Civilinė byla Nr. e2A-104-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.5; 2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-350-671/2024 pagal ieškovo M. R. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo J. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 31 000 Eur skolą (avansą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad 2019 m. atsakovas pastatė pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. atsakovas ir ieškovas pradėjo ikisutartinius santykius dėl nurodyto pastato ir 63/400 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Palangoje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas1), pirkimo – pardavimo. Atsakovo reikalavimu 2021 m. liepos 26 d. ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais atsakovui 31 000 Eur avansą. Ieškovui sužinojus apie UAB „Dens Novus“ atsakovo parduoto besiribojančio namo kainą, ieškovas inicijavo derybas su atsakovu dėl įsigyjamo namo kainos sumažinimo, todėl buvo nutarta, kad pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo namą ieškovas iš atsakovo įsigys už 140 000 Eur sumą, kurią ieškovas visą sumokės atsakovui pavedimu į banko sąskaitą ir gavęs šią sumą, atsakovas ieškovui grąžins 31 000 Eur ieškovo sumokėtą sumą, kurios gavimą patvirtinta kasos pajamų orderis. 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė už 140 000 Eur, o ieškovas nupirko Turtą1. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas avansas nebuvo įskaitytas į kainą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį, todėl avansas liko nepanaudotas. Tokiu būdu atsakovas privalo grąžinti ieškovo sumokėtą ir nepanaudotą avansą, nes neegzistuoja jokio teisėto pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų teigti, kad atsakovas turi teisę pasilikti ieškovo sumokėtą avansą.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarp atsakovo, ieškovo ir J. G. (ieškovo giminaičio) žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad atsakovas už bendrą 370 000 Eur sumą ieškovui ir J. G. parduos statinius, esančius Palangoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo ir ieškovo, pastarojo iniciatyva, 2021 m. liepos 22 d. sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl Turto1. Sutartyje nurodyta, jog šalys patvirtina, kad šalių sutarta turto pardavimo kaina yra 180 000 Eur, pirkėjas įsipareigoja po šios sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjams 31 000 Eur avansą, kuris sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį yra įskaitomas į parduodamo turto kainą, 9 000 Eur bus sumokama pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną, ši suma sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bus įskaitoma į parduodamo turto kainą, likusią 140 000 Eur sumą pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjų atsiskaitomąją sąskaitą pagal pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovo reikalavimu ieškovas sumokėjo atsakovui 31 000 Eur vertės avansą, tačiau ieškovas atsakovui nurodytą dieną avanso nesumokėjo, nes buvo susitarta, kad 31 000 Eur avansą pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovui už ieškovą sumokės J. G. už 31 000 Eur didesnę sumą iš atsakovo įsigydamas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas2). Tarp atsakovo ir J. G. jokia preliminari pirkimo pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, bet buvo susitarta, kad J. G. už 221 000 Eur sumą, į kurią įskaityta ieškovo pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį mokėtina 31 000 Eur avanso suma, iš atsakovo įsigys nurodytą Turtą2. 2021 m. liepos 26 d. J. G. ir atsakovas sudarė Turto2 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 221 000 Eur sumą, į kurią įskaitytas ieškovo 31 000 Eur avansas, J. G. įsigijo, o atsakovas pardavė paminėtą nekilnojamąjį turtą. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog 46 410 Eur dydžio kainos dalį pardavėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui per 3 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo, likusią 174 590 Eur dydžio kainos dalį įsipareigoja sumokėti pardavėjui per 20 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo. Nors ieškovas ieškinyje ir tvirtina, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovo reikalavimu ieškovas sumokėjo atsakovui 3 1000 Eur vertės avansą, tačiau 2021 m. liepos 26 d. atsakovui ir J. G. sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, priešingai nei teigia ieškovas, ne atsakovo, o ieškovo prašymu bei iniciatyva, siekiant išvengti pakartotinio prašymo sumokėti avansą, kuris buvo įskaičiuotas į 2021 m. liepos 26 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą 221 000 Eur sumą, kurią buvo įsipareigota sumokėti, buvo parengtas bei pasirašytas 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis, nurodant, kad „A. P. iš M. R. S. pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį 2021 m. liepos 22 d. gavo 31 000 Eur“. Tačiau kasos pajamų orderyje nurodyta 31 000 Eur piniginė suma ieškovo atsakovui sumokėta nebuvo. Šią 31 000 Eur sumą atsakovui sumokėjo J. G. pagal 2021 m. liepos 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 221 000 Eur sumą įsigydamas Turtą2. Tokios 31 000 Eur sumos nurodymu kasos pajamų orderyje ir jo pasirašymu ieškovas užsitikrino garantiją, kad atsakovas iš jo pakartotinai nepareikalautų 31 000 Eur sumos, kurią jis įsipareigojo sumokėti atsakovui pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. 2021 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu į atsakovo sąskaitą iš J. G. sąskaitos buvo gautas 46 410 Eur pavedimas bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 174 590 Eur pavedimas. Įvykdžius šiuos mokėjimus, atsakovas laikė, kad ieškovas jam yra sumokėjęs 31 000 Eur sumą pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Jis sutiko su sutartyje (dėl Turto1) įrašyta 140 000 Eur kaina, kurią nurodė ieškovas, nes pasitikėjo ieškovu ir buvo gavęs visus pinigus, dėl kurių buvo susitarta.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Telšių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. P., ieškovui M. R. S., skolą (avansą) 31 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 2 876 Eur.

5.       Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 31 000 Eur skolą (avansą), kurią, ieškovo teigimu, be teisėto pagrindo iš jo gavo atsakovas (CK 6.242 straipsnis). 

6.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo santykiai. 2021 m. liepos 22 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir ieškovo buvo sudaryta preliminari Turto1 pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šalys iki 2021 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo sudaryti pagrindinę Turto1 pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, jog šalys patvirtina, kad šalių sutarta turto pardavimo kaina yra 180 000 Eur, kuri yra galutinė ir nekeičiama. Sutarties 4.1.1., 4.1.2. ir 4.1.3. punktuose nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) įsipareigoja po šios sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjams (atsakovui ir jo sutuoktinei) 31 000 Eur avansą, kuris sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį yra įskaitomas į parduodamo turto kainą, 9 000 Eur bus sumokama pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną, ši suma sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bus įskaitoma į parduodamo turto kainą, likusią 140 000 Eur sumą pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjų atsiskaitomąją sąskaitą pagal pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas. Į bylą pateiktame 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 31 000 Eur. 2021 m. rugsėjo 21 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir ieškovo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 140 000 Eur nusipirko Turtą1. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad sudarius preliminariąją Turto1 pirkimo – pardavimo sutartį, jis atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo 31 000 Eur avansą, numatytą preliminariojoje sutartyje, tačiau sužinojus, jog šalia esantį namą atsakovas pardavė pigiau, žodiniu susitarimu buvo sutarta, jog atsakovas Turtą1 parduos už 140 000 Eur, o sumokėtą avansą grąžins, pervesdamas pinigus į jo banko sąskaitą. Atsakovas su ieškovo teiginiais nesutinka ir nurodo, kad su ieškovu žodžiu buvo sutarta, jog jis pirks ne tik Turtą1, bet ir Turtą2 už bendrą 370 000 Eur kainą. Kadangi būstų įsigijimui buvo būtina banko paskola, Turtą2 turėjo įsigyti ieškovo giminaitis J. G.. Šalių sutarimu buvo nuspręsta, jog 31 000 Eur avansą už ieškovą sumokės J. G. atsiskaitydamas už jo perkamą būstą. Atsakovas nurodo, kad nors yra pasirašęs 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį, nėra gavęs iš ieškovo 31 000 Eur avanso grynaisiais pinigais, nes avansą, pervesdamas į jo banko sąskaitą 221 000 Eur už perkamą Turtą2, yra sumokėjęs J. G..

7.       Teismas sprendė, kad esant nenuginčytai ir galiojančiai notaro patvirtintai nekilnojamojo Turto1 pardavimo sutarčiai, įvertinus notarinės sutarties kaip oficialaus rašytinio įrodymo galią, laikytina, kad bendra parduodamo ir įsigyjamo Turto1 kaina buvo 140 000 Eur, kadangi tokia turto pardavimo kaina, dėl kurios yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, yra įtvirtinta viename iš notaro patvirtintos sutarties punktų. Tol, kol šis sutarties punktas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šalys iš tiesų sulygo dėl kitokios kainos už parduodamą turtą. Nors atsakovas teigia, kad dalis Turto1 kainos, t. y. 31 000 Eur avansas, buvo šalių žodiniu susitarimu įskaitytas į Turto2 pardavimo kainą, byloje tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Pažymėtina ir tai, jog notarine tvarka patvirtintoje Turto2 pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nėra jokių nuostatų apie tai, kad į sutartyje nurodytą Turto2 kainą yra įskaičiuota dalis Turto1 kainos ar avansas pagal šio turto pirkimo – pardavimo preliminariąją sutartį.

8.       Teismas akcentavo ir tai, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas atsakovui sumokėjo preliminariojoje Turto1 pirkimo – pardavimo sutartyje numatytus 9 000 Eur grynaisiais. Pagrindą abejoti atsakovo teiginiais dėl 9 000 Eur grynaisiais pinigais ieškovui sumokėjimo sudaro ir tai, kad atsakovo apibūdintas kaip labai atsargus asmuo ieškovas paprašė jo pasirašyti 2021 m. liepos 22 d. kasos pajamų orderį dėl 31 000 Eur grynaisiais pinigais sumokėjimo, tačiau sumokėdamas atsakovui 9 000 Eur grynaisiais jis neprašė jokio raštiško įrodymo.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi būtent atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio išdėstytais argumentais, kad šalių sutarta Turto1 kaina buvo 180 000 Eur ir ginčijamą 31 000 Eur avanso sumą už ieškovą padengė J. G. sumokėdamas 221 000 Eur, t. y. Turto2 kainą ir 31 000 Eur avansą už Turtą1 pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją Turto1 pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, atsakovas šiais atsikirtimais iš esmės kvestionavo 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. notaro patvirtintų sutarties sąlygų galiojimą ir teisėtumą, įrodinėjo, kad notaro patvirtintose sutartyse buvo nurodytos kainos, neatitinkančios tikrosios šalių valios ir ketinimų, taigi jomis negali būti remiamasi. Teismo vertinimu, tokie atsakovo atsikirtimai savo esme yra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kuris turėjo būti pareikštas įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. teikiant savarankišką ieškinį ar priešieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006). Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nors ir buvo sudaryta pagrindinė Turto1 pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau tarp šalių sudaryta 2021 m. liepos 22 d. preliminarioji Turto1 pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įgyvendinta pagal joje nustatytas sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovui, ieškovo teigimu, pagal nurodytą preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas 31 000 Eur avansas nesant tam teisinio pagrindo.

11.       Teismas, pasisakydamas dėl kasos pajamų orderio galiojimo, nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (šiuo metu nurodytos taisyklės nebegalioja) 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017, 27 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas), atitinkantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus.

12.       Teismo vertinimu, kasos pajamų orderio užpildymo pažeidimai nelaikytini esminiais, atsižvelgiant į tai, kad jį pasirašiusios šalys nėra verslininkai ir byloje nesant ginčo, jog kasos pajamų orderis yra pasirašytas ir šis parašas yra atsakovo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje byloje pasisakė, kad mokėjimas pagal kasos išlaidų orderį yra sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią perduoti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas ar panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, ir jį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį pasirašė, nors jame buvo pažymėtos, atsakovo teigimu, realiai neegzistavusios faktinės aplinkybės, jog kasos pajamų orderyje nurodytą 31 000 Eur avansą atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovas, nors šią sumą atsakovui banko pavedimu pervedė J. G., esant jo valios trūkumams dėl šio sandorio sudarymo, kasos pajamų orderis galėjo būti ginčijamas CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais.

13.       Teismo manymu, įvertinus byloje pateiktus ieškovo ir jo sutuoktinės banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti grynųjų pinigų išsiėmimas, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas 2021 m. liepos 26 d. galėjo turėti 31 000 Eur grynaisiais, kurie buvo sumokėti atsakovui. Bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovas pirkdavo ir parduodavo nekilnojamąjį turtą, jo banko sąskaitose matyti intensyvus piniginių lėšų judėjimas. Darytina išvada, jog atsakovo atstovo teiginiai, kad pagal laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vykusias ieškovo ir jo sutuoktinės bankines operacijas jų sąskaitose negalėjo būti daugiau kaip 15 500 Eur, nepaneigia ieškovo pateiktuose banko išrašuose esančių duomenų apie ieškovo ir jo sutuoktinės laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 25 d. išsiimtus grynuosius pinigus.

14.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o atsakovas neįrodė turto gavimo teisėto pagrindo, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 31 000 Eur skolą (avansą), kaip nepagrįstai gautas lėšas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: 1) Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-350-671/2024 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      pirmos instancijos teismas nenustatė esminių aplinkybių šalių sutartiniams santykiams kvalifikuoti, o nenustatęs ginčo šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad byloje yra įrodytos visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą;

1.2.                      ieškovą ir apeliantą (atsakovą) siejo ikisutartiniai santykiai – 2021 m. liepos 22 d. buvo pasirašyta preliminarioji nekilnojamo turto prikimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys buvo susitarusios dėl avanso, ir kuri buvo pagrindas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pirmos instancijos teismas 31 000 Eur ieškovui priteisė taikydamas ne tik nepagrįsto praturtėjimo institutą, bet ir konstatuodamas jog ,,ieškovė įrodė, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o atsakovas neįrodė turto gavimo teisėto pagrindo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 31 000 Eur skola (avansas), kaip nepagrįstai gautos lėšos“, tačiau nepadarė teisiškai pagrįstų išvadų, kad apeliantas pinigus gavo be teisinio pagrindo, kadangi avansas (išankstinis apmokėjimas) yra sutartinių teisinių santykių elementas;

1.3.                      pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nevertino kasos pajamų orderio tikrumo, nors apeliantas pasinaudojo atsiliepimo į ieškinį institutu gintis nuo pareikšto ieškinio ir aiškiai išreiškė poziciją, kad kasos pajamų orderis yra šalių valios išraiškos neatitinkantis sandoris, kuris nepatvirtina pinigų priėmimo – perdavimo fakto, o apelianto parašas gautas jį suklaidinus, t. y. apgaulės būdu;

1.4.                      sprendimo aprašomojoje dalyje pateikdamas ginčo šalių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių santrauką, kaip teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai, pirmos instancijos teismas nustatė kitokias aplinkybes, nei teismui pateiktuose dokumentuose nurodė ginčo šalys. Teismas, neįsigilinęs į aplinkybes, priešingai nei nurodė atsakovas, nustatė jokiais byloje esančiais duomenis nepagrįstas aplinkybes, jog ,,atsiliepime nurodyta, kad 2021 m. ieškovas su atsakovu nepradėjo ikisutartinių santykių dėl Turto1 pirkimo – pardavimo“;

1.5.                      pirmos instancijos teismas interpretuodamas apelianto atstovo pateiktus duomenis ne tik dalies aplinkybių nenurodė, tačiau netgi iškreipė apelianto atstovo baigiamosios kalbos metu nurodytų aplinkybių esmę. Nors apelianto atstovas patiekė detalią ieškovo 2018 - 2021 m. finansinių duomenų analizę, kurios duomenys leido spręsti ir vertinti, kad ieškovas 2021-07-26 galėjo disponuoti ne didesne nei 15 500 Eur suma grynaisiais pinigais ir, priešingai nei teigia ieškovas, neturėjo galimybės 2021-07-26 pagal kasos pajamų orderį sumokėti apeliantui 31 000 Eur grynais, tačiau pirmos instancijos teismas, neaišku kokiu pagrindu, nurodė, jog apelianto atstovas nurodė, kad ,,tuo metu ieškovas ir jo sutuoktinė galėjo disponuoti ne didesne nei 15 500 Eur suma, todėl neturėjo pakankamai pinigų sumokėti atsakovui“;

1.6.                      pirmos instancijos teismas nurodydamas aplinkybes, kurias nustatė nagrinėdamas bylą ne tik dalies rašytinėje bylos medžiagoje esančių aplinkybių nenurodė ir dėl jų nepasisakė arba dėstydamas, teismo nuomone nustatytas faktines aplinkybes, nurodė tik dalį teismo selektyviai atrinktų duomenų ir atliko jų vertinimą. Pirmos instancijos teismas, vertindamas konkrečius rašytinius dokumentus – 2021-07-26 kasos pajamų orderį, 2024-03-21 ,,Ignitis“ raštą Nr.103444-523, netgi išgalvojo aplinkybes, išgalvojo tekstą, kurių šiuose rašytiniuose dokumentuose nėra, ir realiai neegzistuojančias faktines aplinkybes sprendime nurodė kaip egzistuojančias. O būtent, nors ieškovo teismo pateiktame kasos pajamų orderio apatinėje dalyje (po kirpimo linija), tiek prie lėšas mokančio, tiek prie lėšas priimančio asmens pavardžių yra vieno ir to paties fizinio asmens (apelianto A. P.) parašai, o kasos pajamų orderyje nėra jokio patvirtinimo, kad lėšos pagal šį dokumentą yra mokėtos/sumokėtos ir lėšų mokėjimas patvirtintas ieškovo (pinigines lėšas mokėjusio asmens (ieškovo) parašu), tačiau pirmos instancijos teismas išgalvodamas faktines aplinkybes konstatavo, kad ,,kasos pajamų orderis pasirašytas abiejų šalių parašais“. Taip pat pirmos instancijos teismas nesant jokių faktinių ir objektyvių duomenų, tokių duomenų nepatvirtino nei apeliantas, tokių duomenų nepatvirtina ir ,,Ignitis“ rašte Nr.103444-523 nurodytos aplinkybės (2021-08-09 187,53 Eur ir 185,29 Eur sumų mokėjimai buvo atlikti per UAB „Perlas“ terminalą nenurodant mokėtojo), padarė išvadą, kad ,,iš UAB „Ignitis“ rašto matyti, kad už suvartotas gamtines dujas adresu Palanga, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), <...> 2021 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo atsakovas“;

1.7.                      teismas remiasi 2023-02-02 dokumento (susitarimo dėl nekokybiškai atliktų paslėptų darbų atlyginimo) turiniu, kuris nebuvo patektas apeliantui susipažinti ir prijungtas prie šios civilinės bylos medžiagos (el. paštu apelianto gautas tik 2023-02-07 susitarimas dėl nekokybiškai atliktų paslėptų darbų atlyginimo), leidžia spręsti ir vertinti, jog pirmos instancijos teismas disponuoja 2023-02-02 ieškovo rengto susitarimo dėl nekokybiškai atliktų paslėptų darbų atlyginimo projektu (teismas nustatė - ,,2023 m. vasario 2 d. ieškovas atsakovui parengė susitarimą dėl nekokybiškai atliktų paslėptų darbų atlyginimo“);

1.8.                      teismas byloje nustatytomis aplinkybėmis laikė ir aplinkybes – ,,2018 m. sausio 22 d. ieškovas ir J. G. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią J. G. paskolino ieškovui 46 500 Eur iki 2018 m. kovo 22 d.“, kurių teismas apeliantui nesuteikė teisės ginčyti/patikrinti bei jų ginčijimui reikalingiems duomenims (dėl sandorio šalių (J. G.) laikotarpiu 2018 m. – 2021 m. teiktų pajamų, turto, privačių interesų deklaracijos) gauti;

1.9.                      teismas byloje nustatytomis aplinkybėmis laikė ir ieškovo 2024-03-26 prašymu dėl papildomų dokumentų prijungimo teismui pateiktą ir teismo prie bylos prijungtą nuasmeniną (su markeriu užtušuotą) 2018-03-01 pakvitavimą, nurodant jog ,,2018 m. kovo 1 d. notaro patvirtinu pakvitavimu ieškovas patvirtino, kad pagal 2018 m. vasario 7 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį jam buvo sumokėta 60 000 Eur“, nors iš pateikto dokumento turinio nėra galimybės identifikuoti sandorio šalių;

1.10.                      teismas rėmėsi aplinkybėmis, jog 2013 – 2021 m. laikotarpiu ,,dalis iš šių visų nusiimtų pinigų ir buvo panaudoti sumokėti 31 000 Eur avansui grynaisiais atsakovui“, tačiau jų ginčijimui reikalingiems duomenims gauti (ieškovo ir jo sutuoktinės nekilnojamojo turto įsigijimo, perleidimo sutartims gauti), apelianto atstovo 2024-06-16 rašytiniu prašymu neišdavė teismo liudijimo nurodant, kad šie duomenys nesusiję su byloje tiriamomis aplinkybėmis, tuo apribodamas apeliantui teikti įrodymus;

1.11.                      remiantis 2024-06-11 nutartimi teismas netenkino apelianto atstovo 2024-07-26 prašymo leisti apeliantui kreipiantis į finansų/audito specialistus (prieš tai raštu įspėjus dėl šių duomenų neviešinimo bei duomenų konfidencialumo), tikslu gauti specialisto paaiškinimą/išvadą dėl ieškovo bei jo sutuoktinės piniginių lėšų turėjimo grynais 2021 m. liepos 26 d., ir specialistams įvertinimui pateikti 2024-06-11 nutartimi neviešais pripažintus duomenis apie 2018 – 2023 m. laikotarpiu ieškovo bei jo sutuoktinės sudarytus sandorius, banko sąskaitų išrašus, gautas ir deklaruotas pajamas ir tokiu būdu apribojo apeliantui laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis (CPK 12 str., 13 str. 178 str.), pasirinkti savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, nuspręsti kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti atsikirtimams pagrįsti bei įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus;

1.12.                      pirmos instancijos teismas selektyviai rinkosi tik ieškovo pateiktus duomenis bei nurodytus teiginius, neleisdamas apeliantui finansų/audito specialistams pateikti apelianto iniciatyva surinktų ir į bylą pateiktų duomenų, kuriuos teismas 2024-06-11 pripažino nevieša bylos medžiaga, užkirto kelią apeliantui gauti reikšmingus duomenis - specialisto išvadą apie ieškovo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį bei galimybę 2021 m. liepos mėn. 26 d. turėti 31 000 Eur grynais, kurie apelianto nuomone yra svarbūs šiame procese, ir tuo pirmos instancijos teismas pažeidė civiliniame procese galiojantį šalių rungimosi principą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas;

1.13.                      teismas nepagrįstai nustatė, kad kasos pajamų orderis buvo pasirašytas abiejų šalių;

1.14.                      pirmos instancijos teismas 2024-09-04 sprendime nenurodė, nepažymėjo ir nedetalizavo, kodėl įstatymų reikalavimų neatitinkantis kasos pajamų orderis, kuris pasirašytas tik vieno ir to paties asmenis (šiuo konkrečiu atveju apelianto A. P.), kuris tvirtina, jog pagal tą dokumentą 31 000 Eur suma jam sumokėta nebuvo, teismo yra vertinamas kaip teisėtas ir teisingas bei priimtas, kaip pagrindinis dokumentas menamai skolai nustatyti, nors ieškovo teismui pateiktame kasos pajamų orderyje net nėra pinigus sumokėjusio asmens (ieškovo M. R. S.) raštiško patvirtinimo (parašo), kad jis kasos pajamų orderyje nurodytą pinigų sumą sumokėjo ar perdavė A. P.. Pirmos instancijos teismas vertindamas kasos pajamų orderį, kaip dokumentą, kuriuo ieškovo tvirtinimu 31 000 Eur buvo sumokėta apeliantui, taip pat nesprendė ir nevertino aplinkybių, jog tokios sumos grynaisiais pinigais mokėjimą tarp dviejų fizinių asmenų privalomai turėjo patvirtinti notaras;

1.15.                      teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą buvo šališkas, nes selektyviai dėliojo įrodymus, iš anksto vertino atsakovo prašomų išreikalauti įrodymų turinį, reikšmę bei sprendė, kad atsakovo prašomi išreikalauti duomenys <...> neturi jokios reikšmės sprendžiant šį šalių ginčą, dėl ko atsisakė išduoti teismo liudijimus įrodymams, kurių apeliantas savarankiškai gauti negali, taip pat uždraudė/neleido apeliantui finansų/audito specialistams įvertinimui pateikti apelianto iniciatyva surinktus ir į bylą pateiktus duomenis, kuriuos teismas 2024-06-11 nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, pripažino nevieša bylos medžiaga ir t.t., tokiais veiksmais pirmos instancijos teismas ne tik apribojo apelianto teises laisvai disponuoti priklausančiomis teisėmis, pasirinkti savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, nuspręsti kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti atsikirtimams pagrįsti bei įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, tačiau grubiai pažeidė ir rungimosi principą (CPK 12 str.), nes apeliantui atėmė teisę teikti (surinkti) įrodymus dėl ieškovo pateiktų naujų aplinkybių, šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nes, apeliantui užkirtus kelią reikšti prieštaravimus dėl ieškovo pateiktų naujų duomenų ir juos ginčyti, ieškovas atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje, o pirmos instancijos teismas ne tik nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises, tačiau 2024-09-05 sprendime nurodydamas aplinkybės jog ,,atsakovo atstovo teiginiai <...> nepaneigia ieškovės pateiktuose banko išrašuose esančių duomenų apie ieškovo ir jo sutuoktinės laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 25 d.“, dėl kurių išreikalavimo apelianto atstovo prašymo netenkino, šiais duomenimis grindė išvadas nurodant, kad apeliantas tų duomenų nepaneigė ir t.t. Būtent šios aplinkybės leidžia spręsti ir vertinti, kad pirmos instancijos teismas ne tik pažeidė apelianto teises, neatskleidė bylos esmės, bet šią bylą viso proceso metu nagrinėjo dar ir šališkai, kurio šališkumo klausimo iš esmės nesprendė ir neišsprendė Telšių apylinkės teismo vadovai.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1.                      apeliantas byloje pirmosios instancijos teisme pasirinko įrodinėti, kad neva ieškovo reikalauta pinigų suma iš tikrųjų yra įskaityta į visiškai kitą pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp apelianto bei J. G.. Tačiau apeliantas nepateikė jokių tokio susitarimo buvimą tarp ieškovo, apelianto bei J. G. grindžiančių įrodymų, apeliantas net apytiksliai nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis toks susitarimas buvo sudarytas ir nedetalizavo, kokia forma – raštu ar žodžiu – ieškovas, apeliantas ir J. G. tokį susitarimą neva sudarė. Jokie į bylą pateikti įrodymai – nei tarp ieškovo ir apelianto sudaryta 2021-07-22 preliminari sutartis, nei tarp apelianto ir J. G. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, nei į civilinę bylą apelianto pateikti J. G. mokėjimai apeliantui, nei net liudytojų parodymai niekaip nepagrindė tokio susitarimo egzistavimo;

2.2.                      apelianto pozicija, kad teismas neva neatskleidė kažkokių byloje reikšmingų aplinkybių yra deklaratyvi ir nepagrįsta, nes jis net ir savo apeliaciniame skunde taip ir nenurodė kokios tai aplinkybės;

2.3.                      apeliantas neginčijo nei notarinių sutarčių, nei savo paties parengto ir pasirašyto pinigų priėmimą patvirtinančio rašto, tačiau apeliaciniame skunde bando šią pareigą primesti teismui;

2.4.                      apeliantas ginčydamas teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo ignoruoja tai, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad „kasos pajamų orderis pasirašytas abiejų šalių parašais“, kadangi pats apeliantas kartu su atsiliepimu į ieškinį pridėjo kasos pajamų orderį tiek su ieškovo, tiek su apelianto parašais. Ieškovas net nesupranta, ką ir kodėl šiuo atveju apeliantas ginčija sprendime;

2.5.                      ieškovas atkreipia dėmesį, jog savo sąmoningai pasirinktą procesinį elgesį (nereikšti priešieškinio) apeliantas nepagrįstai bando vertinti kaip teismo užkirtimą jam įrodinėti kažkokias aplinkybes, kurias jis mano esant reikšmingas. Apeliantas 2021-07-26 kasos pajamų orderio ne tik, kad neginčijo, bet netgi patvirtino jį pats parengęs ir pateikęs ieškovui šiam paduodant grynuosius pinigus preliminariosios sutarties pagrindu. Ieškovas pateikė daugiau nei pakankamus duomenis, kad tuo metu disponavo grynųjų pinigų suma jam leidusia sumokėti 31 000 Eur apeliantui;

2.6.                      apelianto pasirinkta pozicija įrodinėti, kad neva J. G. sumokėjo 31 000 Eur avansą už ieškovą prieštaravo elementariai logikai, nes J. G. pavedimą apeliantui atliko tik 2021-07-30 ir visai kitokiai sumai. Be to, pats apeliantas atsiliepimo į ieškinį 3 puslapyje nurodė: „<...> prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį A. P. iš M. R. S. grynaisiais gavo 9000 Eur sumą <...>“. Apeliantas nepateikė jokio šios sumos kvito, bet tuo pačiu iš esmės sau paprieštaravo, jog jokių grynųjų pinigų iš ieškovo negavo;

2.7.                      apeliantas nepagrįstai nurodo, jog neva jam nebuvo sudaryta galimybė atlikti specialisto tyrimą apie ieškovo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį. Ieškovas pastebi, kad be jokių specialių žinių yra akivaizdu, jog iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovas turėjo gerokai didesnę nei 31 000 Eur sumą grynaisiais 2021 metų liepos mėnesį. Jokio specialių žinių poreikio byloje nėra ir nebuvo kilę;

2.8.                      apeliantas klaidingai bando aiškinti, kad kasos pajamų orderis neatitinka notarinės formos reikalavimų, kadangi jo implikuojama CK 6.871 str. 4 d. nuostata yra specialioji teisės norma ir ji taikytina paskolos santykiams, o ne ikisutartiniams santykiams ir preliminariajai sutarčiai;

2.9.                      apelianto teiginiai apie šališkumą yra visiškai deklaratyvūs ir neturintis jokio pagrindo. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog apelianto atstovo prašymu byloje buvo surinkta perteklinė informacija apie ieškovo, jo sutuoktinės, jo vaikų privatų gyvenimą. Apeliantas taip ir nesugebėjo vėliau byloje iš šios informacijos nurodyti, ką ji turi reikšmingo byloje. Be to, byloje buvo patenkinta daugybė apelianto prašymų, kurie su bylos nagrinėjimo ribomis labai turėjo mažai ką bendro, nepaisant ieškovo prieštaravimų, taigi jau vien tai rodo, kad teismas byloje nebuvo šališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinis skundas atmetamas.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

19.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

20.       2021 m. liepos 22 d. tarp apelianto (atsakovo), jo sutuoktinės ir ieškovo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šalys iki 2021 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Palangoje, (duomenys neskelbtini) (Turtas1). Sutarta turto pardavimo kaina 180 000 Eur.

21.       2021 m. liepos 26 d. tarp apelianto, jo sutuoktinės ir J. G. (ieškovo giminaičio) sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią J. G. už 221 000 Eur nusipirko 171/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Palangoje, (duomenys neskelbtini) (Turtas2). 2021 m. gegužės 31 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad šio turto rinkos vertė 2021 m. gegužės 26 d., t. y. vertės nustatymo dieną, yra 221 000 Eur.

22.       2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderiuose KPO Nr. 1 (pateikti trys) nurodyta, kad pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas apeliantui sumokėjo 31 000 Eur. Kasos pajamų orderyje, kurį pateikė ieškovas tiek prie pinigų davėjo, tiek prie pinigų gavėjo yra parašai, tačiau parašai panašūs ir tikėtina būtent apelianto (tą apeliantas yra patvirtinęs auditorei J. S., kuri pateikė ataskaitą apie faktinius pastebėjimus). Kasos pajamų orderiuose, kuriuos pateikė apeliantas (pateikė du), yra: viename jų tik apelianto parašai, kitame tik ieškovo parašai (1 t., b. l. 70-71).  

23.       2021 m. liepos 30 d. mokėjimu pavedimu J. G. apeliantui pervedė 46 410 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dėkingas“. 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimu pavedimu J. G. apeliantui pervedė 174 590 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „galutinis atsiskaitymas už perkamą NT adresu: (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal 2021-07-26 PPS, NOT. REG. NR. 4413“.

24.       2021 m. rugsėjo 21 d. tarp apelianto, jo sutuoktinės ir ieškovo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 140 000 Eur nusipirko 63/400 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną mokėjimu pavedimu ieškovas apeliantui pervedė 140 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už turtą adresu Palanga (duomenys neskelbtini)“.

25.       2021 m. sausio 26 d. tarp G. R. ir UAB „Dens Novus“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Dens Novus“ už 150 000 Eur nusipirko 343/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Palangoje, (duomenys neskelbtini).

26.       2018 m. vasario 7 d. tarp ieškovo ir B. S. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 60 000 Eur pardavė B. S. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.1.1 punkte nurodyta, kad 12 000 Eur ieškovas gavo grynaisiais. 2018 m. kovo 1 d. notaro patvirtintu pakvitavimu ieškovas patvirtino, kad pagal 2018 m. vasario 7 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį jam buvo sumokėta 60 000 Eur.

27.       2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovas išsiuntė apeliantui pretenziją dėl statinio trūkumų, kuria taip pat prašo grąžinti 31 000 Eur avansą.

28.       Auditorės J. S. 2024 m. rugpjūčio 5 d. ataskaitoje apie kasos pajamų orderio KPO Nr. 1 faktinius pastebėjimus (pažymėtina, kad apeliantas auditorei pateikė tik ieškovo pateiktą kasos pajamų orderį) nurodyta, kad kasos pajamų orderis – dokumentas, kuriuo grindžiama tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos vykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija (ataskaitos 1 punktas). Kadangi abu nurodyti asmenys yra fiziniai asmenys, nurodytos formos kasos pajamų orderis, vadovaujantis LR Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimais, negalėjo būti naudojamas (ataskaitos 10 punktas).  

29.       Iš į bylą pateiktų ieškovo duomenų (ieškovo 2023 m. birželio 13 d. prašymas (3 t., b. l. 96-97); bankų išrašai apie grynųjų pinigų išėmimą (3 t., b. l. 98-131)  matyti, kad per 2013 m. - 2021 m. laikotarpį ieškovas iš įvairių savo sąskaitų išsigrynino apie 73 967,27 Eur, o jo sutuoktinė – apie 44 135,19 Eur. Tuo tarpu įnešė šiuo laikotarpiu į savo sąskaitas: ieškovas apie 20 329 Eur, o jo sutuoktinė – apie 389 Eur.  

30.       Liudytojas J. G. (ieškovo sūnėnas) nurodė, kad su apeliantu sutarė, kad Turto2 pardavimo kaina bus tokia, kokią nustatys turto vertintojas. Turtas2 buvo įvertinas 221 000 Eur suma. Jis su tokia kaina sutiko, jokios preliminariosios sutarties nepasirašė. Jam bankas suteikė 174 000 Eur kreditą. Likusią būsto kainą sumokėjo iš savo sutaupytų lėšų. Su apeliantu dėl Turto2 pirkimo jis tarėsi vienas pats, jokių trišalių susitarimų nebuvo. Jis nieko nežino apie 31 000 Eur avansą ir aplinkybes, kaip ieškovas iš apelianto įsigijo Turtą1.

Dėl teismo šališkumo

31.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes: 1) selektyviai dėliojo įrodymus, 2) iš anksto vertino atsakovo prašomų išreikalauti įrodymų turinį, reikšmę bei sprendė, kad atsakovo prašomi išreikalauti duomenys neturi jokios reikšmės sprendžiant šį šalių ginčą, dėl ko atsisakė išduoti teismo liudijimus įrodymams gauti, 3) uždraudė/neleido apeliantui finansų/audito specialistams įvertinimui pateikti apelianto iniciatyva surinktus ir į bylą pateiktus duomenis, kuriuos teismas 2024-06-11 nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, pripažino nevieša bylos medžiaga ir t.t.

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į apelianto argumentus, neturi pagrindo pripažinti teisėją buvus šališka. Kaip matyti, apeliantas teismo šališkumą sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 40 punktas).

34.       Teismo nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie gali būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 41 punktas).

35.       Kaip matyti, nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl teismo šališkumo yra susiję išimtinai su procesinių veiksmų byloje atlikimu (įrodymų priėmimu, jų vertinimu, išreikalavimu, suteikimu galimybės juos gauti), kas negali būti pagrindas teisėją laikyti šališku ir suinteresuotu bylos baigtimi. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytus nušalinimo pagrindus.

36.       Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), t. y. teismas neturi priimti įrodymų, kurie nėra reikšmingi bylai, todėl, spręsdamas jų priėmimo klausimą, teismas turi įvertinti jų reikšmingumą ginčo išsprendimui. Į bylą neturi būti nei teikiami, nei priimami dokumentai, kurie nėra susiję su ginčo esme (taip pat pertekliniai), o tik didina bylos apimtį ir tuo apsunkina ginčo išsprendimą (teisingo sprendimo priėmimą).

37.       Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas buvo itin aktyvus teikiant prašymus dėl įrodymų gavimo, teikiant įvairius įrodymus teismui, o teismas beveik visus jo prašymus (tiek dėl įrodymų prijungimo, tiek dėl įrodymų gavimo, išreikalavimo) tenkino, kas taip pat paneigia galimą teismo šališkumą.

38.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti.

Dėl ginčo esmės

39.       Byloje kilo ginčas, - ar ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam 31 000 Eur pagal 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį KPO Nr. 1.

40.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, kad sumokėjo apeliantui grynaisiais 31 000 Eur avansą pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, kuris nebuvo įskaitytas į 2021 m. rugsėjo 21 d. pirkimo pardavimo sutarties (Turto1) kainą (140 000 Eur) ir negražintas ieškovui, todėl apeliantas praturtėjo ieškovo sąskaita, tuo tarpu apeliantas neįrodė turto gavimo teisėto pagrindo, todėl iš apelianto ieškovui priteisė 31 000 Eur skolą (avansą), kaip nepagrįstai gautas lėšas.

41.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad: 1) teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą; 2) teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal kasos pajamų orderį Nr. 1 buvo sumokėti grynieji pinigai (31 000 Eur), nevertino jo tikrumo; 3) teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

43.       Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra ta, ar apeliantas gavo iš ieškovo 31 000 Eur grynaisiais, kaip avansą. Nustačius, kad apeliantas šiuos pinigus gavo, jam atsiranda pareiga juos grąžinti, nes šie pinigai nėra įskaityti į Turto1 pardavimo kainą (140 000 Eur).

44.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

45.       Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

46.       Byloje nustatyta, kad apeliantas 2021 m. liepos 26 d. pasirašė kasos pajamų orderį KPO Nr. 1, kuriame nurodyta, jog jis gavo iš ieškovo 31 000 Eur pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 70). Nors ieškovas šio orderio nepasirašęs, tačiau byloje yra pateiktas analogiškas kasos pajamų orderis, kuris pasirašytas ieškovo, bet nepasirašytas apelianto (1 t., b. l. 71). Apeliantas neginčija, kad pasirašė kasos pajamų orderį, tačiau teigia, kad pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo sumokėti, teigia, kad juo ieškovas siekė  užsitikrinti, jog apeliantas iš ieškovo nereikalaus antrą kartą avanso, kurį už ieškovą sumokėjo J. G., įsigydamas Turtą2 už 221 000 Eur kainą.

47.       Apeliantas kvestionuoja kasos pajamų orderio galiojimą, kaip neatitinkantį Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasos pajamų orderis – dokumentas, kuriuo grindžiama tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos vykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, t. y. kasos pajamų orderis neskirtas naudoti fiziniams asmenims, todėl jo atitikimas (neatitikimas) Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimams, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingas. Esmė yra šio dokumentu turinys (ne jo pavadinimas), t. y. ko buvo siekiama šio dokumento sudarymu. Tai, kad šalys (fiziniai asmenys) pasirinko kasos pajamų orderį, avanso sumokėjimo įforminimui, nedaro šio dokumento negaliojančiu ir nepanaikina pačio dokumento sudarymo fakto bei šalių susitarimo (valios). Šalys laisvos pasirinkti, kaip pavadinti dokumentą, kuriuo įformina avanso sumokėjimą (susitarimas, pakvitavimas ir pan.). Taigi, šalių pasirašytas kasos pajamų orderis KPO Nr. 1 laikytinas tinkamu dokumentu (įrodymu), kuriuo gali būti įrodinėjama, jog ieškovas apeliantui sumokėjo avansą.

48.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip (jų visuma):

34.1.                      2021 m. liepos 22 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 4.1.1. punkte numatyta, kad „po šios sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjams 31 000 Eur avansą, kuris, sudarius pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį yra įskaitomas į parduodamo turto kainą. Šiame punkte nurodytą sumą pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjams grynaisiais, pasirašant pinigų priėmimo-perdavimo orderį“;

34.2.                      2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis KPO Nr. 1 apelianto pasirašytas;

34.3.                       nėra ginčo, kad tiek ieškovas, tiek apeliantas išreiškė valią sudaryti (pasirašyti) dokumentą, kuriuo būtų patvirtinamas avanso, pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjimas (byloje yra du analogiški kasos pajamų orderiai, kurių vienas pasirašytas apelianto, kitas ieškovo); 

34.4.                      ieškovas teigia, kad sumokėjo apeliantui avansą kasos pajamų orderio išrašymo dieną;

34.5.                      liudytojas J. G. neigia, kad jis, įsigydamas iš apelianto Turtą2, sumokėjo ir avansą (31 000 Eur) už ieškovo įsigyjamą Turtą1;

34.6.                      liudytojas J. G. įsigijo iš apelianto Turtą2 už turto vertintojo nustatytą kainą (221 000 Eur), t. y. atitinkančią rinkos vertę. Pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad į šią kainą įskaitytas avansas už ieškovo perkamą Turtą1;

34.7.                      kasos pajamų orderis pasirašytas 2021 m. liepos 26 d., kai tuo tarpu J. G. už perkamą iš apelianto Turtą2 pirmą įmoką (46 410 Eur) sumokėjo tik 2021 m. liepos 30 d., t. y. dokumentas patvirtinantis avanso sumokėjimą už Turtą1 sudaryta anksčiau, nei J. G. sumokėjo pirmą įmoką už Turtą2. Be to, mokėjimo paskirtyse taip pat nėra nurodyta, kad mokama ir už Turtą1; 

34.8.                      2021 m. rugsėjo 20 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis tarp apelianto (jo sutuoktinės) ir ieškovo, pagal kurią ieškovas įsigijo Turtą1 už 140 000 Eur kainą (sutarties 3.1 punktas). Visa ši suma sumokėta pavedimu (sutarties 4.1 punktas). Šios sutarties 3.2 punkte nurodyta „Šalys pareiškia, kad 3.1. - ame punkte nurodyta Daikto kaina yra galutinė ir apima visus mokesčius (pajamų, pelno, PVM), mokėjimus ir rinkliavas, kurie yra taikomi šios Sutarties sudarymo momentu ar bus taikomi, kainos sumokėjimo Pardavėjams momentu. Šalys, prisiimdamos visišką atsakomybę, pareiškia, kad Daikto pardavimo Kaina, nurodyta šios Sutarties 3.1. punkte, yra Šalių individualiai aptarta ir suderinta iki šios Sutarties sudarymo, jos dydis visiškai atitinka kiekvienos iš Šalių poreikius, tikslus ir interesus <...>“. Taigi, ieškovas Turtą1 įgijo už 140 000 Eur, o ne už 180 000 Eur (kaip numatyta buvo preliminariojoje sutartyje). Sutartyje nėra jokių nuorodų (sąlygų) apie avanso įskaitymą, kitus mokėjimus;

34.9.                      ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo galimybę 2021 m. liepos 26 d. sumokėti apeliantui grynaisiais 31 000 Eur. Tą patvirtina: 1) per 2013 m. - 2021 m. laikotarpį ieškovas iš įvairių savo sąskaitų išsigrynino apie 73 967,27 Eur, o jo sutuoktinė – apie 44 135,19 Eur. Tuo tarpu įnešė šiuo laikotarpiu į savo sąskaitas: ieškovas apie 20 329 Eur, o jo sutuoktinė – apie 389 Eur; 2) 2018 m. vasario 7 d. tarp ieškovo ir B. S. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 60 000 Eur pardavė B. S. butą ir gavo 12 000 Eur grynaisiais; 3) iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pastoviai pirkdavo ir parduodavo nekilnojamąjį turtą, jo banko sąskaitose matyti intensyvus piniginių lėšų judėjimas bei pakankamai didelėmis sumomis, t. y. ieškovo su sutuoktine turtinė padėtis buvo gera, kas taip pat leidžia spręsti, kad jie galėjo turėti 31 000 Eur grynaisiais;

34.10.                      tiek 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis KPO Nr. 1 (dokumentas patvirtinantis pinigų sumokėjimą apeliantui), tiek 2021 m. rugsėjo 20 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl Turto1 įsigijimo už 140 000 Eur yra galiojantys sandoriai,

-       leidžia daryti išvadą (jų pakanka), jog  apeliantas gavo iš ieškovo 31 000 Eur grynaisiais, kaip avansą.

49.       Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo spręsti kasos pajamų orderio tikrumo klausimą, t. y. ar yra pagrindas avanso mokėjimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Apeliantas nurodo, kad jis pasinaudojo atsiliepimo į ieškinį institutu gintis nuo pareikšto ieškinio ir aiškiai išreiškė poziciją, kad kasos pajamų orderis yra šalių valios išraiškos neatitinkantis sandoris, kuris nepatvirtina pinigų priėmimo – perdavimo fakto, o atsakovo parašas gautas jį suklaidinus, t. y. apgaulės būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami (CK 1.78 straipsnis). Tam, jog teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Tačiau, šiuo atveju, apeliantas teigia, kad sandoris sudarytas galimai suklydimo ar apgaulės įtakoje, t. y. nurodomi sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.90 straipsnis ir 1.91 straipsnis), kurie turi būti įrodinėjami ir nuginčijami, pareiškiant ieškinį (tokie sandoriai nepatenka į niekinių sandorių kategoriją (CK 1.78 straipsnio 3 dalis)). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva, nesant pareikšto reikalavimo, spręsti sandorio negaliojimo klausimo.

50.       Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad 31 000 Eur avanso sumos grynaisiais pinigais mokėjimą tarp dviejų fizinių asmenų privalomai turėjo patvirtinti notaras. Apeliantas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu (kokia teisės norma) remiasi, jog rašytinis dokumentas, patvirtinantis avanso mokėjimą pagal preliminariąją sutartį, privalomai turi būti tvirtinamas notaro. Apeliantas nurodo, kad 2024-08-05 ,,Ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus“ į tai buvo atkreiptas dėmesys taip pat. Tačiau apelianto nurodomoje ataskaitoje yra kalbama apie paskolos teisinius santykius (CK 6.871 straipsnį), kai šiuo atveju tarp šalių nėra ir nebuvo paskolos teisinių santykių, todėl paskolos teisinius santykiams taikytinos normos šiuo atveju netaikytinos.

51.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nebuvo pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

52.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

53.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 25 punktas).

54.       Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą asmeniui kyla nuo to momento, kai jis šį turtą įgyja, neturėdamas tam teisėto pagrindo, arba kai teisinis pagrindas išnyksta, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 27 punktas).

55.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas gavo avansą pagal preliminariąją sutartį, tačiau sudarius pagrindinę sutartį ne pagal preliminariosios sutarties sąlygas, liko į pagrindinės sutarties Turto1 pirkimo kainą (140 000 Eur) neįskaitytas sumokėtas avansas (31 000 Eur). Taigi, sudarius pagrindinę sutartį (ją įvykdžius), tarp šalių pasibaigė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, tokiu būdu išnyko ir teisinis pagrindas teisėtai gauti ir turėti ieškovo sumokėtą avansą, kuris nebuvo įskaitytas į parduoto turto kainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys pagrįstai tenkintas, pripažinus apeliantą be teisinio pagrindo įgijus 31 000 Eur.

56.       Be to, teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad nustačius, jog pirkėjas sumokėjo pardavėjui avansą už perkamą turtą, kuris nebuvo įskaitytas į įsigyto turto kainą ir nenustačius sąlygų, kuriomis esant avansas gali likti pas pardavėją (bauda ir pan.), bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo pareikšto ieškinio teisinio pagrindo, avansas turi būti grąžintas pirkėjui. 

       Dėl procesinės bylos baigties

57.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

58.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59.       Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo (apelianto) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 210 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                              Evaldas Burzdikas

                 Albina Rimdeikaitė

                 Egidijus Tamašauskas