Administracinė byla Nr.
I-1726-95/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-03476-2010-6)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 74
(S)

VILNIAUS
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės
ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Marčiulaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministerijos dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti
veiksmus.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja su
skundu ( t. 1, b. l. 1-6) ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 20-26) kreipėsi į
teismą prašydama:
1) panaikinti atsakovo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr.
4D-132 dalį, kuria buvo neskirta Taisyklėse numatyta Pareiškėjos Projektui,
kurio paramos registracijos Nr. 3VK-KL-10-1-000743-PR001.
2) įpareigoti Agentūrą
ir Ministeriją nuo teismo sprendimo šioje ginčo byloje įsiteisėjimo dienos
pripažinti Pareiškėjos Projektą „Gamybinės įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pateiktą
2010-03-18 Agentūrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kurio paramos paraiškos
registracijos Nr. 3VK-KL-10-1-000743-PR001, tinkamu antrajam projekto vertinimo
etapui kaip tai numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-20013 metų programos
priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas)
įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144.
3) įpareigoti
Agentūrą ir Ministeriją Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas)
įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144, nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo šioje
ginčo byloje įsiteisėjimo dienos pradėti vykdyti Pareiškėjos Projekto antrąjį
vertinimo etapą.
Skunde nurodė,
kad pareiškėja 2010-11-05 raštu gavo Agentūros ir Ministerijos sprendimus.
Agentūros
sprendime nurodyta, kad Agentūra įvertino Projektą ir nustatė, kad Projektas
pagal Taisykles yra netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui. Ministerijos
sprendime yra nurodyta, kad Projektas, skirtas elektros energijos gamybai
plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal priemonės
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) (toliau –
Priemonės) pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Taisyklių 22.13 punkte
nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, kadangi Pareiškėja prie Projekto
pateiktame verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka
arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio
subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013
metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse,
patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr.
3D-350. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Projekto verslo plane pateiktos
neva nepagrįstos finansinių prognozių sudarymo prielaidos, todėl Pareiškėjos
Projekte pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis pakankamais
ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Skunde nurodo, kad Taisyklių 5
p. nustato pirmojo ir antrojo projekto vertinimo etapus. Pažymi, kad Taisyklių
22.13 p. nustato, kad pareiškėjas, ketinantis steigti labai mažą įmonę kaimo
vietovėje, verslo plane turi įrodyti, jog naujas įsteigtas ūkio subjektas
ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų,
siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose
Lietuvos Respublikos žemės ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350. Nurodytų
taisyklių 13 p. nustato, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei
paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo
kriterijaus, jei: 1. Ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniais metais
finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje
nesusieta; 2. Po gauto atsakymo į Agentūros paklausimą: a. planuojamojo
laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija
tarpusavyje nesusieta; b. ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių
prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo
Lietuvos statistinių ar Ūkio apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio
ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys
dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai; e. Nepagrįstas projekto finansavimas
iki paramos gavimo (atsižvelgiant į taikomą paramos mokėjimo būdą); d. jeigu
nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti.
Skunde pažymi,
kad nei Agentūros, nei Ministerijos sprendimuose nėra nurodyta, kokio būtent
Taisyklų 13 punkto papunkčio nuostatų neatitinka Projektas. Akcentuoja ir tai,
kad ne tik elektros energijos pardavimo rinkos kainos Lietuvoje nėra įmanoma
tiksliai prognozuoti penkerių metų perspektyvai, tačiau ir bet kokio kito
produkto pardavimo rinkos kainos Lietuvoje nėra įmanoma tiksliai prognozuoti
penkerių metų perspektyvai.
Nurodo, kad
pati valstybė nusprendė remti naują veiklą, todėl, siekdama užtikrinti viešąjį
interesą, būtent pati griežtai ir tiesiogiai reglamentuoja tiek tiekėjų veiklą,
tiek ir vartotojų teises bei pareigas, siekdama užtikrinti atitinkamą skaidrumo
ir konkurencijos laipsnį, efektyvų elektros energijos rinkos veikimą ir
užkirsti kelius ūkio subjektų piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi rinkoje,
taip pat, kad nebūtų diskriminuojami nei vartotojai, nei tiekėjai.
Pažymi, kad
Vyriausybė 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtino Elektros energijos, kuriai
gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo
skatinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriame skatinama elektros
energijos gamyba vėjo, biomasės, saulės elektrinėse ir ne didesnėse negu 10MW
galios hidroelektrinėse, taip pat šios energijos pirkimas.
Pareiškėja
mano, kad ji neturėjo teisės ir objektyvios galimybės kitomis priemonėmis ar
dokumentais (išskyrus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintus tarifus) pagrįsti Projekte
elektros kainos gaunamos iš atsinaujinančio energijos šaltinio, t. y. kad
Projektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių
reikšmes, numatytas Taisyklių 22.13 p. Pažymi, kad Agentūros ir Ministerijos
sprendimai neatitinka įstatymų reikalavimų ir tiesiogiai šiurkščiai pažeidžia Pareiškėjos
subjektyvias teises bei įstatymų saugomus interesus, kadangi tokiu būdu yra
nepagrįstai apribota Pareiškėjos teisė gauti paramą, skiriamą pagal Taisykles,
ir užsiimti veikla, kurią skatina pati valstybė.
Pažymi, kad
tuo pačiu yra pažeisti Pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos ir valdžios
institucijų veiksmų nuoseklumo principai (ko pasakoje Pareiškėja patyrė
nuostolių, susijusių su paties Projekto parengimu ir pasirengimu pačiam
Projekto vystymui).
Į teismo posėdį
pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai,
gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla
išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (t. 2, b. l. 26).
Atsakovė Nacionalinė
mokėjimo agentūra savo atsiliepime (t. 1, b. l. 35-37) su pareiškėjos skundu
nesutiko ir prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad Pareiškėja Agentūrai
2010-03-18 pateikė projektą „Gamybinės įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui
ir plėtrai“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. 3VK-KL-10-1-000743-PR001
(toliau- Projektas). Projektas buvo vertinamas vadovaujantis Lietuvos kaimo
plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintomis
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144 (toliau
– Taisyklės).
Nurodo, kad
vadovaujantis Taisyklių 22.13 punktu, pareiškėja verslo plane turi įrodyti, kad
naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo
rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio
gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Žemės ūkio
ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350.
Pažymi, kad
pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros
energiją, gaminamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7
„Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje
kainų“. Šias kainas pareiškėja numato ir 5 finansinių metų prognozinėse
finansinėse ataskaitose. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos energetikos
ministerija 2010-026 ir 2010-06 02 raštais informavo, kad hidroelektrinėse,
vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl
vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti
prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti
tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų
pasikeitimą.
Mano, kad
atsižvelgiant į minėtuose Energetikos ministerijos raštuose išdėstytas
aplinkybes, dėl to fakto, kad pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti
elektros energijos pardavimo kainų penkeriems metams ir dėl šios priežasties,
pareiškėjai, pateikę projektus pagal aukščiau minėtas priemones, verslo plane
negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arda ateityje atitiks
ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo
nustatymo taisyklėse. Dėl to Pareiškėja laikytina netinkama finansinei paramai
gauti.
Pažymi, kad
Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto, nenukrypo nuo paramos teikimą
reglamentuojančių teisės aktų, priešingai – tinkamai administravo paramos
lėšas. Nurodo, kad Pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Ministerijos kanclerio
2010-10-08 potvarkis, o ne Agentūros raštas, kuriuo ji tik informuoja apie
Ministerijos priimtą sprendimą..
Į teismo posėdį
atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai,
todėl byla išnagrinėta be atsakovo Agentūros atstovo (t. 2, b.l. 28).
Atsakovė
Lietuvos žemės ūkio ministerija savo atsiliepime (t. 2, b. l. 1-6) nurodė, kad
su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau
– Administravimo taisyklės), 5.7 punktu, už pateiktų paramos paraiškų vertinimą
ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas
bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, yra atsakinga Agentūra.
Agentūra, vertindama projekto tinkamumą finansuoti paramos lėšomis, turi
įsitikinti, kad projektas bus įgyvendinamas laikantis visų Lietuvos Respublikoje
galiojančių teisės aktų reikalavimų, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos, patvirtintos 2007-10-19 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076
(toliau- Programa), priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų privalomųjų
kriterijų. Pažymi, kad Agentūra, vertindama pareiškėjos paraišką, vadovavosi
Programos nuostatomis, Administravimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintomis
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144 (toliau
– Įgyvendinimo taisyklės), ES reglamentais ir kitais teisės aktais.
Nurodė, kad
Agentūra pateikė Ministerijai paraiškų vertinimo rezultatų 2010-08-13 suvestinę
Nr. (SV)-228, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos projektas netinkamas vertinti
antrajame projektų atrankos etape pagal Programos priemonės „Parama verslo
kūrimui ir plėtrai“ pirmąją veiklos sritį ir finansinei paramai gauti, nes
neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą
kriterijaus. Atrankos komitetas nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi
projektas netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal Programos
priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pirmąją veiklos sritį, nes
neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą
kriterijaus.
Nurodė, kad
pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros
energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7
„Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje
kainų“. Nurodo, kad Energetikos ministerija informavo, kad rengiant šiuo metu
galiojančių teisės aktų pakeitimus, elektros energijos supirkimo kaina negali
būti prognozuojama 5 metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti
tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų
pasikeitimą. Mano, kad dėl šios priežasties pareiškėja verslo plane negali
objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo
rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo taisyklėse. Atkreipia
dėmesį, kad reikalavimas, jog pareiškėjai pagal Programos priemonę „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas
atitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijus, yra įtvirtintas
Programoje.
Mano, kad
nepagrįstas laikytinas pareiškėjos argumentas dėl teisėtų lūkesčių principo
pažeidimo. Nurodo, kad teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai
egzistuojančiomis garantijomis.
Pažymi, kad
nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeistas valdžios veiksmų nuoseklumo principas
neva dėl to, kad valstybė nusprendė remti elektros energijos gamybą iš
atsinaujinančių šaltinių, tačiau pareiškėjai nebuvo skirta parama. Atkreipia
dėmesį, kad valstybė remia tik tuos projektus, kurie atitinka teisės aktuose
nustatytus reikalavimus.
Nurodo, kad,
remiantis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjai nebuvo suteikta jokių garantijų,
pareiškėja nebuvo apdairi ir rengdama paraišką iš anksto nepakankamai
susipažino su viešai skelbiamais teisės aktais, todėl šioje byloje neatsiranda
jokio svarbaus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių pažeidimą.
Teismo
posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir
prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Skundas
tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas
kilo dėl 2010-10-08 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau –
atsakovė, Ministerija) kanclerio Potvarkio Nr. 4D-132 dalies, kuria buvo
patvirtintas Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašo Nr.
26, kuriuo atsisakyta skirti paramą pareiškėjai pagal Paraišką Nr. 3VK-KL-10-1-000743-PR001
(toliau – Paraiška) (t. 1, b. l. 11-14, 46-49; t. 2, b. l. 16-19).
Taigi,
nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtos Potvarkio dalies teisėtumas ir
pagrįstumas, o ginčo objektas – paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013
m. priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
Ginčo teisinius
santykius reguliuoja šie teisės aktai: Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu
Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo
taisyklės (šiuo atveju redakcija galiojusi nuo 2010-01-29 iki 2010-12-30,
toliau – Administravimo taisyklės), Žemės ūkio ministro 2008 2008-03-15 įsakymu
Nr. 3D-144 patvirtintos programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Žemės ūkio ministro
2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintos priemonės ekonominio gyvybingumo
nustatymo taisyklės (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės),
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimas Nr.
7, Vyriausybės 2001-12-05 nutarimas Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo, šiuo
nutarimu patvirtintas Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami
atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos
aprašas (toliau – Aprašas).
Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.
reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei
veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik
nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas,
ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja
tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo
atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys
rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja 2010-03-18 Agentūrai pateikė
paramos Paraišką Nr. 3VK-KL-10-1-000743-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisykles (labai mažos įmonės steigimas), kurioje nurodė, kad
prašo suteikti 1726372 Lt paramą projektui Gamybinės įmonės kūrimas ir plėtra
kaime, tai yra saulės jėgainių statybai Šilutės rajone Žąsyčių kaime
įgyvendinimui (.t.1, b.l. 131-150).
Pareiškėjai
2010-05-17 ir 2010-06-17 Agentūra išsiuntė raštus Nr. PPD-(SD)-480 ir 603
„Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (b.t.1, b.l. 90, 113-114).
Į 2010-05-17 raštą pareiškėja atsakė patikslindama duomenis 2010-06-23 raštu ir
priedais (t. 1, b. l. 82-89).
Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklėse (veikiančios labai mažos įmonės ar kaimo gyventojo
individualiojo verslo plėtra), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144, numatyta paramos teikimo tvarka ir
sąlygos, galimi ir netinkami pareiškėjai bei paramos gavėjai. Šių taisyklių VII
skyriuje nustatyti tinkamumo gauti paramą vertinimo kriterijai.
Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų
departamento Projektų vertinimo skyrius paraiškos vertinimo ataskaitoje PVA 2010-07-02
(t. 1, b. l. 74-81) konstatavo, jog projektas tinkamas antrajam projekto
vertinimo etapui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (Labai mažos įmonės steigimas). To
paties skyriaus Įvertintos paraiškos/projektinių pasiūlymų 2010-07-12
ataskaitoje taip pat nurodyta, kad „Projektas tinkamas Antram projekto
vertinimo etapui, planuojama skirti paramos suma – 1726372 (t. 1, b. l. 72-73).
2010-08-06 įvertintos paraiškos ataskaitoje padaryta išvada: „Pateiktas verslo
planas saulės elektrinei (3x80 kWh) statyti yra tinkamas. Technologinis
pasiūlymas gali būti įgyvendintas, o produkcijos ekonominiai skaičiavimai
pagrįsti“ (t.1, b. l. 63-71). Tačiau jau 2010-08-09 tas pats Agentūros Kaimo
plėtros programų departamento projektų vertinimo skyrius kitoje įvertintos
paraiškos ataskaitoje nurodė kitą išvadą: „Projektas netinkamas antrajam
projekto vertinimo etapui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonę
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (t.1, b. l. 51-52).
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132 (t 1, b. l. 11-14,
46-49, t.2, b.l. 16-19), jame nurodytais teisės aktų pagrindais, patvirtintas
projektų sąrašas, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Pareiškėjos
K. D. sąraše Nr. 26 Paramos neskyrimo priežastimi nurodoma,
jog projektas „ Gamybinės įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“, skirtas elektros
energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos
etape pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Taisyklių 21.13
punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.
Nurodoma, jog
paminėtų taisyklių 22.13 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, ketinantis steigti
labai mažą įmonę kaimo vietovėje, verslo plane privalo įrodyti, jog naujas
įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių
reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Pareiškėjos
pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą
iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų elektros energetiko sektoriuje kainų“, t.y. saulės
(fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią: iki 100 kW – 1,63 LT/kWh,
nuo 100 kW iki 1 mW – 1,56 Lt/kWh. Šias kainas pareiškėja numato ir penkerių
finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Siekdama įsitikinti, kad
pareiškėjo pateiktos prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 ir 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BRK-(10.U)-1188 kreipėsi
į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar vertinant subjekto
penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš aukščiau minėtos
veiklos, minėtas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti
pagrįstomis. Atsakydama į aukščiau minėtus raštus Energetikos ministerija 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (8.3-10)-3-1597
informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos
elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės
aktų pakeitimų, negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios
supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar
skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Atsižvelgdama į Energetikos ministerijos
atsakymuose pateiktą informaciją, Agentūra išnagrinėjo teisės aktus,
reglamentuojančius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių, pardavimo tvarką, ir nustatė, kad pagal Aprašo 9 punktą „Elektros
energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos
ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais
pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintais
tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių
rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos
išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos
su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio
Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis,
kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams
nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją
sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos
rūšies energijos išteklių metinės apimties“. Atsižvelgiant į tai Agentūra mano,
kad Lietuvoje, liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu neturėtų būti
elektros energijos pardavimo į rinką kainos paliktos statiškos (t. y.
valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui), t.y. artimiausiu metu kainos turėtų
kisti. Agentūros atstovų nuomonėtą patį savo atsakymuose į Agentūros
paklausimus nurodo ir Energetikos ministerija. Dėl to Agentūra, vadovaudamasi
Agentūros sudarytos Komisijos 2010 m. birželio 19 d. posėdžio protokolu Nr. 25
ir atsižvelgdama į Energetikos ministerijos aukščiau minėtuose raštuose
išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad pagal Priemonę pateiktuose projektuose,
kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių,
neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų
perspektyvai ir dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal
Priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, verslo plane
negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks
ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo
nustatymo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, Agentūra nustatė, kad projekto
verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos,
pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio
gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, taigi pateiktas projektas pripažintas
netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo
tinkamumo kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo
taisyklių 13 punkte.
Paraiškos
vertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Administravimo taisyklėmis,
kurios atitinkamais klausimais nukreipia į Įgyvendinimo taisykles.
Administravimo taisyklėse nustatyta, kad paramos paraiškas priima ir
registruoja Agentūra, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo
priima Žemės ūkio ministerija (Administravimo taisyklių 33, 80 punktai).
Taisyklės reglamentuoja paramos paraiškų vertinimo dalis, kurios yra trys (34
punktas), taip pat kitus vertinimo etapus. Šiuo atveju buvo sudarytas paraiškų
projektų atrankos komitetas, kurio veikla reglamentuojama Administravimo
taisyklių 82-86, 87-91 punktuose.
Administravimo
taisyklės numato, kad pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal
Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai
gauti, šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami.
Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklių (labai mažos įmonės steigimas) 22.13 p. reikalavimo
pagrindu pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad naujas įsteigtas ūkio
subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas
Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo
taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335). Atitiktis šiam kriterijui
gali būti tikslinama, tačiau tik Taisyklių 22.11 punkte nustatytu laikotarpiu
ir tvarka.
Ūkio subjektų,
siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.
akcentuota, jog ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti,
kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei:
13.1. ataskaitiniais ir (arba)
praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose
pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta;
13.2. po gauto atsakymo į
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą:
13.2.1. planuojamojo laikotarpio
metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje
nesusieta;
13.2.2. ūkio subjekto verslo
plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju
laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų
tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir
nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai;
13.2.3. nepagrįstas projekto
finansavimas iki paramos gavimo (atsižvelgiant į taikomą paramos mokėjimo
būdą);
13.2.4. jeigu nepateikti
duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti.
Šio ginčo atveju
būtina nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai priimtas sprendimas neskirti
paramos. Nagrinėjamu atveju paramos neskyrimo priežastimi įvardinti tik šių
taisyklių 13 p. ir nekonkretizuojant jo turinio, nėra adekvati nuostata
įrodymams, ginčą reguliuojantiems teisės aktams ir teigimui, jog aptariamo
projekto verslo plane pateiktos finansinės prognozės yra nepagrįstos ir kad
tokia informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio
gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti (konkrečiu atveju nenustatyta priežastis
dėl kurių asmuo buvo pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip
neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus).
Skundžiamo akto
išvadoms pagrįsti yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos energetikos
ministerijos viceministro 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 (t. I, b. l. 41)
atsakant į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos paklausimą
dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų.
Minimame rašte Energetikos viceministras konstatuoja, jog saulės elektrinėse
pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros
galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti
prognozuojama penkeriems metams.
Aptariant ekonominio
gyvybingumo kriterijų atitikimo ar neatitikimo aspektus bei Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos viceministro 2010-05-26 raštą,
atsižvelgtina į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo
taisyklių 36 p., 41 p., 91 p. nuostatas: būtent, pareiškėjo tinkamumas gauti
paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus
ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose
esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš
pareiškėjo po Agentūros užklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi,
vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis (41 p.).
Atlikdama
projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą, jei Programos priemonių
įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip, Agentūra gali pasitelkti
nepriklausomus ekspertus. Nepriklausomų ekspertų paslaugos perkamos teisės aktų
nustatyta tvarka. Prieš teikdami paslaugas, nepriklausomi ekspertai pasirašo
konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją (36 p.).
Siekdamas
užtikrinti tinkamą ir kokybišką paramos paraiškų atranką, projektų atrankos
komitetas gali pateikti rekomendacijas Agentūrai dėl nepriklausomų ekspertų
paramos paraiškų vertinimui samdymo bei dėl reikalavimų šiems ekspertams
(techninės užduoties). Be kita ko, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
2010-06 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. 1, b. l. 62) dėl detalesnės informacijos
siūlo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tačiau
šiuo pasiūlymu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
nepasinaudojo.
Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės ir Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklės (labai mažos įmonės steigimas) nustato kaip turi būti
vertinama paraiška, įskaitant atitikimą tinkamumo paramai gauti kriterijams. Atitikimas
tinkamumo kriterijams pirmiausiai turi būti vertinamas pagal pareiškėjo ir
viešuosius registruose esančius duomenis. Kai vien pagal šiuos duomenis atlikti
vertinimą yra sudėtingą ar neįmanoma, tai tokiu atveju gali būti prašoma
pareiškėjo pateikti papildomų duomenų, informacijos ar kreiptis ekspertus. Iš
to konstatuotina, jog pareiškėjai nebuvo teikiami paklausimai dėl papildomų duomenų
ar dokumentų pateikimo elektros energijos supirkimo kainos klausimų.
Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 37 p. numatyta, jog iškilus
klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto
vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų
dokumentų. Tuo atveju Agentūra pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia
pranešimą.
Energetikos
viceministro aptariamas rašto turinys nepagrįstas teisės aktais, objektyviais
duomenimis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8
str. nuostatų, todėl nelaikytinas tinkamu Skundžiamo akto pagrindimu.
Viešojo
administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai
savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės, t.y. kad
viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi
būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus
teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų
įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo,
t.y., kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo
administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3) proporcingumo,
t.y., kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi
atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; 4) nepiktnaudžiavimo
valdžia, t. y., kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti
viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka
suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius
sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų
nustatyta, tikslų. Įstatymo 8 str. 1 d. konstatuoja, jog individualus
administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir
teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įstatymo
nuostatos taikytinos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio
ministerijos Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriaus, Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos viceministro 2010-05-26 rašto Nr.
(8.2-10)-3-1527, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio
2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 sprendimams, t. y. viešojo administravimo
subjektų priimamiems sprendimams. Iš bylos medžiagos, darytina išvada, jog,
nagrinėjamu atveju, aptartieji sprendimai ir juose išdėstyti motyvai nebuvo
pakankami šio įstatymo prasme.
Kolegija
pažymi, kad pareiškėjos projektas nebuvo atmestas dėl to, kad pareiškėja verslo
plane neįrodė, kad 5 metus kainos išliks tokios, kaip apskaičiuota verslo
plane, kad projektas bus ekonomiškai nenuostolingas. Atsakovai tiesiog nurodė,
kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Verslo plane pareiškėja nurodo
duomenis, patvirtinančius investicinio projekto ekonominį gyvybingumą,
pareiškėja vadovaujasi vieninteliu jam prieinamu oficialiu šaltiniu, tai yra
norminiu aktu paskelbtomis kainomis ir Vyriausybės nutarimais. Gi atsakovai tik
po to, kai Energetikos ministerija pateikė informaciją, kad keisis teisės
aktai, kuriais galimai bus reglamentuojamos ir kainos, padarė išvadą, kad
pareiškėjos ekonominio gyvybingumo prognozės yra nepatikimos. Tačiau
Energetikos ministerijos raštuose nėra konkrečių duomenų, kaip gali pakisti
kainos, kurios nustatytos Komisijos nutarimu. Be to, į šį kainų reguliavimą yra
įsijungusi ir Vyriausybė, kuri 2001-12-05 nutarime Nr. 1474 nustatė, kad
elektra iš aptariamų elektrinių iki 2020-12-31 bus superkama sutartinėmis
kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto
pagal Komisijos nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros
energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant nutarimu patvirtinto Aprašo
2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties.
Taigi, Vyriausybė iki 2020 metų įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš
atsinaujinančių šaltinių ir iki šiol nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra
pakeistas.
Dėl paminėtų
aplinkybių Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkis Nr. 4D-132 „Dėl
projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013
metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės
ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje,
kurioje nuspręsta neskirti pareiškėjos K. D. projektui pagal
jos 2010-03-18 Agentūrai pateiktą paraišką Nr. 3VK-KL-10-1-000743-PR001,
neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nėra teisėtas
ir pagrįstas, todėl naikintinas.
Antrasis ir
trečiasis pareiškėjos reikalavimai: įpareigoti Agentūrą ir Ministeriją
pripažinti pareiškėjos Projektą tinkamu antrajam projekto vertinimo etapui bei
įpareigoti vykdyti pareiškėjos Projekto antrąjį vertinimo etapą, negali būti
tenkinami. Nurodytas paramos teikimo teisinis reglamentavimas numato, kad
galutinį sprendimą skirti paramą priima Žemės ūkio ministerija. Nepaisant to,
Agentūros parengiami dokumentai yra itin svarbūs sprendžiant klausimą dėl
paramos skyrimo, nes be jų parama negali būti skiriama. Tai patvirtina
Administravimo taisyklių 74 punkto nuostatos. Pagal šį punktą valdymo
institucija gali nurodyti Agentūrai tam tikras svarbias priežastis ir paramos
paraišką grąžinti vertinti Agentūrai pakartotinai, o po to priimti sprendimą,
atsižvelgdama į naujas rekomendacijas. Tai reiškia, kad netinkamai įvertinta
paraiška turi būti grąžinama Agentūrai vertinti pakartotinai, bet tai turi
padaryti Ministerija. Šiuo konkrečiu atveju Agentūra turi nurodyti konkrečius
duomenis, nurodyti tikslius teisės aktus, kuriais grindžiama išvada. Bet tai
nebus laikoma vertinimu antrajame projekto vertinimo etape, kadangi projekto
vertinimas pirmajame etape (panaikinus Ministerijos potvarkį) nėra užbaigtas,
Įgyvendinimo taisyklių 22 punkto kriterijai turi būti taikomi iš naujo.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimai tenkinami iš dalies.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos K. D. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti
2010-10-08 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkio Nr.
4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“,
„Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“,
sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos K. D. pagal 2010-03-18 Nacionalinei mokėjimo agentūrai
pateiktą paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (labai mažos
įmonės steigimas), kurios registracijos Nr. 3VK-KL- 10-1-000743-PR001.
Kitą pareiškėjos
skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per
14 nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui
arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjai
Liuda Arlauskienė
Violeta Balčytienė
Bronius Januška