Civilinė byla Nr. e2-131-790/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LTG Kompetencijų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo trūkumams pašalinti,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Gargždų geležinkelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „LTG Kompetencijų centras“, prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime „29950 Geležinkelio traukos riedmenų su operatoriais nuoma“, pirkimo ID 2639582 (toliau – Pirkimas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 7 401 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

3.       Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo tarptautinį Pirkimą dėl geležinkelio traukos riedmenų su operatoriais nuomos paslaugų. Perkamos paslaugos skirtos rangos projektams įgyvendinti, t. y. nuomojami geležinkelio traukos riedmenys atliks manevravimo, krovinių vežimo (statybinių medžiagų) ir technikos transportavimo paslaugas, būtinas geležinkelio priežiūros ir remonto darbams vykdyti. Pirkimas vykdomas siekiant įgyvendinti šiuos jau pradėtus projektus: tarpstočio Šiauliai–Kužiai paprastąjį remontą, Vilniaus ir Kauno regiono geležinkelio pagrindinių, stoties ir privažiuojamųjų kelių priežiūros darbus, tarpstočio Gimbogala–Radviliškis II kelio paprastojo remonto darbus, tarpstočio Gimbogala–Radviliškis I kelio paprastojo remonto darbus, iešmų keitimo Vilniaus ir Kauno regionuose statybos rangos darbus, pervažos Vilnius–Klaipėda statybos rangos darbus.

4.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1425 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“: 1) Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu (1 straipsnis); 2) Rytų–Vakarų transporto koridoriumi Lietuvos Respublikoje nutarta laikyti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX B transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX B, IX D ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus šio nutarimo priedėlyje (2 straipsnis); 3) patvirtintas Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašas (priedėlis) (5 straipsnis), o šio patvirtinto priedelio dalyje „Geležinkelių infrastruktūros kompleksas“ nurodyta ir valstybės siena su Baltarusija–Kena–Vilnius ruožas nuo 36 km, Kyviškės–Valčiūnai–Vaidotai–Paneriai 36,4 km, Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda 376,4 km, Klaipėdos geležinkelio mazgas (Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotys, joms priklausantys kelynai, jungiamieji ir privažiuojamieji keliai) 152,6 km.

5.       Teismas įvertino, kad Pirkimu siekiama įsigyti nuomą lokomotyvų, kurie bus naudojami remonto ir priežiūros rangos sutartims vykdyti geležinkelio ruožuose, patenkančiuose į minėtu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinto Rytų–Vakarų transporto koridoriaus projektą, pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektu: Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad Pirkimas susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu, pažymėdamas, jog tokio vertinimo laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-856-236/2020.

6.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad ieškinys pareikštas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, teismas priėjo prie išvados, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, 7 dalimi ir 82 straipsniu už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 10 830 Eur. Nustatęs, kad už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 3 429 Eur žyminio mokesčio dalį, teismas ieškovei nustatė septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 7 401 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė UAB „Gargždų geležinkelis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Tuo atveju, jei Pirkimas būtų skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta Pirkimo sąlygose. Pirkimo objektas pagal Pirkimo sąlygas apsiriboja tik lokomotyvų nuoma, apie ypatingos valstybinės svarbos projektą, kuriam įgyvendinti būtų skirtas Pirkimas, Pirkimo sąlygose neužsimenama. Pirkimo apimtis yra ribota apimties ir negalėtų būti laikoma skirta ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, nes Pirkimu siekiama įgyti preliminarų kiekį lokomotyvo nuomos valandų, į kurias neįskaičiuotas laikas, kuris nėra lokomotyvo darbo trukmė, kiekį, o lokomotyvų nuoma teikiama ne iš anksto apibrėžtoje teritorijoje, ne prie konkrečių projektų, o kai užsakovas pateikia užsakymą paslaugų teikėjui raštu. Esant tokioms Pirkimo sąlygoms ir faktinei sutarties vykdymo situacijai negali būti laikoma, kad Pirkimas yra skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti.

7.2.                      Atsakovės nuomonėje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktos sutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat neįrodo, kad sutartys yra tiesiogiai susijusios su Pirkimu, o Pirkimas yra susijęs su ypatingos valstybinės reikšmės projektu. Pirkimas yra susijęs tik su lokomotyvų nuoma, nenurodant, kur lokomotyvai bus naudojami. Ieškovė nėra atsakovės nurodytų projektų sutarčių šalis ir negali įvertinti jų sudarymo aplinkybių ar turinio, tačiau nurodytose sutartyse paminėti objektai nėra išimtinai susiję su ypatingos svarbos projektais, kurie yra nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarime dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus. Lietuvos Respublikos Seimo nutarime nėra nurodyta, kad visi geležinkelio keliai, esantys Lietuvos Respublikoje, ir su jais susiję projektai turi tokį statusą.

7.3.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-856-236/2020, nes šio ginčo pirkimo objektas yra daug didesnės apimties nei ginčo Pirkimu siekiama įsigyti lokomotyvų nuomos paslauga. Minėtoje byloje pirkimo objektas buvo visas projektas, t. y. buvo perkamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos su visais įrenginiais, programine įranga, elektros tiesimo darbais kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10 iki 95 km modernizavimui.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl ieškovės mokėtino žyminio mokesčio dydžio

10.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

11.       CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). 

12.       Teismas, kontroliuodamas žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo pobūdį, nes nuo to priklauso byloje reiškiamų reikalavimų apmokestinimas žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Ginčai, kuriuose ginčijami perkančiųjų organizacijų sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus, priskiriami neturtiniams ginčams, už kuriuos mokėtinas paprastasis žyminis mokestis, CPK išreiškiamas tikslia pinigų sumą, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Šiuose ginčuose paprastojo žyminio mokesčio dydis priklauso nuo viešojo pirkimo pobūdžio ir momento, kada pareiškiamas ieškinys, t. y. iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą ar po jo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nustatė, kad ieškovė reiškia ieškinį tarptautiniame Pirkime, skirtame ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, todėl mokėtiną žyminį mokestį ieškinį apskaičiavo pagal CPK 80  straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimas, kuriame priimtą sprendimą ginčija ieškovė, yra susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimu.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ Pirkimą atlieka UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“ vardu ir naudai (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1 punkto sąvoka ,,Pirkėjas“). Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I dalies ,,Pirkimo objekto aprašymas“ 2 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas – geležinkelio traukos riedmenų su lokomotyvo mašinistu ir geležinkelio traukos riedmens su lokomotyvo mašinistu bei, esant poreikiui, su manevrų operatoriumi nuoma. Preliminarus vienerių metų nuomos laikas – 7 142 valandos (Techninės specifikacijos I dalies 3.1.1 papunktis). Paslaugų tiekėjas atlieka užsakymą pagal užsakovės (UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“) pateiktą paraišką eismo pajėgumams (eismo pajėgumai – teisė naudotis geležinkelio infrastruktūra bei atvykti į paslaugos atlikimo vietą laiku) (Techninės specifikacijos I dalies 1 punkto sąvoka ,,Užsakovas“, 3.1.2 papunktis). Techninės specifikacijos I dalies 1 punkte paaiškinta sąvoka ,,Regionas“, nurodant, kad paslaugos teikiamos visoje Lietuvos Respublikoje, t. y. visoje viešojoje geležinkelio infrastruktūroje ir privažiuojamuose keliuose. Techninės specifikacijos II dalyje ,,Užsakymų vykdymas“ 1 punkte numatyta, kad paslaugos turi būti suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o konkretus adresas bus nurodomas užsakovės pateiktame užsakyme prieš kiekvieną paslaugos užsakymą.

15.       Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė nuomonę dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“, kurios naudai vykdomas Pirkimas, su akcine bendrove „LTG Infra“ yra sudariusios 2024 m. rugpjūčio 20 d. sutartį dėl tarpstočio Šiauliai–Kužiai paprastojo remonto statybos rangos; 2025 m. gegužės 6 d. sutartį dėl 1 985 km geležinkelio pagrindinių, stoties ir privažiuojamųjų kelių priežiūros darbų Vilniaus ir Kauno regione; 2025 m. birželio 9 d. sutartį dėl tarpstočio Gimbogala–Radviliškis II kelio paprastojo remonto darbų; 2025 m. birželio 9 d. sutartį dėl tarpstočio Gimbogala–Radviliškis I kelio paprastojo remonto darbų; 2025 m. spalio 31 d. sutartį dėl iešmų keitimo Vilniaus ir Kauno regionuose statybos rangos darbų; 2025 m. lapkričio 13 d. sutartį dėl iešmų keitimo Šiaulių regione statybos rangos darbų; 2025 m. spalio 29 d. sutartį dėl pervažos Vilnius–Klaipėda 68+159 km statybos rangos darbų; taip pat 2025 m. birželio 26 d. sutartį su valstybės įmone Ignalinos atomine elektrine dėl griovimo darbų geležinkeliuose 60 ir 60b su projektavimo paslaugomis. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktoje nuomonėje nurodė, kad lokomotyvų poreikis yra objektyvus ir neatidėliotinas, siekiant tinkamai ir laiku vykdyti aptartas sutartis, siekdama pagrįsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia realią grėsmę viešajam interesui.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo dokumentus ir bylos medžiagą, sutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog Pirkimas skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti. Pirkimu siekiama įsigyti geležinkelio traukos riedmenų su lokomotyvo mašinistu ir geležinkelio traukos riedmens su lokomotyvo mašinistu bei, esant poreikiui, su manevrų operatoriumi nuomos paslaugas, Pirkimo sąlygose nenurodžius konkrečių sutarčių ir projektų, kuriuose paslaugos turi būti suteiktos. Priešingai, Pirkimo sąlygose numatyta, kad nuomos paslaugos bus teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal konkrečius užsakovės užsakymus. Pirkimo sąlygose nenumatyta, kad Pirkimas susijęs ar skirtas įgyvendinti ypatingos valstybinės reikšmės projektams, taip pat nėra nustatyta jokių specialių reikalavimų ar sąlygų, būdingų tokių projektų įgyvendinimui.

17.       Pasisakant dėl atsakovės nuomonėje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų sutarčių, kurias šiuo metu vykdo UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“, viena vertus, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, ar nuomos paslaugos bus teikiamos įgyvendinant minėtas sutartis (ar dalį jų), nes, kaip minėta, Pirkimo sąlygose nenurodytos konkrečios sutartys ir projektai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne visos sutartys sudarytos dėl ypatingos valstybinės reikšmės Rytų–Vakarų transporto koridoriaus geležinkelių infrastruktūros komplekso darbų, pavyzdžiui, sutartys darbams atlikti Ignalinos atominėje elektrinėje, tarpstotyje Gimbogala–Radviliškis I ir II keliuose (maršrutas Šiauliai–Panevėžys).

18.       Kita vertus, net ir tuo atveju, jei nuomos paslaugos būtų faktiškai teikiamos vykdant darbus ypatingos valstybinės reikšmės Rytų–Vakarų transporto koridoriaus geležinkelių infrastruktūros komplekse, tai savaime nereiškia, jog ginčo Pirkimas skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Pirkimu siekiamos įsigyti geležinkelio traukos riedmenų su lokomotyvo mašinistu ir geležinkelio traukos riedmens su lokomotyvo mašinistu bei, esant poreikiui, su manevrų operatoriumi nuomos paslaugos yra bendro pobūdžio ir gali būti teikiamos skirtingiems užsakymams vykdyti, t. y. pats Pirkimas savo sąlygomis ir tikslu nėra tiesiogiai bei išimtinai susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu. Galimas Pirkimo objekto panaudojimas ypatingos valstybinės svarbos projekte savaime neleidžia daryti išvados, kad Pirkimas skirtas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui. Priešingas aiškinimas lemtų, kad bet kuris pirkimas, netiesiogiai susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projektu, pavyzdžiui, medžiagų, maitinimo darbuotojams pirkimas, taip pat turėtų būti laikomas skirtais ypatingos valstybinės reikšmės projektams įgyvendinti, o tai neproporcingai ir nepagrįstai išplėstų ypatingos valstybinės svarbos projektams skirtų pirkimų sąvokos ribas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-856-236/2020, nes skiriasi šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirko valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10 iki 95 km, kuris patenka į Rytų–Vakarų transporto koridorių, greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbus, susidedančius iš daugybės komponentų – sistemos posto, kurį sudaro kintamos informacijos ženklai, jų valdymui skirtų įrenginių, programinės įrangos, eismo stebėjimo įrenginių, laikančiųjų konstrukcijų, klimato sąlygų jutiklių, elektros tinklų tiesimų darbų, telekomunikacijų tinklų įrengimo darbų, įžeminimų įrengimo, metalinių magistralinių vamzdžių pravedimo. Taigi, aptariamoje byloje Pirkimo objektas buvo tiesiogiai susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projektu – kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo modernizavimu, pasitelkiant šiuolaikines saugaus eismo priemones, skirtas užtikrinti sklandžią infrastruktūros plėtrą, eismo saugumą ir didesnes transporto pralaidas, diegti informacines sistemas. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, Pirkimo objektas nėra tiesiogiai susijęs su ypatingos valstybinės reikšmės projekto įgyvendinimu, o galimo Pirkimo objekto panaudojimas ypatingos svarbos projekte savaime neleidžia spręsti priešingai.

20.       Aptarti argumentai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs, jog Pirkimas skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, nepagrįstai už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį apskaičiavo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį.

21.       Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą, priimtą atliekant tarptautinį Pirkimą, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, todėl už ieškinį mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktyje numatytas 5 000 Eur žyminis mokestis. Žyminis mokestis indeksuojamas taikant 152,40 indeksą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškinys pareikštas tik elektroninių ryšių priemonėmis, dėl to mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 3 429 Eur (5 000 x 152,40 / 100 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjusi 3 486 Eur žyminio mokesčio (3 429 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 57 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė įpareigojimą ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog Pirkimas skirtas ypatingos svarbos valstybiniam projektui įgyvendinti, ir rėmėsi neteisingu CPK nustatytu žyminio mokesčio dydžiu, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 7 401 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas

nutaria:

        Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LTG Kompetencijų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                        Marius Bajoras