Civilinė byla Nr. e2A-363-577/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11833-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELSIS IS“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELSIS IS“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Detekcija“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir vienašalių darbų priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Detekcija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „ELSIS IS“ 33 971,97 Eur skolos už atliktus darbus, 1 089 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė: 

1.1.       Tarp šalių sudarytos 2018 m. gegužės 17 d. subrangos sutarties Nr. IJVY017-2 (toliau ir - Sutartis) pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. statybų objekte vykdė darbus, pateikė septynis atliktų darbų aktus birželio-gruodžio mėnesiams, jų pagrindu išrašė 69 444,05 Eur + PVM sumos (iš viso – 79 572,46 Eur) PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė sumokėjo ieškovei 35 622,08 Eur. Atsakovė darbus už 2018 m. spalio mėn. priėmė, atliktų darbų aktą pasirašė, trūkumų nepažymėjo, tačiau už 2018 m. spalio mėn. atliktus darbus neatsiskaitė (12 775,17 Eur). 2018 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą ir 22 607,73 Eur + PVM (iš viso – 27 355,35 Eur) sumos PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė šio akto nepasirašė, darbų trūkumų nenurodė, tinkamai atliktų darbų nepriėmė, pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo. Ieškovė tęsė darbus iki 2018 m. gruodžio 21 d., t.y. iki atsakovė pateikė pretenziją ir informavo, kad sustabdė ieškovės darbų priėmimą ir apmokėjimą, kadangi darbai atlikti nekokybiškai, o darbų atlikimas vėluoja; informavo ieškovę, jog ieškovės sąskaita pavedė užbaigti darbus ir ištaisyti trūkumus kitam vykdytojui. Ieškovė informavo atsakovę, jog darbų vykdymas sustabdomas iki kol nebus organizuojamas ieškovės atliktų darbų priėmimas ir nebus sumokėtos ieškovei priklausančios sumos. Ieškovė 2019 m. sausio 24 d. atsakovei išsiuntė atskirus lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus ir prašė organizuoti atliktų darbų priėmimą-perdavimą. Atsakovė 2019 m. sausio 29 d. ieškovei pateikė atliktų darbų aktus su pastabomis dėl jų vykdymo. Kadangi atsakovė ieškovės į darbų priėmimo-perdavimo procedūrą nekvietė, įrodymų apie vykusią darbų priėmimo-perdavimo procedūrą ir jos metu nustatytus defektus nesiuntė, ieškovė 2019 m. sausio 31 d. atsakovei pateikė vienašalius 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus su 23 413,98 Eur + PVM (iš viso – 28 330,92 Eur) sumos PVM sąskaita faktūra.

1.2.       Ieškovė nurodė, jog neturėjo realios galimybės pabaigti darbus Sutartyje nustatytu 2018 m. spalio 1 d. terminu dėl atsakovės kaltės. Darbų atlikimo metu keletą kartų keitėsi ieškovės atliekamų darbų apimtys, sąlygotos projekto korekcijų. Atsakovė dėl papildomų darbų atlikimo/aktavimo neprieštaravo, prieštaravimus dėl tariamai nesuderintų papildomų darbų pateikė tik 2019 m. sausio 29 d., kai tarp šalių jau buvo kilęs konfliktas.

1.3.       Atsakovė ne kartą pratęsė Sutarties įvykdymo terminus; pratęstas sutarties įvykdymo terminas nebuvo praleistas daugiau kaip 10 kalendorinių dienų. Atsakovė neturėjo teisės stabdyti darbų priėmimą dėl tariamo Sutarties termino praleidimo.

1.4.       Atsakovė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte nepažymėjo jokių kokybės nukrypimų ar trūkumų.

1.5.       Atsakovė, pasitelkdama trečiuosius asmenis ieškovės darbams atlikti, grubiai pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir Sutarties sąlygas, neįspėjo apie pasirengimą taikyti kraštutinę priemonę, neinformavo ieškovės, jog yra sustabdytas apmokėjimas už ieškovo atliktus darbus; ragino didinti darbų apimtis ir spartą; tą pačią dieną kai baigėsi darbų atlikimo terminas (2018 m. gruodžio 21 d.) informavo, jog jau yra pasamdyti kiti subrangovai. Atsakovė kitus asmenis rangovus galėjo samdyti tik 2018 m. gruodžio 27 d. (Sutarties III dalies 5 punktas).

2.       Atsakovė UAB „ELSIS IS“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:  

2.1.       Maksimali suma pagal sutartį, už kurią ieškovė turėjo atlikti sutartyje ir atsakovės priimtuose ieškovės pasiūlymuose nurodytus darbus buvo 49 969,60 Eur (be PVM), t. y. 15  792,76 Eur mažesnė, nei ieškiniu prašo priteisti ieškovė. 2018 m. spalio mėn. darbus atsakovė priėmė, tačiau mokėjimą sustabdė, nes darbų atlikimo terminai praleisti; atlikti darbai su trūkumais. Pažymėjo, kad visi trūkumai išaiškėja tik tada, kai galima testuoti visą veikiančią sistemą. 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų atsakovė nepriėmė, kadangi nei viena ieškovės diegta sistema neveikė, nes ne iki galo buvo atlikti visi būtini darbai sistemų veikimui.

2.2.       Ieškovės prašoma priteisti suma viršija Sutartyje numatytą, tiek ir 2018 m. spalio 2 d. papildomai ieškovės pasiūlytą ir atsakovės priimtą darbų kainą. 2018 m. lapkričio mėn. sąskaitoje nurodyti darbai atlikti nekokybiškai, viršija sutarties vertę; 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte nurodytų darbų atsakovė nebuvo užsakiusi. Atsakovė sutinka, kad turėtų apmokėti už 2018 m. spalio mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus, tačiau ieškovės mokėtina kompensacija už netinkamą sutarties vykdymą ir atsakovės patirtą žalą yra didesnė, nei atsakovės sulaikyta suma.

2.3.       Projektinės dokumentacijos pakeitimai buvo neesminiai, ne jie lėmė ieškovės vėlavimus, papildomai nustatytų terminų nesilaikymą.

2.4.       Atsakovė inicijavo susitikimus su ieškovės vadovu; jis 2018 m. gruodžio 7 d. nurodė, kad planuoja sistemas paleisti iki 2018 m. gruodžio mėn. 21 d., tačiau po susitikimo ieškovė neberodė pastangų užbaigti darbus, objekte liko dirbti tik 2 darbuotojai. Suprasdama, kad darbai nebus baigti ir naujai suderintu terminu, atsakovė 2018 m. gruodžio mėn. 21 d. ieškovę informavo, jog sustabdė atliktų darbų priėmimą ir apmokėjimą už juos, bei ieškovės sąskaita pavedė užbaigti darbus ir ištaisyti trūkumus kitiems vykdytojams.

2.5.       Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė užsakė papildomus grotų pajungimo darbus.

3.       Ieškovė dublike nurodė, kad šalių valia dėl papildomų darbų atlikimo buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais. Ieškovės atlikti darbai, viršijantys Sutarties kainą, buvo atlikti ne kaip būtini papildomi darbai Sutarčiai įvykdyti, kuriuos ieškovė galėjo ir turėjo numatyti sudarant Sutartį, o atsakovei atlikus projektinės dokumentacijos pakeitimus joje numatyti atlikti nauji statybos darbai. 2018 m. gegužės 21 d. statybvietė buvo neparuošta ieškovės vykdomiems darbams atlikti. Esminis projektinės dokumentacijos pasikeitimas buvo inicijuotas 2018 m. rugsėjo 11 d. (projekto C laida), nors pagal Sutartį ieškovė darbus turėjo atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė nepagrįstai sustabdė ieškovės atliekamų statybos darbų priėmimą ir apmokėjimą, kadangi darbų atlikimo terminai prasitęsė ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovės prievolės įvykdymas atsakovei neprarado prasmės, kadangi ji pasitelkė trečiuosius asmenis ieškovės vykdomiems darbams pabaigti. Papildomi langų grotų įrengimo darbai buvo užfiksuoti projekto pakeitimu B laidoje (2018 m. liepos 30 d.); tai atsispindi pridedamų žiniaraščių B ir C laidose „Keitimų pavadinimas (priežastys)“. Ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. siuntė laišką, kuriuo informavo atsakovę, jog papildomi grotų pajungimo darbai bus aktuojami kitą mėnesį. Atsakovė neišreiškė nesutikimo, ragino vykdyti darbus, todėl ieškovė atliko atsakovės užsakytus darbus. Pažymi, kad ieškovė 2019 m. balandžio 16 d. pateikė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, todėl atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. negalėjo atlikti patirtų nuostolių  įskaitymo į ieškovės reikalaujamą sumą.

4.       Atsakovė UAB „ELSIS IS“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovė UAB „Detekcija“ 53 470,18 Eur nuostolių atlyginimą; pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašalius 2018 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 6-037-18 ir 2018 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 7-037-18.

4.1.       Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl to atsakovė, matydama, kad ieškovė ir papildomai sutartais terminais nepabaigs atlikti darbų ir neištaisys jau atliktų darbų trūkumų, darbų pabaigimui ir trūkumų ištaisymui pasitelkė kitas 5 įmones, kurioms sumokėjo 29 899 Eur. Kadangi ieškovė darbus pagal Sutartį turėjo atlikti už 49 969,60 Eur (be PVM), o atsakovė neginčija sąskaitų už 46 180,07 Eur, ieškovė turi atlyginti atsakovei 26 109,47 Eur ((29 899 EUR – 3 789,53 Eur). Dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus atsakovė iš pagrindinio užsakovo UAB „Mitnija“ gavo baudą (7 300 Eur) bei papildomai šio projekto vykdymui turėjo pasitelkti savo darbuotojus - 2018 m. spalio 1 d. - 2019 m. sausio 31 d. objekte „Areštinė“ dirbo 4 atsakovo darbuotojai, dėl ko patyrė 20 060,71 Eur  jų darbo užmokesčio ir kuro išlaidų.

4.2.       2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesio sąskaitas apmokėti ir darbus priimti atsakovė atsisakė dėl to, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, o jau atlikti darbai - buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovei buvo žinomi darbų trūkumai ir priežastys, dėl ko atsakovė atsisakė priimti atliktų darbų aktą. Atsakovė negalėjo priimti 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto ir sąskaitos dėl to, kad joje nurodyta atliktų darbų kaina gerokai viršijo šalių pasirašytoje Sutartyje ir 2018 m. spalio 2 d. ieškovės pasiūlymais dėl papildomų darbų sutartą Sutarties kainą. Dėl 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktų atsakovė nurodė, kad tokių darbų ji neužsakė, todėl jie buvo atlikti ieškovės sąskaita ir rizika. Atsakovei 2018 m. lapkričio 30 d. el. laišku nurodžius, kad pagrindinis užsakovas UAB „Mitnija“ sutinka priimti tik dalį atliktų darbų ir atsakovei paprašius ieškovės sumažinti atliktų darbų akte įrašytą darbų kiekį, ieškovė anuliavo pateiktą sąskaitą už 2018 m. lapkričio mėn. darbus. 2019 m. sausio 24 d. gavusi atliktų darbų aktus už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn., per 5 dienas, t. y. 2019 m. sausio 29 d., atsakovė pateikė ieškovei pastabas dėl atliktų darbų aktų.

5.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.1.       Nurodė, jog ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. akte užfiksavo tik tuos darbus, kurie buvo kokybiški ir faktiškai atlikti objekte. Atsakovė akte nenurodė atliktų darbų trūkumų, neužfiksavo neatlikto ar netinkamai atlikto darbo; neginčijo atliktų darbų kainos. Vienintelis jos argumentas dėl ieškovės atliktų darbų akto buvo dėl UAB „Mitnija“ atsisakymo priimti atsakovės darbus. Ieškovės statybos darbuose nustatyti defektai buvo menkaverčiai ir neesminiai; ieškovė šiuos defektus ištaisė ir 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų (priedas Nr. 3) nėra aišku, kada buvo atlikta statybos darbų fiksacija, taip pat, ar šios nuotraukos darytos ginčo objekte. J. G. individualios įmonės raštas negali būti laikomas pakankamu įrodymu apie ieškovės neva netinkamai atliktus statybos darbus. Atsakovė pasamdė kitus subrangovus, kurie tariamai atliko ieškovės statybos darbus, tokiu būdu atsakovė iš esmės sunaikino įrodymus apie ieškovės statybos darbus, todėl turi būti taikoma omnia praesumuntur contra spoliatorem taisyklė ir preziumuojama, jog ieškovė statybos darbus atliko tinkamai bei kokybiškai.

5.2.       Atsakovės reikalavimo dalis dėl UAB „Saugios gerovės garantas“ Verslo centre atliktų statybos darbų apmokėjimo (2 795 Eur) nesusijusi su ieškovės vykdytais darbais. UAB „Saugios gerovės garantas“ areštinėje atliktų statybos darbų vertė sudaro 3 340 Eur be PVM. Atsakovė neįrodė, jog subrangovai atliko tuos statybos darbus, kurių nepabaigė ieškovė.

5.3.       Atsakovės išlaidos, išmokant atlyginimą darbuotojams, kurui bei automobilių nuomos išlaidos priežastiniu ryšiu nesusijusios su ieškovės neteisėtais ar kaltais veiksmais. Šios išlaidos neatitinka žalos ar patirtų nuostolių sampratos. Atsakovė tuo pačiu metu darbus vykdė ir Verslo centre; išlaidos galėjo susidaryti atsakovei vykstant į kitus objektus.

5.4.       Šalys aiškiai susitarė dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo procedūros; informavimas žodžiu negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie nustatytus statybos darbų defektus. Atsakovė aiškiai nustatė procentinį darbų baigtumą, tačiau ieškovės atliktų darbų nepriėmė net iš dalies ar su išlygomis.

6.       Atsakovė triplike nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į ieškinį, bei priešieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Detekcija“ ieškinį atmetė, atsakovės UAB „ELSIS IS“ priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovės 23 314,47 Eur dydžio nuostolius, pripažino negaliojančiais ieškovės UAB „Detekcija“ 2018 m. lapkričio 27 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 6-037-18 ir 2018 m. gruodžio 28 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 7-037-18, priteisė atsakovei UAB „ELSIS IS“ iš ieškovės UAB „Detekcija“ 4 863,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės 20,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. 

8.       Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 17 d. šalys sudarė subrangos sutartį, kurioje numatyta darbų kaina su PVM - 47 855,50 Eur. 2018 m. spalio 2 d. ieškovė, atsižvelgdama į projekto korekcijas, pateikė atsakovei pasiūlymus, nurodė papildomai reikalingų arba nebereikalingų atlikti darbų kainas, kiekius, sumas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė prieštaravimų nepareiškė, teismas laikė, kad šalys susitarė dėl pasiūlyme nurodytų papildomų darbų ir atitinkamai buvo pakeista darbų kaina, t. y. bendra sutarta darbų kaina – 49 969,60 Eur (be PVM). Pažymėjo, kad teikdama 2018 m. spalio 2 d. pasiūlymus, ieškovė papildomų langų grotų įrengimo darbų į sąmatą neįtraukė. Teismas kritiškai vertino ieškovės paaiškinimą, kad dėl šių darbų šalys sudarė žodinį susitarimą, kadangi tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog visi pakeitimai, pasiūlymai buvo derinami el. paštu; nurodė, jog aplinkybė, kad dėl atliekamų drabų apimties ir kainos 2018 m. spalio 2 d. ieškovė pateikė pasiūlymą raštu, tačiau šalių atstovams ir toliau bendraujant el. laiškais, nebuvo pateiktas nei pasiūlymas, nei pranešimas apie kitus papildomus darbus, kelia abejonių. Teismas laikė įrodyta, kad šalys susitarė dėl 49 969,60 Eur (be PVM) galutinės darbų kainos. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog po 2018 m. spalio 2 d. pateiktų pasiūlymų dėl darbų kainos buvo iš esmės pakeistas projektas, sąlygojęs tokį ženklų ieškovės atliktų darbų kainos padidėjimą.

9.       Teismas nurodė, jog ieškovė, kaip savo srities profesionalė, sudarydama atliekamų darbų specifikaciją (sąmatą), turėjo įvertinti, kad pagal sutartį turi atlikti ir sistemų programavimo darbus; nurodydama darbų kainą, prisiėmė riziką visus darbus atlikti už sutartą kainą. Pažymėjo, kad galutinis ieškovės atliktų darbų rezultatas – suprogramuotos – veikiančios sistemos.

10.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad tarpiniuose darbų pridavimo etapuose neįmanoma patikrinti galutinio darbo rezultato. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė atliktų darbų akte nurodė ne atliktus darbus, o medžiagas, įrangą. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog ieškovės direktorius darbuotojams liepė vykti į kitą objektą, nepabaigus darbų. Ieškovė neįrodinėjo, kad buvo baigti sistemos, praėjimo kontrolės sistemos, vaizdo stebėjimo sistemos montavimo programavimo darbai, telefonspynių sistemos montavimo derinimo darbai. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atliko papildomus darbus, kurių vertė 15 792,76 Eur + PVM , kurie nebuvo ir negalėjo būti įvertinti nei sutarties sudarymo metu, nei 2018 m. spalio 2 d. Pripažinęs, kad žodinės sutarties dėl jokių kitų papildomų darbų šalys nebuvo sudariusios, teismas konstatavo, jog, susiklosčius tarp šalių praktikai, kad atliktų darbų aktai pateikiami etapais, turint tikslą ieškovei gauti apmokėjimą už darbų etapus, atsakovė pagristai nepriėmė atliktų darbų aktų. Pažymėjo, kad nepaisant to, kaip buvo pildomi atliktų darbų aktai, užbaigus visus darbus, atlikus reikalingus testavimus, kontrolinius matavimus, ištaisius defektus, perdavus rangovui atliktų darbų išpildomąsias nuotraukas ir pasirašius galutinį darbų perdavimo aktą, pateiktų apmokėjimui sąskaitų suma neturėjo viršyti 49 969,60 Eur (be PVM), tačiau jau 2018 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų suma viršijo sutartimi ir 2018 m. spalio 2 d. papildomu susitarimu pakeistą sutarties kainą.

11.       Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais teismas padarė išvadą, kad jokio atskiro pavedimo dėl langų grotų atsakovė ieškovei nėra davusi. Sprendė, jog neįrodžius, kad šalys susitarė dėl papildomų statybos darbų, užsakovas neturi pareigos priimti darbų rezultato, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo 2018 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą. Pripažinęs, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti 2018 m. lapkričio ir 2018 m. gruodžio ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, teismas ieškovės vienašališką šių aktų pasirašymą pripažino negaliojančiu.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija ieškovės 2018 m. spalio 25 d. atliktų darbų akto Nr. 5-037-18 ir 2018 m. spalio 31 d. 12 775,17 Eur sumos PVM sąskaitos faktūros SBD Nr. 11009. Atsakovė teigia, kad sustabdė apmokėjimą už atliktus darbus, o 2019 m. balandžio 17 d. išsiuntė pretenziją ir pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

13.       Teismas nustatė, kad Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas buvo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo terminas – 2018 m. spalio 1 d. Pagal Sutarties VII dalies 9 punktą, bet kokie susitarimai, kurie keičia Sutarties šalių įsipareigojimus, nėra galiojantys, jei jie nėra sudaryti raštu ir nepasirašyti abiejų šalių tam įgaliotų atstovų. Jokie rašytiniai šalių susitarimai dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, pakeičiant darbų terminus, nebuvo sudaryti ir šalių atstovų pasirašyti. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovė nelaikė, jog Sutartyje numatyti terminai buvo pažeisti dėl ieškovo kaltės ir  padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės sutartimi įsipareigoti atlikti darbai 2018 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo pabaigti ne dėl ieškovo kaltės. Tačiau teismo vertinimu, ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad ji po 2018 m. lapkričio 7 d. susidūrė su kliūtimis vykdyti sutartį, tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovė buvo įspėta dėl atsakomybės už Sutartyje nustatytų terminų pažeidimą, informuota, kad, įvykdžius susitarimus ir pabaigus darbus 2018 m. lapkričio 16 d., atsakovė priims sąskaitą už 2018 m. spalio mėnesio darbus; teismo vertinimu tokiu būdu ieškovė buvo informuota apie darbų ir apmokėjimo stabdymą. Ieškovė darbų 2018 m. lapkričio 16 d. nepabaigė. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę 2018 m. lapkričio 6 d., vadovaujantis Sutarties 17.2 punktu, stabdyti apmokėjimą pagal 2018 m. spalio mėn. pateiktą sąskaitą už 2018 m. spalio mėn. atliktus darbus. Teismas padarė išvadą, kad Sutarties terminai iki 2018 m. lapkričio mėnesio pažeisti ne dėl ieškovės kaltės, tačiau ieškovė neįrodė, kad vėliau įsipareigojimų nesilaikė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Teismo nuomone, atsakovės raginimų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (pabaigti sutartimi prisiimtus darbus), nėra pagrindo vertinti kaip sutarties pakeitimą, t. y. kad sutarties įvykdymo terminai buvo pratęsti.

14.       Teismas laikė įrodyta, kad ieškovė pagal sutartį privalėjo atlikti ir programavimo darbus. Pažymėjo, kad darbų ieškovė nepabaigė; 2018 m. gruodžio 3 d el. laišku S. B. pripažino, kad sistemos nebuvo paleistos, programavimo darbai nepabaigti. 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovo darbuotojai iš objekto pasitraukė. Įvertinęs S. B. paaiškinimus, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė neleido ieškovei pabaigti darbų, kuriuos ji buvo įsipareigojusi atlikti pagal Sutartį.  

15.       Teismo vertinimu, neturi įtakos aplinkybė, kokiais kaštais darbus būtų pabaigusi UAB „Detekcija“ vietoj atsakovės pasitelktų subrangovų. UAB „Detekcija“ buvo suteikta pakankamai papildomo laiko po sutartimi nustatytų terminų praleidimo įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau UAB „Detekcija“ atsisakė darbus pabaigti, pažeidė tiek sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tiek bendradarbiavimo pareigą. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo Sutarties 17.4 punkto nuostata ir darbams pabaigti pasitelkė trečiuosius asmenis.

16.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo, liudytojų S. S. ir D. D. parodymai patvirtinta, kad UAB „Detekcija“ darbai buvo ne tik kad nebaigti, bet ir atlikti su trūkumais. Buvo neaišku, kuri įranga veikianti, kuri tik pritvirtinta, todėl neturint dokumentacijos, subrangovams iš esmės reikėjo patikrinti visą UAB „Detekcija“ sumontuotą įrangą. Teismas sutiko, kad UAB „Detekcija“ galimai būtų žinojusi, kuri įranga pritvirtinta, kuri buvo pajungta, tačiau atkreipė dėmesį, kad UAB „Detekcija“ atsisakė bendradarbiauti su naujaisiais rangovais.

17.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovo 6 135 Eur nuostolių, patirtų UAB „Saugios gerovės garantas“; pagrįstais nuostoliais už šio subrangovo atliktus darbus pripažino 3 340 Eur sumą, kadangi kiti darbai atlikti UAB „ELSIS IS“ objekte – Vilniaus verslo centre.

18.       Remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, teismas laikė įrodyta, kad apsaugos sistemos montavimo ir defektų šalinimo, programavimo darbai; praėjimo kontrolės sistemos montavimo, defektų šalinimo ir programavimo darbai; telefonspynių sistemos montavimo ir defektų šalinimo ir sistemos derinimo darbai, vaizdo stebėjimo sistemos montavimo, defektų šalinimo ir programavimo darbai, taip pat patalpų sutvarkymas po atliktų darbų buvo atlikti už 27 104 Eur. Teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, subrangovas prisiėmė atsakomybę apmokėti už rangovo pasitelktų subrangovų darbą, užbaigiant ieškovės nebaigtus darbus ir, nagrinėjamu atveju, atsakovė remdamasi Sutarties nuostatomis, turi teisę reikalauti nuostolius išskaičiuoti iš ieškovei sustabdytų mokėtinų sumų. 

19.       Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai prašomus priteisti nuostolius, kuriuos sudaro jos darbuotojų darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. ir generalinio rangovo UA „Mitnija“ atsakovui skirta bauda už pagrindinės sutarties pažeidimą, skaičiuoja nuo 2018 m. spalio 1 d., kadangi terminas praleistas ne išimtinai dėl ieškovo kaltės. Be to, reikalavimas priteisti darbuotojų atlyginimą viršija lūkesčio intereso gynimo ribas. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojams mokamo darbo užmokesčio ir ieškovės neteisėtų veiksmų. Taip pat teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai nuostoliais laiko atsakovės darbuotojų automobilių nuomos ir kuro išlaidas. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp šių išlaidų ir ieškovės veiksmų. Teismas nurodė, kad UAB „Mitnija“ 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovui siųstas el. laiškas paneigia atsakovės argumentus, jog bauda buvo skirta tik už tai, kad UAB „Detekcija“ laiku neatliko darbų.

20.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieškovės 2018 m. spalio 25 d. atliktų darbų akto Nr. 5-037-18 ir 2018 m. spalio 31 d. 12 775,17 Eur sumos PVM sąskaitos faktūros SBD Nr. 11009;  atsakovė šios sąskaitos apmokėjimą sustabdė, vėliau 2019 m. balandžio 17 d. atliko įskaitymą. Kadangi ieškovės ieškinys teisme priimtas 2019 m. balandžio 17 d., ne 2019 m. balandžio 16 d., teismas sprendė, jog atsakovė turėjo teisę 2019 m. balandžio 17 d. atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą.

21.       Nustatęs, jog suma, už kurią ieškovė turėjo pabaigti visų pagal Sutartį sistemų montavimo ir programavimo darbus yra 3 789,53 Eur (49 969,60 Eur – 46 180,07 Eur), o atsakovė kitiems subrangovams sumokėjo 27 104 Eur, teismas laikė pagrįstais atsakovės reikalavimus priteisti iš ieškovės 23 314,47 Eur (27 104 Eur – 3 789,53 Eur).

22.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 089 Eur nuostolių, kuriuos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė kreipdamasis į advokatų profesinę bendriją dėl teisinės pagalbos, teismas nurodė, jog nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

23.       Atmetęs ieškovės ieškinį ir tenkinęs 71,80 procentus atsakovės priešieškinio reikalavimų, teismas sprendė, kad atsakovė turi teisę į 85,9 procentus, o ieškovė – į 14,1 procentus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir iš ieškovės atsakovei priteisė 4 863,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisė 20,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. 2020 m. lapkričio 12 d. papildomu sprendimu teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 905,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24.       Ieškovė UAB ,,Detekcija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė kad 2018 m. lapkričio ir 2018 m. gruodžio ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ir ieškovės vienašališką šių aktų pasirašymą pripažino negaliojančiu; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti atsakovei iš ieškovės 23 314,47 Eur dydžio nuostolius; priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Detekcija“ ieškinio reikalavimus tenkinti, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės 33 971,97 Eur skolą už atliktus darbus bei 1 089 Eur nuostolių atlyginimo; atsakovės priešieškinį atmesti visiškai; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       Ieškovė nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalys nesusitarė dėl papildomų statybos darbų, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo 2018 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą.

24.1.1.                      Teismas nevertino, kada bei kokia apimtimi buvo atliekamos paskutinės Objekto projektinės dokumentacijos korekcijos. Pažymi, kad paskutinė projekto medžiagų žiniaraščio C laida į talpyklą įkelta 2018 m. rugsėjo 11 d., apsauginės signalizacijos pirmo aukšto plano C laida - 2018 m. lapkričio 23 d., o praėjimo kontrolės garažo planas -2018 m. gruodžio 7 d.

24.1.2.                      Ieškovė pridėjo atliktų areštinės darbų apimties ir kainos lentelę, pagal kurią objekte pagal projekto C laidą ieškovės atliekamų darbų kaina - 71 770,81 Eur be PVM. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiavimą. Teismas lentelės, kaip įrodymo, nevertino.

24.1.3.                      Teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino, jog ieškovė Objekte faktiškai atliko papildomus darbus, dėl kurių šalys nesudarė rašytinio susitarimo (susitarė žodžiu).

24.1.4.                      Teismas nevertino atsakovės ir UAB „Mitnija“ sudarytų susitarimų dėl papildomų darbų ir papildomų terminų nustatymo. Atsakovė nurodė ieškovui dirbti pagal faktinius projektinės dokumentacijos pokyčius, o teisme laikėsi pozicijos, neva šie darbai atlikti ieškovės rizika.

24.1.5.                      Teismas nevertino ieškovės pateiktų Objekto statybos žurnalo įrašų, ir nors visus ieškovės atliktus papildomus darbus priėmė Objekto techninės priežiūros vadovas, atsakovės darbų vadovas bei UAB „Mitnija“ statinio statybos vadovas, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atliko atsakovės prašomus papildomus darbus.

24.1.6.                      Nors šalys nesudarė papildomo susitarimo raštu, laikytina, jog šiuos darbus ieškovė užsakė. Šalys susitarė, jog ieškovė atliks darbus pagal projektinės dokumentacijos pokyčius, o atsakovė priims faktiškai atliktus darbus. Tokią šalių valią atspindi jų konkliudentiniai veiksmai. 2018 m. spalio mėn. atliktus darbus atsakovė priėmė, nors jie buvo atliekami ne pagal pradinius šalių sutartus kiekius; atsakovė neginčijo 2018 m. lapkričio 27 d. 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto, nors ieškovės aktuojamų darbų kaina tuo metu jau stipriai viršijo teismo sprendime nustatytą Sutartinę kainą (49 969,60 Eur); atsakovė ragino ieškovę toliau dirbti Objekte; atliktų darbų kainą pradėjo ginčyti tik ieškovei kreipusis į teismą.

24.1.7.                      Projektinės dokumentacijos talpyklos nuotraukos, ieškovės projekto kiekių detalizacijos (lentelės), Objekto statybos darbų žurnalo nuotraukos, atsakovės ir UAB „Mitnija“ sudaryti susitarimai dėl papildomų darbų, liudytojų parodymai paneigia teismo sprendime padarytas išvadas, jog nėra pakankamai įrodymų išvadai, kad buvo atliekami papildomi darbai vykdant žodinę šalių sutartį, kurių vertė 15 792,76 Eur + PVM. Teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertino didelio kiekio įrodymų, rėmėsi akivaizdžiai neteisinga informacija ir teiginiais, kurie yra paneigti į bylą surinktų įrodymų visetu, todėl priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

24.2. Teismas sutiko, jog Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės, tačiau nepagrįstai nustatė, jog darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio 7 d.

24.2.1. Padidėjus darbų apimčiai, darbus atlikti Sutartyje nustatytais terminais ieškovei buvo neįmanoma; paskutiniai projektų pasikeitimai buvo 2018 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais, todėl ieškovė neturėjo galimybių darbus atlikti iki 2018 m. lapkričio 7 d.

24.2.2. Objekto statybos žurnalo įrašai patvirtina, jog iki 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovė galėjo atlikti tik kabelių tiesimo ir kabelinių kanalų montavimo darbus. Kiti subrangovai vėlavo atlikti savo statybos darbus, dėl ko ieškovė negalėjo laiku pradėti ir pabaigti įrangos montavimo darbų. Ieškovė neturėjo galimybės statybos darbų atlikti iki teismo nustatyto termino (2018 m. lapkričio 6 d.), kadangi atsakovė nesuteikė tinkamos Objekto statybvietės (darbų fronto). Tokią poziciją patvirtina ir liudytojai.

24.2.3.  Teismas pritarė atsakovės pozicijai, jog jos el. laiškai negali būti laikomi Sutarties terminų pratęsimu, tačiau tokia atsakovės pozicija turėjo būti vertinama kritiškai, kadangi darbus Objekte atlikti iki 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė neturėjo galimybės.

24.2.4. Ieškovė aplinkybes dėl atliekamų darbų aptarinėjo žodžiu su atsakovės projektų vadovu S. S., todėl nematė prasmės tokias pačias aplinkybes nurodyti ir elektroniniais laiškais. Atsakovė buvo informuota apie situaciją Objekte, todėl teismo išvada, jog nėra duomenų, kad ieškovė po 2018 m. lapkričio 7 d. būtų kreipusis į atsakovę, informuodama, jog objekte dirbę kiti subrangovai darbus atlieka ne pagal grafiką ir tai trukdo jai darbus atlikti laiku, yra nepagrįsta ir klaidinga.

24.2.5. Atsižvelgiant į padidėjusį darbų kiekį, UAB „Mitnija“ atsakovei nustatė papildomus terminus statybos darbams atlikti; atsakovė ieškovei šių terminų nepratęsė ir nepagrįstai reikalavo statybos darbus pabaigti iš anksto sutartyje nustatytu terminu.

24.2.6. Teismas nepagrįstai darbų atlikimo terminą susiejo su atsakovės 2018 m. lapkričio 6 d. el. laišku. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas turėjo pareigą nustatyti, kada ieškovė faktiškai turėjo galimybę pabaigti vykdyti darbus, o ne kada atsakovė pareiškė pretenzijas dėl termino praleidimo. 

24.3. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės tariamai nekokybiškai atliktų darbų ir atsakovės teisės stabdyti darbų priėmimą bei apmokėjimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė Objekte dėl savo kaltės pažeidė darbų atlikimo terminus. Teismo išvada, jog vadovaujantis Sutarties 17.3 punktu, atsakovė turėjo teisę sustabdyti darbų apmokėjimą bei priėmimą dėl Sutarties terminų nesilaikymo, nepagrįsta.

24.3.1. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės prievolės įvykdymas atsakovei prarado prasmę; atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis ieškovės vykdomiems darbams tęsti. Atsakovė taip pat neužfiksavo trūkumų, dėl kurių darbų rezultato būtų neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį.

24.3.2. Ieškovė 2018 m. lapkričio 27 d. atsakovei pateikė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame atsakovė nenurodė jokių darbų trūkumų. Atsakovė pageidavo akte užfiksuotus darbus ir sumas sumažinti pusiau, kadangi iš atsakovės UAB „Mitnija“ pilna apimtimi darbų taip pat neva nepriėmė. Ieškovė pagrįstai atsisakė mažinti darbų apimtis. Atsakovė, neginčydama atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, priemonių vykdyti užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą - nesiėmė. Teismo išvada, jog ieškovė buvo įspėta apie darbų ir apmokėjimo stabdymą, prieštarauja imperatyvioms statybų rangos teisės normoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

24.3.3. Teismo išvada, kad atsakovė neturėjo galimybės tarpiniuose darbų aktuose patikrinti atliktų darbų kokybės, yra dviprasmiška, nenuosekli ir prieštarauja į bylą surinktų įrodymų visumai. Statybos darbų defektai nustatomi vykdant atliktų darbų priėmimo-perdavimo procedūrą, ir jos metu pateikiant pastabas dėl darbų kokybės. Atsakovės veiksmai, kuomet dėl neaišku kada nustatytų tariamų defektų sustabdomas darbų apmokėjimas ir priėmimas, apie tai nepranešus ieškovei ir nesudarius galimybių juos ištaisyti, yra neteisėti ir nesąžiningi. Iš statybos žurnalo matyti, jog iš esmės visus ieškovės 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėn. atliktus statybos darbus priėmė Objekto techninės priežiūros vadovas, atsakovės darbų vadovas bei UAB „Mitnija“ statinio statybos vadovas dar iki atsakovei pasamdant kitus subrangovus. Teismas nepasisakė dėl Objekto statybos žurnalo įrodomosios reikšmės. Darbus etapais priimti buvo įmanoma.

24.3.4. Teismas nevertino, ar 2018 m. lapkričio 27 d. perduodant darbus atsakovui, jie buvo atlikti kokybiškai, nepagrįstai vadovavosi neišsamiais ir faktinės situacijos darbų perdavimo metu neatspindinčiais įrodymais.

24.3.5. Atsakovė J. G. 2018 m. gruodžio 20 d. siųstame elektroniniame laiške nurodė, jog kabeliai yra jau pakloti, įranga sumontuota ir sistema 20 % ištestuota. Tokie įrodymai patvirtina, jog ieškovės darbai buvo beveik pabaigti, ieškovė buvo pradėjusi paskutinio etapo statybos darbus (įrangos programavimas/paleidimas). Be to, šis įrodymas patvirtina, jog atsakovė turėjo galimybę patikrinti ieškovės atliktų darbų kokybę bei apimtis. Atsakovė 2018 m. gruodžio 19 d. siuntė UAB „Mitnija“ elektroninį laišką, kuriuo patvirtino, jog praėjimo kontrolė atlikta (išskyrus 2 kontrolerius - įrangos gedimas), domofonai sumontuoti (likę tik paleidimo darbai), sumontuotos 225 veikiančios vaizdo stebėjimo kameros.

24.3.6. Dėl atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų susidarė situacija, kad ginčui esant teisme, nebuvo galimybės patikrinti, ar ieškovė darbus atliko kokybiškai, ir kokia buvo ieškovės atliktų darbų apimtis. Atsakovė iš esmės sunaikino įrodymus apie ieškovės statybos darbus, todėl teismas turėjo taikyti omnia praesumuntur contra spoliatorem taisyklę ir preziumuoti, jog ieškovė statybos darbus atliko tinkamai bei kokybiškai. 

24.4. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasamdė kitus subrangovus pabaigti ieškovo darbus, o ieškovė privalo atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

24.4.1. Teismas neteisingai interpretavo byloje apklaustų liudytojų parodymus, Objekto statybos žurnalų įrašus, vadovavosi ne įrodymų visuma, o liudytojų parodymų ištraukomis. Statybos žurnalo įrašai, ieškovės suvestinė lentelė, atsakovės susirašinėjimas su savo subrangovais, su UAB „Mitnija“, liudytojų parodymai, patvirtina faktą, jog Objekte montavimo darbai jau buvo pabaigti ir jame buvo likę atlikti tik sistemų paleidimo darbus. Šių darbų pabaigti atsakovė ieškovei neleido, kadangi pasamdė kitus subrangovus. Apeliantė nesutinka, jog ji įsakė darbuotojams apleisti Objektą nepabaigus darbų; ieškovės direktorius nurodė, jog Objekte liko dirbti tik inžinerinis personalas ir jis dirbo iki pat atsakovei 2018 m. gruodžio 21 d. pareiškiant pretenzijas. Inžinierius Ž. T. paliudijo, jog Objekte dirbo iki Kalėdų. Teismo išvados prieštarauja liudytojų parodymų bei surinktų įrodymų visetui, todėl yra klaidingos.

24.4.2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog po 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė atsisakė bendradarbiauti su atsakove ir jos pasitelktais subrangovais. Apklausiami subrangovai patvirtino, jog į ieškovę su prašymu padėti identifikuoti kabelius ir/ar pateikti turimą dokumentaciją nesikreipė.

24.4.3. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė prisidėjo prie jos patirtų nuostolių už kitų subrangovų darbą. Atsakovė nepagrįstai pasamdė trečiuosius asmenis ieškovės darbams pabaigti; nesikreipė į ieškovę su prašymu pateikti techninę informaciją apie atliktus darbus ir davė nurodymus subrangovams ieškovės darbus atlikti iš naujo. Teismas, darydamas išvadą, jog ieškovė turi atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, pasitelkiant subrangovus, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklių praktiką, padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, neatsižvelgė į CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas.

24.5.Teismas sprendimą grindė nepagrįstais argumentais, nustatytais, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, statybos rangą bei civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovės 2019 m. sausio 31 d. atsakovei pateikti vienašaliai 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktai 23 413,98 Eur + PVM (iš viso – 28 330,92 Eur) sumai turėjo būti laikomi galiojančiais, o ieškovei iš atsakovės priteista aktuose nurodyta darbų kaina. Atsakovė, nepagrįstai pasamdydama trečiuosius asmenis ieškovės darbams pabaigti ir nesikreipdama į ieškovę su prašymu pateikti informaciją, savo neapdairiais ir neteisėtais veiksmais pati prisidėjo prie jo patirtų nuostolių už kitų subrangovų darbą. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš ieškovės atsakovei 23 314,47 Eur naikintina, kaip nepagrįsta ir neteisėta.

25. Atsakovė UAB „ELSIS IS“ atsiliepime prašo atmesti UAB „Detekcija“ apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas teisingai įvertino pateiktus įrodymus tuo aspektu, ar buvo tarp šalių sudaryti susitarimai dėl darbų apimties pasikeitimo. Atsakovė patvirtina, jog pagal susidariusią praktiką ieškovė privalėjo parengti ir pateikti pasiūlymą atsakovei, tačiau to nepadarė. Beveik visi darbų kiekiai, kurie yra pasikeitę, lyginant medžiagų žiniaraštį C ir medžiagų žiniaraštį A, yra nurodyti ir 2018 m. spalio 2 d. ieškovo pasiūlymuose atsakovei; dėl šių darbų papildoma kaina buvo šalių suderinta, atsakovė ją įtraukė į bendrą Sutarties kainą. Ieškovės atliktų areštinės darbų apimties ir kainos lentelė pateikta teismo proceso metu; ji jokios reikšmės kaip įrodymas neturi. Iš ieškovės nebuvo užsakyta atlikti jokių kitų papildomų darbų, išskyrus tuos, kurie buvo įforminti 2018 m. spalio 2 d. komerciniais pasiūlymais.

25.2. Darbuotojai neturi teisės keisti darbų kiekių, tai gali daryti tik ieškovės vadovas; su juo ir buvo tariamasi, o S. S., atlikdamas projekto vykdymo koordinatoriaus funkciją, galėdavo tik nurodyti, kur baigiami statybiniai darbai ir galima pereiti prie elektros įrangos montavimo. 

25.3. Papildomi susitarimai tarp atsakovės ir „Mitnijos“ sudaryti vėliau, nei ieškovė turėjo baigti darbus (išskyrus vieną susitarimą, kurio darbai įtraukti į vieną iš ieškovo 2018 m. spalio 2 d. pasiūlymų); šie papildomi užsakymai nesusiję su ieškove, nes ji jau nebedirbo Objekte. Apeliantė nepaaiškino, kas konkrečiai tuose susitarimuose buvo susiję su jos darbų apimtimi.

25.4. Statybos darbų žurnale prie atsakingų asmenų parašo nėra datos, todėl teigti, jog jie pasirašė būtent tada, kai buvo padarytas įrašas, nėra pagrindo. Statybos darbų žurnale surašomi darbai tik pagal vizualinį įvertinimą, tačiau Sistemos neveikė ir norint jas paleisti, reikėjo viską iš naujo tikslinti. Darbai nebuvo baigti atlikti.

25.5. Ieškovė savavališkai į 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. aktus prirašė nepagrįstų ir neužsakytų darbų ir reikalavo už juos apmokėti. Teismas sprendime konstatavo ieškovės nenuoseklią poziciją ir teisingai ją kritiškai įvertino. Apeliantės išvardinti įrodymai (įvertinant jų leistinumą) neįrodo žodinės sutarties dėl papildomų darbų užsakymo sudarymo fakto. 

25.6. Darbų terminas Objekte, 2018 m. rugpjūčio 31 d., buvo praleistas ne dėl atsakovės kaltės –atsakovė nėra Objekto genrangovė ir neatsako už kitų, ne jos samdytų, subrangovų darbų tempą.

25.7. Ieškovė uždelsė vykdyti net ir tuos darbus, kurių atžvilgiu projektinė dokumentacija nebuvo keičiama, todėl neturi reikšmės paskutiniai projektinės dokumentacijos pakeitimai. Be to, esminių pasikeitimų, kaip jie suprantami statybų veikloje, nebuvo. Ieškovė pranešimų, jog besikeičianti projektinė dokumentacija įtakoja darbų trukmę, nepateikė. Subrangovas privalo vykdyti darbus pagal darbų vykdymo metu esamą galiojančią projektinės dokumentacijos versiją.  

25.8. Ieškovė neteisingai interpretuoja liudytojo L. Ž. parodymus; dėl UAB „Eurobitas“ gruodžio mėnesį atliktų darbų buvo pateiktas paaiškinimas, kurį ieškovė ignoravo. Darbų žurnalo įrašai dėl statybos darbų padaryti beveik prieš mėnesį iki 2018 m. lapkričio 6 d., išskyrus vieną – 2018 m. lapkričio 21 d. (sienų tinkavimas). Nuo šios datos, tinkamai vykdydama kitus darbus, ieškovė turėjo galimybę pabaigti darbus. 

25.9. Darbų terminai nebuvo pratęsti. Elektroniniai laiškai negali būti laikomi Sutarties sąlygų pakeitimais, kadangi jais tik buvo keičiamasi informacija, užsakovui ir atsakovei siekiant suvaldyti darbų vykdymo procesą, kad būtų žinoma, kada galima tikėtis darbų pabaigos.

25.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3-K-3-508-313/2016 esantys išaiškinimai neturėtų būti taikomi šioje byloje, kadangi minėtos bylos fabula skiriasi nuo aptariamos bylos, aplinkybės ir įrodymai taip pat skirtingi. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės atsisakė pasirašyti aktus, nurodė kodėl jų nepasirašė ir nepriėmė darbų, taip pat užginčijo juos teisme. 

25.11. Apie netinkamą Sutarties vykdymą ieškovė buvo informuota. Per lapkričio mėnesį išryškėjo ieškovės nesugebėjimas susitvarkyti su darbais Objekte, darbuotojų skaičius buvo sumažintas, todėl įvertinusi visas faktines aplinkybes, atsakovė turėjo teisę stabdyti mokėjimą pagal 2018 m. spalio mėnesio sąskaitą. Ieškovės darbų trūkumų faktai užfiksuoti. Naujiems subrangovams pradėjus taisyti trūkumus, paaiškėjo neakivaizdūs ieškovo darbų trūkumai, kurių priėmimo metu net nebuvo įmanoma nustatyti. Kai ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų aktą, nei viena sistema neveikė, tą patvirtina ir ieškovės 2018 m. gruodžio mėn. el. laiškai. Ieškovės argumentus, kad 2018 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų akte atsakovė nenurodė jokių trūkumų, paneigia susirašinėjimas el. laiškais, kuriuose ieškovė kviečiama atvykti pasitarti dėl darbų užbaigimo terminų ir trūkumų ištaisymo. Teismas tinkamai įvertino įrodymus bei nustatė, kad atsakovė pagrįstai sustabdė darbų priėmimą, vadovaudamasi Sutartimi bei nustačiusi tiek akivaizdžius, tiek vėliau ir neakivaizdžius darbų trūkumus. Priimant darbus etapais, realiai gali būti atliktas tik kiekybinis darbų įvertinimas. Elektroniniai laiškai, liudytojų S. S., D. D. parodymai įrodo, kad su ieškove buvo nuolat kontaktuojama, ieškovės atstovas dalyvaudavo Objekto apėjimuose kartu su „Mitnija“, matė savo darbų trūkumus, kai kuriuos iš jų taisė. Liudytojas S. S. paaiškino, jog žurnalas buvo pildomas avansu, kad užsakovo akyse nebūtų fiksuojamas visiškas darbų nevykdymas tam tikru laikotarpiu.

25.12. Samprotavimais dėl darbų defektų taisymo lapkričio mėnesį apeliantė įrodo, jog buvo nustatyti ieškovės darbų defektai, juos ieškovė taisė per lapkričio mėnesį, o po to už taisymą, kurį privalėjo atlikti nemokamai, surašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą, pareikalavo ją apmokėti. Atsakovė taip pat paaiškino, kad defektas nėra pašalintas. Ieškovės 2018 m. lapkričio mėnesio sąskaitos suma žymiai viršijo Sutartyje ir komerciniuose pasiūlymuose numatytą darbų kainą.

25.13. Tai, jog ieškovė nuotraukas, kur užfiksuoti ir kitų Objekte dirbusių subjektų darbų defektai, neįrodo ieškovės darbų defektų menkavertiškumo. Ieškovė neįvertino Objekto dydžio - pasikartojantis defektas daviklių montavimo ar kabelių tiesimo vietose nėra menkavertis defektas, o esminis sisteminis darbų neatlikimas. Pasitelkti nauji subrangovai darbus baigė per daugiau nei mėnesį. Tai įrodo, kokiu mastu ieškovė nebaigė darbų Objekte.

25.14. Ieškovė pati sunaikino esminius dokumentus (išpildomąją dokumentaciją), kurie būtų įrodę ieškovės atliktų darbų apimtį. Atsakovė negalėjo delsti dėl jai generalinio rangovo skaičiuojamų netesybų už darbų neatlikimą, todėl ėmėsi pagrįstų priemonių kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovė nesutinka, kad buvo likęs tik poros dienų darbas.  

25.15. Apeliantės teiginys, kad atsakovė neleido pabaigti darbų, nes pasamdė kitus subrangovus, neatitinka tiesos – 2018 m. gruodžio pradžioje ieškovės vadovas atšaukė iš Objekto darbuotojus, elektroniniais laiškais ne kartą patvirtino, kad neturi pajėgumų atlikti darbus, todėl atsakovė turėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, baigti darbus ir perduoti juos genrangovui. Ieškovės vadovas neįvardino, iki kada tiksliai darbuotojai buvo Objekte. S. B. paaiškinimai yra subjektyvūs, ne visiškai atitinkantys tikrovę, todėl turi būti vertinami kritiškai. Atsakovės pretenzijoje buvo nurodyta, kad ieškovė turi nedelsiant suteikti visą informaciją naujajam vykdytojui. Teismas teisingai nusprendė nesivadovauti Ž. T. parodymais; jie prieštarauja faktinei situacijai, be to, jis yra suinteresuotas, nes yra ieškovės darbuotojas.

25.16. Ieškovė neteisingai interpretavo teismo sprendimą - teismas nėra konstatavęs, kad ginčo situacijoje buvo atsakovės kaltė. Teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai vertino reikšmingus įrodymus ir įrodymų visetą, nesivadovavo akivaizdžiai neteisinga informacija, atitinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo ir vienašalių darbų priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. šalys pasirašė subrangos sutartį Nr. IJVY017-2, kuria ieškovė UAB „Detekcija“ įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais atlikti: vaizdo stebėjimo sistemos, praėjimo kontrolės; apsauginės signalizacijos, telefonspynių sistemos įrengimo, paleidimo ir derinimo darbus objekte „Areštinė“ - (duomenys neskelbtini) (Sutarties I dalies 1 punktas). Šiuos darbus ieškovė turėjo pradėti vykdyti ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 21 d.; numatyta visų darbų pabaiga - ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o galutinis darbų perdavimo aktas turėjo būti pasirašytas be pastabų ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 1 d. (Sutarties III dalies 3 punktas). Sutarties III dalies 1 punkte numatyta Sutarties darbų kaina 39 550 Eur (Sutarties kaina su PVM - 47 855,50 Eur). 2018 m. spalio 2 d. ieškovė pateikė pasiūlymus - vaizdo stebėjimo sistemos, praėjimo kontrolės sistemos ir apsaugos sistemos sąmatų papildymus, kuriuose pašalinti atitinkami darbai bei nurodyti papildomi reikalingi atlikti darbai; pasiūlymų bendra kaina – 10 419,60 Eur (su PVM – 12 607,72 Eur). Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. statybų objekte vykdė darbus ir pateikė atliktų darbų aktus birželio-gruodžio mėnesiams bei jų pagrindu išrašė 65 762,36 Eur + PVM sumos sąskaitas-faktūras. Atsakovė ieškovės siųstų 2018 m. birželio-rugsėjo mėnesių atliktų darbų aktų nepasirašė, tačiau faktiškai darbus priėmė, pastabų dėl darbų kokybės ir tinkamumo nereiškė bei už atliktus darbus ieškovei sumokėjo. Ieškovė pateikė 2018 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą ir 10 557,99 Eur + PVM (iš viso – 12 775,17 Eur) sumos PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė atliktus darbus už 2018 m. spalio mėn. priėmė, atliktų darbų trūkumų atliktų darbų akte nepažymėjo, tačiau už 2018 m. spalio mėn. atliktus darbus su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 35 622,08 Eur. Atsakovė 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl sutarties vykdymo - atsakovė informavo, jog sustabdė ieškovės darbų priėmimą ir apmokėjimą, kadangi darbai atlikti nekokybiškai, o darbų atlikimas vėluoja; pretenzijoje taip pat informuojama, jog subrangovo sąskaita atsakovė paveda užbaigti darbus ir ištaisyti trūkumus kitam vykdytojui. Ieškovė atsakovei 2019 m. sausio 17 d. išsiuntė atskirus lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus ir prašė atsakovės per 5 darbo dienas nuo laiško gavimo organizuoti atliktų darbų priėmimą-perdavimą ir informuoti apie darbų priėmimo-perdavimo datą ieškovą Sutartyje numatytais kontaktais. Atsakovė 2019 m. sausio 29 d. ieškovei pateikė atliktų darbų aktus su pastabomis dėl jų vykdymo. Ieškovė atsakovei 2019 m. sausio 31 d. pateikė vienašalius 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus su 23 413,98 Eur + PVM (iš viso – 28 330,92 Eur) sumos PVM sąskaita-faktūra. 2019 m. balandžio 17 d. atsakovė išsiuntė pretenziją ir pranešimą, kuriuo nurodė, kad atsakovė įskaito priešpriešines prievoles, tai yra atsakovės prievolę pagal PVM Sąskaitą faktūrą 2018 m. spalio 31 d. Nr. SBD181009 į atsakovės turimą reikalavimo teisę pagal 2018 m. gegužės 17 d. subrangos sutarties Nr. IJVY017-2 V dalies 4 ir 5 punktus ir žalos atlyginimą pagal CK 6. 131 ir 6.263 straipsnius. 

29.       Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir nuostolių priteisimo, o atsakovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir vienašalių darbų priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl sutarties kainos ir papildomų statybos darbų

30.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

31.       Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

32.       Minėta, nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 39 550 Eur (su PVM – 47 855,50 Eur) sutarties darbų kainos. Sutarties 14 punkte numatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių subrangovui (ieškovei) tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai nedelsiant pranešti rangovui (atsakovei). Jeigu rangovas nesutinka padidinti kainą, subrangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju subrangovas turi teisę reikalauti iš rangovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu subrangovas laiku neįspėja rangovo, kad būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

33.       Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad šalys susitarė dėl 49 969,60 Eur (be PVM) galutinės darbų kainos. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo sprendimo išvadomis, teigia, jog teismas, nustatęs, kad objekte buvo atliekamos projekto korekcijos, neįvertino paskutinių korekcijų apimties. Pasak ieškovės, šalims vykdant sutartį, projekte nurodytų darbų kiekiai išaugo, todėl buvo užsakyta atlikti papildomus darbus, už kurių atlikimą atsakovė privalėjo atsiskaityti. 

34.       Kasacinio teismo praktika dėl rangos sutarčių kainos keitimo sąlygų ir tvarkos yra išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse; galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje; kita galimybė didinti statybos darbų kainą užsakovo iniciatyva yra nustatyta CK 6.685 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta užsakovo teisė daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos, ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio; taigi, sutarties dokumentų pakeitimai, dėl kurių reikia atlikti papildomus darbus, rangovui yra privalomi tik tuo atveju, jei tokie darbai nekeičia sutartyje nustatytų statybos darbų pobūdžio ir jei tokių darbų kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos; jeigu sutarties dokumentų keitimas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, rangovui dėl tokių sutarties dokumentų pakeitimų neatsiranda jokių naujų (papildomų) pareigų, nebent šalys dėl to susitartų; įstatyme taip pat įtvirtinta šalių teisė susitarti ir dėl kitokių sutarties dokumentų pakeitimo sąlygų; aiškinant CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, būtina pažymėti, kad teisė pakeisti sutartį kyla tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iš esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas; taigi, tai įstatyme nustatyti išimtiniai atvejai, kai dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių būtina ieškoti šalių interesų pusiausvyros siekiant apsaugoti šalis nuo galimų neproporcingai didelių, palyginti su sutarties keitimu, nuostolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

35.       Taigi, pagal paminėtas teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, akivaizdu, kad atsakovė turėjo teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos, o tuo atveju, jeigu dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių faktinė statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų, ieškovė turėjo teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą. Apeliaciniame skunde akcentuodama aplinkybes dėl poreikio atlikti papildomus darbus (jų kiekio padidėjimą) pagal projekto korekcijas, apeliantė duomenų, kad ji teikė atsakovei tokio pobūdžio reikalavimą (išskyrus 2018 m. spalio 2 d. pasiūlymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamais sutarties kainos pakeitimui), nepateikė.

36.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskutinė projekto medžiagų žiniaraščio C laida į talpyklą įkelta 2018 m. rugsėjo 11 d., apsauginės signalizacijos pirmo aukšto plano C laida – tik 2018 m. lapkričio 23 d., o praėjimo kontrolės garažo planas įkeltas 2018 m. gruodžio 7 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad esminės projekto korekcijos buvo atliktos 2018 m. rugsėjo 11 d. (dubliko 22 punktas), o kaip darbų apimtis bei jų atlikimo kainas įtakojo vėliau įkelti planai, apeliaciniame skunde nedetalizavo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, aiškiai ir išsamiai argumentavo, kokiu būdu nustatė bendrą šalių sutartą darbų kainą (po pakeitimo), taip pat nurodė, kodėl į šią kainą nebuvo įtraukta kitų ieškovo nurodomų papildomų darbų kaina. Apeliantė iš esmės nenurodė jokių motyvų, paneigiančių skundžiamu sprendimu nustatytą aplinkybę apie susiformavusią šalių atstovų bendravimo elektroniniu paštu praktiką, nepaaiškino, kodėl po 2018 m. rugsėjo 11 d. atliktų projekto korekcijų teiktuose 2018 m. spalio 2 d. pasiūlymuose nenurodyti ir kiti, apeliantės manymu, sutarties kainą padidinantys darbai bei jų kainos. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde neneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad atsižvelgiant į projekto korekcijas, 2018 m. spalio 2 d. pasiūlymuose kai kurie darbai, kaip nebereikalingi atlikti, buvo pašalinti. 

37.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktos ieškovės atliktų areštinės darbų apimties ir kainos lentelės.

38.       Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

39.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad lentelėje užfiksuotus duomenis apie atitinkamų darbų kainas siuntė atsakovei, jas derino su atsakove prieš atlikdama darbus ar vėliau, o ieškinyje nurodė, kad ši lentelė teikiama, siekiant didesnio aiškumo, daro išvadą, kad tokia lentelė negali patvirtinti ginčui išspręsti reikšmingos informacijos apie šalių buvusį susitarimą, ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie sutartą darbų kainą. 

40.       Apeliantė nurodo, kad objekto užsakovės UAB „Mitnija“ su atsakove sudaryti susitarimai dėl papildomų darbų patvirtina jos poziciją, kad statybų metu keitėsi (didėjo) atliekamų darbų kiekiai; pabrėžia, kad atsakovė su ieškove tokių susitarimų nesudarinėjo, nurodė dirbti pagal faktinius projektinės dokumentacijos pokyčius. Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, apeliantė nepagrindė tiesioginės minėtų susitarimų sąsajos su konkrečiais ieškovės atliktais darbais; antra, iš 2019 m. gruodžio 10 d. UAB „Mitnija“ atsakymo matyti, kad ieškovės darbų atlikimo metu atsakovė su UAB „Mitnija“ sudarė tik vieną (2018 m. rugpjūčio 27 d.) susitarimą dėl papildomų darbų, tačiau po šios datos pati ieškovė teikė atsakovei pasiūlymus dėl papildomų darbų, kurių apmokėjimo atsakovė neginčija. Be to, minėta, kad ieškovė, vadovaudamasi CK 6.685 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, tačiau duomenų, kad tokia teise pasinaudojo, nepateikė. 

41.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė niekada neginčijo ieškovės atliekamų darbų kainos. Ginčo dėl to, kad atsakovė priėmė 2018 m. spalio mėnesį atliktus darbus, nėra, tačiau tuo metu atliktų darbų kaina neviršijo sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos (teismas nustatė, kad buvo išrašytos 46 180,07 Eur sąskaitos už 2018 m. birželio – 2018 m. spalio mėnesius, ir ši aplinkybė nėra ginčijama). Apeliantės teiginiai, kad atsakovė neginčijo ir 2018 m. lapkričio 27 d. pateikto 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms – atsakovė šio akto nepasirašė, o reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė nagrinėjamoje byloje grindė vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu.

Dėl darbų atlikimo termino

42.       Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai darbų atlikimo terminą susiejo su atsakovės ieškovei siųstu 2018 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku. Teigia, kad teismas nesivadovavo ieškovės pateiktais įrodymais - projektinės talpyklos nuotraukomis, Objekto statybos žurnalais, šalių susirašinėjimu, atsakovės ir UAB „Mitnija“ sudarytais papildomais susitarimais dėl papildomų darbų užsakymo ir terminų pratęsimo, liudytojų parodymais, kurių visuma patvirtina, jog ieškovė darbų atlikti iki 2018 m. lapkričio 7 d. neturėjo galimybės, ir kad ši situacija susiklostė dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių. Mano, kad teismas turėjo nustatyti, kada ieškovė faktiškai turėjo galimybę pabaigti vykdyti darbus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

43.       Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. <...> Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

44.       Ieškovė akcentuoja, kad paskutiniai projektinės dokumentacijos pakeitimai atsakovės iniciatyva buvo vykdomi 2018 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais, tačiau paminėtų projekto pakeitimų nedetalizavo, nenurodė jų įtakos konkretiems jos atliekamiems darbams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių sutarto galutinio darbų atlikimo termino, yra neteisinga. Apeliantė objektyviais duomenimis taip pat nepagrindė, kad UAB „Mitnija“ apeliaciniame skunde nurodytus papildomus terminus atsakovei nustatė dėl ieškovės subrangos sutartimi sutartų darbų atlikimo. Teigdama, kad ir po 2018 m. lapkričio 7 d. objekte buvo užsakomi papildomi darbai, ieškovė tokių darbų apeliaciniame skunde neįvardino. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes dėl projektinės dokumentacijos pakeitimų, papildomų darbų, su kuriais atsakovė sutiko, taip pat aplinkybes apie kitų subrangovų terminų pažeidimus, pirmosios instancijos teismas įvertino, darydamas išvadą, kad iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartyje numatyti darbai nebuvo baigti ne dėl ieškovės kaltės. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovas S. S. 2018 m. spalio 26 d. laiške ieškovės vadovą informavo apie aptartus laikus, kurių reikia norint užbaigti objektą (galutinis užbaigimo terminas lapkričio 5 diena, neskaičiuojant paleidimo-derinimo), prašė informuoti, kaip ketina pasivyti darbų grafiką, kiek žmonių dirbs objekte, ar jie dirbs viršvalandžius; o 2018 m. lapkričio 6 d. el. laiške atsakovė aiškiai pareikalavo 46 savaitę pabaigti paleidimo derinimo darbus ir juos priduoti. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė sutartimi visus darbus įsipareigojo atlikti per daugiau nei trijų mėnesių terminą, tačiau (net ir atsižvelgus į ieškovės nurodomas kliūtis) jų nebaigė atlikti nei per papildomą daugiau nei dviejų mėnesių terminą (atsakovė pareikalavo juos atlikti iki 2018 m. lapkričio 16 dienos), nei iki 2018 m. gruodžio 21 d., nors akivaizdu, kad kai kuriuos darbus vykdė ir pradiniu sutarties vykdymo laikotarpiu.

45.       Priešingai, nei nurodo apeliantė, jos skunde paminėti liudytojo L. Ž. parodymai, kad objekte statybos darbus laiku atlikti buvo neįmanoma dėl kitų subrangovų, atlikusių apdailos ir kitus paruošiamuosius darbus, vėlavimo, neturi įtakos skundžiamo sprendimo išvadai dėl nagrinėjamos bylos šalių susitarimo dėl darbų atlikimo termino, nes MB „Eurobitas“ sutartiniai įsipareigojimai (darbų pobūdis, jų atlikimo terminai ir kt.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nėra pagrindo nesutikti ir su kitais skundžiamo sprendimo motyvais dėl ieškovės argumentų, susijusių su kitų subrangovų atliekamų darbų įtaka ieškovės darbų atlikimo terminui. Teismas nurodė, kad nėra duomenų apie ieškovės kreipimąsi į atsakovę po 2018 m. lapkričio 7 d. dėl objekte dirbusių kitų subrangovų atliekamų darbų, kurie trukdo ieškovei darbus atlikti laiku. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė visas su atliekamais darbais susijusias aplinkybes aptarinėjo žodžiu su objekte buvusiu atsakovės projektų vadovu, todėl nematė prasmės tokias pačias aplinkybes nurodyti ir elektroniniais laiškais, atsižvelgiant į tai, jog būtent elektroniniais laiškais buvo reiškiamos pretenzijos bei aptariami galimi darbų atlikimo terminai, taip pat stokoja pagrįstumo, ir vertintini kritiškai.

46.       Nesutikdama su teismo išvada, kad atsakovės raginimų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindo vertinti kaip sutarties pakeitimą dėl įvykdymo terminų pratęsimo, apeliantė tiesiog pakartoja savo poziciją, kad atsakovė ne kartą pratęsė šalių sudarytos sutarties įvykdymo terminus (2018 m. spalio 26 d., 2018 m. gruodžio 18 d. elektroniniai laiškai), kurią grindžia savo subjektyviu vertinimu, kad darbus atlikti objekte iki 2018 m. lapkričio 7 d. ji neturėjo galimybės.

47.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto darbų atlikimo termino, dėl įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 185 straipsnyje bei išplėtotų kasacinio teismo praktikoje,  pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės teisės stabdyti darbų priėmimą bei apmokėjimą

48.       Trečioje apeliacinio skundo dalyje apeliantė nurodo, jog teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę 2018 m. lapkričio 6 d., vadovaujantis Sutarties 17.2 punktu, stabdyti apmokėjimą pagal 2018 m. spalio mėnesį pateiktą sąskaitą už 2018 m. spalio mėnesį atliktus darbus, tačiau vėliau nurodo nesutikimo su teismo išvadomis dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų ir atsakovės teisės stabdyti darbų priėmimą bei apmokėjimą, argumentus.

49.       Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su darbų atlikimo terminu, todėl jų nekartoja.   

50.       Sutarties III skyriaus 17.2 punkte įtvirtinta, kad rangovas turi teisę sustabdyti darbų priėmimą ar tolimesnių darbų vykdymą, kol bus pašalinti trūkumai, arba atsisakyti priimti netinkamai Subrangovo atliktus darbus. Pagal šio skyriaus 17.3 punktą, rangovas turi teisę sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus/jų dalį, jei subrangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti kitus darbų etapus daugiau kaip dešimt kalendorinių dienų, nustatytais terminais nepradeda šalinti ar nepašalina defektų <...>. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. spalio mėn. sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018 m. lapkričio 30 d. 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovė el. laiške ieškovės prašė kuo skubiau atlikti įsipareigotus darbus, informavo, kad kitu atveju bus pereita prie sankcijų ir nurodė, kad montavimo darbus reikia pabaigti 45 savaitę, paleidimo derinimo darbai ir pridavimas - 46 savaitę; 2018 m. lapkričio 7 d. el. laiške atsakovė ieškovės vadovui nurodė, jog 2018 m. spalio mėn. sąskaitą apmokės, kai 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė baigs darbus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė darbų 2018 m. lapkričio 16 d. nepabaigė. Taigi, nors atliktus spalio mėnesio darbus atsakovė priėmė, tačiau ieškovei neatlikus kitų darbų iki nurodytos datos, nei iki sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos (t. y. daugiau nei per dešimties kalendorinių dienų terminą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo sutartyje numatytą pagrindą sustabdyti apmokėjimą už 2018 m. spalio mėn. atliktus darbus.

51.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su vėlesnių darbų priėmimu-perdavimu.  

52.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Pagal to paties straipsnio 6 dalį - užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

53.       Šalių sutarties III dalies 4 punkte numatyta, kad subrangovas vykdo, o rangovas priima ir apmoka darbus etapais.<...> Terminai negali būti pratęsiami, jei dėl darbų vėlavimo ar uždelsimo yra atsakingas subrangovas. Pagal Sutarties 7 punktą, užbaigęs etapo darbus, subrangovas privalo pranešti (el. paštu) rangovui apie darbų pabaigą. Rangovas privalo per penkias darbo dienas nuo subrangovo pranešimo apie darbų pabaigą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Rangovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti subrangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo rangovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o subrangovas – perdavęs atliktus darbus. Akte nurodomas darbų etapas, atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kaina ir bendra suma, apžiūros rezultate aptiktos kokybės neatitiktys (nukrypimai, trūkumai) (Sutarties III skyriaus 8punktas). 16-ame sutarties punkte įtvirtinta, kad galutinis darbų perdavimo aktas pasirašomas tik Subrangovui tinkamai ir pilnai atlikus visus Sutartyje numatytus darbus ir tinkamai įvykdžius kitus savo įsipareigojimus, t. y. atlikus reikalingus testavimus, kontrolinius matavimus, ištaisius visus defektus, perdavus rangovui atliktų darbų išpildomąsias nuotraukas.

54.       Minėta, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog nuo 2018 m. lapkričio 7 d. ji įsipareigojimų vykdymo sąlygų nesilaikė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, o atsakovė reikalavo galutinio darbo rezultato, be to, 2018 m. spalio 31 d. ieškovė buvo išrašiusi 46 180,07 Eur sumos sąskaitų, kuomet nustatyta, kad ieškovė sutiko visus darbus atlikti už 49 969,60 Eur (be PVM) sumą. Apeliantė, akcentuodama atsakovės pareigą patikrinti ieškovės darbus pagal 2018 m. lapkričio 27 d. pateiktą 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą, t. y. procedūrinius darbų priėmimo pažeidimus, jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė skundžiamu sprendimu nustatytos aplinkybės, kad ieškovė darbų nepabaigė. Būtent dėl aplinkybės, kad sutarties vykdymo terminai buvo pasibaigę, o atsakovė reikalavo užbaigti visus subrangos sutartyje numatytus darbus, apeliacinio skundo argumentai bei samprotavimai, kad darbus etapais priimti buvo įmanoma, nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų teisingumo. Ieškovė iš esmės neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su ieškovės sutartyje prisiimtais įsipareigojimais, darbų pobūdžiu bei rezultatu, sąmatoje bei atliktų darbų aktuose darbų fiksavimo specifika (nurodant tik medžiagas bei įrangą), darbų pridavimo etapais tikslą (siekiant dalimis atsiskaityti su ieškove). Apeliantės teiginiai, kad iš statybos darbų žurnalo galima matyti, jog iš esmės visus ieškovės 2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn. atliktus statybos darbus priėmė Objekto techninės priežiūros vadovas, atsakovės darbų vadovas bei UAB „Mitnija“ statinio statybos vadovas, nepaneigia teismo išvados, jog tarpiniuose darbų pridavimo etapuose neįmanoma patikrinti galutinio darbo rezultato, t. y. ar sistemos veiks. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovė reikalavo pabaigti darbus (apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad galutinis ieškovės atliktų darbų rezultatas – veikiančios sistemos), o apeliantė neįrodė, kad ji siekė priduoti darbų rezultatą. Atsakovė 2019 m. sausio 29 d. dėl nustatytų esminių trūkumų atsisakė patvirtinti atliktų darbų aktus, nurodydama, jog dėl netinkamai/nepajungtų sistemų komponentų ir nepradėtų programavimo darbų sistemos neveikia; vertinama, kad darbų rezultatas negautas, darbai iš esmės neatlikti. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos.

55.       Apeliantė teigia, kad dėl atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų byloje susidarė situacija, kad nebėra galimybės patikrinti ieškovės atliktų darbų apimtis, t. y. atsakovė iš esmės sunaikino įrodymus apie ieškovės statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų, patvirtinančių daugkartinius atsakovės raginimus kuo skubiau ieškovei imtis veiksmų ir užbaigti darbus, neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

Dėl atsakovės teisės pavesti kitiems subrangovams pabaigti ieškovės darbus

56.       Ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasamdė kitus subrangovus pabaigti ieškovės darbus, ir kad ieškovė privalo atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Šiuos argumentus iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat objekto statybos žurnalų įrašus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės šių teiginių neįrodo.

57.       Apeliantės manymu, teismas, spręsdamas, kada ieškovė atliko paskutinius statybos darbus, netinkamai interpretavo Objekto statybos žurnalų įrašus, tačiau apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, kad statybos žurnaluose buvo fiksuojami įrangos montavimo darbai, o jos paleidimo darbai nebuvo fiksuojami, visiškai nepagrindė, t. y. nenurodė tokio neveikimo priežasčių.

58.       Argumentai dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovės atstovo J. V. el. laiške ieškovės vadovui buvo pastebėta, jog objekte liko tik trys darbuotojai (1 t., b. l. 133). Skundžiamame sprendime cituojami liudytojo D. D. parodymai, kad direktorius S. B. paskutiniams trims darbuotojams davė nurodymą objektą apleisti, t. y. kalbama apie visus likusius darbuotojus. Liudytojo Ž. T. parodymai, kad jis objekte dirbo iki 2018 m. gruodžio 25 d., prieštarauja apeliacinio skundo teiginiams, kad inžinerinis personalas dirbo iki 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovei pretenzijų pareiškimo. Be to, perklausius apeliantės paminėtus įmonės vadovo parodymus, duotus 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu, nustatyta, jog jis konkrečios datos, kada atšaukė darbuotojus nenurodė. Aplinkybes apie darbuotojų trūkumą iš dalies patvirtina ir 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovės vadovo laiškas J. V., kuriame nurodoma, kad darbų grafikas bus patikslintas, kai ieškovė (vadovas S. B.) žinos, ar prisijungs jų subrangovai (1 t., b. l. 54). 

59.       Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė atsisakė bendradarbiauti, teigia, jog liudytojais apklausti naujų subrangovų atstovai paaiškino, kad jie nesikreipė į ieškovę su prašymu padėti identifikuoti kabelius ir/ar pateikti turimą dokumentaciją. Tačiau, kaip ir nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, 2018 m. gruodžio 21 d. pretenzijoje buvo nurodyta, jog ieškovė turi nedelsiant suteikti visą informaciją, reikalingą darbų atlikimui, naujajam vykdytojui. Apeliantė pati nurodo, kad ji kabelius jungė pagal kabelių sujungimo schemą, todėl esant pretenzijoje nurodytam reikalavimui suteikti informaciją, visų darbų tęsimui reikalingų dokumentų (schemų) neperdavimas naujiems subrangovams, pagrįstai laikytas ieškovės bendradarbiavimo trūkumu. Apeliantė nenurodė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji informavo apie turimus dokumentus ir siekė juos perduoti. Dėl šios priežasties, nėra jokio pagrindo pritarti apeliantės argumentui, kad atsakovės patirti nuostoliai sąlygoti pačios atsakovės neapdairių veiksmų.

60.       Pirmosios instancijos teismas detaliai atskleidė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei šalių sutarties nuostatomis rėmėsi darydamas išvadą, kad atsakovė pagrįstai darbams pabaigti pasitelkė trečiuosius asmenis.  Nesutikimą su tokia išvada apeliantė grindžia iš esmės kartodama teiginius, kad ieškovė darbus atliko tinkamai, o statybos darbų terminai buvo praleisti dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl apeliantės nurodytų termino praleidimo aplinkybių. Atsakovė, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, pakankamai ilgai, siekdama išvengti didesnių kaštų, ragino ieškovę pabaigti sutartimi prisiimtus darbus; tačiau ieškovė darbų nebaigė, ir teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodė, kad buvo objektyvūs duomenys spręsti, kad greitu metu būtų juos baigusi; priešingai, ieškovė nereagavo į atsakovės raginimus nurodyti tikslius darbų grafikus, nepateikė duomenų apie prisijungusius savo subrangovus, darbuotojų skaičiaus didinimą ar pan. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, t. y. dėl nuostolių, susidariusių atsiskaičius su naujais subrangovais, teismas įvertino ne tik tai, kad UAB „Detekcija“ darbai buvo nepabaigti, tačiau ir atlikti su trūkumais. Nustatydamas trūkumų faktą (ir jų ištaisymo/darbų pabaigimo išlaidų dydį) teismas, be kita ko, rėmėsi atsakovės, liudytojų S. S., D. D. ir kt. parodymais, taip pat neakivaizdžių trūkumų konstatavimo aktu Nr. 19-01-29, naujų subrangovų pateiktais atliktų darbų aktais, sąskaitomis ir kitais įrodymais.

61.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

62.       Kasacinis teismas savo nuosekliai plėtojamoje šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformulavęs ir išplėtojęs pagrindines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).   

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Aplinkybė, kad dėl atskirų apeliantės išvardintų įrodymų skundžiamame sprendime plačiau nepasisakyta, nereiškia, kad teismas šių įrodymų nevertino. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).   

64.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamo sprendimo išvados dėl atsakovės teisės samdyti trečiuosius asmenis ieškovės darbams pabaigti/ištaisyti, yra nepagrįstos ar neteisėtos. 

Dėl ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais

65.       Minėta, kad vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Apeliantė šioje apeliacinio skundo dalyje jokių naujų argumentų nenurodė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai pripažino vienašalius 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus negaliojančiais. 

66.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo galutinę iš ieškovės atsakovei priteistiną sumą.  

67.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 33 971,97 Eur skolą, įskaitant 10 557,99 Eur pagal 2018 m. spalio mėn. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą.

68.       Ieškovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2019 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo, kuriame nurodyta, jog UAB „Elsis IS“ įskaito prievolę pagal PVM sąskaitą faktūrą 2018-10-31 Nr. SBD181009 į UAB „Elsis IS“ turimą reikalavimo teisę pagal 2008 m. gegužės 17 subrangos sutarties Nr. IJVY017-2 V dalies 4 ir 5 punktus ir žalos atlyginimą pagal CK 6.131 ir 6.263 straipsnius; atlikus įskaitymą, UAB „Detekcija“ UAB Elsis IS“ naudai siekia: 14 711,90 Eur + 29 899 Eur + 7 300 Eur – 10 557,99 Eur = 41 352,91 Eur. Pranešime nurodyta, jog atsakovės reikalavimą sudaro 14 711,90 Eur UAB „Elsis IS“ patirti papildomai pasitelktų projekto vykdymui darbuotojų kaštai, 29 899 Eur išlaidos kitiems subrangovams dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo + 7 300 Eur rangovo UAB „Elsis IS“ gauta bauda iš užsakovės UAB „Mitnija“ už vėlavimą atlikti darbus.

69.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu <...>, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).

70.       Priešieškiniu atsakovė reikalavo priteisti iš ieškovės 53 470,18 Eur nuostolių atlyginimą (26 109,47 Eur (29 899 Eur – 3 789,53 Eur) kitiems subrangovams sumokėtos sumos, 20 060,71 Eur darbuotojų darbo užmokesčio ir kuro išlaidų (18 275,71 Eur +1 785 Eur) ir 7 300 Eur UAB „Mitnija“ naudai sumokėtos baudos). Priešieškinyje argumentai dėl pranešimu įskaitytos 10 557 Eur sumos nenurodyti, tačiau teismas, konstatuodamas, kad atsakovės reikalavimai priteisti nuostolius, patirtus dėl jos darbuotojų darbo užmokesčio, kuro ir užsakovui sumokėtos baudos, nepagrįsti, t. y. nustačiusi, kad pagrįstai prašomi priteisti nuostoliai sudaro 23 314,47 Eur, taip pat konstatavęs, kad atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. turėjo teisę atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą - iš priteistinos sumos įskaitytos 10 557,99 Eur sumos neminusavo; pagrindo, kuriuo remiantis sulaikyta 10 557,99 Eur suma, ir kurios atsakovė neginčija, tačiau iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei, nepriklausytų ieškovei, taip pat nenurodė.

71.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį, sumažinant iš ieškovės atsakovei priteistą nuostolių sumą 10 557,99 Eur suma, t. y. iki 12 756,48 Eur. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

73.       Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinus iš ieškovės atsakovei priteistiną sumą, atitinkama proporcija mažintina iš ieškovės atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Laikant, kad atsakovė turi teisę į 80,97 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė į – 19,03 procentus, iš ieškovės atsakovei priteistina 4 226,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme už teisinę pagalbą, 810,10 Eur - žyminio mokesčio išlaidų dalis (iš viso – 5 036,61 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

74.       Už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 1 109 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 2 117,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 950 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (18,09 procentų), proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 583,67 Eur, o iš ieškovės atsakovei – 778,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovės (apeliantės) atsakovei priteistina 194,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

75.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą, sumažinti iš ieškovės atsakovei priteistų nuostolių dydį iki 12 756,48 Eur bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat 2020 m. lapkričio 12 d. papildomą sprendimą, ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“ ieškinį atmesti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ELSIS IS“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ELSIS IS“, j. a. k. 300128896, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“, j. a. k. 135907930, 12 756,48 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 48 ct) dydžio nuostolius.

Pripažinti negaliojančiais ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“, j. a. k 135907930, 2018 m. lapkričio 27 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 6-037-18 ir 2018 m. gruodžio 28 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 7-037-18.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ELSIS IS“, j. a. k. 300128896, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“, j. a. k. 135907930, 5 036,61 Eur (penkis tūkstančius trisdešimt šešis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“, j. a. k. 135907930, 20,75 EUR (dvidešimt eurų ir 75 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELSIS IS“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Detekcija“ 194,48 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                        Rūta Burdulienė                        

                                                       Jadvyga Mardosevič

                                                                                                               Neringa Švedienė