Nuorašas

Pranešėja Laureta Ulbienė                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-62/2013 m.

Teisėja Vita Lučkauskaitė                                 Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00851-2009-1

                                               Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                  1.1.3.3;1.1.7.2.4;11.2.25.4.3;2.4.5.2.1;

2.4.6.3.2;2.4.6.3.4; 2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos  vardu

2013m. gruodžio  20 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,   Ilonai Lonskai,                                                               

dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,          

gynėjui advokatui Vladislav  Latušinskij,

              teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam uždrausta 3 metus dirbti darbą, susijusį su keleivių vežimu.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. S., A. P., D. T., R. G., L. Z., R. S. ir K. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civiline tvarka.

Iš V. D. priteista A. S. naudai 5456,48 Lt, D. T. naudai 2728,42 Lt, R. G. naudai 545,68 Lt, L. Z. naudai 1091,37 Lt, K. Ž. naudai 272,84 Lt, R. S. naudai 272,84 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš UADB „Industrijos garantas“ priteista A. S. naudai 4543,16 Lt, D. T. naudai 2271,58 Lt, R. G. naudai 454,32 Lt, L. Z. naudai 908,63 Lt, K. Ž. naudai 227,16 Lt, R. S. naudai 227,16 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

A. R. civilinis ieškinys dėl 6000 litų neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Priteista iš V. D. 250 Lt advokato išlaidų nukentėjusiajai D. T..                                                                         

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

V. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

V. D. 2009 m. gruodžio 18d., apie 14 val. 04 min, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 33 km. 550 m., važiuodamas Aukštadvario kryptimi, vairuodamas mikroautobusą „Mercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „SEB lizingas“, naudotojas UAB „Transrevis“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo lenkimo manevrą, vietoje kur tai draudžiama, t.y. kelio ženklo Nr.110 galiojimo zonoje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukančiu sunkvežimiu  „Volvo FH 12“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz SKO 24“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuojamu R. C., tuo pažeisdamas KET  9 p., 145.1 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu mikroautobuso „Mercedes Benz“ keleiviams A. S., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, D. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, R. G., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, L. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, K. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendį, priimti byloje jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu teismas bus kitokios nuomonės, prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendį – neturtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo UAB „Transrevis“ ir pakeisti bausmės rūšį į piniginę baudą, arčiau minimalios ribos.

Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, netinkamai įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie eismo įvykį, netinkamai buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas. Nurodo nesutinkąs su teismo padarytomis išvadomis, kad jis atliko lenkimo manevrą, o ne apvažiavimo manevrą, kad savo veiksmais pažeidė KET 9 p. ir 145.1 p. Reikalavimus, kad pastarojo veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Apeliantas skunde taip pat analizuoja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir daro išvadą, jog iš minėtų parodymų seka, kad jis važiavo leistinu ir saugiu greičiu, jokio pavojingo ar didelio greičio prieš eismo įvykį nebuvo.

Taip pat nurodo, jog vairuojant mikroautobusą ir artėjant prie eismo įvykio vietos matė, kaip pirmas sunkvežimis (vairuojamas R. C.) rodė dešinio posūkio signalą ir stabdė savo automobilį, matė, kad dega dešinio posūkio signalas ir stop žibintai ir tas automobilis pilnai sustojo. Nurodo, kad tos aplinkybės neneigia ir pats vairuotojas R. C.. Sunkvežimis su lenkiškais numeriais pradėjo apvažinėti sustojusį automobilį. Apeliantas taip pat pamatęs sustojusią transporto priemonę, pradėjo apvažiavimo manevrą, todėl jam visiškai nesuprantama, kodėl teismas priėjo išvados, kad jis pradėjo atlikinėti lenkimą.

Skunde nurodoma ir tai, kad byloje buvo pateiktas prašymas išreikalauti sunkvežimio „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Szmitz SKO 24“ v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tachografą, kuriame yra fiksuojamas automobilio judėjimo greitis ir taip pat sustojimo momentai, tačiau visą laiką prašymai šioje dalyje buvo atmetami ir vadinami nepagrįstais. Tokiu būdu byloje nėra objektyvaus įrodymo dėl a/m „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) sustojimo.

Apeliantui nekelia abejonių, kad automobilių susidūrimas įvyko automobiliui „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) po sustojimo pajudėjus iš vietos. Nurodo, jog pats sunkvežimio vairuotojas R. C. parodė, kad sustojo praleido kitą sunkvežimį ir pajudėjo iš vietos.

Apeliantas teigia, kad tai R. C. savo veiksmais pažeidė KET 155.7 punkto reikalavimus, t.y. sustojo ir stovėjo draudžiamai, ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos mažesnis kaip 3 m atstumas. O Kelių eismo taisyklėse nėra uždraudimo apvažiuojant sustojusią transporto priemonę kirsti ištisinę ženklinimo liniją. Atliekant tokį manevrą vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu. Šioje situacijoje manevro pradžioje jis matė sustojusį automobilį, o priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo, t.y. nebuvo jokių kliūčių apvažiuoti automobilį, jis pradėjo atlikinėti apvažiavimo manevrą. Nurodo, jog R. C. nurodytoje padėtyje sustojus prieš sankryžą, jis nepaliko iš paskos važiavusiems transporto priemonėms vietos jį apvažiuoti nepažeidus kelio ženklinimo reikalavimų, t.y. privertė ir sunkvežimio vairuotoją ir apeliantą kirsti ištisinę liniją ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Apeliantas nurodo neturėjęs ir techninės galimybės išvengti susidūrimo po apvažiavimo manevro pradžios, nes kaip paskaičiavo specialistas V.Mitunevičius, sunkvežimiui pajudėjus iš sustojimo vietos iki susidūrimo vietos reikia 4,0-4,5 sekundžių, o mikroautobuso visiško sustabdymo laikas 5,2-5,7 sek.

Skunde nuteistasis V. D. nurodo ir tai, jog LR BK 281 str. norma yra blanketinė, todėl byloje būtina neginčytinai įrodyti, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, nustatyti kokiais savo veiksmais jis tai padarė. Nurodo, jog apeliantas nuteistas už tai, kad pradėjo lenkimo manevrą vietoje, kur tai draudžiama, t.y. kelio ženklo Nr.110 galiojimo zonoje. Tačiau, pasak nuteistojo, nei apklausti liudytojai neparodė, nei įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuotas minėtas kelio ženklas, taip pat ir Vilniaus regioninė kelių direkcija apie ženklo įrengimo laiką negalėjo nurodyti tikslios dienos. Tokiu būdu, anot apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykio dieną eismo įvykio vietoje buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 110 ir įvykis įvyko jo galiojimo zonoje, tai yra t.y. byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė KET 145.1 punkto reikalavimus. Pasak apelianto, nustačius faktą, kad eismo įvykis įvyko vietoje, kur nebuvo nurodyto kaltinime ženklo, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kuris pagristas tik prielaidomis, kad ženklas turėjo ten būti. Apeliantas įsitikinęs, kad tai R. C. savo neleistinais veiksmais „sukūrė“ avarinę situaciją, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir nukentėjo autobuso keleiviai.

Apeliantas teigia ir tai, kad teismas visiškai neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nes transporto priemonės „Mercedes Benz“ v.n. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra UAB „Transrevis“, eismo įvykio metu su šia įmone apeliantą siejo darbiniai santykiai, t.y. eismo įvykis įvyko darbo metu. Tarp UAB „Transrevis“ ir UADB „Industrijos garantas“ buvo sudaryta transporto priemomių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl UAB „Transrevis“ byloje buvo pripažinta civiliniu atsakovu. Tokiu būdu, pasak apelianto, neturtinės žalos sumos turėjo būti pritesiamos ne iš jo, o darbdavio UAB „Transrevis“.

Skundu nuteistasis V. D. taip pat prašo skirti jam kitą bausmę, jeigu teismas nepriimtų išteisinamojo nuosprendžio. Nurodo esąs vairuotojas profesionalas, kitos profesijos neturįs, visą gyvenimą dirbantis darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu ir keleivių vežimu, šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl netekus teisės dirbti šį darbą ir neturint kitos profesijos, jo gyvenimo situacija taps labai sunki.

Teismo posėdyje nuteistojo  V. D. gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras siūlė apeliacinį skundą  atmesti.

Nuteistojo  V. D. apeliacinis skundas  tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos  teismo nuosprendis dėl  nuteistojo  V. D. veiksmų teisinio  įvertinimo yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados  atitinka byloje surinktus   teisme ištirtus faktinius duomenis.

Dėl  nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos  Respublikos BK 281 str. 3 d. padarymo:

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs  byloje   surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad   skundžiamame nuosprendyje    aptariamas autoįvykis   įvyko  nuteistajam  V. D. pažeidus  Kelių eismo taisykles, teismas pagrįstai nustatė, kad  toks   Kelių eismo taisyklių pažeidimas  priežastiniu ryšiu  yra susijęs su   autoįvykio metu kilusiomis  pasekmėmis.

Nuteistasis  V. D. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jis  pateikia savo versiją, kad  aptariamo įvykio metu  jis   ne lenkė  sunkvežimį  „Volvo  FH 12“ v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo  R. C., bet jį apvažiavo, kai šis buvo sustojęs  šalikelėje, ir kad  autoįvykio kaltininkas yra  būtent šio sunkvežimio vairuotojas, kuris    pradėjęs važiuoti , neleido jam užbaigti apvažiavimo manevro ir į jo vairuojamą automobilį įvažiavo, tuo sukeldamas autoįvykį.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, tokią nuteistojo versiją  vertina kritiškai,  byloje nėra įrodymų, kad  R. C. vairuojamas   vilkikas , pradėjus  pagal nuteistąjį  jo apvažiavimo manevrą,  buvo sustojęs  ir pradėjo važiuoti, nuteistajam pradėjus  apvažiavimo manevrą. Bylos įrodymais yra nustatyta, tas konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje ,  keliu  Vilnius-Prienai- Marijampolė 33 –ame km viena kryptimi  priekyje važiavo  du vilkikai: pirmuoju vilkiku važiavo liudytojas   R. C.,  iš paskos jam važiuojantis antrasis vilkikas  buvo su lenkiškais numeriais, paskui juos važiavo   nuteistojo  V. D. vairuojamas mikroautobusas  su keleiviais. Liudytojas  R. C. ,  turėjęs sukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią , pastebėjęs, kad jį nori aplenkti iš paskos važiavęs  vilkikas lenkiškais numeriais, parodė dešinį posūkį,  pats  pasitraukė į kelkraštį,  tuo parodydamas  vilkikui lenkiškais numeriais, kad yra laisvas kelias, leido pastarajam  pravažiuoti,  o pats (R. C.) nesustabdęs   savo vairuojamo vilkiko , pradėjo sukti į kairę  į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią , prieš sukdamas kliūčių   posūkiui į kairę nematė, sukdamas rodė kairįjį posūkį. Tai, kad  liudytojo  R. C. vairuojamas vilkikas nebuvo sustojęs , o tik buvo pasukęs  į  dešinį kelkraštį, kad praleistų    iš paskos važiuojantį vilkiką,  kur nebuvo  sustojęs  ir toliau, pravažiavus  vilkikui, tęsė važiavimą ir suko į kairę pusę,  kad įvažiuotų į kairėje pusėje  esantį šalutinį kelią  patvirtino ,  jis pats, tai patvirtina  ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja  K. Ž. , mikroautobuso keleivė , savo parodymais patvirtinusi, kad aptariamoje situacijoje  mikroautobuso vairuotojas lenkė  vilkiką  (t. 2 b.l. 110-112), tą patį patvirtino liudytojas   V. D., mikroautobuso keleivis , parodęs, kad  liudytojo R. C. vairuojamas vilkikas nebuvo sustojęs, jis tik praleido lenkiškais  numeriais važiavusį vilkiką, mikroautobusas  ,  išvažiavęs  į priešingą  eismo juostą , lenkė  kairį posūkį parodžiusį  ir toliau važiuojantį  R. C. vairuojamą  vilkiką, ko pasekoje kilo autoįvykis (t. 2 b.l. 150-151, t. 4 b.l. 3).  Pats  nuteistasis V. D. savo pirmame paaiškinime   nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip kad ir minėti liudytojai , paaiškinęs, kad  pasivijęs vilkiką , nusprendė  jį aplenkti , susigretinęs su vilkiku, pajuto smūgį  į galinę  dešinę pusę pagal automobilio judėjimą . Nurodo lenkęs todėl, kad  vilkikas važiavo mažu greičiu , priešpriešinė juosta  buvo laisva (t. 1 b.l. 36). Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs  šiuos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad aptariamo įvykio metu  nuteistasis  V. D. , vairuodamas mikroautobusą  su keleiviais,  atliko ne apvažiavimo manevrą , o lenkimo manevrą , o jį atlikdamas, jis  pažeidė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko kilo jam inkriminuotos  pasekmės.

Nuteistajam V. D. yra inkriminuota, kad jis  aptariamo   eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklėse numatyto  kelio ženklo  Nr. 110  galiojimo zonai  keliamus reikalavimus: išvažiavo  į priešpriešinę  eismo juostą ir pradėjo lenkimo manevrą, , nors tai draudžia KET 145.1p., Nuteistasis  V. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad  įvykio dieną  įvykio vietoje  nebuvo  kelio ženklo Nr. 110, tai jis argumentuoja  duomenimis, užfiksuotais  2009-12-18 kelių eismo  įvykio  vietos  apžiūros  protokole  (t. 1 b.l. 12-13, 14) bei savo asmenine patirtimi. Šiame protokole  iš tikrųjų  nėra užfiksuotas minimas kelio ženklas , kuris  įspėja, kad  prie pagrindinio kelio  iš kairės pusės  prisijungia  šalutinis kelias, tačiau papildomame  2010-02-09  įvykio  vietos apžiūros protokole (t. 1 b.l. 49-50)  šis kelio ženklas yra užfiksuotas, iš šio protokolo matyti, kad pirmosios  eismo įvykio vietos apžiūros metu  buvo  apžiūrėta  mažesnio  ilgio kelio ruožas, o antruoju atveju  ilgesnis kelio ruožas,  dėl ko  iš karto  šio ženklo buvimas  nebuvo  užfiksuotas. Kolegija daro išvadą, kad toks kelio  ženklas buvo ir    eismo įvykio metu . Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad  tiek pirmos  eismo įvykio apžiūros metu, tiek antrosios  apžiūros metu  kelio ruože, kuriame  kilo aptariamas eismo įvykis, yra užfiksuota , jog priešingų  krypčių  eismo juostas skiria ištisinė  linija, kuri, sutinkamai su  Kelių eismo taisyklių  3 priedo 1.1 p. , tokios juostos paženklintame ruože  draudžia  važiuoti priešpriešinio  eismo juosta. Esant tokioms aplinkybėms , kolegija  daro išvadą, kad  nuteistasis  V. D. padarė jam inkriminuojamus  Kelių eismo taisyklių pažeidimus , ko pasekoje kilo jam inkriminuotos   pasekmės. Tai, kad  nuteistasis  V. D., vairuodamas mikroautobusą pažeidė jam inkriminuotas  KET  reikalavimus ir jo veiksmai  priežastiniu ryšiu   buvo susiję su  eismo įvykio kilimu ir iš to kilusiomis  pasekmėmis, patvirtina   2010 m. rugsėjo 30 d.  Lietuvos teismo ekspertizės  centro Eismo įvykių  tyrimo  specialisto išvada  Nr. 11-1642(10)(  t. 1 b.l. 81-85), kuria nustatyta , kad  automobilio  „Mercedes Benz 311“ vairuotojo V. D. veiksmai – kelio atkarpoje , kurioje  galiojo  kelio ženklas  Nr. 110“Šalutinis kelias  iš  kairės“ , vykdydamas draudžiamą  lenkimo manevrą , išvažiavo  į siaura  ištisine linija  atskirtą  priepriešinio eismo juostą  ir sutrukdė lenkiamo  automobilio  „Volvo  FH 12“ vairuotojui  R. C. užbaigti  numatytą  posūkio į kairę  manevrą , techniniu požiūriu  sąlygojo šio eismo  įvykio  kilimą. Lietuvos  teismo ekspertizės  centro  Techninių  ekspertizių  eismo įvykio ekspertize  , kurioje buvo analizuota  situacija ir pagal nuteistojo V. D. versiją, kad  liudytojo  R. C. vilkikas buvo sustojęs šalikelėje, patvirtina, kad techniniu požiūriu  pagrindinė  aptariamo eismo įvykio  kilimo sąlyga  buvo automobilio  „Mercedes Benz 311 „ v. Nr.  BFK  981, vairuotojo  V. D. veiksmai : jis, artėdamas  prie priekyje  sustojusio  ir kairiojo  posūkio manevrą  sankryžoje pradedančio vilkiko  „Volvo  FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe  „ Schmitz SKO 24 „ v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu  R. C. , laiku nemažino  savo vairuojamo   automobilio greičio , nesant  galimybės  saugiai  apvažiuoti  sustojusio  transporto  priemonių junginio  važiuojant  savo krypties  važiuojamosios  dalies puse, įvažiavo  į priešingos  krypties eismui  skirtą  važiuojamosios  dalies  pusę, nors tą daryti  buvo draudžiama , dėl ko vilkiko  „Volvo  FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe  „ Schmitz SKO 24 „ v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojui   R. C. pradėjus kairiojo  posūkio manevrą , buvo sukliudyta  jam šį manevrą  saugiai užbaigti, kelyje susidarė pavojinga situacija ir kilo grėsmė eismo               saugumui. Esant  nuteistojo  V. D. nurodytai situacijai, kad jis negalėjo saugiai apvažiuoti  sustojusio vilkiko, neišvažiavus  į priešingą eismo juostą , jis , kaip nurodyta ekspertizės akte, privalėjo  artėdamas  prie priekyje sustojusio  vilkiko iš anksto mažinti savo vairuojamo automobilio  važiavimo  greitį  tiek, kad vos tik pajudėjus  priekyje sustojusiam  vilkikui į kairę, galėtų bet kuriuo  metu sustabdyti  savo automobilį  ir nesukliudyti  vilkiko vairuotojui  pasukti į kairę. Ir tik tokiu atveju, jei prieš sankryžą  sustojusi  transporto priemonė nejuda , V. D. , nekeldamas grėsmės  kitiems eismo dalyviams  galėjo pradėti   sudarytos kliūties  apvažiavimo manevrą  (t. 2 b.l. 55-65,  2013-10-30 ekspertizės  aktas Nr. 11-1432(13)). Baudžiamosios bylos įrodymų analizė akivaizdžiai   parodo, kad  nuteistasis V. D. aptariamoje situacijoje  taip nesielgė, jis  neįsitikinęs ar   R. C. vilkikas  sustojo  ar tik sumažino greitį, praleisdamas  lenkiškais numeriais  ženklintą vilkiką , išvažiavo į priešingą  eismo juostą, kur  įvažiavimas buvo  draudžiamas ir pradėjo  R. C. vairuojamo vilkiko lenkimą , sutrukdęs  pastarajam   posūkį  į kairę.

Pirmosios instancijos teisminio  nagrinėjimo metu  buvo tiriama Dr. V.  Mitunavičiaus  įmonės“Impulsana „  2012-05-21  specialisto  išvada  Nr. MV  2012- 34, kuria nustatyta, kad techniniu požiūriu  eismo įvykį sukėlė automobilio  Volvo FH 12 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nes jo veiksmai  prieštaravo KET  106 p. ir 112 p. reikalavimams (t. 4 b.l. 84-99), šia specialisto išvada  neginčijama, kad apeliantas  V. D. prieš eismo įvykio  situaciją  važiavo priepriešine eismo juosta , kur tai draudžia  kelio ženklinimas. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, vertindamas  apelianto kaltumą  dėl eismo įvykio sukėlimo , vertina visų įrodymų  visumą ir mano, kad  specialisto  V. Mitunavičiaus  išvada  dėl   eismo įvykio priežasties kilimo , vairuotojų  veiksmų vertinimo , prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir kaip įrodymas negali būti vertinamas.

Dėl paskirtos   bausmės :

Nuteistasis V. D. , jį pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , buvo  nubaustas   bausme-draudimu   3 metams dirbti  darbą,  susijusį su keleiviu vežimu., t.y. jis nubaustas  bausme, kurios rūšis nuosprendžio priėmimo metu  nebuvo numatyta (Lietuvos Respublikos BK  42 str.). Apylinkės teismas nemotyvavo  savo sprendimo,  kodėl  apeliantui skyrė  bausmės rūšį, kuri kaip bausmės  rūšis nėra numatyta  įstatyme. Apelianto nusikalstamos veikos padarymo metu tokia  bausmės rūšis buvo numatyta  , tačiau  teismas, skirdamas  kaltam asmeniui bausmę, turi   skirti tokią  bausmės rūšį, kuri yra   nuosprendžio priėmimo metu numatyta įstatyme , jei nėra  įstatymo, leidžiančio  taikyti  anksčiau galiojusią bausmės rūšį, ko nėra šiuo nagrinėjamu atveju. Dėl šių motyvų  apeliantui  skirtina   bauda, numatyta  įstatyme už jo padarytą  nusikalstamą veiką.  Baudos dydis nustatytinas, atsižvelgiant  į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pasekmes,  į tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių (Lietuvos Respublikos BK  47 str. 2 d. 5 p.). Nuteistajam V. D. neskirtina   baudžiamojo poveikio  priemonė- uždraudimas naudotis specialia  teise , tai darytina  atsižvelgus į tai, kad  jis  dirba vairuotoju,  iš šio darbo gaunamos pajamos yra pagrindinis jo ir jo šeimos  pragyvenimo šaltinis,  nuo  jo padarytos nusikalstamos veikos  praėjo  3 metai, duomenų, kad per tą laiką  jis būtų padaręs  kokius tai teisės pažeidimus nėra.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų   aptariamoje dalyje nuteistajam V. D. priimtas  nuosprendis keistinas  dėl neteisingai paskirtos  bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 2 p.).    

Dėl civilinių ieškinių :

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu  iš apelianto V. D. buvo priteista Iš V. D. priteista A. S. naudai 5456,48 Lt, D. T. naudai 2728,42 Lt, R. G. naudai 545,68 Lt, L. Z. naudai 1091,37 Lt, K. Ž. naudai 272,84 Lt, R. S. naudai 272,84 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantas V. D. pagrįstai ginčija  šią nuosprendžio dalį, nurodydamas, kad už  jo padarytą žalą  turi atsakyti jo  tuometinė darbavietė UAB „ Transervis“, nes eismo įvykio metu   jis  buvo šios darbavietės darbuotojas ir  eismo įvykis kilo,  jam atliekant  darbines pareigas.

Bylos įrodymais  , kurių niekas neginčija,  nustatyta, kad  aptariamą nusikalstamą veiką apeliantas V. D. padarė, atlikdamas darbines pareigas, vairuodamas UAB „Transervis“ priklausantį automobilį, atlikdamas  darbines pareigas kaip UAB „Transervis“ darbuotojas. Tą patvirtina  duomenys apie transporto naudotoją (t. 1 b.l. 28, 73 ), UAB „Transervis“  įtraukimas į procesą  civiliniu atsakovu (t. 1 b. l.76). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111  str., materialiai  pagal įstatymus už kaltininko žalą  atsako  įmonės, įstaigos ar  organizacijos.  Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK  6.264 str., 6.270 str., UAB „Transervis“, kaip  veikos kaltininko  darbdavys, taip pat kaip  didesnio pavojaus  šaltinio  savininkas   atsako už  jo darbuotojo, šiuo atveju  apelianto  V. D.,  nusikalstamais  veiksmais padarytą žalą .

Teismas, priteisdamas  žalą iš apelianto, netinkamai taikė  tiek baudžiamojo proceso  įstatymą, tiek civilines materialines normas, toje dalyje teismo nuosprendis naikintinas, pripažįstant  nukentėjusiesiems- civiliniams ieškovams teisę  į ieškinio patenkinimą , jo dydžio priteisimo klausimas svarstytinas  civilinio proceso tvarka, įtraukiant į procesą civiliniu atsakovu UAB „Transervis“ (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1d. 4 p.,).

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos  Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2p., 328 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p., n u s p r e n d ė :

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo  2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

V. D., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , paskirti baudą 50 MGL dydžio ( 6500 Litų), ją sumokėti  per  1 (vienerius ) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti  sprendimą dėl žalos  priteisimo iš V. D. A. S., D. T., R. G. , L. Z., K. Ž., R. S., pripažinti  jiems teisę  į civilinio ieškinio  patenkinimą, klausimą  dėl ieškinio  dydžio  perduoti  nagrinėti civilinio  proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis  įsiteisėja  nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teisme dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas)                                                                           Laureta Ulbienė

Kolegijos teisėjai              (parašai)                                                 Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                                                                   Artūras Pažarskis

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                                         Laureta Ulbienė