Administracinė byla Nr.A-438-164/2011
Procesinio sprendimo kategorija 29 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano
Klišausko (pranešėjas),
sekretoriaujant
Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant
pareiškėjui V. K.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Tauragės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo V. K. skundą
atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam
suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų
ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu teismo prašė panaikinti
atsakovo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 85-IL-1832 „Dėl leidimo laikyti
šaunamąjį ginklą panaikinimo“, kuriuo jo atžvilgiu yra panaikintas Tauragės
rajono policijos komisariato 1998 m. vasario 17 d. leidimas Nr. 282 laikyti
šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899,
CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m. ir nuspręsta ginklus realizuoti įstatymų
nustatyta tvarka bei grąžinti pareiškėjui Tauragės rajono policijos komisariato
išduotą 1998 m. rugpjūčio 17 d. leidimą Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus
bei šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899,
CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.
Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su
skundžiamu sprendimu jį apskundė Policijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos generaliniam komisarui, kuris
2009-09-09 raštu Nr. 5-S-4875 informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo tenkinti
jo skundą ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos
komisariato sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovas ginčijamą sprendimą grindžia
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2
dalies 4 punktu, nustatančiu, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu
nelaikomas asmuo, kuris per
pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su
nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo manymu, minėta
įstatymo nuostata turi būti aiškinama taip, jog asmuo laikomas praradęs
nepriekaištingą reputaciją 3 metams nuo to momento, kai jo atžvilgiu buvo
priimtas minėtas teismo sprendimas, o praėjus šiam laikotarpiui jis vėl tampa
nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjo nuomone, asmeniui, praradusiam
nepriekaištingos reputacijos statusą, leidimas laikyti ir nešioti šaunamąjį
ginklą ir šaudmenis negali būti panaikinamas ar atimamas, o toks leidimas turi
būti sustabdomas tam laikotarpiui, kol asmuo atgaus nepriekaištingos
reputacijos asmens statusą.
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos
komisariatas atsiliepimais į skundą ir jo patikslinimą prašė atmesti pareiškėjo
skundą kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Tauragės apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas V. K. atžvilgiu 2008 m. lapkričio 14 d. pradėjo
ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08 pagal nusikalstamos
veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1
dalyje, požymius. Šilalės rajono aplinkės prokuratūros 2009 m. kovo 20 d. nutarimu
ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje nutrauktas kaltininkui
susitaikius su nukentėjusiuoju, 2009 m. kovo 20 d. nutarimas patvirtintas
teisėjo. Pažymėjo, jog pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti
šaudmenis ir šaunamąjį ginklą, atsiradus sąlygoms, numatytoms Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Atsakovo nuomone, pareiškėjo
teiginys sustabdyti leidimo laikyti ir nešioti šaudmenis ir šaunamąjį ginklą
galiojimą 3 metams yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato galimybės
laikinai sustabdyti leidimą. Pabrėžė, jog V. K. buvo panaikintas leidimas nešioti ir
laikyti šaunamąjį ginklą, nes jis neatitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 1, 2 dalies 4 punkto
reikalavimų. Nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikytas Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kadangi įstatymas
numato baigtinį sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos
reputacijos, įskaitant ir atvejį, kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju.
Pažymėjo, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra patvirtintas teisėjo,
todėl sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir priimtas teismo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu
į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, Tauragės
apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas yra teisėtas ir
pagrįstas, nes atlikus patikrinimus buvo nustatytas, kad M. K. gyvena kartu su pareiškėju, kurio atžvilgiu
Šilalės rajono policijos komisariatas 2008 m. lapkričio 14 d. pradėjo
ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08, Šilalės rajono
apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo
nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Vadovaujantis Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais B, C
kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo nesantis
nepriekaištingos reputacijos, o įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte
nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per
pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su
nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas
2010 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, Tauragės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato 2009-07-14 sprendimą Nr. 85-IL-1832 „Dėl
leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ panaikino. Teismas nurodė grąžinti
pareiškėjui Tauragės rajono policijos komisariato 1998 m. rugpjūčio 17 d. išduotą
leidimą Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus, taip pat įpareigojo Tauragės
rajono policijos komisariatą grąžinti V. K. šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16
kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.
Teismas pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų apyvartą
siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų
kontrolės įstatymas (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija, įsigaliojusi nuo
2008-06-05, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas). Jo paskirtis yra įtvirtinti
ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų
apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų,
kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato,
kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo
nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada
asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai yra iš esmės,
pasinaudojant tokia juridine technika, apibrėžiamas nepriekaištingos
reputacijos asmens sąvoka. Pagal šį apibrėžimą nepriekaištingos reputacijos
asmeniu nelaikomas ir asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto
nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių
aplinkybių (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl šios teisės normos
interpretavimo ir yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Todėl sprendžiant, ar
pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikyti ar nešioti ginklus ir šaudmenis,
būtina patikrinti, ar pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos asmens
sampratos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui 2009
m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 85-IL-1832 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą
panaikinimo“ buvo panaikintas Tauragės rajono policijos komisariato (nuo 2008
m. spalio 1 d. Tauragės rajono policijos komisariatas reorganizuotas į Tauragės
apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą) 1998 m. vasario 17 d. leidimas
Nr. 282 laikyti šaunamuosius
ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal.
Nr. A311486, 2007 m. ir nuspręsta ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.
Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti
fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 4
punktu (nepriekaištingos reputacijos
asmeniu nelaikomas ir asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo
teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių
aplinkybių), 40 straipsnio
1 dalies 5 punktu (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus
ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8,
10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms).
Teismas
akcentavo, jog rašytine bylos medžiaga –Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2009
m. kovo 20 d. nutarimu nustatyta, jog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas
baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos
darbe reikalavimų pažeidimų pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir V. K. atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nutarime nutraukti
ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys
leidžia įtarti, kad V. K.,
dirbdamas akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“ darbų vadovu ir būdamas
darbdavio įgaliotu atstovu už darbų saugą, pažeidė Lietuvos Respublikos
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1
dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnį, t.y. nevykdė pareigos sudaryti
saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė priemonių,
kad darbo priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės
aktų nustatytų reikalavimų, neįrengė darbo vietos taip, kad dirbantis E. D. būtų apsaugotas nuo
nelaimingo atsitikimo, neįgyvendino priemonių, užtikrinančių, kad laikinas
darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai, taip kaip dirbama būdingomis
ergonominėmis sąlygomis, pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos
taisyklių 123 punkto reikalavimus, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo
taisyklių 102 punkto reikalavimus, Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies
reikalavimus, AB „Klaipėdos energetika“ vidaus darbo taisyklių 10 dalį, nes
leido dirbti E. D. neblaiviam,
taip dėl neatsargumo 2008 m. lapkričio 14 d. apie 12.05 val. Šilalės r., Bijotų
k. teritorijoje AB „Klaipėdos energetika“ elektromonteriui E. D., vykdant 7 metrų aukštyje 0,4 kW oro linijų
remonto darbus, tai yra įsilipus į elektros gelžbetoninę atramą ir ją atjungus
nuo paramsčio, atrama nuvirto ir mirtinai sužalojo nukentėjusįjį E. D., t. y. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje. Nutarime
nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog gautas nukentėjusiosios I. D. prašymas nutraukti
ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu,
kadangi pastarasis atsiprašė, padarytą žalą atlygino, su ja susitaikė. Būtent
nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindu ir buvo konstatuota, jog V. K. neatitinka
nepriekaištingo asmens sąvokos, apibrėžtos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4
punkte.
Teismas
pabrėžė, jog baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00411-08 duomenimis nustatyta, jog
nukentėjusioji I. D. nereiškė
pretenzijų, paaiškino, kad jos vyras galėjo alkoholinius gėrimus gerti darbo
metu su bendradarbiais. Iš bendradarbių ji sužinojo, jog E. D. buvo įsilipęs į gelžbetoninę elektros
atramą ją atjungti ir atjungus nuo kitos atramos, elektros atrama kartu su juo
nuvirto ant žemės. Kaip paaiškėjo, ji žemėje buvo nulaužta ir įtrūkimo
nesimatė. AB „Klaipėdos energetika“ darbų vykdytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu
su darbų vadovu V. K. 2008
m. lapkričio 13 d. dienos metu apžiūrėjo gelžbetonines atramas, kurias reikėjo
pakeisti naujomis. 2008 m. lapkričio 14 d. ryte kartu su darbų vadovu V. K. atvyko į Šilalės rajono
Bijotų kaimą, paskirstė darbininkams darbus ir jis liko vadovauti brigadai,
darbininkai buvo instruktuoti. E. D. turėjo
demontuoti senas gelžbetonines atramas, pakeisti atramą 220/1 su paramsčiu. E. D. abejojo, ar reikia
pakeisti atramą 220/1, nes išoriškai atrama ir paramstis gerai atrodė, be
defektų. Liudytojas parodė, kad nuketėjusysis E. D. turėjo specialias priemones, nages, saugos
diržus, buvo apsirengęs specialiais rūbais. Vėliau darbų vykdytojas išvyko ir
apie 12 val. jam paskambinęs S. L. pasakė,
jog E. D. nukrito nuo
atramos. Apie įvykį pranešta darbų vadovui V. K.. Apžiūrėjęs gelžbetoninę atramą, G. J. pastebėjo, kad atrama
apie 50-60 cm gylyje žemėje jau buvo įlaužta, išilgai atramos ėjo 4
armatūriniai strypai apie 18 mm storio, du strypai buvo paveikti korozijos.
Atramą galėjo įlaužti užkliudžius transporto priemone. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo
metu parodė, jog darbams vadovavo darbų vykdytojas G. J., jis ryte paskirstydavo darbus, atlikdavo
instruktažą ir darbininkai pasirašydavo atitinkame žurnale. Jis apžiūrėdavo
atramas ir kurios buvo blogos būklės, nurodydavo į tokias atramas nelipti, o
naudoti keltuvą. Pažymėjo, kad objekte buvo specialus keltuvas. Faktinę
aplinkybę, kad buvo atliktas instruktažas patvirtina ir baudžiamojoje byloje
pateiktas A. P. liudytojo
apklausos protokolas. Teismo vertinimu, iš liudytojų paaiškinimų, nagrinėjamoje
byloje svarbiomis pripažįstamos aplinkybės, kad nukentėjusysis E. D. buvo supažindintas su specialiomis
instrukcijomis, buvo aprūpintas specialiomis darbų priemonėmis, objekte buvo
specialus keltuvas, tačiau jis juo nepasinaudojo. Nei vienam iš objekte buvusių
darbų vykdytojų nekilo abejonės dėl gelžbetoninės atramos patvarumo. Nustatyta,
kad E. D. kraujyje buvo
rasta 1.53 promilės etilo alkoholio, todėl akivaizdu, jog ši faktinė aplinkybė galėjo
lemti nelaimingą atsitikimą. Būtent pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal
Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas
nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nuketėjusiuoju.
Teismas
nurodė, jog, kaip minėta anksčiau, pareiškėjui leidimas laikyti šaunamąjį
ginklą buvo panaikintas jam neatitinkant nepriekaištingos reputacijos asmens
sąvokos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atstovas skundą motyvavo aplinkybe, jog
pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą asmuo turi būti atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės teismo sprendimu susitaikius su nukentėjusiuoju, o ne
ikiteisminio tyrimo institucijos, be to, atstovo nuomone, atleidimas nuo
baudžiamosios atsakomybės galimas tik esant tyčiniam nusikaltimui. Minėtą
teiginį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4
punkte numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto
nusikaltimo teismo sprendimu. Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 2 dalyje
numatyta, jog nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs, todėl, teismo vertinimu,
akivaizdu, jog įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte
apibrėžia tiek tyčinius, tiek ir neatsargius nusikaltimus. Nutarimas nutraukti
ikiteisminį tyrimą patvirtintas teisėjo parašu, vadovaujantis Baudžiamojo
proceso kodekso 214 straipsnio 2 dalimi, kuris numato, jog šio kodekso 212
straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas
ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl
ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Teismo
nuomone, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos turi būti taikomos
ir aiškinamos neatsiejamai su kitomis šio įstatymo normomis, vadovaujantis
teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas pažymėjo, jog nutarimas nutraukti
ikiteisminį tyrimą buvo priimtas konstatavus, kad elektromonteris buvo
neblaivus. Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į neatsargaus nusikaltimo padarymo
aplinkybes, t. y. pareiškėjas, būdamas AB „Klaipėdos energetika“ darbų vadovu,
neturėjo galimybės prižiūrėti kiekvieno darbuotojo atliekamų darbų saugumo. Teismas
atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip buvo minėta, darbininkas E. D. nepanaudojo specialaus keltuvo, objekte
buvo darbuotojai negalėjo objektyviai įvertinti gelžbetoninės atramos būklės,
todėl įvyko nelaimingas atsitikimas. Darbų atlikimas neblaiviam galėjo įtakoti
nelaimingą atsitikimą.
Teismas
nustatė, kad nors Įstatymas nepriekaištingos reputacijos asmenį formaliai sieja
su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo teismo
sprendimu susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau, teismo manymu, neatsargaus
nusikaltimo atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į paties
kaltinamojo asmenybę, 3 metų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
susitaikius su nukentėjusiuoju laikotarpis savaime nereiškia leidimo laikyti
šaunamąjį ginklą panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas
charakterizuojamas kaip pavyzdingas ir stropus, komunikabilus, korektiškas ir
paslaugus darbuotojas, visas užduotis atlieka atsakingai, patikimas. Viešoji
įstaiga Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos
sveikatos centras 2009 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 1058 nurodo, kad pareiškėjas
nėra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro psichiatrinę ir narkologinę
įskaitą. Teismo nuomone, nutrauktas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas
suspenduoti V. K. teisę turėti
ginklus bei šaudmenis dėl prarastos nepriekaištingos reputacijos. Teismas
akcentavo, jog neatsargaus nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo susijusios su
šaunamojo ginklo panaudojimu. Pareiškėjas dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo
atlyginio nukentėjusiajam padarytą žalą, t.y. dėl padaryto neatsargaus
nusikaltimo patyrė tiesioginį neigiamą poveikį ir pagal pateiktą bylos medžiagą
bei pareiškėją charakterizuojančius duomenis negali būti daroma išvada, kad
pareiškėjui suteikta specialiąja teise laikyti šaunamąjį ginklą bus keliama
grėsmė žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui. Atsižvelgiant į aukščiau
nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo atžvilgiu
netaikytinas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas.
Įvertinusi
faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad
skundžiamas sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas grąžinti Tauragės rajono policijos komisariato išduotą 1998 m.
rugpjūčio 17 d. leidimą Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus. Tauragės
apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas V. K. grąžinti šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr.
I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.
III.
Apeliaciniu
skundu atsakovas Tauragės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą ir
palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m.
liepos 15 d. sprendimą panaikinti V.
K. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Apeliaciniame
skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, siekdamas patikrinti
ar pareiškėjas V. K. neatitinka
nepriekaištingos reputacijos išnagrinėjo nutrauktą ikiteisminio tyrimo medžiagą
ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą
baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00411-08 buvo priimtas konstatavus, kad
elektromonteris E. D. buvo
neblaivus, taip pat kad būtina atsižvelgti į neatsargaus nusikaltimo padarymo
aplinkybes, t. y. pareiškėjas V. K.,
būdamas AB „Klaipėdos energetika" darbų vadovu, neturėjo galimybės
prižiūrėti kiekvieno darbuotojo atliekamų darbų saugumo bei pažymėjo, kad
nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo susijusios su šaunamojo ginklo
panaudojimu. Šiuo klausimu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis yra įtvirtinti ginklų
ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos
bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių
veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Įstatymo 17
straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų
negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo neesantis nepriekaištingos reputacijos.
įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo
negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tuo tarpu minėto
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad
nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3
metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba
dėl lengvinančių aplinkybių.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime
nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės
normas, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4
punkte (įstatymo 18 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2008 m. birželio 5 d.),
tinkamai jas išaiškino ir priėmė teisingą bei objektyvų sprendimą.
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje
kilęs ginčas dėl atsakovo
Tauragės rajono policijos komisariato 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr.
85-IL-1832 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui
buvo panaikintas Tauragės rajono policijos komisariato 1998 m. vasario 17 d.
leidimas Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal., Nr. L0282, IŽ-58,
16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m. ir nuspręsta ginklus
realizuoti įstatymų nustatyta tvarka bei pareiškėjas įpareigotas grąžinti jam
Tauragės rajono policijos komisariato išduotą 1998 m. rugpjūčio 17 d. leidimą
Nr. 282 laikyti šaunamuosius ginklus bei šaunamuosius ginklus IŽ-54, 12 kal.,
Nr. L0282, IŽ-58, 16 kal., Nr. I2899, CZ-555, 7,62 kal. Nr. A311486, 2007 m.
Skundžiamas
sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C
kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis
nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ir
asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu
buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad
susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių), 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu
(leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis
panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose
ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms).
Byloje nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo
20 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.
93-1-00411-08 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų
pažeidimų pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, pareiškėją atleidžiant
nuo baudžiamosios atsakomybės, jam, kaip įtariamajam, susitaikius su
nukentėjusiąja. Šis nutarimas, nustatyta tvarka, buvo patvirtintas Šilalės
rajono apylinkės teismo.
Pagal
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 18
straipsnio 2 dalies 4 punktą (2007 m.
gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) leidimai nešiotis ir leidimai
laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami asmeniui, <...>
„kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su
nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių“.
Iš
šios teisės normos matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir
laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra
išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo
administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo.
Iš
pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčijamo atsakovo
sprendimo panaikinimą iš esmės grindė protingumo ir teisingumo principais,
įvertindamas pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytą dėl neatsargumo),
paties žuvusiojo veiksmus, pareiškėjo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, kas
teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas laikydamas šaunamuosius
ginklus nekels grėsmės visuomenės saugumui.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus,
visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.).
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime,
aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal
Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti
visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę
bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys
gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai,
todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą
ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų
ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų
įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės
saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam
tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą
išdavimo sąlygos.“
Iš Lietuvos
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija)
dispozicijos matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas
bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas
nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra
nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant
šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm.
Toks
šių teisinių santykių reglamentavimas, neduoda pagrindo išvadai, kad byloje
nagrinėjamu atveju, pareiškėjas yra priskiriamas asmenų grupei, kuriai yra
nustatyti išskirtiniai reikalavimai, lyginant su kitais asmenimis šių teisinių
santykių srityje. Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, tokią pat
atsakomybę nustatė ir asmenims, kurie padarė ir mažesnio pavojingumo visuomenei
teisės pažeidimus – administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9-12 punktai (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija)).
Taip
pat pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę
nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo,
protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių
aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra
akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to
neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių
bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei
kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2008 m. sausio 21 d. nutarimas).
Byloje
duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo
sveikatos ir/ar gyvybės saugumu, nėra, t. y., tokios teisės iš pareiškėjo
atėmimas, nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių
santykių kontekste, tai pat nenustatyta ir kokių tai išimtinai kitų svarbių
aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos
neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.
Visa
tai apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko jo sprendimas
naikintinas, byloje priimant naują sprendimą (ABTĮ 143 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
n
u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo
2010 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
pareiškėjo V.
K. skundą atmesti.
Sprendimas
neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas