Civilinė byla Nr. e2-1959-950/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00824-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Kaunas

          Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Evelinai Selvianytei,

dalyvaujant ieškovei J. G.,

dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atstovei advokatei A. V.,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms – G. G. ir N. Š.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G.,

          viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

         Ieškovė J. G. 2017-05-09 ieškiniu, pareikštu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G., patikslinusi savo materialinius/teisinius reikalavimus 2018-01-10 pateiktu prašymu, prašė:

          (1)         panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-02-15 sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-06 sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

         (2)          įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. Ž. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą; 

         (3)           priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

         Ieškovė J. G. 2017-05-09 pateiktame ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas gyvenamasis namas stovi ant valstybei priklausančios žemės, o konkretus žemės sklypas gyvenamojo namo naudojimui nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Anksčiau nurodytą gyvenamąjį namą ji įgijo pagal 2009-02-17 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2009-02-17 dovanojimo sutartį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-20 įsakymu Nr. A-1764 buvo patvirtintas 0,1957 ha žemės sklypo, prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Nurodytas žemės sklypo projektas, teisės aktų nustatyta tvarka, 2014-04-24 buvo suderintas ir su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriumi. Pagal minėtą projektą buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikta tikrinimui ir derinimui atsakovo teritoriniam padaliniui, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui. Tačiau nurodyta institucija, skundžiamu 2017-02-15 sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ atsisakė suderinti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, motyvuojant tuo, kad jai priklausantis gyvenamasis namas yra sudegęs, yra išlikę tik jo pamatai. Minėtas teritorinio atsakovo padalinio sprendimas buvo paliktas galioti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (centrinės įstaigos) 2017-04-06 sprendimu Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Nurodyti atsakovo sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes jokiame teisės akte, kaip pagrindas atsisakyti suderinti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nėra nurodyta tokia aplinkybė, t.y aplinkybė, kad asmeniui priklausantis gyvenamasis namas sudegęs ir jo faktiškai nėra. Ji turi teisę ir nori atstatyti sudegusį gyvenamąjį namą, nuo pat gyvenamojo namo įsigijimo mokėjo privalomuosius mokesčius. Tačiau šiuo metu gyvenamojo namo atstatyti negali, nes jo rekonstrukcijai nėra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, motyvuojant tuo, kad ketinamas rekonstruoti statinys stovi valstybei priklausančioje, teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotoje žemėje. Savo ruožtu, atsakovas nesuderina jos iniciatyva parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, teigdamas, kad žemės sklype faktiškai nėra jokio statinio, t.y. gyvenamasis namas sudegęs. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo kaip neteisėtus panaikinti abu ginčijamus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus, bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus - suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. Ž. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

        Ieškovė J. G. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2009 m. įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Dalį minėto gyvenamojo namo pirko, kita dalis jai buvo padovanota. Namo įsigijimo metu žinojo, kad jame 2007 m. buvo kilęs gaisras. Namas gaisro metu buvo apgadintas - vidus ir namo perdengimas apdegęs, vienoje pusėje buvo įgriuvęs stogas, sulieti pamatai. Nepaisant to, jos įsigytame name tuo metu dar buvo galima gyventi. Įsigijusi namą, jį kiek galėdama aptvarkė - apdengė stogą, išpjovė medžius, įsirengė privažiavimą ir t.t. Įsigytame name nuolat negyveno, tačiau dažnai lankydavosi, jos motina jame leisdavo vasaras. 2012 m. name vėl kilo gaisras. Po antrojo gaisro namas nebebuvo tinkamasi gyventi, nes labai stipriai apdegė. Ar buvo kviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai antrajam gaisrui gesinti, ji nežino, to neprisimena. Po antrojo gaisro liko tik namo griuvėsiai, kuriuos ji sutvarkė, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams - išardė sudegusių sienų rąstus, išvežė šiukšles, sudegino sugadintas medines namo dalis. Po visko liko tik gyvenamojo namo pamatai. Visą laiką norėjo gyvenamąjį namą atstatyti, tam ruošėsi. Nuo 2013-2014 m. nuolat vyko į atsakingas institucijas, siekdama gauti reikalingus leidimus gyvenamojo namo atstatymui. Vienu atveju gaudavo atsakymą, kad negalima namo atstatyti tol, kol nėra sutvarkyti žemės dokumentai, antru atveju jai atsakydavo, kad nėra pastato, todėl negalima sutvarkyti žemės dokumentų. Nuo 2009 m. prižiūrėjo sklypą, kuriame stovėjo jos įsigytas gyvenamasis namas, jį šienavo, išpjovė medžius, uždengė nenaudojamą šulinį, atsivežusi žemių sklypą išlygino. Taip pat visą laiką mokėjo žemės ir kitus būtinus mokesčius. Jos iniciatyva buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurią atsakovas nepagrįstai atsisako suderinti.        

          Ieškovės bei trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atstovė advokatė A. V. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė J. G. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

          Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės J. G. pareikštais reikalavimais nesutiko. 2017-10-24 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovės J. G. vardu yra registruotas gyvenamasis namas bei kiti (inžineriniai) statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytų nekilnojamojo turto objektų nusidėvėjimo procentas - 70 proc. 2016-11-14 ieškovė J. G. pateikė prašymą patikrinti ir suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Nurodytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo patikrinta 2016-11-28 ir buvo nutarta jos nederinti. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) sudegė dar 2007-02-15, iki ieškovei jį įsigyjant. Šiuo metu yra išlikusi tik dalis gyvenamojo namo pamatų, t.y. pamatų fragmentai, teritorija palink pamatus yra nesutvarkyta, apaugusi medeliais ir krūmais. Ieškovė nuo gyvenamojo namo įsigijimo juo nesirūpino, leido po gaisro likusioms gyvenamojo namo dalims visiškai sunykti, pirmuosius veiksmus, nukreiptus žemės sklypo formavimui, ji atliko tik 2014 m. Todėl ieškovei pateikus tikrinimui nekilnojamojo daikto, t.y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą buvo priimtas sprendimas jos nederinti. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, t.y. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p. nuostatas, kurios numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Ieškovei J. G. priklausančio gyvenamojo namo liekanos - pamatų fragmentai, negali būti laikomi pastatu ar statiniu, neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 2 d., todėl žemės sklypas tokiam statiniui negali būti formuojamas ir negali būti parduodamas ar išnuomojamas ieškovei.

        Teismo posėdžiuose dalyvavusios atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės - G. G. ir N. Š. prašė ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

        Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. G. 2018-04-05 pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad su J. G. reikalavimais visiškai sutinka, prašo jos ieškinį tenkinti.

         Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. G. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai. 2018-04-05 pateiktu prašymu A. G. prašė civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų interesus teismo posėdyje atstovavo atstovė advokatė A. V..

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        Civilinėje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:

         Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinerinis statinys – šulinys (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Abiejų nurodytų nekilnojamojo turto objektų nusidėvėjimo procentas yra 70 proc. 

         3/4 dalys gyvenamojo namo bei 3/4 dalys jo priklausinio - šulinio, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei J. G. bei trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. (pagal 2009-02-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1152). Nurodytos nekilnojamojo turto dalys buvo įgytos iš pardavėjų - G. K., G. A. ir V. V.. Likusios minėtų nekilnojamojo turto objektų dalys (1/4 ir 1/4) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. G. (pagal 2009-02-17 povanojimo sutartį Nr. 2-1154). Ieškovei nurodytas nekilnojamojo turto dalis padovanojo A. V..

         Nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas nėra registruotas joks žemės sklypas. Tačiau iš pateiktų archyvinių dokumentų, t.y. 1962-11-12 sutarties „Dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis“ matyti, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statytojams - A. V. ir A. V., buvo suteiktas žemės sklypas prie statomo gyvenamojo namo, skirtas jo eksploatavimui. Tokio sklypo nuomos teisė pagal 2009-02-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1152 perėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjams - J. G. ir A. G. (2009-02-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1152 1 d. 3 p.).

         Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma Nr. 13-478 liudija, kad 2007-02-15 buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini). Gaisro metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdengimas, buvo sulietos vandeniu pastato patalpos. Ieškovė J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. įvyko antrasis gyvenamojo namo gaisras, kurio metu jis buvo iš esmės visiškai sunaikintas. Nors antrąjį gaisrą liudijančių faktinių duomenų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl esminės faktinės aplinkybės, t.y. kad šiuo metu yra išlikę tik ginčo gyvenamojo namo pamatai, kurie tiesiogiai yra užfiksuoti ir civilinėje byloje pateiktose fotonuotraukose (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 d.).

         Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2017-05-02 pažyma Nr. 09-24400 liudija, kad J. G. naudojosi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir už naudojamą valstybinės žemės sklypą 2012-2016 m. ji yra sumokėjusi 559,69 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio.

         Pagal 2013-12-31 J. G. pateiktą prašymą, Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2014-01-17 įsakymu Nr. A-124 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ leido rengti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

         Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-06-20 įsakymu Nr. A-1764 patvirtino 1957 kv.m. žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ant pateikto plano esantys parašai liudija, kad tokiam planui pritarė tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius.  

         Minėtu įsakymu Nr. A-1764 patvirtinus 1957 kv.m. žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planą, ieškovė J. G. kreipėsi į UAB „Žemėtvarkos darbai“, kad būtų parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.

         UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkui A. Ž. parengus žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, ieškovė J. G. ją 2014-07-29 pateikė patikrinimui ir derinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui.

         Atsakovas 2014-08-12 raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-4093 nurodė ieškovei, kad nederins žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos, kadangi nesant natūroje pastato, žemės sklypas jo eksploatavimui neformuojamas, o likę pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius tokį sprendimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p. ir 30.11 p. 

         Ieškovė J. G. 2015-03-24 pakartotinai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui derinti parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

         Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015-04-01 raštu Nr. 8SD-1747-(14.8.7) pakartotinai atsisakė suderinti pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsakovas minėtame rašte išdėstė tokio sprendimo motyvus, kurie yra analogiški 2014-08-12 rašte Nr. 8SD-(14.8.7)-4093 nurodytiems motyvams.

         2016-11-14 ieškovė J. G. trečią kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių prašydama dar kartą patikrinti parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei ją suderinti.

         Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyr. specialistas B. G. 2016-11-28 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 08KAM-111898. Minėtame akte užfiksuotas nustatytas kadastro duomenų bylos trūkumas (pažymėtas 3.3 punkte), t.y. „Nesuderinta su sklypo naudotoju. Nėra įmonės antspaudo ir direktoriaus parašo“, taip pat įrašytos pastabos - „Žiūrėti 2014-08-12 NŽT raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-4093 ir 2015-04-01 NŽT raštą Nr. 8SD-1747-(14.8.7).

         Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2017-02-15 sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, atsisakė suderinti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, motyvuodamas tuo, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra sudegęs, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Priimdamas nurodytą sprendimą atsakovas rėmėsi ankstesniuose savo raštuose (2014-08-12 rašte Nr. 8SD-(14.8.7)-4093 ir 2015-04-01 rašte Nr. 8SD-1747-(14.8.7)) nurodytais argumentais bei teisės aktų nuostatomis.

         Ieškovei J. G. pateikus skundą dėl anksčiau nurodyto atsakovo teritorinio padalinio sprendimo panaikinimo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (centrinė įstaiga) 2017-04-06 sprendimu Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ paliko teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą.

         Dėl sprendimų panaikinimo:

Ieškovė J. G. 2017-05-09 pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-02-15 sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-06 sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Teismas pažymi, kad ginčo teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą, reglamentuoja sekantys teisės aktai, t.y. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai; Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės.

Teisės aktai, išimtinai kuriais skundžiamus sprendimus grindė atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t.y. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 str. ir 10 str., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, ginčo teisinių santykių (t.y. santykių, susijusių su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą) nereglamentuoja. Nurodyti teisės aktai yra skirti reglamentuoti teisės aktų nustatyta tvarka jau suformuotų ir valstybės (Lietuvos Respublikos) vardu įregistruotų žemės sklypų pardavimo ir nuomos privatiems asmenims teisinius santykius.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundžiamais sprendimais, t.y. teritorinio padalinio 2017-02-15 sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir centrinės įstaigos 2017-04-06 sprendimu Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kaip ir jau anksčiau priimtais sprendimais (2014-08-12 raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-4093 ir 2015-04-01 NŽT raštu Nr. 8SD-1747-(14.8.7)) apskritai neigia (kvestionuoja) ieškovės J. G. teisę atlikti žemės sklypo, prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūrą. Atsakovas nurodo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis gyvenamojo namo pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas negali būti formuojamas. Tačiau tokia teisė (teisė atlikti žemės sklypo, prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūrą) ieškovei J. G. jau yra suteikta anksčiau nurodytais administraciniais aktais - Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2014-01-17 įsakymu Nr. A-124 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-06-20 įsakymu Nr. A-1764, tokią teisę turinčio viešojo administravimo subjekto, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p.), dėl ko atsakovo negali būti kvestionuojama. 

         Pažymėtina, kad pačiame skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02-15 rašte Nr. 8SD-988-(14.8.7) nurodoma, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas pagal formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-20 įsakymu Nr. A-1764 „Dėl žemės sklypo prie apstato (duomenys neskelbtini), plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui patvirtinimo“. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas (kaip kad ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2014-01-17 įsakymas Nr. A-124) nėra panaikintas ir yra galiojantis pilna apimtimi, todėl privalo būti įgyvendinamas. 1957 kv.m. žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui buvo patvirtintas 2014-06-20, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovei priklausančio gyvenamojo namo tuo metu jau faktiškai nebuvo, o buvo likę tik gyvenamojo namo pamatai (pamatų fragmentai). Nepaisant to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vadovė D. G. jam pritarė ir tai patvirtino savo parašu.

        Anksčiau minėto žemės sklypo plano pagrindu, ieškovės J. G. iniciatyva buvo atlikti prie jai priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) formuojamo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengta kadastro duomenų byla. Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.). Taisyklės nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 p.). Nustatant konkretaus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, turi būti surenkama išsami tą daiktą identifikuojanti informacija apie nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas, o atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d., žemės sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

        Atlikus kadastrinius matavimus yra parengiama nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 174 p.), kuri suformuojama laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 63 p. ir 64 p. nustatytų reikalavimų. Suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pateikiama tikrinti kompetentingam žemėtvarkos skyriui (nagrinėjamu atveju - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui) (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 p.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 p. taip pat nurodoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.

         Tokios taisyklės yra jau anksčiau nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės. Vadovaudamasis jomis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys atlikdamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimą patikrina, ar parengta ir pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla atitinka Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.1-8.10 p. reikalavimus. Jeigu tikrinimo metu nenustatoma anksčiau minėtų taisyklių 8.1-8.10 p. nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą. Kitu atveju apie šiuos nustatytus pažeidimus teritorinio padalinio vadovas informuoja to teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių.

        Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius priimdamas skundžiamą 2017-02-15 sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (centrinė įstaiga) priimdama skundžiamą 2017-04-06 sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ vadovavosi teisės aktais ir teisės normomis, kurios nereglamentuoja ginčo teisinio santykio (t.y. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 str. ir 10 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis), o teisės aktais ir teisės normomis, kurios yra skirtos reglamentuoti ginčo santykį (t.y. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir kitais poįstatyminiais aktais, kurie detaliai buvo nurodyti anksčiau) - nesivadovavo. Teismas konstatuoja, kad atsisakymą suderinti ieškovės J. G. pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos galėjo grįsti tik nurodytos institucijos direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.1-8.10 p. nustatytų reikalavimų nesilaikymu (pažeidimu). Tačiau minėtų taisyklių 8.1-8.10 p. nurodytų reikalavimų pažeidimai nei 2017-02-15 sprendime Nr. 8SD-988-(14.8.7), nei 2017-04-06 sprendime Nr. 1SS-934-(10.5), nėra konstatuoti ir nurodyti.

        Tiek ginčijamas Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-02-15 sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, tiek ir ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (centrinės įstaigos) 2017-04-06 sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ laikytini individualiais administraciniais aktais. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas vadovaudamasis jau anksčiau konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad tiek ginčijamas 2017-02-15 sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, tiek ir ginčijamas 2017-04-06 sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, neatitinka jiems, kaip individualiems administraciniams aktams Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. keliamų reikalavimų, t.y. jie nėra pagrįsti ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis. Viešojo administravimo subjektas (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno miesto skyrius bei centrinė įstaiga) ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo metu nesivadovavo ginčo teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą, reglamentuojančiais teisės aktais, tokių aktų pažeidimų skundžiamuose sprendimuose nekonstatavo ir nenurodė. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas šioje dalyje ieškovės J. G. ieškinį tenkinti ir panaikinti skundžiamus viešojo administravimo subjekto sprendimus - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-02-15 sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (centrinės įstaigos) 2017-04-06 sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

        Pažymėtina ir tai, kad skundžiamuose sprendimuose atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno miesto skyriaus ir centrinės įstaigos) nurodytos faktinės aplinkybės (t.y. kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra sunykęs ir yra likę tik jo pamatai (ar tik pamatų fragmentai)) ir nurodyti teisės aktų reikalavimai (jų pažeidimai) gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimo ar nuomos ieškovei J. G. lengvatine tvarka (ką ir reglamentuoja skundžiamuose sprendimuose nurodyti teisės aktai - Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės). Būtent šių klausimų sprendimas ir yra tiesiogiai pavestas tik atsakovui (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p. ir 10 str. 1 d. 4 p.). Tačiau tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat civilinėje byloje nėra duomenų liudijančių, kad ieškovė J. G. jau išreiškė valią lengvatine tvarka įsigyti ar nuomoti valstybinę žemę.

        Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus:

        Ieškovė J. G. 2017-05-09 ieškiniu, be kita ko, prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. Ž. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. 

        Teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos faktinių duomenų visetą bei atsižvelgdamas į ginčo teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, sprendžia, kad antrasis ieškovės ieškinio reikalavimas yra perteklinis, todėl atmestinas.

        Pažyminėtina, kad panaikinus skundžiamus viešojo administravimo subjekto sprendimus, ieškovė J. G. galės (turės teisę) pakartotinai pateikti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą iš naujo tikrinti ir derinti atsakovui, t.y. Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (Kauno miesto skyriui), o nurodyta institucija ir be teismo įpareigojimo privalės įvertinti, ar pateikta žemės sklypo kadastrinių duomenų byla atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.1-8.10 p. nustatytus reikalavimus, taip pat privalės atlikti kitus, jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

        Antrasis ieškovės J. G. ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyr. specialistas B. G. 2016-11-28 surašydamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 08KAM-111898 konstatavo ir vieną objektyvų (faktinį) kadastro duomenų bylos trūkumą (pažymėtą 3.3 punkte), t.y. „Nesuderinta su sklypo naudotoju. Nėra įmonės antspaudo ir direktoriaus parašo“. Nors teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas minėtas asmuo (t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyr. specialistas B. G.) ir nurodė, kad šis pažeidimas buvo visiškai formalus ir vėliau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą rengusio matininko ištaisytas, tačiau tokius paaiškinimus liudijančių faktinių duomenų civilinėje byloje nėra. Ar iš tiesų šis 2016-11-28 surašytame žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 08KAM-111898 konstatuotas kadastro duomenų bylos trūkumas jau yra pašalintas ir nesudaro kliūčių suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, bus nustatyta iš naujo atliekant kadastro duomenų bylos tikrinimą ir derinimą.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

        Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

         Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d. teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

        Nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga liudija, kad ieškovė J. G. patyrė 1175,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro - 175,00 Eur dydžio sumokėtas ir nagrinėjamoje civ. byloje įskaitytas žyminis mokestis, taip pat 1000,00 Eur suma už atstovės advokatės A. V. teiktą teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų patyrė 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atstovės advokatės A. V. teiktą teisinę pagalbą.

        Teismas sprendžia, kad ieškovės J. G. 2017-05-09 ieškinys buvo patenkintas 50 proc. apimtimi (patenkintas pirmasis ieškinio neturtinis reikalavimas; antrasis ieškinio neturtinis reikalavimas buvo atmestas). Atsižvelgia į tai, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 587,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis ieškovei J. G. ir 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d.).

         Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 7,13 EUR dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovės 2017-05-09 ieškinį tenkinus iš dalies, 50 proc. nurodytų išlaidų, t.y. 3,56 Eur dydžio suma, priteistina valstybės naudai iš ieškovės J. G.. Iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos likusi dalis nurodytų išlaidų nepriteistina vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 10 p. ir 96 str. 3 d.

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2017-05-09 ieškinį tenkinti iš dalies.

         Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-02-15 sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-06 sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Likusioje dalyje ieškovės J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2017-05-09 ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k. 188704927) dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 587,50 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 50 ct.).

Priteisti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k. 188704927) dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

         Priteisti valstybei iš ieškovės J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) dalį teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų -  3,56 Eur (tris eurus ir 56 ct.) (Nurodyta suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

         Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                  Tomas Ridikas