Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-252-278/2013
Teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
29.4; 30.9.1; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-504/2013 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei J. D., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės J. D. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
patikslintu ieškiniu ieškovė A. S. nurodė, kad po tėvo J. D. mirties ji paveldėjo 1/3 dalį tėvo palikimo, į kurį įregistravo savo daiktines teises. Nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2008-03-28 prie paveldėto namo (duomenys neskelbtini), iš valstybės įsigijo namų valdos žemės sklypo 397/1193 dalį, sudarančią 397 m2 ploto, kuris atitiko jos turimą gyvenamojo namo nuosavybę. Teigė, jog su atsakove J. D. negali gera valia pasidalinti paveldėto turto. Prašė teismą nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu prie paveldėtų pastatų (duomenys neskelbtini), tvarką pagal V. K. projektavimo įmonės „Namas“ paruoštą projektą, jai skiriant nuosavybės teise priklausančias 73 m2 ir 249 m2 sklypo dalis, projekte žymimas A1, A2 ir 1/3 dalis (75 m2) bendro naudojimosi 225 m2 žemės sklypą, žymimą indeksu „C“. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jai privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 1/3 dalį - 14,13 m2 ploto kambarį, projekte žymimą 1-6, namo palėpėje esančią 16,33 m2 patalpą (1-10) bei po 1/3 dalį bendro naudojimo patalpų: 1,48 m2 koridoriaus 1-1 ir 8,17 m2 virtuvės 1-2, laiptų į palėpę ir prie jų esančių patalpų 1-8, turinčių 1,20 m2 ploto, 11,23 m2 ploto rūsio bei bendro naudojimo kiemo įrenginių – kiemo šulinio ir tualeto, esančio ūkiniame pastate, ūkio pastato 2 J1/p (pietvakarinę dalį 2,23 x 4,70). Atsakovei J. D. pripažinti nuosavybės teisę į 2/3 dalis gyvenamojo namo patalpas 1-3, 1-4, 1-5, 1-9, turinčias viso 63,58 m2 ploto, 2/3 dalis gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų R-1, 1-1, 1-2, 1-7, 1-8, kurių bendras plotas 25,36 m2, 2/3 dalis ūkinio pastato (šiaurės-rytinę dalį, 4,05 x 4,70), savavališkai pastatytą malkinę 3I1/ž; 2/3 dalis bendro naudojimo kiemo įrenginių bei įpareigoti atsakovę, kaip namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkę ir valstybinės žemės sklypo nuomininkę, sutikti su projekte nustatyta naudojimosi tvarka ir pasirašyti plano projekte.
Atsakovė J. D. priešieškiniu prašė teismą nustatyti šalių naudojimosi tvarką pastatais ir žemės sklypu pagal architektės D. V. projektą - ieškovei A. S. skiriant privačios nuosavybėn 309,5 m2 sklypo, plane žymimo indeksu B ir bendram naudojimui 87,85 m2 sklypo dalį (A2), o jai naudojimuisi skirti 707,80 m2 sklypo dalį, žymima indeksu C-D ir bendram naudojimui 87,85 m2 sklypo dalį (A2); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei A. S. privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 1/3 dalį pagal paruoštą gyvenamojo namo pirmo aukšto planą, skiriant naudojimuisi 13,56 m2 ploto gyvenamąją patalpą 1-3 ir 4,53 m2 ploto patalpą 1-4 bei pastogėje esančią 25,68m2 patalpą 1-9; A. S. paskirti po 1/3 dalį bendro naudojimo kiemo įrenginių - kiemo šulinio k ir tualeto, esančio ūkiniame pastate, 1/3 dalį ūkinio pastato (pietvakarinę dalį 2,23 x 4,7); jai privačios nuosavybės teise skirti 2/3 d. gyvenamojo namo pagal paruoštą gyvenamojo namo pirmo aukšto ir pastogės planus, paskiriant gyvenamąsias patalpas 1-2 (8,17 m2), 1-5 (19,81 m2), 1-6 (14,13 m2) ir 1-7 (3,28 m2) pirmame aukšte ir pastogėje esančią patalpą 1-10 (16,33 m2); rūsį 11,23 m2, 2/3 dalis ūkinio pastato 2 I1/p (rytinę dalį, 4,47 x 4,7), savavališkai pastatytą malkinę 3I1/ž, 2/3 kiemo įrenginių; bendro naudojimo teise šalims paskirti patalpas 1-1 (l,48 m2) ir 1-8 (l,20 m2). Nurodė, jog jos pasiūlytas namo su pastoge pasidalinimo planas yra išsamus ir tinkamiausias abiems šalims.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies:
atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieškovei A. S. privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pagal architektės D. V. paruoštą gyvenamojo namo pirmo aukšto planą ir nuosavybėn skyrė patalpas, plane pažymėtas indeksu l-3 (13,56 m2) ir 1-4 (4,53 m2) bei pastogėje esančią patalpą 1-9 (25,68 m2 );
atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei J. D. privačios nuosavybės teise skyrė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis, pagal architektės D. V. paruoštą gyvenamojo namo pirmo aukšto ir pastogės planus, patalpas, plane žymimas indeksu l-2 (8,17 m2), l-5 (19,81 m2), 1-6 (14,13 m2), l-7 (3,28 m2), pastogėje esančią patalpą 1-10 (16,33 m2 ) bei rūsį R-l (11,23 m2);
bendram naudojimui paskyrė A. S. 1/3 dalį nuosavybės teise priklausančių ir 2/3 dalis J. D. nuosavybės teise priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais 1-1 (l,48 m2) ir l-8 (l,20 m2);
ieškovei A. S., prie paveldėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal architektės D. V. paruotą sklypo planą - ieškovei A. S. paskyrė privačios nuosavybėn 309,5 m2 sklypo dalį, žymimą indeksu B ir 87,85 m2, plane žymimo A2, skirto bendram naudojimui. Atsakovei J. D. naudojimuisi paskyrė 707,80 m2 žemės sklypo, žymimo indeksu C-D ir 87,85 m2 bendram naudojimui paskirto sklypo, žymimo indeksu A2. Teismas konstatavo, kad atsakovės siūlomas atidalijimo projektas, sprendžiant ginčą dėl gyvenamojo namo patalpų padalijimo, yra optimaliausias, nes tiek ieškovei, tiek atsakovei sudarytų galimybę geriau įgyvendinti savo teises, naudojantis joms priklausančia nuosavybe. Nustatė, kad ūkinis pastatas yra vientisas pastatas, jame nėra suformuotų konkrečių patalpų, kurias prašo ginčo šalys padalinti, teismo sprendimas nebūtų įvykdomas, todėl ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato atmetė. Nurodė, kad šalys nereiškė reikalavimų dėl viešajame registre įregistruoto kiemo statinio tvoros. Konstatavo, jog ginčo šalys po 1/3 dalį šulinio, kaip savo nuosavybę yra įregistravusios paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po tėvo mirties, o atsakovė, priėmusi motinos J. D. palikimą, įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį šulinio, priklausiusią J. D., todėl šalims prašyti teismą paskirti nuosavybėn ieškovei 1/3 dalį šulinio, o atsakovei – 2/3 dalis šulinio, nėra jokio pagrindo. Teismas darė išvadą, kad apsirūpinti vandeniu bendraturtės gali tik naudojantis šuliniu, kuris yra nedalus, todėl šulinys paliktinas bendram naudojimuisi. Nustatė, kad pagal kadastrinių matavimų bylą, jokių duomenų apie šalių prašomą atidalinti tualetą nėra. Kadangi šalys tualetą įvardina kaip kiemo įrenginį, esantį ūkiniame pastate, šalių reikalavimai dėl tualeto padalijimo laikomi nepagrįstais ir atmestinais, nes ūkinis pastatas vientisas, jame nėra suformuota jokių patalpų. Teismas darė išvadą, kad šalių prašoma priskirti atsakovei savavališkai pastatyta malkinė, kurios kadastriniai duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir statybos pabaigos metai 2012, nebuvo paveldėta, o duomenų, kad šalys statinį būtų valdžiusios bendrąja daline nuosavybe, nėra, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl malkinės atmestini, pastarajam nesant ginčo dalyku. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės pateiktas žemės sklypo pasidalijimo tarp bendrasavininkų planas racionalesnis, labiau užtikrinantis šalių teises netrukdomai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl šioje dalyje tenkintinas priešieškinio reikalavimas. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus – pasirašyti ant plano projekto kaip nepagrįstą, nes ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pareikštu reikalavimu, nenurodė, kokį planą turėtų pasirašyti atsakovė ir tokio reikalavimo neprašė tenkinti teismo posėdžio metu.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog jai priskirta veranda laikytina atviro tipo veranda, nes patalpa neturi nei langų, durų, grindų, todėl negali būti įskaitoma į bendrąjį plotą, kas nepagrįstai jai sumažinta prisklausančio ploto dalį. Teigia, jog būtina patikslinti VĮ Registrų centro duomenis ir tik tuomet dalinti patalpas. Be to, nurodo, kad jai priskirtoje namo dalyje nėra krosnies patalpų apšildymui ir laiptų, patekimui į palėpės patalpas. Nurodo, jog timas nepasisakė dėl J. D. siūlymo dvejus metus naudotis laiptais į palėpę ir dėl 1 000 Lt kompensacijos laiptų įrengimui. Teigia, jog minėto klausimo neišsprendus, atsakovė geruoju to nepadarys ir ji negalės naudotis savo turto dalimi. Nurodo, jog teismas nepasisakė ir dėl ūkinio pastato, jame esančių patalpų padalijimo, nes pastate esančios patalpos nėra tinkamai įteisintos kadastrinių matavimų byloje. Teigia, jog atliekant ūkinio pastato matavimus, nebuvo patekta į pastato vidų, todėl teisingam ir visiškam turto pasidalijimui būtina atlikti ūkinio pastato inventorizacijos patikslinimą. Nurodo, jog jai priteisto turto dalis atitinka ploto priklausančią dalį, tačiau neatitinka bendrosios turto vertės 1/3 daliai, todėl nori teismui pateikti naują pasidalinimo variantą.
Atsakovė J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, kad bendras namo plotas liko nepakitęs ir apskaičiuotas su veranda nuo namo įregistravimo viešajame registre. Nurodo, kad reikšdama ieškinį, ieškovė pageidavo gauti verandą ir iš verandos įeinamą kambarį. Teigia, jog užėmusi šias patalpas prieš penkis su puse metų, ieškovė jomis nesirūpino, todėl supuvo langai ir durys, todėl nesąžiningai reiškia pretenzijas į jos naudojamas, suremontuots patapas. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi architektės D. V. paruoštu turto atidalinimo planu, o atlikus namo inventorizaciją, padidėjo palėpėje medinėmis pertvaromis atskirtos patalpos, iš kurių didesnė nei priklauso dalis tenka ieškovei. Teigia, jog ieškovė turi galimybę savo namo dalį apšildyti, nes dūmtraukis stovi tarp virtuvės ir ieškovei skirto kambario sienos kampe. Mano, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog negalės patekti į palėpės patalpas, nes bendrojo naudojimo patalpas teismas skyrė naudotis pagal architektės paruoštą namo ir bendrojo naudojimo patalpų atsidalinimo planą. Mano, jog teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ieškovei privačion nuosavybėn paskiriama 1/3 d. ūkinio pastato pietvakarinė dalis, o tualetas ir šulinys palikti bendram naudojimuisi.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo pagrįstumo klausimą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pagal 2008-03-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei A. S. priklauso 397/1193 žemės sklypo dalys, o faktine 796/1193 valstybinės žemės sklypo dalies naudotoja yra atsakovė, su kuria nesudaryta nuomos sutartis. Nurodo, kad atsakovė J. D. dalies žemės sklypo nuomininke ar savininke taps sudarius nuomos ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teigia, kad neišsprendus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinimo klausimo, negalima išspręsti šalių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, o bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. CK 4.75 straipsnis, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų patenkinimo kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, o ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-780/2003; Nr. 3K-3-485/2005; Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. S. nurodo, kad ji ir sesuo J. D. nesutaria dėl joms nuosavybe priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos ir prašė atidalinti paveldėtą turtą. Iš bylos dokumentų matyti, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė teismui pateikė pasidalijimo projektus ir kiekviena jų prašė atidalinti nuosavybe priklausančią turto dalį, siekiant nustatyti kuo mažiau bendro naudojimosi patalpų. Iš bylos duomenų matyti, kad 1998-05-22 mirus J. D., jo turtą po 1/3 d. paveldėjo sutuoktinė J. D. ir dukros: J. D. ir A. S. (1 t., b.l. 43-45). Paveldėtą turtą, kuriam 1999-04-09 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, sudarė gyvenamasis namas 1A1p, turintis 64,96 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I/1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys (buvęs kiemo įrenginys) 3H0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienas kiemo įrenginys, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 44). Paveldėjimo teisės liudijimo 1999-04-09, Nr. 2R-1071 pagrindu, ieškovė A. S. 2006-07-26 įregistravo VĮ Registrų centras nuosavybę į 1/3 d. paveldėtų statinių (4 t., b.l. 46-48). Nustatyta, kad 2008-03-28 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, ieškovė A. S. iš Lietuvos Respublikos valstybės nusipirko 397/1193 dalių (0,0397 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13-14). Atsakovė J. D. 1999-04-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2008-04-16 įregistravo savo nuosavybę į 1/3 d. paveldėtų statinių po tėvo J. D. mirties, o 2009-08-31 mirus motinai J. D., priėmė jos palikimą ir paveldėjo 1/3 dalį motinai nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 92; 95-96, 4 t., b. 46-48, 132-136). 2012-07-12 atlikus žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas yra 119,4 m2 (4 t., b.l. 58-76). Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė J. D. gyvena name, jį prižiūri ir vykdo einamąjį remontą bei naudojasi ūkiniais pastatais, o ieškovė A. S., atsakovės teigimu, name negyvena, po tėvo J. D. mirties, yra užėmusi 13,56 m2 gyvenamąjį kambarį pirmame aukšte, į kurį patenkama per verandą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neneigė ir ieškovė, nurodžiusi, kad raktus nuo 1-3 kambario įėjimo iš lauko ji pasiėmusi 2008-04-29 (4 t., b.l. 138-145). Iš bylos duomenų matyti, kad pirminiu ieškiniu minėtas patalpas nuosavybėn bei visas palėpės patalpas ieškovė prašė skirti jai, tačiau bylos nagrinėjimo metu A. S. reikalavimus patikslino ir prašė nuosavybėn ir naudojimuisi skirti J. D. naudojamas 14,13 m2 patalpas pirmame aukšte bei 16,33 m2 patalpą palėpėje, viso 30,46 m2 arba 26 proc. viso ploto bei po 1/3 d. virtuvės, koridoriaus patalpų, rūsio, laiptų į palėpę ir prie jų esančios patalpos 1-8 bendram naudojimuisi (1 t., b.l. 1-4, 4 t., b.l. 41-44). Spręsdamas atidalijimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog optimaliausias patalpų atidalijimo pasiūlymą yra pateikusi atsakovė bei įvertinęs, kad iš ieškovės užimamų patalpų galima įrengti šildymą, prijungiant krosnelę prie virtuvės patalpose esančios krosnies bei iš verandos įrengiant laiptus į antrą aukštą, A. S. paskyrė jos užimtas patalpas pirmame aukšte bei virš šių patalpų esančią didesnę palėpės patalpą. Nesutikdama su sprendimu šioje dalyje, A. S. teigia, jog teismas be pagrindo į jai priskirtą plotą įskaičiavo verandos plotą, nes veranda esanti atviro tipo. Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas). Minėto Reglamento 17 punkte nustatyta, kad gyvenamojo pastato bendrasis plotas apskaičiuojamas imant visų jame esančių patalpų, tarp jų – ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų sumą. Atidalinant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto imamas visas bendras dalintino objekto plotas. Apeliantė nurodo, jog pagal Reglamento 12 punkto nuostatas atviros verandos plotas neįskaitomas. Minėtame punkte nurodoma, jog buto pagalbinis plotas yra visų buto patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma. Šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai įskaičiuojami tik į buto (vieno buto namo) bendrąjį plotą. Iš byloje esančių VĮ Registro centras duomenų („Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija“) matyti, kad bendras namo plotas skaičiuojamas kartu su 4,53 m2 veranda (4 t., b.l. 58-76). Byloje esančios gyvenamojo namo foto nuotraukos, planai leidžia daryti išvadą, kad pagal projektą verandoje yra numatyti langai, o natūroje jų įstatymui paliktos angos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad langus ir duris pašalino ieškovė. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog tai yra uždara patalpa, kurios plotas pagrįstai įskaičiuotas į bendrą ieškovei nuosavybėn skirtą patalpų plotą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo tikslinti VĮ „Registrų centras“ pateiktų kadastrinių matavimų byloje duomenis ir ginčo objekto plotą skaičiuoti A. S. nurodyta tvarka. Ieškovei paskyrus 13,56 m2 patalpą ir verandą, pirmosios instancijos teismas A. S. skyrė 25,68 m2 patalpą virš pirmo aukšto patalpų. Nors pirminiu ieškiniu A. S. prašė jai skirti visas palėpės patalpas, tačiau tai pažeistų atsakovės teises ir interesus, nes jai nuosavybės teise priklauso 2/3 d. gyvenamojo namo. Ieškovei skirta patalpa dalinai yra virš ieškovei skirtos pirmo aukšto patalpos, kas atitinka protingumo interesus ir ateityje nesukels naujų ginčų rengiant atskirą laiptų į antrą aukštą įrengimą. Kadangi ginčo name yra 119,40 m2 ploto, todėl ieškovei, be bendro naudojimo patalpų, paskyrus 43,77 m2 ploto, pagal jai priklausančią 1/3 nuosavybės dalį (39,8 m2), A. S. yra skirta didesnė dalis gyvenamojo ploto, todėl konstatuoti, jog yra pažeidžiamos apeliantės teisės, nėra pakankamo pagrindo. Apeliantė nurodo, jog jai skirtose patalpose nėra krosnies patalpų apšildymui. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovei skirta pirmame aukšte esanti 13,56 m2 patalpa ribojasi su dūmtraukiu, o palėpės patalpoje yra kaminas, todėl įvertinus, jog ieškovė patalpomis realiai šiuo metu nesinaudoja, darytina išvada, jog A. S. turi galimybė įsirengti šildymo įrenginį patalpoms apšildyti. Atsakovė J. D. nurodė, jog naudojamas patalpas ji apšildo kieto kuro katilu, įsigytu asmeninėmis lėšomis, kurio įrengimui ieškovė skirti lėšų atsisakė, todėl apeliantės nuosavybėn skyrimas atsakovės naudojamų suremontuotų patalpų, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (4 t., b.l. 9-13; CK 1.5 str.). Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad palėpės patalpos nėra pilnai įrengtos, tačiau tuo pagrindu ieškovei skirti papildomai atsakovės suremontuotas pirmo aukšto patalpas taip pat nėra pagrindo, nes palėpės patalpa, skirta atsakovei taip pat neįrengta. Bendram naudojimuisi paskyrus šalims laiptus į antrą aukštą bei patalpas 1-1, 1-8, priteisti ieškovei kompensaciją už atskirų laiptų įrengimą, teismui nebuvo pagrindo, nes pasiūlymas dėl kompensacijos buvo teikiamas kaip alternatyva. Liudytojas V. K., apeliantės prašymu paruošęs žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinimo projektą, nurodė, jog yra techninės galimybės, įrengti atskirus laiptus į antrąjį aukštą (2 t., b. l. 121-124). Įsirengti atskirus laiptus ketina ir pati ieškovė, todėl išsprendus laiptų įrengimo klausimą, šalys turės teisę ir ateityje spręsti dėl bendro naudojimo 1-1, 1-8 patalpų atsisakymo bei kompensacijos klausimus.
Ginčo šalys prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 2J 1/p, ieškovei priskiriant 1/3 d. pastato pietvakarinę dalį (2,23 m x 4,7 m dydžio), o atsakovei – 2/3 d. pastato rytinę dalį (4,47 m x 4,7 m dydžio). Teismas darė išvadą, jog pastatas yra vientisas ir negalima jo atidalinti. Kolegija su šia išvada nesutinka, nes šalys yra įvardijusios joms tenkančias pastato dalis, nurodžiusios jo plotą. Ta aplinkybė, jog pastate nėra pertvarų, nesudaro pagrindo pastatą palikti tolimesnių ginčų objektu, nes ūkinio pastato kadastriniai duomenys yra suformuoti ir įregistruoti viešajame registre (4 t., b. l. 46-48). Nesant ginčo dėl pastato dalių, teismas be pagrindo atsisakė tenkinti šalių reikalavimus. Dėl paminėto, šioje dalyje sprendimas keistinas ir šalisms skirtinos jų prašomos pastato dalys (CPK 185 str.). Iš šalių pateiktų žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkio pastato pasidalijimo planų matyti, jog šalys yra nurodžiusios, kad ūkiniame pastate yra įrengtas tualetas, dėl jo naudojimosi jokių ginčų nėra, be to, prašė teismą atidalinti ir šulinį. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad kadastrinių matavimų byloje nėra jokių duomenų apie prašomą atidalinti tualetą, o šulinį skyrė naudotis bendrai, tačiau minėto reikalavimo iš esmės neišsprendė. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kadangi rinkti naujų įrodymų byloje nereikia, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui dalinai tenkinti aukščiau paminėtus šalių reikalavimus, nustatytina, jog lauko tualetu bei šuliniu, kurie nėra dalūs, šalys turi naudotis bendrai.
Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl jai tenkančios gyvenamojo namo dalies vertės. Iš byloje esančios atsakovės J. D. pateiktos turto įvertinimo preliminarios išvados dėl turto vertės, matyti, kad gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 47 000 Lt, iš jų gyvenamojo namo vertė 45 600 Lt (1 t., b.l. 136). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-06-06 duomenimis ginčo statinių vidutinė rinkos vertė 42 274 Lt, iš jų gyvenamojo namo vertė 31 358 (4 t., b. l. 46-48). VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012-07-12 sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 45 993 Lt (neįskaičius savavališkai pastatytos malkinės), iš jų gyvenamojo namo vertė 43 400 Lt. Įvertinus, jog apeliantei tenkanti gyvenamojo namo dalis (13,56 m2 + 4,53 m2 + 25,68 m2 = 43,77 m2), be bendrai skirtų naudotis patalpų, viršija 1/3 dalį bendro namo ploto, darytina išvada, jog ir bendra A. S. atidalinto turto vertė viršija 1/3d. bendro turto vertės. Be to, šalims paskirtos patalpos antrame aukšte yra lygiavertės, t.y., neįrengtos, todėl jų įrengimui abi šalys turės išlaidų. Ieškovei skirtos patalpos pirmame aukšte, kurias ji užsirakino 2008 m. nebuvo prižiūrimos jos pačios, todėl jų būklė negali būti lyginama su atsakovei skirta patalpų dalimi. Dėl paminėto, priteisti kompensaciją teismui nebuvo pagrindo.
Teigdama, jog nesutinka su priimtu sprendimu dėl gyvenamųjų patalpų padalijimo, apeliacinės instancijos teismui naujo pasiūlymo ieškovė nepateikė, o įvertinus, kad ieškinys teisme yra gautas dar 2008-09-10, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų, sprendimas dalyje dėl ūkinio pastato, šulinio ir tualeto atidalijimo keistinas ir šalių reikalavimai šioje dalyje dalinai tenkintini (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi ieškovės A. S. ieškinys tenkintinas 30 procentų, o atsakovės J. D. priešieškinys 90 procentų, atitinkamai keistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė A. S. patyrė bylinėjimosi išlaidų - 126 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6-7), 40 Lt išlaidų antstolei (1 t., b. l. 15), 500 Lt išlaidų E. R. įmonei už geodezinius matavimus ir planų sudarymą (1 t., b. l. 16), 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l. 18, 108), nuo 2012-03-02 ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, (4 t., b. l. 6-7, 125). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje buvo teikiamas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, vyko daugiau nei 10 teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovai, daro išvadą, jog ieškovės patirtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl iš atsakovės J. D. ieškovės naudai priteistinos 38 Lt žyminio mokesčio, 1 350 Lt atstovavimo išlaidų, 162 Lt kitų būtinų išlaidų, iš viso 1 550 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teisme atsakovė J. D. patyrė 1 500 Lt atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 109), nuo 2010-12-20 jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl priešieškinį patenkinus, iš ieškovės A. S. atsakovės naudai priteistinos 1 350 Lt atstovavimo išlaidos (3 t., b. l. 47-48, 129, 145; 4 t., b. l. 137; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.). Sprendimą iš dalies pakeičiant, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tikslintinos (CPK 93 str. 5 d.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovei A. S. ir atsakovei J. D. rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš biudžeto (CPK 96 str. 4 d., 5 t., b. l. 3-4, 8, 14),).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą dalyje dėl ūkinio pastato, šulinio, tualeto atidalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:
Ieškovės A. S. ieškinį ir J. D. priešieškinys tenkinti iš dalies.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/3 dalį, pagal D. V. paruoštą gyvenamojo namo patalpų pasidalijimo planą, ir paskirti 13,56 m2 ploto gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu l-3 ir 4,53 m2 ploto patalpą, pažymėtą indeksu 1-4 bei pastogėje esančią 25,68 m2 ploto patalpą, pažymėtą indeksu 1-9;
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei A. S. nuosavybės teisę į 1/3 dalį ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2J 1/p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinę dalį (2,23 m x 4,7 m dydžio).
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir paskirti atsakovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teise gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2/3 dalis pagal D. V. paruoštą gyvenamojo namo patalpų pasidalijimo planą, nuosavybėn paskiriant gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais l-2 (8,17 m2), l-5 (19,81 m2), 1-6 (14,13 m2), l-7 (3,28 m2) ir pastogėje esančią 16,33 m2 patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-10; rūsį R-l (11,23 m2) bei 2/3 dalis ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2J 1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinę dalį (4,47 m x 4,7 m dydžio).
Bendram naudojimui paskirti A. S. 1/3 dalį nuosavybės teise priklausančių ir 2/3 dalis J. D. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, pažymėtų indeksais 1-1 (l,48 m2) ir l-8 (l,20 m2), šulinį, nekilnojamojo turto registre pažymėtą 3H0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetą, esantį ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 2J 1/p.
Ieškovei A. S., prie paveldėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką taip, kaip nurodyta D. V. paruoštame sklypo plane: ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti privačios nuosavybės teise 309,5 m2 sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“ (raudona spalva) ir 87,85 m2, plane pažymėto (A2) paskirto bendram naudojimui. Atsakovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimuisi paskirti sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C – D“ 707,80 m2 ir bendram naudojimui paskirti 87,85 m2 dydžio sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A2“.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 550 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. D. naudai (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija Laimantas Misiūnas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė