Baudžiamoji byla Nr. 1-912-827/2019

Proceso Nr. 1-02-2-00585-2018-47 

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.13., 2.12.1.3

 (S)

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 8 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Tomo Januškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, teistas: 

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 17 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) subendrinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį.

Teismas

nustatė:

J. D. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas apie 2018 m. rugsėjo 18 d. įsiteisėjusį 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o būtent iki 2018 m. lapkričio 18 d. pradėti ją lankyti, vengė šią priemonę atlikti, nors 2018 m. lapkričio 7 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, smurtinį elgesį keičiančios programos grafiku bei atsakomybe už nedalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau nepradėjo dalyvauti programoje. Tokiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, 2018 m. rugpjūčio 31 d.  Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. D. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes neturėjo tam laiko ir pinigų transportui į Probacijos tarnybą. Dėl atsakomybės už minėtos programos nelankymą buvo įspėtas. Daugiau nieko nurodyti negali. Prašo esant galimybei paskirti jam arešto bausmę, atliekant bausmę poilsio dienomis (b. l. 82).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės 2018 m. lapkričio 19 d. rašte dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog nuo 2018 m. spalio 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo 2018 m. rugsėjo 18 d. įsiteisėjusį 2018 m rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo J. D. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti lankyti (iki 2018 m. lapkričio 18 d.). Bylos duomenimis, J. D. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - iki 2018 m. lapkričio 18 d. nepradėjo lankyti smurtinį elgesį keičiančios programos, nors 2018 m. lapkričio 7 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, atsakomybe už nedalyvavimą, įteiktas smurtinį elgesį keičiančios programos grafikas. 2018 m. lapkričio 14 d. gautame Vilniaus miesto 2 PK smurto prevencinės programos dalyvių sąraše J. D. nepasirašė, t. y. nepradėjo dalyvauti programoje (b. l. 3).

Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad J. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 30 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti ją lankyti (b. l. 6-9).

  Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo J. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 18 d. 09-18 ( b. l. 25).

  2018 m. spalio 31 d. bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane fiksuota, jog 2018 m. lapkričio 7 d. šį planą J. D. pasirašė, su šiuo planu sutiko ( b. l. 10-19).

2018 m. lapkričio 7 d. paaiškinime J. D. nurodė, kad neatvyko, nes nežiūrėjo pašto dėžutės, programoje dalyvaus (b.l. 37).

Bylos duomenimis, J. D., 2018 m. lapkričio 13 d. vykusiame smurto prevencinės programos užsiėmime nedalyvavo (b.l. 39,40).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad J. D. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis J. D. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis (b.l.84-86).

Kaltinamajam J. D. kardomoji priemonė nepaskirta.

        Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis J. D. anksčiau teistas (b.l. 26-34, 6174), baustas administracine tvarka (b. l. 20-25, 53-60), nedirba (b.l. 51), registruotas darbo biržoje (b.l. 52). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, arešto bausmė nustatytina atlikti savaitgaliais.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 423 straipsniu, 641  straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. D. skirti 20 parų arešto bausmę.

Išaiškinti J. D., jog arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai, poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumai nurodyti minėto kodekso 59 straipsnyje.

Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti J. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė