Civilinė byla Nr. e2A-172-538/2024

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02039-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.1.3.10; 2.6.8.4; 3.2.4.8.2; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 7 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

     teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrijos „Vedasa“ patikslintą ieškinį atsakovei D. S. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės bei pripažinti, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo gauti iš ieškovės 3 238,77 Eur kompensuojamųjų palūkanų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė nėra vartotoja santykiuose su ieškove, todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT) nepagrįstai nagrinėjo atsakovės skundą. Atsakovės D. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). D. S. kilusiame ginče su UAB „Vedasa“ veikė kaip verslo subjektas, kurios ketinimas pirkti ginčo butą (duomenys neskelbtini), buvo jau septinto buto įsigijimas nuomai (duomenys neskelbtini), kai jos tėvas nuomoja penkis jos butus, t. y. butų įsigijimas ir nuoma yra D. S. verslas. Ieškovės teigimu, vartotojų teisių gynimo tarnyba šiuo konkrečiu atveju sprendė dviejų verslininkų, t. y. D. S., kuri vykdo nekilnojamo turto nuomą, ir UAB „Vedasa“, kuri vykdo nekilnojamo turto statybą, ginčą, kuris nepatenka į tarnybos kompetencijos sritį. Taip pat nurodo, kad šalys 2019 m. balandžio 24 d. sudarė preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, ir per šioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė teikė atsakovei notaro parengtus pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo, žemės sklypo dalies nuomos, sutikimo dėl statytojo veiksmų atlikimo projektus, tačiau atsakovė projektus atmetė ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovė laiku ir tinkamai atliko visus veiksmus, kad butas būtų laiku suformuotas ir įrengtas. Iki pat 2021 m. rugpjūčio 25 d. preliminarios sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva bei 33 000 Eur avanso atsakovei grąžinimo atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų, siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, pinigų grąžinti nereikalavo. Atsakovės pozicija dėl piniginių lėšų buvo visiškai kita negu nurodyta nutarime, t. y. atsakovė iš ieškovės reikalavo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą, o ne priteisti avansą, todėl palūkanos iš ieškovės atsakovei yra priteistos nepagrįstai. 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ 3 238,77 Eur  palūkanų ir 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S.. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1.                      Nuomos veikla užsiima ir iš to pajamas gauna jos tėvas S. S., jam išduoti verslo liudijimai verstis gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo; jos buvo konstatuotos ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendime. Byloje nėra duomenų, kad pati atsakovė verčiasi nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauna iš to pajamas.

3.2.                      Byloje nebuvo nustatyta duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovė veikė kaip privatus galutinis vartotojas, kuris pirkdamas nekilnojamąjį turtą neužsiima verslo ar profesine veikla, todėl šiuo atveju ginčas galėjo būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas.

3.3.                      Akivaizdu, jog ieškovė, užsiimdama komercine veikla, susijusia su nekilnojamojo turto statyba bei pardavimu ir pan., dažnai sudaro sandorius, yra įgijusi sutartinių santykių patirties, geriau susipažinusi su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei šiuo atveju – atsakovei, kuri yra fizinis asmuo, turintis vartotojo statusą. Kadangi ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei negrąžino avanso, laikytina, kad ieškovė vienerius metus vienuolika mėnesių ir dešimt dienų nepagrįstai naudojosi atsakovei priklausančiais pinigais, ir už tokį naudojimąsi privalo mokėti palūkanas.

                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1.                      Atsakovė nėra vartotoja santykiuose su ieškove, todėl VVTAT ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės pateiktus duomenis įrodančius atsakovės statusą kaip verslu užsiimančio subjekto, dėl ko institucija neturėjo nagrinėti ir spręsti bei priimti nutarimo dėl pateikto skundo.

4.2.                      Faktinių aplinkybių buvusių nagrinėjamos bylos Nr.e2-306-513/2022 metu išdėstymas kitame teismo sprendime negali būti laikomas įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktu išaiškinimu, turinčiu prejudicinę galią ar precedento reikšmę nagrinėjamai bylai.

4.3.                      Akivaizdu, kad dėl žymiai praleisto ieškinio senaties termino, atsakovė pradėjo savo teises ginti teikdama prašymus VVTAT, o ne pareikšdama ieškinį teisme dėl baudos priteisimo, tačiau tai nėra pagrindas vartotojų teisių gynimo įstatymo nustatyta tvarka įsiterpti į privatų šalių ginčą ir ginti D. S. teises jau kaip vartotojo, tai yra nesąžiningas naudojimasis turimomis teisėmis.

4.4.                      Teismo sprendime padarytos išvados dėl to, kieno vardu yra gauti verslo liudijimai dėl nuomos, nėra paremtos patikimais įrodymais. Pagal nuomos sutarties sampratą nuomos kaina yra visada mokama ir tenka nuomotojui, t. y. nekilnojamo turto savininkui, kuriuo yra atsakovė.

4.5.                      Atsakovės teiginys, kad šalia turimų šešių nekilnojamo turto objektų, ji nusprendė įsigyti dar vieną, ir kurį naudos tik kaip gyvenamąją patalpą parvykus iš nuolatinės gyvenamosios vietos Italijoje, stokoja logikos ir pagrįstumo.

4.6.                      Bylos nagrinėjimo metu nurodyta, kad ieškovė neturėjo susitarimo su atsakove dėl palūkanų mokėjimo, nesitarė ir dėl palūkanų dydžio, taip pat nebuvo susitarimo su atsakove dėl neįvykdytos prievolės, už kurią būtų apskaičiuojamos palūkanos, galiausiai nebuvo apibrėžtas terminas, kada UAB „Vedasa“ turi grąžinti pinigines lėšas atsakovei, todėl nėra aišku ir tikslu ką teismas laikė momentu, kada pagal šalių susitarimą ar įstatymą UAB „Vedasa“ turėjo grąžinti lėšas.

4.7.                      Ieškovė laiku ir tinkamai atliko visus veiksmus, kad butas būtų laiku suformuotas, ir įrengtas, nekilnojamo turto registro duomenys pateikiami. Ieškovė neperdavė faktiškai buto valdyti atsakovei, nes kaip yra numatyta preliminarios sutarties 6 punkte atsakovui butas naudojimuisi perduodamas tik sumokėjus visą turto kainą pasirašius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir turto priėmimo-perdavimo aktą, įregistravus nuosavybę registre.

4.8.                      Atsakovė klaidina VVTAT ir dėl kitų faktų, nes atsakovė niekada iki šios pretenzijos pateikimo tarnybai nereikalavo iš UAB „Vedasa“ pinigų grąžinimo, atsakovė tik reikalavo nuosavybės teisės į butą pripažinimo, todėl žemiau nurodyti teiginiai neatitinka faktinės situacijos.

4.9.                      Išnagrinėtas teisme ginčas paneigia atsakovės, kaip vartotojos, statusą, atsakovė tokio statuso neturi, todėl ir negalėjo naudotis tokia teisių gynimo tvarka, kokia nepagrįstai pasinaudojo. VVTAT vartotojų prašymai yra nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, VTAĮ ir Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Išnagrinėtos civilinės bylos pagrindas bei dalykas buvo dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir įpareigojimas D. S. sumokėti likusią 69 800 eurų sumą UAB „Vedasa“ už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Toje pačioje byloje UAB „Vedasa“ buvo pareiškusi priešieškinį dėl 5 000 eurų baudos bei 5 procentų palūkanų priteisimo iš atsakovės dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį.

5.2.                      Ieškovės pozicija dėl atsakovės pripažinimo verslininke, o ne vartotoja, iš esmės yra nesuprantama bei logiškai nepagrįsta, nes būtent ankstesnėje byloje atsakovė nekėlė klausimo dėl ieškovės galimo statuso neatitikimo vartotojui plačiąja prasme, ieškovė sutiko, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose su juridiniu asmeniu, atsakovė dalyvavo kaip paprastas fizinis asmuo. Šį faktą patvirtina ir tai, kad ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo reikalaujamos sumos, o ne 6 procentų metinių palūkanų, kai abi sutarties šalys yra verslininkai.

5.3.                      Fragmentinis ir/arba pavienis 2022 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalies citavimas šioje byloje bei apeliavimas į ankstesnėje byloje nustatytą prejudicini faktą iš esmės prieštarauja ir neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl tam tikrų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje įvertinimo.

5.4.                      Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės veiksmuose, sudarant nurodytą sutartį, buvo versliškumo požymių, nes ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo ir vadovavosi labiau prielaidomis pagrįstais teiginiais, o ne objektyviai pagrįstais duomenimis.

5.5.                      Atsakovė taip pat nurodė ir savo paaiškinimus pagrindė rašytiniais įrodymais, kad nuomos veikla užsiima ir iš to pajamas gauna jos tėvas, jam išduoti verslo liudijimai verstis gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo; jos buvo konstatuotos ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendime. Byloje nėra jokių duomenų, kad pati atsakovė verčiasi nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauna iš to pajamas.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9.       Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

10.       Apeliantė pateikė prašymą išreikalauti įrodymus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

11.       Bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

12.       Atsižvelgiant į tai, kad butų/nekilnojamojo turto nuoma nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos neturi teisinės reikšmės ginčo klausimui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo išreikalauti naujus įrodymus.

Faktinės aplinkybės

13.       Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovei priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), formuojamo ir ketvirtame aukšte įrenginėjamo buto, proj. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 35,82 kv. m bendro ploto, kambarių langai orientuoti į rytų pusę. Ieškovė įsipareigojo iki 2019 m. liepos 15 d. įskaitytinai įregistruoti 100 proc. buto baigtumą VĮ „Registrų centre“, jį visiškai įrengti pagal preliminariojoje sutartyje ir 1 priede nurodytą apdailą ir įrangą ir parduoti butą atsakovei, sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 1 ir 22 punktai). Atsakovė įsipareigojo iki 2019-07-15 įskaitytinai sudaryti notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad esant objektyvioms aplinkybėms ieškovė gali protingu laikotarpiu (iki dviejų mėnesių) koreguoti (pratęsti) sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus (sutarties 20.5 punktas), kad sutartis gali būti bet kada pakeista abiejų šalių rašytiniu susitarimu (sutarties 20.8 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“ dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ priešieškinį dėl baudos priteisimo ir ieškinį bei priešieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-306-513/2022). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. kovo 1 d. nutarimu tenkino D. S. skundą ir priteisė iš UAB „Vedasa“ 3 238,77 Eur palūkanų D. S. už tai, kad UAB „Vedasa“ nuo 2019-09-15 iki 2021-08-25 nepagrįstai naudojosi D. S. už butą pagal preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtu avansu.

Dėl ginčo

14.       Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad faktinių aplinkybių, buvusių nagrinėjamos bylos Nr.e2-306-513/2022 metu, išdėstymas kitame teismo sprendime negali būti laikomas įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktu išaiškinimu, turinčiu prejudicinę galią ar precedento reikšmę nagrinėjamai bylai. Apeliantė teigia, kad išnagrinėtas teisme ginčas paneigia atsakovės, kaip vartotojos, statusą, atsakovė tokio statuso neturi, todėl ir negalėjo naudotis tokia teisių gynimo tvarka, kokia nepagrįstai pasinaudojo. VVTAT vartotojų prašymai yra nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, VTAĮ ir Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

16.       CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

17.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“ dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ priešieškinį dėl baudos priteisimo, ir ieškinį bei priešieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-306-513/2022), teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taigi minėtoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad preliminariosios sutarties objektas nėra prekė ar paslauga, taigi ir būsimas nekilnojamojo turto pirkėjas nelaikytinas vartotoju (6.228-1 straipsnio 1–2 dalys). Faktas, kad 2022 m. sausio 20 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tyrė preliminariosios sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir nutarė, kad kai kurie sutarties punktai pripažintini nesąžiningais, neproporcingais, pažeidžiančias šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, šioje konkrečioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, nes šioje byloje šalys neginčija preliminariosios sutarties sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (1 dalis). Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (2 dalis), teismas nagrinėja bylą iš esmės. Taigi kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28, 29 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja vartojimo ginčą iš esmės ir kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl vartojimo ginčo, nevykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą.

20.       Apeliantė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nurodyta, jog ieškovė neturėjo susitarimo su atsakove dėl palūkanų mokėjimo, nesitarė ir dėl palūkanų dydžio, taip pat nebuvo susitarimo su atsakove dėl neįvykdytos prievolės, už kurią būtų apskaičiuojamos palūkanos, galiausiai nebuvo apibrėžtas terminas, kada UAB „Vedasa“ turi grąžinti pinigines lėšas atsakovei, todėl nėra aišku ir tikslu ką teismas laikė momentu, kada pagal šalių susitarimą ar įstatymą UAB „Vedasa“ turėjo grąžinti lėšas. Apeliantės argumentai atmestini.

21.       Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas).

22.       Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 5 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-306-513/2022 konstatuota, kad prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2019 m. rugsėjo 15 d. Po 2019 m. rugsėjo 15 d. šalys nesudarė kito susitarimo dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, žodžiu aiškindamos, kad vis dėlto ketino sandorį sudaryti. Atsakovė ieškovės sumokėtą 33 300 Eur avansą grąžino tik 2021 m. rugpjūčio 25 d., taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vienerius metus vienuolika mėnesių dešimt dienų nepagrįstai naudojosi atsakovės už butą pagal preliminariąją sutartį sumokėtu avansu, todėl turi pareigą atsakovei sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad palūkanos iš ieškovės priteistos pagrįstai,

23.       Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl kitų argumentų

24.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27.       Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos atsakovei  priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei D. S. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                                        Almantas Padvelskis