Civilinė byla Nr. 2S-652-866/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04754-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties.

Teisėja,  

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja L. Š. padavė antstolei A. S. 2019 m. vasario 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės A. S. 2019 m. sausio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. Ba1-274.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., A. J. Š.

3.       Teismas nurodė, jog pareiškėjos skundžiamas sprendimo neįvykdymo aktas Nr. Ba1-274 pagal savo procesinį pobūdį savaime nesukuria pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi jame pateikiamas antstolio vertinimas dėl sprendimo neįvykdymo aplinkybių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2VP-8042-1090/2019, pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą, kuriame, remiantis CPK 771 straipsniu, prašoma spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei L. Š. už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. e2-13451-989/2018 nevykdymą, baudą skiriant išieškotojo naudai. Sprendė, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, vertins ir pareiškėjos argumentus dėl sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu apeliantė L. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Nurodo, kad pareiškėja visiškai sutinka ir pritaria tiek antstolės, tiek pirmosios instancijos teismo argumentams, kad klausimas – ar buvo pažeista teismo nutartis, bus sprendžiamas kitoje civilinėje byloje. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolės priimtas aktas apskritai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tiek antstolės priimtame akte, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse expressis verbis nurodyta, kad tiek aktas, tiek bet kokie antstolio veiksmai ar neveikimas, gali būti skundžiami teismui. Pareiškėjos nuomone, negali būti tokios situacijos, kad antstolio, kaip pareigūno, vykdymo procese priimtas sprendimas, kuris be kita ko išreikštas rašytine forma, t. y. surašant nustatytos formos dokumentą, nebūtų galimas peržiūrėti teismine tvarka. Tokia situacija iš esmės pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisės į teisingą teismą garantiją.

6.       Pažymi, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, visiškai nieko nepasisakė dėl antstolės priimto akto atitikimo imperatyvioms teisės normoms, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų skunde nurodytų argumentų ir reikalavimų. Pareiškėjos nuomone, teismas net ir nesant tokio reikalavimo, ex officio turi pareigą įvertinti, ar priimtas aktas atitinka imperatyvų teisinį reguliavimą, t. y. ar nebuvo pažeistos procedūros jį priimant, o jei toks pažeidimas buvo, tai ar šis pažeidimas nesudaro pagrindo laikyti aktą negaliojantį ab initio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

9.       Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės A. S. 2019 m. sausio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr.Bal-274. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10.       CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

11.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes. Akto surašymas, tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtas civilinis procesas (civilinė byla Nr. 2VP-8042-1090/2019) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. e2-13451-989/2018 nevykdymo. Taigi, akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku.  

12.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                               Asta Pikelienė