Civilinė byla Nr. e2-8613-433/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35819-2020-9

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                            2.6.10; 2.6.10.4.1; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Vilnius, Laisvės pr. 79A 2021 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Ana Usačiova,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mantui Baigiui,

atsakovo UAB „Aldmika“ atstovėms advokatei Audronei Rimienei, Aldonai Bronislavai Mikalauskienei,  

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovui UAB „Aldmika“ dėl skolos bei atsakovo UAB „Aldmika“ priešieškinį ieškovui UAB Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo priteisimo

n u s t a t ė:

Ieškovas nurodo, kad 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimo paslaugas veikdamas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ ir, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30- 3943/18(2.1.1E-TD2) pagrindu (buvęs UAB „Mano būstas Vilnius“) bei 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1919 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu (buvęs UAB „Vilkpėdės būstas“). 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Vilnius pavadinimu. Atsakovas UAB „Aldmika“ yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis). Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 494,27 Eur. Skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m.  kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017. Šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Be kita ko, ieškovas negali identifikuoti konkretaus atsakovo mokėjusio už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi ieškovas iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuris iš atsakovų skolą apmoka (atsakovai turėtų pateikti dokumentus), o atsakovams atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama, bei kuris iš atsakovų mokėdavo nebūdavo pateikiami. Prašo priteisti iš atsakovo 494,27 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Aldmika“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas 494,27 Eur skolą priskaičiavo už nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 3 d. atlikto balkono remontą, tačiau jokio remonto, atsakovo nuosavybės teise valdomam balkonui ir patalpoms, neatliko. Balkono kapitalinį remontą atliko pats atsakovas už 2787,88 Eur. Atsakovas, gavęs sąskaitą iš ieškovo, iš karto susiekė su juo ir nurodė, kad į sąskaitas už komunalines paslaugas yra įtrauktos išlaidos už balkono remontą. Be to, tai nėra komunalinės paslaugos, o išlaidos už kapitalinį kaimynų balkonų remontą. Ieškovas nepridėjo jokių apskaičiavimų, atskirai išrašytų sąskaitų šiems darbams atlikti ir pan. Balkonų naudojosi tik įmonės darbuotojai, todėl pati įmonė ir suremontavo balkoną bei visas patalpas, kurios buvo apleistos. Keitė langus, lubas, duris, įvedė šildymą, vandentiekį, elektrą, dujas. Remonto darbams atlikti buvo parengtas projektas, sudarytos paslaugų sutartys. Sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, nors buvo kreiptasi, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti mokesčius. Nurodo, kad ieškovas priskaičiavo skolą už kaimynams priklausančių balkonų atliktą kapitalinį remontą, o atsakovas savo balkoną suremontavo savo lėšomis (2787,88 Eur). Atsakovui buvo pasakyta, kad kiekvienas savininkas savarankiškai, savo lėšomis, turi atlikti balkonų remontus. Be to, balkonų remontą savo lėšomis atliko dar 6 kaimynai.         

        Atsakovas pateikė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 2742,66 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra atsiskaičiusi, o susidariusi skola yra už namo balkonų remontą. 2021 m. gegužės 14 d. Pareiškimu dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo ieškovė pripažino, kad ginčas yra kilęs dėl apmokėjimo už atliktą namo balkonų remontą, bei pateikė susijusius su balkonų remontu dokumentus. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas administruoja mažiausiai nuo 2000 metų. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pastato administratorius yra specializuotos srities verslininkas, todėl privalo ir privalėjo tinkamai atlikti savo pareigas, rūpintis bendrojo naudojimo objektais pagal teisės aktų reikalavimus, teikti teisingą informaciją daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. 2006 m. kovo 2 d. raštu Nr. R2-163-(8.30) ieškovas informavo atsakovą, kaip patalpų savininką, kad jo butui priklausančio balkono konstrukcijų techninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų statiniui saugiai eksploatuoti, ir nurodė atsakovui pašalinti balkono priešavarinę būklę savo lėšomis, pažymėdamas, kad administratorius turi teisę tokius nurodymus duoti bei teikti pasiūlymus bausti asmenis, nevykdančius administratoriaus nurodymų. Gavęs tokio turinio laišką, atsakovas, kaip atsakingas asmuo, ėmėsi vykdyti administratoriaus nurodymą, parengė projektinę dokumentaciją kapitaliniam balkono remontui, sukaupė reikiamas tam lėšas ir atliko remontą savo lėšomis 2009 metais. Kapitalinis balkono remontas kainavo atsakovui 2787,88 Eur. Atsakovas, įvykdęs tokį administratoriaus reikalavimą, turėjo pagrindo tikėtis, kad visų butų, turinčių balkonus, savininkai taip pat savo lėšomis suremontuos savo balkonus, kaip buvo nurodyta namo administratoriaus – ieškovo laiškuose. 2020 metų liepos mėnesį atsakovas, gavęs ieškovo sąskaitą už birželio mėnesį, įskaitant atliktus darbus, sužinojo, kad kiti namo balkonai buvo kapitaliai suremontuoti administratoriaus iniciatyva šiam prižiūrint namą pagal privalomus reikalavimus statiniui, o lėšos, išleistos balkonų remontui, buvo paskirstytos visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam plotui, nes balkonai yra laikomi bendra namo konstrukcija. Tokiu būdu atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas, reikalaudamas kapitaliai suremontuoti jo butui priklausantį balkoną savo lėšomis, netinkamai įgyvendino administravimą, nepagrįstai pateikė atsakovui tokį reikalavimą, nes privalėjo pats imtis priemonių atlikti atsakovo butui priklausančio balkono, kaip bendros namo konstrukcijos, kapitalinį remontą ir paskirstyti išleistas remontui lėšas visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, kaip tą atliko 2020 metų vasarą. Atsakovas kreipėsi į ieškovą, bandydamas išspręsti šią problemą susitarimu – kad būtų įskaitytos jo asmeniškai panaudotos lėšos bendrai namo konstrukcijai – jo buto balkonui kapitaliai suremontuoti, tačiau ieškovas nebendradarbiavo, atsirašinėjo formaliai, iš esmės problemos nesprendė, o kreipėsi į teismą dėl neva esančios už komunalines paslaugas skolos priteisimo. Pats ieškovas pranešimuose – sąskaitose už 2020 metų birželio ir rugpjūčio mėnesius nurodė, kad suma už balkonų remonto darbus turi būti sumokama išsimokėtinai per 12 mėnesių, tačiau kreipėsi į teismą net nesuėjus terminui sumokėti už darbus, kas taip pat įrodo visišką nebendradarbiavimą su administruojamo namo patalpų savininkais bei nepagrįstą išankstinį ieškinio pareiškimą. Atsakovas patyrė 2787,88 Eur kapitalinio balkono remonto išlaidų, o iš tiesų atsakovas turėjo patirti tik mažąją dalį jų – 45,22 Eur, tai yra tik tiek, kiek priklausytų proporcingai jos valdomam nuosavybės teise plotui (pagal ieškovo pateiktus Pareiškime dėl rašytinių paaiškinimų duomenis 2787,88 Eur / 2714,38 kv. m (namo naudingas plotas) x 44,03 kv. m (atsakovui priklausančios patalpos/buto plotas)). Tokiu būdu atsakovui netinkamu administravimu ieškovas padarė 2742,66 Eur žalos (2787,88 Eur -45,22 Eur). Ieškovui, kaip specializuotą veiklą vykdančiam asmeniui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, jis privalėjo rūpintis pastatu ir jį prižiūrėti, taikydama vienodus teisės aktais pagrįstus standartus visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tinkamai, dedant maksimalias pastangas prižiūrėti ir remontuoti bendras namo konstrukcijas laiku, ypač kai joms būtinas kapitalinis remontas. Ieškovas savo pareigų tinkamai neatliko, dėl ko atsakovas patyrė žalą, nes dėl neteisėto ieškovo reikalavimo atsakovui susiremontuoti jo butui priklausantį balkoną savo lėšomis buvo iškreiptas CK 4.82 straipsnio 3 ir 7 dalyse įtvirtintas proporcingumo principas ir nulėmė neproporcingai dideles vieno atsakovo buto, tai yra tik vieno savininko, išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Pažymėtina, kad atsakovo patirtos išlaidos balkono kapitaliniam remontui yra ne tik įrodytos pridėtais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, bet ir yra protingos bei adekvačios lyginant su tomis išlaidomis, kurios tenka vieno balkono remontui darbus organizavus ieškovei (atsakovas sumokėjo beveik 3000 Euž už vieno balkono remontą, ieškovo organizuoto remonto vieno balkono išlaidos sudarė beveik 5000 Eur). Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą dėl 486,37 Eur priteisimą už balkonų remontą, tarpusavio reikalavimai turėtų būti įskaityti (sudengti) ir atsakovui priteista iš ieškovo 2256,29 Eur suma. Ieškinys buvo pareikštas 494,27 Eur sumai, tačiau 7,90 Eur mokestis buvo už einamąjį mėnesį eilinis mokėjimas, kurį atsakovas sumokėjo laiku ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Priešieškinis yra grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas 2009 m. savo lėšomis atliko balkono remonto darbus (pateikta 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaita). Ieškovo manymu, atsakovas dėl tariamo pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos priteisimo, turėjo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 9 d., taikant bendrąjį ieškinio senaties terminą. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, dėl kokių priežasčių praleido beveik 2 metų ieškinio senaties terminą, t. y. nesilaikė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino. Ieškovas prašo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir priešieškinį atmesti. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas neva 2020 m. sužinojo apie tai, jog buvo atliktas balkonų kapitalinis remontas (kuriuos inicijavo ieškovas) ir tai tariamai sudaro pagrindus tik nuo tada skaičiuoti ieškinio senaties terminus yra visiškai nepagrįsti argumentai. Atsakovas jau 2009 metais atlikęs balkono remonto darbus, galėjo reikšti ieškinį bei reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami aukštesni atidumo rūpestingumo reikalavimai, todėl jam tenka prisiimti visas neigiamas pasekmes dėl ieškinio senaties terminų nesilaikymo. Atsakovui nepagrindus aplinkybių, dėl kokių priežasčių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kurio atnaujinti neprašė, priešieškinis yra nenagrinėtas bei atmestinas. Teismui įvertinus, jog nėra praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovas vertina, jog nėra atsakingas subjektas dėl atsakovo neva patirtų išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, Ieškovas kaip administratorius neturi pareigos išlaikytų bendrojo naudojimo objektų, todėl priešieškinis yra pareikštas ne tam subjektui. Priešieškinyje nurodoma, kad „<...> ieškovas savo pareigų tinkamai neatliko, dėl ko atsakovas patyrė žalą, nes dėl neteisėto ieškovo reikalavimo atsakovui susiremontuoti jos butui priklausantį balkoną savo lėšomis buvo iškreiptas CK 4.82 straipsnio 3 ir 7 dalyse įtvirtintas proporcingumo principas ir nulėmė neproporcingai dideles vieno atsakovo buto, tai yra tik vieno savininko, išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu“. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismų praktikoje nurodoma, jog vienam iš savininkų savo asmeninėmis lėšomis suremontavus bendrojo naudojimo objektą, santykiai dėl tokio turto suremontavimo susiklosto ne tarp savininko ir administratoriaus, o tarp savininko, kuris suremontavo bendrojo naudojimo objektą bei kitų namo savininkų. Savininkas, suremontavęs bendrojo naudojimo objektą ir to patyręs išlaidų, savo teises ir teisėtus interesus gali ginti vadovaudamasis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir reikalauti iš kitų butų savininkų atlyginti išlaidas proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tuo tarpu ginčo teisiniai santykiai tarp savininkės ir administratoriaus, susiklosto kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-707-796/2021). Ieškovas kaip administratorius neturi pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektų, tokia pareiga tenka patiems turto savininkams. Todėl atsakovas patyręs asmeninių išlaidų už balkono remonto darbų atlikimą, turėjo kreiptis į kitus savininkus bei reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo. Dėl šių priežasčių, priešieškinio reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, tačiau neatitiko ir CPK) 143 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų priešieškiniui pateikti. Priešieškinio nagrinėjimas šioje byloje nėra galimas, kadangi sprendžiant patirtų išlaidų atlyginimą, teisminiame ginče turėtų dalyvauti ir kiti savininkai. Priešingu atveju, tai būtų absoliutus pagrindas procesinį sprendimą pripažinti priimtu neteisėtai, kadangi būtų išnagrinėtas ginčas dėl kitų asmenų teisių ir pareigų, jiems nedalyvaujant. Priešieškinis yra nepagrįstas, kadangi reikalavimas dėl patirtų išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, gali būti reiškiamas kitiems savininkas, kadangi ieškovas kaip administratorius neturi pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektų. Jeigu teismas vertins, kad ieškovas turi pareigą kartu su kitais savininkai išlaikyti turtą, ieškovas prašo ieškinį pripažinti nepagrįstu bei neįrodytu. Priešieškinyje nurodoma, jog „<...> atsakovės patirtos išlaidos balkono kapitaliniam remontui yra ne tik įrodytos pridėtais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, bet ir yra protingos bei adekvačios lyginant su tomis išlaidomis, kurios tenka vieno balkono remontui darbus organizavus ieškovui (atsakovas sumokėjo beveik 3000 Eur už vieno balkono remontą, ieškovo organizuoto remonto vieno balkono išlaidos sudarė beveik 5000 Eur)“. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Priešieškinyje nurodyta, jog „2006-03-02 raštu Nr. R2-163-(8.30) ieškovė informavo atsakovą, kaip patalpų savininką, kad jo butui priklausančio balkono konstrukcijų techninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų statiniui saugiai eksploatuoti, ir nurodė atsakovui pašalinti balkono priešavarinę būklę savo lėšomis, pažymėdamas, kad administratorius turi teisę tokius nurodymus duoti bei teikti pasiūlymus bausti asmenis, nevykdančius administratoriaus nurodymų“. Ieškovas nesutinka su šiais argumentais. Pateiktame 2006 m. kovo 2 d. rašte Nr. R2-163-(8.30) itin aiškiai nurodyta, jog raštas yra adresuotas (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkui P. K.. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas buto nuosavybės teises įgijo (pagal NTR duomenis) tik 2008 m. gegužės 7 d., todėl atsakovui negalėjo būti adresuotas nurodytas 2006 m. kovo 2 d. raštas (net jeigu toks raštas tariamai buvo per klaidą išsiųstas P. K.). Pagal pateiktą sąskaitą, balkono remonto darbai buvo atlikti 2009 m., todėl netgi nėra jokio tariamo priežastinio ryšio, tarp neva nurodyto rašto bei tariamai atliktų balkono remonto darbų. Atsakovas balkono remonto pagrįstumą grindžia į byla pateikta 2009 m. rugsėjo 9 d. sąskaita. Tačiau ieškovas pažymi, jog iš nurodytos sąskaitos nėra galimybės identifikuoti remonto darbų atlikimo vietos (objekto). Jokie papildomi rašytiniai įrodymai nėra pateikti. Atsakovas turėjo pareigą pateikti balkono remonto darbų projektą bei darbų priėmimo - perdavimo aktą ar kitus įrodymus, kurie pagrįstų atliktų darbų realumo. Papildomi įrodymai teikiami nebuvo. Vien tik sąskaitos pateikimas, nepagrindžia priešieškinio pagrįstumo. Priešieškinis atmestinas ir šiuo pagrindu, kaip neįrodytas. Atsakovas papildomai nurodo, jog priešieškinis yra reiškiamas, nes neva „<...> įvykdžiusi tokį administratoriaus reikalavimą, turėjo pagrindo tikėtis, kad visų butų, turinčių balkonus, savininkai taip pat savo lėšomis suremontuos savo balkonus, kaip buvo nurodyta namo administratoriaus – ieškovo laiškuose“. Ieškovas nurodo, jog civilinėje byloje yra pateikti išsamūs rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia privalomųjų balkono remonto darbų atlikimą, todėl visiems butų savininkams, CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu, teko pareiga atlyginti susidariusias išlaidas. Nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog balkono konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausančios namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jiems tenka pareiga atlyginti su bendrojo naudojimo objektais susijusias išlaidomis. Atsakovo argumentai, jog neva kiekvienas turto savininkas, savo asmeninėmis lėšomis, turi suremontuoti balkonus, yra visiškai nepagrįsti. Vien tai, jog atsakovas neva nusprendė savo asmeninėmis lėšomis remontuoti balkoną, nesudaro pagrindo nesivadovauti aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Priešieškinį prašo atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Priešieškinį prašo tenkinti, iš esmės pakartojo priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2006 m. kovo 2 d. ieškovo (UAB „Naujamiesčio būstas“ raštas „Dėl balkonų priešavarinės būklės likvidavimo“. Vadovaujantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro išrašu, Patalpos/butas - Negyvenamoji patalpa/Negyvenamosios patalpos, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise nuo 2008 m. gegužės 7 d. (priėmimo perdavimo aktas – 2008 m. gegužės 10 d.) priklauso atsakovui UAB „Aldmika“. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, suteiktas komunalines paslaugas bei kaupiamas lėšas, remonto, keitimo, montavimo darbus, atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 494,27 Eur, iš kurių 498,15 Eur skola už remonto, keitimo, montavimo paslaugas (Skolų valdymo ataskaitą). Pagal UAB Mano Būstas Vilnius laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. spalio 31 d. išrašytas atsakovui PVM sąskaitas faktūras, atsakovo mokėtina suma 2020 m. spalio 31 d. - 494,27 Eur, iš kurių 486,37 Eur skola. UAB „Algrimitas“ 2009 m. rugsėjo 9 d. išrašė atsakovui PVM sąskaita faktūrą 2209,80 Eur sumai už „1 vnt. balkono kapitalinį remontą su naujomis metalo konstrukcijomis ir darbu atlikimu ir t.t.“.

                Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo kaip butų ir kitų patalpų savininko prievolės sumokėti už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose bendro naudojimo patalpose atliktą remontą - balkonų remontą ir ieškovo atsakomybės taikymo, dėl netinkamai įvykdytų administratoriaus pareigų bei patirtos žalos atlyginimo.  

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DNSBĮ). DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. 

CK

Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriumi. UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018 m. spalio 19 d. surašė statinio ((duomenys neskelbtini), Vilnius) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriuo nustatytas namo balkonų ir architektūrinių fasado detalių remonto būtinumas. Namo gyventojai apie ketinamus atlikti balkonų remonto darbus informuoti 2020 m. vasario 21 d. pranešimus. Teismo manymu, ieškovas pagrįstai organizavo ir atliko namo balkonų remontą, o išlaidas iš viso 29968,08 Eur (2020 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija BR Nr. 0446 -14984,04 Eur; 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija BR Nr. 0459 – 14984,04 Eur) namo savininkams paskirstė proporcingai jų daliai, esančioje bendrojoje dalinėje nuosavybėje (2021 m. gegužės 14 d. ieškovo rašytiniai paaiškinimai). Byloje ginčo, dėl apskaičiuotos atsakovui tenkančios išlaidų dalies, nėra (CPK 178, 185 straipsnis).

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Iš ieškovo pateiktos Skolų valdymo ataskaitos bei jo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 494,27 Eur, iš kurių 486,34 Eur už atliktus remonto darbus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovo ieškovui priteistina 494,27 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 494,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – teismo įsakymo išdavimo dienos - (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 2742,66 Eur žalos atlyginimą. Žalos atsiradimą grindžia ieškovo neteisėtais veiksmais, pasireiškiančiais ieškovo 2006 m. kovo 2 d. išsiųstu raštu Nr. R2-163-(8.30), kuriuo ieškovas informavo atsakovą, jog jo butui priklausančio balkono konstrukcijų techninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų statiniui saugiai eksploatuoti, nurodė pašalinti balkono priešavarinę būklę savo lėšomis. Be to, rašte pažymėjo, kad administratorius turi teisę tokius nurodymus duoti bei teikti pasiūlymus bausti asmenis, nevykdančius administratoriaus nurodymų.   

Visų pirma būtina pažymėti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis Patalpos/butas - Negyvenamoji patalpa/Negyvenamosios patalpos, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovui UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priklauso tik nuo 2008 m. gegužės 7 d. Teismo manymu, nustatant priežastinis ryšį, pažymėtina, jog tikėtini padariniai (žala) yra pernelyg nutolę nuo galimai neteisėtų veiksmų. Teismas sprendžia, jog nenustačius jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovui atsirado žala, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Todėl atsakovo priešieškinys laikytinas nepagrįstas ir atmestinas.  

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteisiamas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovas taip pat patyrė 2,64 Eur išlaidų už duomenų patikrą valstybės registruose bei 1898,24 Eur už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1918,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).

Priešieškinį atmestus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidas jam iš ieškovo nepriteisiamos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 7,16 Eur. Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos iš atsakovo.

 Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

              n u s p r e n d ž i a:

tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aldmika“, juridinio asmens kodas 301064560, 494,27 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 27 ct) skolą, 6 (šešių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (494,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1918,88 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniolikos eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aldmika“, juridinio asmens kodas 301064560, į valstybės biudžetą 7,16 Eur (septynių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

  Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                       Edvardas Juozėnas