Civilinė byla Nr. e2VP-320-729/2017
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00653-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.2.8.4.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 31 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant ieškovui A. T.,
bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgaliotam asmeniui Irmantui Lengvinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį dėl bankroto bylos jam iškėlimo, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir
n u s t a t ė :
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-28 nutartimi iškėlė A. T., bankroto bylą. 2014-09-09 nutartimi šioje byloje patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, o 2015-04-02 - bankrutuojančio A. T. 2015-03-12 patikslintas mokumo atkūrimo planas, nutartis įsiteisėjo 2015-05-21.
2016-10-14 nutartimi patvirtintas patikslintas ieškovo A. T. kreditorinių reikalavimų sąrašas. Dėl šios priežasties 2016-12-06 teismui pateiktas bankroto administratoriaus įgalioto asmens I. L. prašymas patvirtinti A. T. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodyta, jog 2016-12-02 vyko A. T. kreditorių susirinkimas, kurio metu patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas dėl priežasčių, nesusijusių su Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytomis priežastimis. Nepaisant to, kad naujai svarstyti reikėjo tik atliktus plano patikslinimus, kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui, nurodydami, kad bankrutuojantis asmuo neatsižvelgė į kreditoriaus pastabas, jog jis turėtų persikvalifikuoti, skirti daugiau lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, mažiau – savo pragyvenimui, atsisakytų interneto ir kt.
2017-01-06 teisme gautas kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl A. T. bankroto bylos nutraukimo. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, kadangi fizinis asmuo nuslėpė nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas: paaiškėjo, kad jis Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra 871,70 EUR, t. y. beveik 23 kartus didesnė suma, nei vienas bazinės socialinės išmokos dydis per mėnesį, ir ją A. T. nuslėpė. Tai patvirtina nesąžiningą siekį nuslėpti minėtą informaciją ir toks asmuo negali būti laikomas sąžiningu fiziniu asmeniu, pateikusiu teisingą informaciją apie savo nemokumo priežastis; tikėtina, kad A. T. galėjo turėti ir daugiau banko sąskaitų, kuriose būtų laikomos piniginės lėšos, bet jų nenurodė, nes jam tai nebuvo naudinga. Be to, nurodė, jog bankrutuojantis asmuo pažeidė sąžiningumo reikalavimą ir tuo, kad išsigydęs patirtą plaštakos traumą sąmoningai užsiregistravo Lietuvos darbo biržoje tam, kad gautų darbo išmoką, kuri yra tik 185,32 Eur, tačiau nepateikė pažymos iš gydymo įstaigos apie patirtos kairės rankos plaštakos sužalojimo pasekmes ir sumažėjusį darbingumo lygį bei nesiėmė jokių priemonių savo mokumui atkurti ir šiuo metu nebėra registruotas Darbo biržoje. Be to, pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plane nėra numatyta jokių persikvalifikavimo priemonių, taigi jis šio proceso metu nesiekia atkurti savo mokumo, o siekia nusirašyti skolas. A. T. yra jauno amžiaus, todėl persikvalifikavimo perspektyva turėtų būti labai aktuali. Pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko, kreditoriams nėra numatyta jokių mokėjimų, o bankrutuojantis asmuo kiekvieną mėnesį už ir televizijos paslaugų teikimo sutartį mokėjo/ moka po 27,22 EUR, todėl per metus sumoka 326,64 EUR. Taip pat planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d.2 p. reikalavimų, nes jame nėra nurodyta konkrečių asmenų ir konkrečių lėšų, kurias kaip pagalbą A. T. ruošiasi suteikti artimieji giminaičiai. Kreditorius taip pat nesutinka, kad mokumo atkūrimo plano terminas būtų sutrumpintas iki 3 metų, kadangi tai dar labiau sumažintų jo galimybes bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, jog tikėtina, kad A. T. turi kitų pajamų, kurių nenurodo kreditoriams. Dėl visų šių priežasčių prašo nutraukti šio asmens bankroto bylą.
Kreditorius Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, 2017-01-17 teismui pateiktu atsiliepimu palaikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą, kadangi bankrutuojantis asmuo per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo nedėjo jokių pastangų atkurti savo mokumą, su kreditoriais nebendradarbiavo, į jų nuolat išsakomas pastabas dėl netinkamo mokumo atkūrimo plano sudarymo ir vykdymo nereagavo.
Teismo posėdžio metu bankrutuojantis asmuo A. T. prašė tenkinti prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, o prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti. Papildomi paaiškino, kad iš esmės jo situacija negerėja: jis stengiasi susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau veltui, todėl dirba pagal patentą, pajamos yra nepastovios, o iš jų jis turi pragyventi ir išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Paaiškino, kad jis buvo susižalojęs ranką, todėl ilgai buvo nedarbingas. Siekdamas susirasti pastovų darbą, jis registravosi darbo biržoje, tačiau nors jam buvo pasiūlytas darbas Klaipėdoje, tačiau atlyginimas tik 400-500 Eur, o važinėjimas ir valgymas ne namie sudarytų didelę šio uždarbio dalį. Jam šiuo metu finansiškai padeda tėvai ir uošviai, tačiau jis šia pagalba nepiktnaudžiauja, rūpinasi tik kaip nors išlaikyti šeimą, priima ją nepastoviai ir todėl neturi ko nurodyti mokumo atkūrimo plane. Iš darbo biržos jis gaudavo per mėnesį 182 Eur, o nuo gruodžio mėn. jis vėl verčiasi individualia veikla, uždirba apie 400 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad jis Nordea banko paslaugomis nesinaudoja nuo 2009 metų, todėl nežino iš kur šiame banke turimoje sąskaitoje atsirado pinigai; greičiausiai ši sąskaita buvo atidaryta pagal vienos iš ankstesnių darboviečių reikalavimus, gal ir atsiradusi suma yra seniai uždirbto atlyginimo įsiskolinimo pervedimas. Dėl šių priežasčių jis turėjo sąskaitas 4 bankuose, tačiau naudojosi tik Šiaulių bankas paslaugomis. Nurodė, kad gyvena su sugyventine, su ja turi 2 mažamečius vaikus, ir su kita moterimi turi vieną vaiką, visus tris vaikus išlaiko geranoriškai. Nekilnojamasis turtas jau yra realizuotas bankroto procese, padengiant didelę dalį vieno kreditoriaus reikalavimo. Šiuo metu jis yra užpildęs paraišką dėl išvykimo dirbti į užsienį, laukia pasiūlymo, ir pats mato tik tokią galimybę daugiau uždirbti ir kreditoriams daugiau mokėti.
Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo prašė atmesti ir patvirtinti pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą. Papildomai paaiškino, kad mokumo atkūrimo planas yra patikslintas tik dėl dviejų dalykų, t.y. nustatyta trumpesnė plano įgyvendinimo trukmė ir patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas realizavus nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad plano įgyvendinimas yra paskaičiuotas iki 2019-01-26, jis sutrumpės tik keliais mėnesiais, t.y. atsižvelgiant į kreditorių nesutikimą, buvo išvestas vidurkis tarp FABĮ dabar nustatomo 3 metų proceso laikotarpio ir teismo jau patvirtintame plane numatyto termino. A. T. jau padengė 10 000 Eur kreditoriams, bankrutuoja sąžiningai, todėl turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe trumpinti plano įgyvendinimo terminą. Paaiškino, kad kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano patvirtinimui, tačiau priežasčių nenurodė, o kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka su plano įgyvendinimo terminu bei tuo, kad nėra nurodomos numatomos gauti lėšos, t.y. artimųjų konkreti parama ir nėra nurodyta kitų priemonių, skirtų A. T. mokumui atkurti. Nurodė, kad nežinoma, iš kur A. T. sąskaitoje atsirado beveik 900 Eur, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti šį asmenį nesąžiningu, nes nenustatyta, kad jis būtų šias lėšas slėpęs; bet kokiu atveju šie pinigai bus panaudoti kreditoriniams reikalavimams padengti ir tokiu būdu pasitarnaus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui. Taip pat pažymėjo, kad šios lėšos buvo rastos pas kreditorių Nordea Bank AB esančioje sąskaitoje, pats kreditorius turėjo informuoti bankrutuojantį asmenį arba bankroto administratorių ar teismą apie tuos pinigus, tačiau to nepadarė, pats šių lėšų nenusirašė pagal kredito sutartį, todėl neturi pagrindo kaltinti bankrutuojantį asmenį dėl nesąžiningumo. Be to, ir ši suma nėra tokio dydžio, kad sąlygotų asmens bankroto bylos iškėlimą ar jo galimybių atsiskaityti su kreditoriais esminį sumažėjimą. Paaiškino, kad A. T. persikvalifikavimo galimybės yra ribotos, kadangi jis yra 28 metų amžiaus, turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, išlaiko 3 nepilnamečius vaikus; norint persikvalifikuoti, jam reikėtų pirmiausia įsigyti vidurinį išsilavinimą, o tai trukdytų dirbti ir išlaikyti šeimą bei vykdyti plano reikalavimus, todėl šiam asmeniui, dirbančiam statybų srityje, tikslingiausia kvalifikuotis savo srityje. Kreditorius nurodo, jog mokėjimo grafikas neatitinka reikalavimų, tačiau patikslintame mokumo atkūrimo plane šis grafikas nebuvo keičiamas, o ankstesnis planas yra patvirtintas ir peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, todėl reikšti pretenzijas dėl jau patvirtintų nuostatų kreditoriams nebenumatyta galimybė. Nesutinka, kad bankrutuojančiam asmeniui A. T. būtų nutraukta bankroto byla, nes nėra įrodytas pagrindas atlikti tokį drastišką veiksmą jau realizavus vienintelį asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą. A. T. pateikė medicininę pažymą dėl rankos traumos, todėl akivaizdu, kad jis patyrė traumą ir buvo nedarbingas.
Prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkintinas, o prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo atmestinas.
Dėl bakroto bylos nutraukimo.
FABĮ 10 str. 1 d. išvardinti atvejai, kuomet teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Šioje byloje kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo bankrutuojančiam asmeniui A. T. nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 10 punkto pagrindu, kadangi A. T. nuslėpė nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas, pateikė neteisingą informaciją apie savo nemokumo priežastis, buvo ir yra nesąžiningas, nes pateikė melagingą informaciją apie turimą turtą – nuslėpė turėtas pinigines lėšas banko sąskaitoje ir nepateikė medicininės pažymos apie patirtą traumą, o taip pat -nesistengė atkurti savo mokumo, registruodamasis darbo biržoje, jo pateiktame mokumo atkūrimo plane nenumatyta jokių persikvalifikavimo priemonių, mokumo atkūrimo plane nėra kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko.
Teismas susipažinęs su byloje pateikta bankroto administratoriaus įgalioto asmens išvada bei išklausęs pačio bankrutuojančio asmens ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens I. Lengvino, nenustatė nei vienos FABĮ 10 straipsnyje nurodytos sąlygos nutraukti fizinio asmens A. T. bankroto bylą. Bankrutuojantis asmuo tik patikslino teismo jau patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir byloje nesurinkta jokių įrodymų apie jo nesąžiningumą. Pinigų atsiradimo A. T. atsiskaitomoje sąskaitoje faktas nesudaro pagrindo teismui konstatuoti šio asmens nesąžiningumo, kadangi šioje sąskaitoje esančiais pinigais A. T. nepasinaudojo, jų nenuslėpė ir jie bus panaudoti kreditoriniams įsiskolinimas padengti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl asmuo gali būti pripažįstamas nesąžiningu tik esant svarių įrodymų visumai; nepakankamai išsamios informacijos pateikimas savaime nereiškia nesąžiningumo, juolab tokios informacijos, apie kurią asmuo ir pats nežinojo, ir kreditorius turėjo galimybę ją gauti pats.
Taip pat teismas nelaiko A. T. nesąžiningumu ir nenoru atsiskaityti su kreditoriais ilgo gydymosi po traumos ir registravimosi darbo biržoje. Tai yra gyvenimiškos aplinkybės, pakankamai patvirtintos A. T. ir bankroto administratoriaus paaiškinimais, visiškai logiškos ir tikėtinos, įvertinant asmens nedidelį išsilavinimą ir darbo pobūdį, todėl bausti jį už tai, kad pasinaudojo visiems Lietuvos Respublikos gyventojams suteikta galimybe kreiptis į darbo biržą ieškodamas pastovesnio, geriau apmokamo darbo, teismas neturi jokio pagrindo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu yra pagrindas atmesti kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo fiziniam asmeniui A. T..
Dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
Lietuvos Respublikos FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, išlaikant teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. T. turi penkis kreditorius – UAB „Bitė Lietuva“, kurio finansinio reikalavimo suma 17,55 Eur, Nordea Bank AB, veikianti per Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, kurio reikalavimas – 787,96 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio reikalavimas – 35661,79 Eur, TEO LT, AB, kurio reikalavimas – 668,91 Eur, UAB „Ūkio banko lizingas“, kurio reikalavimo suma 391,45 Eur, visa kreditorinių reikalavimų suma yra 37 527,66 Eur.
Iš pateikto 2016-12-02 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11 matyti, kad du kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 36449,75 Eur (97,13 proc. visų kreditorių reikalavimų) mokumo atkūrimo planui nepritarė.
Iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabų matyti, kad kreditorius nepritaria planui dėl šių priežasčių: nesutinka dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės, nes nėra priežasties dėl kurių A. T. negali vykdyti kreditorinių reikalavimų 5 m; nėra nustatyta konkreti artimųjų giminaičių paramos suma teikiama per visą bankroto procesą; be to mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta kitų priemonių, skirtų A. T. mokumui atkurti (persikvalifikavimas ir kt.); be to pateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nėra nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas; patikslintas mokumo atkūrimo planas neužtikrina skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros.
Kreditorius NORDEA BANK AB Lietuvos skyrius balsavo „prieš“ A. T. patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau priežasčių nenurodė.
Bankroto administratorius savo išvadoje dėl parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių konstatavo, kad 2016-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas visas A. T. nekilnojamas turtas, gautos lėšos pervestos hipotekos kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti.2016-09-05 tarp kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Nordea Bank AB pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis. Nurodė, jog bankrutuojantis asmuo, laikydamasis pakartotinės plano svarstymo ir tvirtinimo procedūros dar kartą patikslino mokumo atkūrimo plano projektą, t.y. prailgino plano projekto įgyvendinimo terminą (nustatė vidurkį tarp 3 metų ir teismo jau patvirtintame plane numatyto įgyvendinimo termino) bei nurodė, jog negali nurodyti tikslios artimųjų giminaičių teikiamos paramos sumos, nes ji yra nepastovi, priklauso nuo faktinių aplinkybių. Nurodė, jog bankrutuojantis asmuo po nedarbiningumo laikotarpio stengiasi įsidarbinti, šiuo metu vėl verčiasi individualia veikla ir gauna didesnes pajamas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir patvirtintame mokumo atkūrimo plane nebuvo numatyta tikslių sumų skirtinų kreditoriams, šią plano dalį bankrutuojantis asmuo keitė tik tiek, kiek tai susiję su kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo pasikeitimu ir plano įgyvendinimo sutrumpinimu. Nurodė, jog A. T. nustatytas plano įgyvendinimo terminas (vidurkis tarp 3 metų ir teismo jau patvirtintame plane numatyto termino) atitinka FABĮ nuostatas labiau nei numatytasis ankstesniame patikslinto plano projekte, ir nepažeidžia kreditorių interesų, nes sumažina bankroto administravimo išlaidas. Mano, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyti tikslai bus pasiekti, o jų piniginė išraiška priklausys nuo to, kaip A. T. pavyks įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytas priemones asmens mokumui atkurti (susirasti darbą, gauti didesnes pajamas ir kt).
Teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą, ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų balansą, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad kreditorių prieštaravimai nesudaro pagrindo netvirtinti A. T. patikslinto mokumo atkūrimo plano. Išanalizavus siūlomus patikslinimus, nustatyta, kad jie yra susiję su kreditorių reikalavimų patikslinimu po nekilnojamojo turto realizavimo ir plano įgyvendinimo termino sutrumpinimu nuo penkių metų iki trijų metų aštuonių mėnesių. Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose kreditoriai gali ginčyti tik tuos naujai tvirtinimui teikiamo mokumo atkūrimo plano elementus, kuriais šis planas skiriasi nuo jau patvirtinto. Tuo tarpu kreditorius Nordea Bank AB nesutiko su plano patikslinimais išvis be jokių motyvų, o kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ didžioji pastabų dalis yra susijusi su jau patvirtintomis įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nekeičiamomis plano nuostatomis, todėl teismo neimamos domėn ir plačiau neaptariamos.
Pagrindiniu plano pakeitimu, neskaitant jo eigoje, realizavus turtą, sumažėjusių kreditorių reikalavimų sutikslinimo ir perskirstymo, dėl kurio net ir prieštaravimų niekas nepareiškė, laikytinas plano įgyvendinimo termino sutrumpinimas. FABĮ 7 str. 5d. nuo 2016-01-01 įtvirtinus nuostatą, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, asmenys, kurių bankroto bylos užvestos anksčiau ir nustatytas ilgesnis, tuo metu galiojęs terminas – iki 5 metų, įgijo teisę prašyti teismą šio termino sutrumpinimo ir įpareigojo teismą svarstyti šį klausimą. Kadangi A. T. mokumo atkūrimo planas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas 2015-04-21, nurodant 5 metų jo įgyvendinimo trukmę, šiuo metu prašomas termino sutrumpinimas iki 2019-01-26 reikštų, kad visa plano įgyvendinimo trukmė būtų 3 metai 8 mėnesiai. Nors tai ir nėra aritmetinis vidurkis tarp 3 i r 5 metų, tačiau 8 mėnesiais ilgesnis nei minimalus 3 metų terminas, todėl šis patikslintas plano reikalavimas atitinka įstatymo reikalavimus ir laikytinas kompromisiniu, siekiant suderinti kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesus. Pažymėtina ir tai, kad nors šis planas buvo patvirtintas tik 2015-04-21, tvirtinimui jis buvo pateiktas 2014-10-19 ir įsiteisėjo tik po dviejų apeliacinių procesų, bankrutuojančiam asmeniui nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios vykdant teismo nustatytus įpareigojimus ir ribojant savo išlaidas, ir būtų nesąžininga šiuo atveju plano sprendinių vykdymą skaičiuoti į tai neatsižvelgiant. Teismas, įvertinęs visų bankroto bylos eigos duomenų visumą, neturi jokio pagrindo abejoti nedidelio išsilavinimo, darbininkiškos profesijos, niekad jokiu verslu neužsiėmusio asmens sąžiningumu vykdant šio plano sprendinius, apėmusius ir vienintelio jo turėto nekilnojamojo turto realizavimą, ir įpareigojimą atsiskaityti su bankroto administratoriumi už paslaugas, ir bandymus rasti geriau apmokamą darbą. Įvertinus visas šias aplinkybes pripažintina, kad teismui pateiktas bankrutuojančio A. T. patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kreditoriaus teisių nepagrįstai nesuvaržo ir nepažeidžia, pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 – 4 dalis pažeidimų nenustatyta, todėl tvirtintinas (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalis, 12 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 - 291str., teismas
n u t a r i a :
prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, atmesti.
Patvirtinti bankrutuojančio asmens A. T. 2016-12-05 kreditorių susirinkimui pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą, patikslintą pagal 2016-11-14 susirinkime kreditorių pateiktas pastabas.
Patvirtintą mokumo atkūrimo planą laikyti šios nutarties sudėtine dalimi.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Grigonienė