 p.), vertino ir formaliuosius kriterijus, kuriuos UGM jau buvo įvertinusi prieš tai ir pripažinusi, kad pareiškėjas ir jo prašymas atitinka PAGD tvarkos aprašo 3–5 punktų reikalavimus.
17.18. Atsakovas, jeigu ir būtų nustatęs, kad UGM neteisingai įvertino pareiškėjo atitiktį PAGD tvarkos aprašo 3–5 punktų reikalavimams, atsakovas teoriškai (kadangi PAGD tvarkos apraše šis klausimas nėra sureguliuotas) turėjo grąžinti pareiškėjo prašymą ir susijusius dokumentus juos pateikusiai UGM, o ši apie tai turėjo informuoti pareiškėją.
17.19. Atsakovas nesivadovavo diskrecijos reikalavimais, iš kurių seka, kad teisines pasekmes pareiškėjui galintys sukelti (ir, be abejo, sukėlę) sprendimai buvo priimti ne tik nesilaikant formaliųjų procedūrų, bet kartu ir peržengiant teisės aktuose įtvirtintas diskrecijos ribas.
17.20. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl šiuo atveju atsakovas ir UGM vadovavosi ne Aprašu, bet PAGD tvarkos aprašu. Pareiškėjo dokumentus gavusi UGM neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo juos persiųsti atsakovui. Tai yra tiek materialiosios, tiek proceso teises pažeidimai, nulėmę nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
17.21. Teismas turėjo būti aktyvus ir ex officio privalėjo išspręsti klausimą dėl UGM kaip trečiojo suinteresuoto asmens (įtraukimo į šios bylos procesą).
18. Atsakovas PAGD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Įvertinus tai, kad ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija pagal Statuto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas reikalinga tik valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 11–15 pareigybių grupių pareigybėse dirbantiems pareigūnams (pareiškėjas šioms grupėms nepriklausė), spręstina, kad pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poreikiais, todėl vien šiuo pagrindu negalėjo būti tenkinamas.
19.2. Pareiškėjo siekis įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją išimtinai susijęs su asmeniniu interesu ir planavimu karjeros žemyn, nes, pareiškėjui siekiant aukštesnių pareigų, ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją jam nereikalinga.
19.3. Pareiškėjo teiginiai, kad yra pažeidžiamos Statuto 30 straipsnio nuostatos, yra nepagrįsti, nes šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl tarnybinio kaitumo nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Aplinkybė, kad pareiškėjas turėtų ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, nereiškia, kad, atsiradus laisvai pareigybei, pareiškėjas į ją būtų perkeltas, be to, ugniagesių gelbėtojų poreikio nėra. Jei pareiškėjas siektų būti perkeltas į lygiavertes pareigas, tai jam ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija nebūtų reikalinga.
19.4. Pareiškėjas neatitiko PAGD tvarkos reikalavimų (3.1.1 p., 3.1.3 p.), nes negesino gaisrų ir jokių kitų gelbėjimo darbų neatliko. Pareiškėjo nurodomas Gelbėjimo darbų nuostatų 4 punktas nepatvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo veikloje, nes, vadovaujantis Gelbėjimo darbų nuostatų 9 punktu, ne Departamento vadovas ir ne pareiškėjas buvo atsakingas už pasirengimą gelbėjimo darbams, jų atlikimo ir vadovavimo šiems darbams organizavimą.
19.5. Faktas, kad pareiškėjui nustatytas reikalavimas atitikti II sveikatos skiltį nepatvirtina, kad pareiškėjas vykdė funkcijas, susijusias su gaisrų gesinimu ir kitais gelbėjimo darbais. Reikalavimas atitikti II sveikatos skiltį yra nustatytas ir kitiems Departamento pareigūnams, atsižvelgiant į statutinės įstaigos veiklos ypatumus.
19.6. Pareiškėjui ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija nėra reikalinga jo profesinės veiklos, nesusijusios su tarnyba VPGT ugniagesio gelbėtojo pareigose, vykdymui, nes tokios pareigybės, kurioms yra keliamas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją yra tik VPGT.
19.7. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Departamentas viršijo įgaliojimus, spręsdamas dėl pareiškėjo atitikimo PAGD tvarkos nuostatoms, nes, vien jau nenustačius kompetencijų vertinimo tikslingumo ir poreikio, pareiškėjo prašymas neturėjo būti tenkinamas. Be to, Departamentas, kaip UGM vadovaujanti įstaiga, gali ir turi pareigą peržiūrėti, vertinti ir kontroliuoti UGM atliekamų veiksmų teisėtumą, teisės aktais taip pat nustatyta teisė atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, todėl Departamentas, priimdamas Sprendimą, įgaliojimų neviršijo.
19.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė UGM trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuris nėra susijęs su UGM teisėmis ir / ar pareigomis.
20. Atsakovas pateikė papildomus duomenis, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. atleistas iš vidaus tarnybos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija yra suteikiama išimtinai tik statutiniams valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybės tarnautojams ir tik 11, 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėse dirbantiems pareigūnams, atsakovo vertinimu, pareiškėją atleidus iš vidaus tarnybos ir jam netekus vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
21. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo pateiktus papildomus duomenis, nurodė, kad byla nėra susijusi pareiškėjo buvimu ar nebuvimu vidaus tarnyboje bei jo užimamomis pareigomis. Atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos taip pat niekaip nėra susijęs su šia byla, nes šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl atsakovo sprendimo neleisti įsivertinti turimos ugniagesio kompetencijos UGM, t. y. Sprendimas neleisti (trukdyti) profesiškai tobulėti plačiąja prasme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus Sprendimo, kuriuo nuspręsta nepritarti pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes UGM vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikti argumentai, susiję su karjeros principo įgyvendinimu, t. y. bet koks trukdymas jam formalizuoti turimą kompetenciją tiesiogiai trukdo jo kaip pareigūno teisei įgyti kvalifikaciją, siekti karjeros vidaus tarnyboje arba ne vidaus tarnyboje, yra nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neatitinka PAGD tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog UGM yra vienintelė tokia Lietuvoje institucija, galinti organizuoti turimų ugniagesio gelbėtojo kompetencijų patikrinimą, todėl Departamentas nepagrįstai atsisako tai padaryti. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis atitinka PAGD tvarkos aprašo nuostatas, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad UGM nėra įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors tai turėjo būti padaryta.
25. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2020 metais, o po to 2021 m. liepos mėnesį kreipėsi į UGM, siekdamas įvertinti ir patvirtinti ugniagesio gelbėtojo kompetenciją. UGM patikrino pareiškėjo prašymą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams bei perdavė dokumentus Departamentui, siūlydama spręsti, ar pritarti tokiam prašymui. Departamento direktorius Sprendimu nepritarė pareiškėjo prašymui įgyti kompetencijų įvertinimą ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai.
26. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas savo veiksmais siekia pasitvirtinti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, t. y. iš esmės siekia įgyti profesiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nebuvo įvertinta, ar pareiškėjas turės galimybę įsivertinti norimą kvalifikaciją kitose profesinio mokymo įstaigose, pats pareiškėjas teigia, kad UGM vienintelė tokia įstaiga Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Apraše, nei PAGD tvarkos apraše, nei Profesinio mokymo įstatyme nėra nustatyta, kad jis taikomas tik valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams, t. y. nėra įtvirtinti apribojimai, siekiant įvertinti ir patvirtinti norimas kvalifikacijas. Todėl byloje lieka klausimas, ar toks ribojimas, kai Departamento direktorius naudojasi savo diskrecijos teise, leisdamas arba nesutikdamas įvertinti tam tikrą profesinę kvalifikaciją, yra proporcingas ir būtinas. Pirmosios instancijos teismui neatlikus tokio vertinimo, negalima teigti, kad byla buvo visapusiškai išnagrinėta. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).
28. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad į bylą nebuvo įtraukta Ugniagesių gelbėtojų mokykla, nebuvo išsiaiškinta UGM pozicija, nors byloje vertinami ir UGM veiksmai, pareiškėjas prašė įpareigoti Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes UGM vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, t. y. ginčas akivaizdžiai susijęs su UGM teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).
29. Nustačius proceso teisės pažeidimus, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmės nebepasisako.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Dalia Višinskienė