Baudžiamoji byla Nr. e1-268-1060/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02718-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Prienai

Alytaus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. B. 2020 m. sausio 18 d. apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2020 m. sausio 17 d. vakare, jis gėrė brendį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 18 d. ryte išgėrė alaus skardinę ir apie 9.30 val., jis išėjo į kiemą, kur tėtis jo paprašė, kad jis pavežtų iki (duomenys neskelbtini)  mieste, (duomenys neskelbtini)  gatvėje esančio upelio prisisemti vandens. A. A. B. turi savo vardu registruotą automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tėtis vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau automobilis priklauso jam, jis jį prižiūri. Prisisėmęs vandens, (duomenys neskelbtini) gatve važiavo link namų ir jį sustabdė policijos pareigūnai, žymėtu tarnybiniu automobiliu, patikrino blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivus. Į alkotesterį įpūtė daugiau nei 1,5 promiles, dėl to buvo sulaikytas. Jis važiavo jo tėvui A. A. B. priklausančiu automobiliu. Su juo kartu važiavo ir jo tėvas. Tėvas žinojo, kad gėrė alkoholio iš vakaro, tik nežinojo, kad gėrė alaus. Tėvas buvo blaivus. Jis pats jautėsi gerai, nesijautė, kad būtų apsvaigęs nuo alkoholio, nes ryte išgėrė tik alaus. Jis tėčiui nesakė, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jeigu tėčiui būtų pasakęs, kad iš vakaro vartojo brendį, tuomet jo tėtis būtų neleidęs jam jo automobilio vairuoti. Labai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Tai ne pirmas kartais kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 45 – 47, 52 – 54).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus specialistu J. V. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) mieste, apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrindamas vairuotojo dokumentus pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, elgsena neadekvati. Vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Alcotest 5000“, kuris parodė teigiamą rezultatą. Automobilį vairavo D. B.. D. B. buvo patikrintas alkoholio matuoklio prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0718, metrologinės patikros Nr. 1199944. Pirmu tikrinimu 10.09 val., D. B. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 10.35 val., nustatytas 1,64 promilių neblaivumas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 34 – 35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. V. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d., dirbant kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiuoju patruliu Vytautu K. P. mieste, apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, patikrinimui sustabdė automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. K. tikrindamas vairuotojo dokumentus, pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Alcotest 5000“, kuris parodė teigiamą rezultatą. Automobilį vairavo D. B., kuris buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0718, metrologinės patikros Nr. 1199944. Pirmu tikrinimu 10.09 val., D. B. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu 10.35 val., nustatytas 1,64 promilių neblaivumas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 38 – 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Antanas A. B. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. ryte, po 9.30 val., jis būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 21, išėjo į kiemą ir tvarkėsi. Tuo metu į kiemą iš namo išėjo ir jo sūnus D. B.. Jis su savo žmona ir sūnumi D. gyvena tame pačiame name, tik D. gyvena nuo jų atskirai, kitoje namo pusėje. Todėl ką jis veika savo namuose jis pats nemato. Sūnui išėjus į kiemą, jis jam pasakė, kad reikia iš (duomenys neskelbtini)  upelio parsivežti vandens, nes pas juos šulinyje ir pas aplinkinius kaimynus nėra vandens. S. D. atsakė, kad galim važiuoti. Jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi ir pats nevairuoja automobilio, tačiau jis turi savo vardu registruotą automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pats jo nevairuoja, tačiau kai jam reikia kur pavažiuoti, tai jis paprašo tai pas sūnų D., tai pas marčią V., bei pas savo anūkus, kad jie jį pavežtų jam priklausančiu automobiliu Peugeot 307. Jis pats automobilį prisižiūri, moka už jo remontą. Jis yra šio automobilio savininkas. S. D. sutiko jį jo automobiliu pavežti. Jis sėdo automobilio priekinėje keleivio vietoje, šalia vairuotojo D.. Jo sūnui D. B. vairuojant jam priklausantį automobilį išvažiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir važiavo link (duomenys neskelbtini) gatve. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) miestą įvažiavo į (duomenys neskelbtini)  gatvę ir iš (duomenys neskelbtini)  gatvės (duomenys neskelbtini)  gatvės sankryžoje pasuko į dešinę pusę ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie esančio upelio sustojo. Jis su D. kartu iš šaltinio prisisėmę vandens sėdo į automobilį ir abu kartu D. vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) gatve važiavo atgal link namų. Jiems važiuojant gatve ir privažiavus įsukimą į (duomenys neskelbtini)  gatvę, apie 10.07 val. sūnaus D. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, žymėtu tarnybiniu automobiliu. Sustojus automobiliui prie D. priėjo pareigūnas, kuris D. pasiūlė pasitikrinti savo blaivumą. S. D. papūtė į pareigūnų pateiktą alkotesterį ir sūnus į alkotesterį įpūtė. Kiek įpūtė promilių jis nežino, jis pats nesuprato kas vyksta. Kad sūnus D. B. vairuoja automobilį būdamas gėręs alkoholinių gėrimų jis pats nesuprato, jis pats to nežinojo. Jis pats važiuodamas su D. automobiliu, nepastebėjo, kad jis yra neblaivus, nejuto jokio alkoholio kvapo. Jis pats nematė, kad D. alkoholį gertų vakare, nematė, kad jis jį gertų ir ryte. D. jam pats irgi nesakė, kad jis negali vairuoti automobilio, nesakė jam, kad jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis pats yra senyvo amžiaus, todėl visiškai nesuprato, kad D. yra gėręs alkoholinių gėrimų. Kadangi automobilis priklauso jam, yra reikalingas, nes juo jį ir jo žmoną nuveža iki gydymo įstaigos. Prašo jį grąžinti, jo nekonfiskuoti. Automobilio vertė yra 1 300,00 Eur (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 73 – 75).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)  gatvėje, Prienuose. Užfiksuotas ir apžiūrėtas automobilis Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 22 – 24, 25 – 31).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus 2020 m. sausio 18 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad D. B. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0718, patikros sertifikato Nr. 1199944, pirmo tikrinimo 10.09 val. metu nustatyta 1,68 promilės neblaivumas, antras tikrinimo 10.35 val. – 1,64 promilės neblaivumas.

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis  priemonėmis nurodyta, kad transporto priemonės Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra Antanas A. B..

VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. H857037 nurodyta, kad transporto priemonės Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Antanas A. B. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 64).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. sausio 18 d., apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 19, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (1,64 promilių) neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis D. B. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Prienus, kol jį važiuojantį, (duomenys neskelbtini)  mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 19, sustabdė policijos pareigūnai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, D. B. policijos pareigūnai nustatė 1,64 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais D. B. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas

Dėl bausmės

Teismas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog D. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas D. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 18 d. 11.00 val. iki 2020 m. sausio 19 d. 12.05 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 10 – 12, 13 – 14).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis D. B. neteistas, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba servise darbininku, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo D. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. sausio 19 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 61 – 63). Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. sausio 19 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. sausio 19 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymo prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 959,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje automobilis Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam D. B. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo tėvui Antanui A. B.. Kaip nurodė kaltinamasis –automobilis Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui A. A. B., kuris vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau automobilis priklauso jam, jis jį prižiūri. Nurodė, kad tėvas nežinojo, jog jis yra ryte vartojęs alkoholio. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas A. A. B., kuris paaiškino, kad jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau jis turi savo vardu registruotą automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jam reikia kur pavažiuoti, tai jis paprašo pas kitus asmenis, kad jie jį pavežtų. Jis pats automobilį prisižiūri, moka už jo remontą, automobilis priklauso jam. Kad sūnus D. B. vairuoja automobilį būdamas gėręs alkoholinių gėrimų jis pats nesuprato ir nežinojo, važiuodamas su D. automobiliu nepastebėjo, kad jis yra neblaivus, nejuto jokio alkoholio kvapo. D. jam nesakė, kad jis negali vairuoti automobilio, kadangi yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkas nežinojo, ir atsižvelgiant į jo amžių ir aplinkybes nesuprato, kad jo sūnus automobilį vairuoja būdamas neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti A. A. B. priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. sausio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. kovo 21 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)  (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 76 – 77). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamajam D. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)  (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 55 – 57, 58 – 60, 61 – 63).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas VĮ Regitra.

Teismas

n u s p r e n d ž i a :

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt)) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų)) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę D. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 18 d. 11.00 val. iki 2020 m. sausio 19 d. 12.05 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. B. konfiskuotino turto – automobilio Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 959,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) vertę.

Palikti galioti D. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. B. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ Regitra.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti automobiliui Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Informuoti kaltinamąjį D. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam D. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam D. B., kad:

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                 Agnė Vyliaudaitė