Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [A-438-164-11].doc
Bylos nr.: A-438-164-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsakovas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Bylos, susijusios su ginklų ir šaudmenų kontrole

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr.A-438-164/2011

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 29 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. sausio 24 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

            Pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu teismo prašė panaikinti atsakovo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 85-IL-1832 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“, kuriuo jo atžvilgiu yra panaikintas Tauragės rajono policijos komisariato 1998 m. vasario 17 d. leidimas Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m. ir nuspręsta ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka bei grąžinti pareiškėjui Tauragės rajono policijos komisariato išduotą 1998 m. rugpjūčio 17 d. leidimą Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus bei šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.

            Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su skundžiamu sprendimu jį apskundė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generaliniam komisarui, kuris 2009-09-09 raštu Nr. 5-S-4875 informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovas ginčijamą sprendimą grindžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatančiu, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo manymu, minėta įstatymo nuostata turi būti aiškinama taip, jog asmuo laikomas praradęs nepriekaištingą reputaciją 3 metams nuo to momento, kai jo atžvilgiu buvo priimtas minėtas teismo sprendimas, o praėjus šiam laikotarpiui jis vėl tampa nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjo nuomone, asmeniui, praradusiam nepriekaištingos reputacijos statusą, leidimas laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis negali būti panaikinamas ar atimamas, o toks leidimas turi būti sustabdomas tam laikotarpiui, kol asmuo atgaus nepriekaištingos reputacijos asmens statusą.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimais į skundą ir jo patikslinimą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas V. K. atžvilgiu 2008 m. lapkričio 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, požymius. Šilalės rajono aplinkės prokuratūros 2009 m. kovo 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, 2009 m. kovo 20 d. nutarimas patvirtintas teisėjo. Pažymėjo, jog pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti šaudmenis ir šaunamąjį ginklą, atsiradus sąlygoms, numatytoms Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys sustabdyti leidimo laikyti ir nešioti šaudmenis ir šaunamąjį ginklą galiojimą 3 metams yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato galimybės laikinai sustabdyti leidimą. Pabrėžė, jog V. K. buvo panaikintas leidimas nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, nes jis neatitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 1, 2 dalies 4 punkto reikalavimų. Nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kadangi įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, įskaitant ir atvejį, kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju. Pažymėjo, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra patvirtintas teisėjo, todėl sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir priimtas teismo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atlikus patikrinimus buvo nustatytas, kad M. K. gyvena kartu su pareiškėju, kurio atžvilgiu Šilalės rajono policijos komisariatas 2008 m. lapkričio 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08, Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, o įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.

 

II.

 

            Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-07-14 sprendimą Nr. 85-IL-1832 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ panaikino. Teismas nurodė grąžinti pareiškėjui  Tauragės rajono policijos komisariato  1998 m. rugpjūčio 17 d. išduotą leidimą Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus, taip pat įpareigojo Tauragės rajono policijos komisariatą grąžinti V. K. šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.

Teismas pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008-06-05, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas). Jo paskirtis yra įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai yra iš esmės, pasinaudojant tokia juridine technika, apibrėžiamas nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Pagal šį apibrėžimą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ir asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl šios teisės normos interpretavimo ir yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Todėl sprendžiant, ar pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikyti ar nešioti ginklus ir šaudmenis, būtina patikrinti, ar pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos asmens sampratos. 

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 85-IL-1832 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ buvo panaikintas  Tauragės rajono policijos komisariato (nuo 2008 m. spalio 1 d. Tauragės rajono policijos komisariatas reorganizuotas į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą) 1998 m. vasario 17 d. leidimas Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m. ir nuspręsta ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ir asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių), 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms).

Teismas akcentavo, jog rašytine bylos medžiaga –Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 20 d. nutarimu nustatyta, jog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad V. K., dirbdamas akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“ darbų vadovu ir būdamas darbdavio įgaliotu atstovu už darbų saugą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnį, t.y. nevykdė pareigos sudaryti saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė priemonių, kad darbo priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų, neįrengė darbo vietos taip, kad dirbantis E. D. būtų apsaugotas nuo nelaimingo atsitikimo, neįgyvendino priemonių, užtikrinančių, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai, taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis, pažeidė Elektros  įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 123 punkto reikalavimus, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 102 punkto reikalavimus, Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimus, AB „Klaipėdos energetika“ vidaus darbo taisyklių 10 dalį, nes leido dirbti E. D. neblaiviam, taip dėl neatsargumo 2008 m. lapkričio 14 d. apie 12.05 val. Šilalės r., Bijotų k. teritorijoje AB „Klaipėdos energetika“ elektromonteriui E. D., vykdant 7 metrų aukštyje 0,4 kW oro linijų remonto darbus, tai yra įsilipus į elektros gelžbetoninę atramą ir ją atjungus nuo paramsčio, atrama nuvirto ir mirtinai sužalojo nukentėjusįjį E. D., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog gautas nukentėjusiosios I. D. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu, kadangi pastarasis atsiprašė, padarytą žalą atlygino, su ja susitaikė. Būtent nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindu ir buvo konstatuota, jog V. K. neatitinka nepriekaištingo asmens sąvokos, apibrėžtos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Teismas pabrėžė, jog baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00411-08 duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji I. D. nereiškė pretenzijų, paaiškino, kad jos vyras galėjo alkoholinius gėrimus gerti darbo metu su bendradarbiais. Iš bendradarbių ji sužinojo, jog E. D. buvo įsilipęs į gelžbetoninę elektros atramą ją atjungti ir atjungus nuo kitos atramos, elektros atrama kartu su juo nuvirto ant žemės. Kaip paaiškėjo, ji žemėje buvo nulaužta ir įtrūkimo nesimatė. AB „Klaipėdos energetika“ darbų vykdytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su darbų vadovu V. K. 2008 m. lapkričio 13 d. dienos metu apžiūrėjo gelžbetonines atramas, kurias reikėjo pakeisti naujomis. 2008 m. lapkričio 14 d. ryte kartu su darbų vadovu V. K. atvyko į Šilalės rajono Bijotų kaimą, paskirstė darbininkams darbus ir jis liko vadovauti brigadai, darbininkai buvo instruktuoti. E. D. turėjo demontuoti senas gelžbetonines atramas, pakeisti atramą 220/1 su paramsčiu. E. D. abejojo, ar reikia pakeisti atramą 220/1, nes išoriškai atrama ir paramstis gerai atrodė, be defektų. Liudytojas parodė, kad nuketėjusysis E. D. turėjo specialias priemones, nages, saugos diržus, buvo apsirengęs specialiais rūbais.  Vėliau darbų vykdytojas išvyko ir apie 12 val. jam paskambinęs S. L. pasakė, jog E. D. nukrito nuo atramos. Apie įvykį pranešta darbų vadovui V. K.. Apžiūrėjęs gelžbetoninę atramą, G. J. pastebėjo, kad atrama apie 50-60 cm gylyje žemėje jau buvo įlaužta, išilgai atramos ėjo 4 armatūriniai strypai apie 18 mm storio, du strypai buvo paveikti korozijos. Atramą galėjo įlaužti užkliudžius transporto priemone. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog darbams vadovavo darbų vykdytojas G. J., jis ryte paskirstydavo darbus, atlikdavo instruktažą ir darbininkai pasirašydavo atitinkame žurnale. Jis apžiūrėdavo atramas ir kurios buvo blogos būklės, nurodydavo į tokias atramas nelipti, o naudoti keltuvą. Pažymėjo, kad objekte buvo specialus keltuvas. Faktinę aplinkybę, kad buvo atliktas instruktažas patvirtina ir baudžiamojoje byloje pateiktas A. P. liudytojo apklausos protokolas. Teismo vertinimu, iš liudytojų paaiškinimų, nagrinėjamoje byloje svarbiomis pripažįstamos aplinkybės, kad nukentėjusysis E. D. buvo supažindintas su specialiomis instrukcijomis, buvo aprūpintas specialiomis darbų priemonėmis, objekte buvo specialus keltuvas, tačiau jis juo nepasinaudojo. Nei vienam iš objekte buvusių darbų vykdytojų nekilo abejonės dėl gelžbetoninės atramos patvarumo. Nustatyta, kad E. D. kraujyje buvo rasta 1.53 promilės etilo alkoholio, todėl akivaizdu, jog ši faktinė aplinkybė galėjo lemti nelaimingą atsitikimą. Būtent pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nuketėjusiuoju. 

Teismas nurodė, jog, kaip minėta anksčiau, pareiškėjui leidimas laikyti šaunamąjį ginklą buvo panaikintas jam neatitinkant nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atstovas skundą motyvavo aplinkybe, jog pagal  Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą asmuo turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės teismo sprendimu susitaikius su nukentėjusiuoju, o ne ikiteisminio tyrimo institucijos, be to, atstovo nuomone, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik esant tyčiniam nusikaltimui. Minėtą  teiginį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu. Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžia tiek tyčinius, tiek ir neatsargius nusikaltimus. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtintas teisėjo parašu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 2 dalimi, kuris numato, jog šio kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Teismo nuomone, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos turi būti taikomos ir aiškinamos neatsiejamai su kitomis šio įstatymo normomis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas pažymėjo, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas konstatavus, kad elektromonteris buvo neblaivus. Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į neatsargaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. pareiškėjas, būdamas AB „Klaipėdos energetika“ darbų vadovu, neturėjo galimybės prižiūrėti kiekvieno darbuotojo atliekamų darbų saugumo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip buvo minėta, darbininkas E. D. nepanaudojo specialaus keltuvo, objekte buvo darbuotojai negalėjo objektyviai įvertinti gelžbetoninės atramos būklės, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas. Darbų atlikimas neblaiviam galėjo įtakoti nelaimingą atsitikimą.

Teismas nustatė, kad nors Įstatymas nepriekaištingos reputacijos asmenį formaliai sieja su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau, teismo manymu, neatsargaus nusikaltimo atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į paties kaltinamojo asmenybę, 3 metų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju laikotarpis savaime nereiškia leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas charakterizuojamas kaip pavyzdingas ir stropus, komunikabilus, korektiškas ir paslaugus darbuotojas, visas užduotis atlieka atsakingai, patikimas. Viešoji įstaiga Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras 2009 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 1058 nurodo, kad pareiškėjas nėra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro psichiatrinę ir narkologinę įskaitą. Teismo nuomone, nutrauktas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas suspenduoti V. K. teisę turėti ginklus bei šaudmenis dėl prarastos nepriekaištingos reputacijos. Teismas akcentavo, jog neatsargaus nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo susijusios su šaunamojo ginklo panaudojimu. Pareiškėjas dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo atlyginio nukentėjusiajam padarytą žalą, t.y. dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo patyrė tiesioginį neigiamą poveikį ir pagal pateiktą bylos medžiagą bei pareiškėją charakterizuojančius duomenis negali būti daroma išvada, kad pareiškėjui suteikta specialiąja teise laikyti šaunamąjį ginklą bus keliama grėsmė žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas. 

Įvertinusi faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas grąžinti Tauragės rajono policijos komisariato išduotą 1998 m. rugpjūčio 17 d. leidimą Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas V. K. grąžinti šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.

 

 

III.

 

            Apeliaciniu skundu atsakovas Tauragės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti V. K. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

            Apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, siekdamas patikrinti ar pareiškėjas V. K. neatitinka nepriekaištingos reputacijos išnagrinėjo nutrauktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08 buvo priimtas konstatavus, kad elektromonteris E. D. buvo neblaivus, taip pat kad būtina atsižvelgti į neatsargaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. pareiškėjas V. K., būdamas AB „Klaipėdos energetika" darbų vadovu, neturėjo galimybės prižiūrėti kiekvieno darbuotojo atliekamų darbų saugumo bei pažymėjo, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo susijusios su šaunamojo ginklo panaudojimu. Šiuo klausimu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis yra įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo neesantis nepriekaištingos reputacijos. įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tuo tarpu minėto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.

            Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte (įstatymo 18 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2008 m. birželio 5 d.), tinkamai jas išaiškino ir priėmė teisingą bei objektyvų sprendimą.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

            Byloje kilęs ginčas dėl  atsakovo Tauragės rajono policijos komisariato 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 85-IL-1832 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas Tauragės rajono policijos komisariato 1998 m. vasario 17 d. leidimas Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m. ir nuspręsta ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka bei pareiškėjas įpareigotas grąžinti jam Tauragės rajono policijos komisariato išduotą 1998 m. rugpjūčio 17 d. leidimą Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus bei šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.

            Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ir asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių), 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms).

            Byloje nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 20 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, pareiškėją  atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, jam, kaip įtariamajam, susitaikius su nukentėjusiąja. Šis nutarimas, nustatyta tvarka, buvo patvirtintas Šilalės rajono apylinkės teismo.

            Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami asmeniui, <...> „kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių“.

            Iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti  B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo.

            Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimą iš esmės grindė protingumo ir teisingumo principais, įvertindamas pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytą dėl neatsargumo), paties žuvusiojo veiksmus, pareiškėjo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, kas teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas laikydamas šaunamuosius ginklus nekels grėsmės visuomenės saugumui.

            Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.).

            Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas  Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.“

            Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) dispozicijos matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti  B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm.

            Toks šių teisinių santykių reglamentavimas, neduoda pagrindo išvadai, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjas yra priskiriamas asmenų grupei, kuriai yra nustatyti išskirtiniai reikalavimai, lyginant su kitais asmenimis šių teisinių santykių srityje. Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, tokią pat atsakomybę nustatė ir asmenims, kurie padarė ir mažesnio pavojingumo visuomenei teisės pažeidimus – administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9-12 punktai (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija)).

            Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik  įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

            Byloje duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir/ar gyvybės saugumu, nėra, t. y., tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas, nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste, tai pat nenustatyta ir kokių tai išimtinai kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.   

            Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko jo sprendimas naikintinas, byloje priimant naują sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

 

 n u s p r e n d ž i a:

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

 

 Sprendimas neskundžiamas.

 

 Teisėjai                                                                                               Laimutis Alechnavičius

 

                                                                                                            Irmantas Jarukaitis                                                                             

                                                                                                            Romanas Klišauskas