Civilinė byla Nr. 2KT-172-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00319-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ir J. D. nušalinimo pareiškimu Šiaulių apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2A-659-XX/2019 nagrinėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-659-XX/2019 pradėta pagal ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad tarp ieškovės ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. bei ieškovės ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko B. K. vyksta konfliktai, kurie gali turėti įtakos Šiaulių apygardos teismui teismingo jos apeliacinio skundo nagrinėjimo baigčiai - teisėjai bus šališki bei priims ieškovei nepalankų sprendimą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad ji yra dirbusi kartu su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko dukra. Apeliantei abejonės dėl to, kad byla bus nešališkai ir objektyviai išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme kelia ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nepagrįsti ir neteisėti procesiniai sprendimai (kuriais buvo sprendžiami pareiškėjos pateikti nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimai) bei galimi atsakovo UAB „Auto Moto NG“ ryšiai su Šiaulių apygardos teismo kancleriu.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), t. y. gali reikšti nušalinimą bylą, kurioje sprendžiami su jo teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai, nagrinėti paskirtam teisėjui ar teisėjų kolegijai.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla Šiaulių apygardos teisme pagal pareiškėjos apeliacinį skundą nėra paskirta nagrinėti konkrečiai teisėjų kolegijai, tačiau reiškiamas nušalinimas visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams. Pareiškėjai išaiškinama, kad, esant CPK 65-66 straipsniuose išvardintiems pagrindams, nušalinimas gali būti reiškiamas ne visiems teismo, kuriam pagal kompetenciją pavesta nagrinėti bylą, teisėjams, bet konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui, teisėjų kolegijai. Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui ar kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus apylinkės teismo ar apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja nušalinimą Šiaulių apygardos teismui reiškia ne pirmą kartą. Nušalinimas Šiaulių apygardos teismui, grindžiamas galima Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko B. K. įtaka Šiaulių apygardos teismo teisėjams, kurie nagrinėja su pareiškėja susijusias bylas, buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-168-943/2018. Nurodyta nutartimi pareiškėjos nušalinimas Šiaulių apygardos teismo teisėjams buvo netenkintas nustačius, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Kadangi pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis), aptartų nušalinimo argumentų teisėjas, laikinai einantis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, nevertina ir pakartotinai dėl jų nepasisako.

Sprendžiant dėl nušalinimo argumentų, kuriais nepasitikėjimas Šiaulių apygardos teismo teisėjais grindžiamas, pareiškėjos vertinimu, neteisėtais šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės priimtais procesiniais sprendimais, pagrįstumo, nurodytina, kad teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko atliekami veiksmai ir priimami procesiniai sprendimai, įgyvendinant jam įstatymu pavestas funkcijas, negali būti vertinami kaip bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, todėl spręstina, kad nušalinimas visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams šiuo pagrindu yra nepagrįstas.

Nušalinimo pareiškime papildomai pažymima, kad priežastis nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo yra ir galimi šio teismo kanclerio ryšiai su atsakovu. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pagrindą nušalinti teisėją sudarytų tik asmeninio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus, o ne pareiškėjos nurodyti teismo darbuotojo ir atsakovo galimi ryšiai, todėl pareiškėjos nušalinimo pareiškimo nėra pagrindo tenkinti ir dėl aptartų aplinkybių.

Kadangi pareiškėja, reikšdama nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinės bylos, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-659-XX/2019 gali būti išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. 

Pažymėtina, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

pareiškėjos J. D. nušalinimo pareiškimo Šiaulių apygardos teismo teisėjams, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2A-659-XX/2019, netenkinti.

Teisėjas, laikinai einantis

Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas                            Artūras Driukas