Civilinė byla Nr. 2-3330-584/2015

(Proceso Nr. 2-69-3-07779-2014-7)

Procesinio sprendimo kategorijos

44.5.2.1; 44.5.2.17; 99.3; 99.7;

113.1; 116.1; 116.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant  E. Pranckevičiūtei, dalyvaujant ieškovo, trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. S. , atsakovo atstovui advokato padėjėjui S. K. , trečiajam asmeniui nedalyvaujant,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui M. D., tretieji asmenys V. M., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl žalos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 39 647,66 Lt patirtai žalai atlyginti (b.l. 93-95).  

Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad ieškovas turi regreso teisę į atsakovą. Pareigūnui išmokėta 18 vidutinių atlyginimo dydžio kompensacija, baudžiamuoju įsakymu atsakovas yra nubaustas už minėtą pažeidimą bauda. Pareigūnas buvo sužalotas dėl atsakovo veiksmų, privalo atsakyti už pasekmes. Dėl žalos dydžio yra nustatyta metodika, LR vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje yra numatytas žalos atlyginimo dydis, kai pareigūnui konstatuojamas apysunkis kūno sužalojimas, pagal kurį ir buvo apskaičiuota kompensacija. Pripažinus, kad pareigūno sveikata sutrikdyta apysunkiu sveikatos sužalojimu ir jis tapo nebetinkamas dirbti vidaus reikalų sistemoje dėl sužalojimo, jam išmokėta kompensacija.

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė su patikslintu ieškiniu  sutinkantis iš dalies, sutinka atlyginti 4985,40 Lt žalą kaip treč. a negautas pajamas, likusioje dalyje ieškinį  prašo atmesti kaip nepagrįstą (bl.l.66-69).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas sutiko su ieškiniu iš dalies, sutinka atlyginti 4985,40 Lt. Žala turi būti atlyginta reali, o ieškovė paminėjo, jog yra skaičiuojama vadovaujantis metodika. Priežastinis ryšys dėl padaryto pažeidimo nėra nustatytas, o atsakovas netvirtina, kad būtų sužalojęs pareigūną. Teismų praktikoje žalos sumos mažinamos atsižvelgiant į realiai patirtą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo aspekto į savo paskaičiavimus neįtraukė, paskaičiavo negautas trečiojo asmens pajamas. Atsakovas gavo užmokestį iš Sodros, t.p. gavo išmokas iš ieškovo, taigi jam išmokėta pakankamai. Turi būti atlyginta žala, o ne kompensacija. Pateiktais atsakovo įrodymais apie darbo užmokestį ,atsakovas įrodinėja sutinkamos priteisti sumos išdėstymą, pagal gaunamas  pajamas jis gali mokėti po tūkstantį litų per mėnesį. Atsakovas dirba apie metai laiko, pajamos 1600-1700Lt., nevedęs, gyvena su tėvais, jokio asmeninio turto nėra įgijęs. Jei teismas spręstų patenkinti ieškinio daugiau, nei atsakovas sutinka, tuomet sprendimo išdėstymo klausimas nėra spręstinas, atsakovas dėl to kreiptųsi papildomai .

Trečiasis asmuo V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, jokių prašymų negauta, nedalyvavimo priežastys nežinomos ( b.l. 100).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2012-04-13 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-109 „Dėl pareigūno V. M. sužalojimo", kurio metu nustatyta, kad  patrulis V. M. buvo sužalotas tarnybos metu,  atlikdamas tarnybines pareigas. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulis V. M. kartu su to paties būrio patruliu D. T. pagal patvirtintą darbo grafiką dirbo nuo 2011-12-24 20.00 val. iki 2011-12-25 8.00 val. tarnybiniu automobiliu patruliuodami V. Krėvės pr., policijos pareigūnai apie 2.40 val. pastebėjo įtartinai manevruojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. minėtą automobilį ėmė stabdyti, tačiau vairuotojas nestojo ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau. V. M., pranešęs apie tai Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, pradėjo automobilį persekioti. Policijos pareigūnai minėtą automobilį pastebėjo sustojusį ties V. Krėvės pr. namu Nr. 89 ir pamatė, kad iš automobilio išlipę vairuotojas ir keleivis bėga į skirtingas puses. Tada patrulis D. T. nusivijo automobilį vairavusį asmenį, o patrulis V. M. - keleivį. V. M., pasivijęs automobilio keleivį, sugriebė jam už peties ir liepė eiti prie tarnybinio automobilio įvykio aplinkybėms išsiaiškinti. Tačiau keleivis pradėjo jam grasinti, smūgiuoti rankomis, paskui spyrė pareigūnui į ranką ir pilvą. V. M. pajuto skausmą dešinėje rankoje, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio, automobilio keleivį pargriovė ant žemės ir uždėjo jam antrankius. D. T. taip pat sulaikė automobilio vairuotoją. Abu asmenys buvo pristatyti į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą, kur paaiškėjo, kad asmuo, kuris priešinosi, yra pil. M. D., o vairuotojas - pil. V. D.. 2012-03-22 surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS6-10(bl.l.12-14) kurioje nustatyta, kad  patrulis V. M. buvo sužalotas tarnybos metu. Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2012-03-22 aktas Nr. 20-1-NA1-9, patvirtina, kad pareigūnui sužalota dešinė plaštaka- II delnakaulio skeveldrinis lūžimas, nelaimingo atsitikimo priežastys :asmens sulaikymas, kai pareigūnas bandė sulaikyti asmenį, kuris bandė pasišalinti iš stabdytos, bet nesustojusios transporto priemonės(bl.l.15,16). Kauno m. apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir nubaustas 4 MGL (520 Lt) bauda (bl.l.24,25). V. M. buvo laikinai nedarbingas nuo 2011-12-25 iki 2012-03-05(bl.l.29-32). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau - CMEK) 2012-05-07 konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo", sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas 2011-12-25, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Po sveikatos sutrikdymo liko šie sveikatos pakitimai: II delnakaulio ir pirštakaulio pamatinės falangos deformacija, uždegimas, išreikšta sąnario kontraktūra, nepašalintos metalo konstrukcijos. CMEK nustatė, kad V. M. netinkamas tolesnei vidaus tarnybai (CMEK 2012-05-07 pažyma Nr. 2288)(bl.l.34). Atsižvelgiant į tai, Policijos departamentas prie VRM, pagal Kauno apsk. VPK 2012 04 13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-109 ir Kauno apskr. VPK viršininko 2012 05 08 d. įsakymą Nr. 20-TE-4405 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui V. M.", siūlė Kauno apskr. VPK paskirti 39647,66 Lt piniginę kompensaciją V. M., patyrusiam apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu(bl.l.36). 2012-04-30, 2012-06-30 V. M. buvo išmokėta 39647,66 Lt piniginė kompensacija(bl.l.40,42). V. M. vienos dienos  vidutinis darbo užmokestis buvo 97,753Lt(bl.l.37).

Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuotina, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas.

Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Teismas neginčytinai laiko esant nustatytu atsakovo kaltę dėl padarytos žalos, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir  trečiojo asmens sveikatos sutrikdymo, taigi nustato visas deliktinės atsakomybės sąlygas(CK 6.246–6.250 straipsniai), išskyrus žalos padariusio asmens atsakomybės dydį. Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir juos konkretizuojančiuose Vidaus reikalų ministro Įsakymuose įtvirtinti kompensacijų pareigūnams už sveikatos sutrikdymą mokėjimo pagrindai ir jų dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis, t. y. draudimo išmoka mokama ne vadovaujantis CK nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais, bet pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyviųjų normų reikalavimus, todėl atsakovas turi teisę atsikirsti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius kokią žalą realiai patyrė treč. a.  Atsakovas realiai treč.a. patirtos ir priteistinos žalos dydį siejo su negautomis darbinėmis pajamomis, apskaičiuotomis atsižvelgiant į nedarbingumo laikotarpį, kurį treč.a. nedirbo ir jo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį. Taigi atsakovas sutiko ieškovui atlyginti 4985,40 Lt žalą. Tačiau minėtas žalos dydis, su kuriuo atsakovas sutinka, teismo nuomone, nėra pakankamas. 

Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2011-12-25 iki 2012-03-05 (bl.l.29-32) buvo nedarbingas bei gydėsi, jam buvo atlikta osteosintezė AO plokštele ir sraigtais, metalinės konstrukcijos nepašalintos(bl.l.33,34). Pareigūnas pagal savo profesiją nebegalės dirbti Vidaus reikalų sistemoje, kas susiję su jo  sveikatos būkle po įvykusio įvykio. Nustatydamas padarytos žalos dydį teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes – į paties atsakovo atliktus aktyvius neteisėtus veiksmus jį sulaikant, į tai, kad atsakovas nėra atlyginęs pareigūnui žalą gera valia, į tai ,kad pareigūno sužalojimo laipsnis yra apysunkis, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms(kurios už 51 darbo dieną sudaro atsakovo nurodomą 4985,40 Lt sumą), taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, be to, jam priklausytų neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei teisminius precedentus formuojamus analogiškose bylose, teismas konstatuoja, kad ieškovo iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas ir nustatytinas 2896, 20Eur (10 000 Lt) dydžio žalos atlyginimas (LR CK 6.283 str., 6.249 str. 1 d., Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-580-253/2013, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-174-425/2014), likusioje dalyje ieškinys yra atmestinas, kaip neįrodytas(CPK 178str.).

Atsižvelgiant į atsakovo nuomonę, sprendimo vykdymo išdėstymas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Patenkinus  ieškinį  iš dalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos valstybei 86,95 Eur žyminio mokesčio ir 1,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos , kadangi ieškovas nuo jų atleistas.

Remiantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsniu priteistinos žalos dydis ir kitos išlaidos teismo sprendimo  rezoliucinėje dalyje perskaičiuotinos iš litų į eurus. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies .

Priteisti  ieškovo  Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, į.k. 188785847, buveinė – Saltoniškių g. 19, Vilnius, a.s. LT 517044060007821066, AB bankas „Swedbank“ iš atsakovo M. D. , a.k(duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 20 ct ) žalos atlyginimo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo M. D. , a.k(duomenys neskelbtini) 88,73 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni litų,73ct) bylinėjimosi išlaidų .

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.