Civilinė byla Nr. e2-651-1077/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13070-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.3; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai, Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,
atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ direktoriui R. B., advokatui Sigitui Čepui ir nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Nemo.lt“ vadovui Laimonui Tamošaičiui,
tretiesiems asmenims A. B., I. B. ir A. B. atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,
trečiajam asmeniui R. E. ir jo atstovui advokatui Muradui Bakanui,
viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Internos projektai“ dėl žalos atlyginimo priteisimo (po sprendimo už akių peržiūrėjimo), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. E., A. B. ir I. B..
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Internos projektai“ 30 023,96 Eur žalos atlyginimo, 1 302,96 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. sausio 16 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ draudėjai A. B. išdavė Verslo draudimo liudijimą Serija LD Nr. 119283810, TIA Nr. 675806608, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 20 d. buvo apdraustas draudėjos turtas (pirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kubilas (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
3. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės draustoje pirtyje kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. pažymą Nr. 9.4-6-764 (11.6.80E), kurioje konstatuota, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas.
4. Atsakovė, kaip generalinė rangovė, pastatė ir įrengė pirties pastatą (įskaitant dūmtraukį), todėl ji yra laikoma atsakinga už atsiradusią žalą, kuri atsirado dėl kieto kuro krosnies dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. E. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė priimti sprendimą pagal ieškovės ieškinį savo nuožiūra. Nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. pardavė atsakovei UAB „Internos projektai“ skardinį pristatomą kaminą už 1 200 Eur. Tuo metu atsakovė nežinojo, ar kamino montavimo darbus prašys atlikti R. E., todėl pastarasis 2021 m. sausio 21 d. išdavė sąskaitą faktūrą Nr. 18, kurioje nurodė tik parduodamo kamino kainą. Trečiasis asmuo pažymi, jog su atsakove nesudarė subrangos sutarties dėl kamino montavimo, šių darbų neatliko ir papildomų pajamų negavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kaip generalinė rangovė yra atsakinga už pirties statybą, todėl kartu yra atsakinga ir už dūmtraukio montavimą.
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 12 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas.
7. 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovė UAB „Internos projektai“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti 2022 m. spalio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
8. Pareiškimą grindė tuo, kad nebuvo tinkamai informuota apie procesą. Dėl faktinių ginčo aplinkybių atsakovė pažymėjo, kad pagal atsakovės su užsakove A. B. 2020 m. liepos 8 d. sudarytos Darbų atlikimo sutarties sąlygas šalys nebuvo sutarusios, kad UAB „Internos projektai“ atliks dūmtraukio įrengimo darbus, nes atsakovė tokių darbų neatlikinėja. Pagal šalių 2020 m. spalio 27 d. papildomo susitarimo prie 2020/07/08 Darbų atlikimo sutarties 2.1 punktą, atsakovė tik įsipareigojo nupirkti dūmtraukį, bet ne jį sumontuoti. Užbaigusi pirties įrengimo darbus atsakovė Atliktų darbų aktu 82 311,77 Eur sumai neperdavė užsakovei A. B. dūmtraukio (kamino) įrengimo darbų, o A. B. nepriėmė iš atsakovės dūmtraukio (kamino) įrengimo darbų. Pagal susitarimus ir visą faktinę situaciją atsakovei nekilo abejonių, kad su R. E. susitarta ne tik dėl dūmtraukio pardavimo, bet ir dėl jo sumontavimo ir dūmtraukį faktiškai sumontavo R. E. pasitelkti asmenys jam vadovaujant. Atsakovei yra žinoma, kad po sumontavimo R. E. užsakovės A. B. nurodymu taisė kažkokius darbų trūkumus. Tas aplinkybes galėtų patvirtinti A. B. sutuoktinis I. B., atsakovės darbuotojas A. K.. R. E. veikla yra kaminų montavimas ir prekyba jais, dėl to viešai paskelbtos R. E. tinklalapyje A. B. pirties nuotraukos su kaminu leidžia teigti, jog kaminą montavo R. E.. Atsakovės teigimu, tikroji gaisro priežastis nėra nustatyta, todėl turėtų būti sprendžiama dėl ekspertizės byloje paskyrimo.
Ieškovės atsiliepimo į pareiškimą argumentai
9. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į pareiškimą prašė atsakovės pareiškimo netenkinti, o termino neatnaujinti. Vertino, kad teismas nepažeidė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
10. Ieškovės nuomone, atsakovė šioje situacijoje yra generalinė rangovė, su kuria draudėja A. B. 2020 m. liepos 8 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį. Trečiojo asmens R. E. su A. B. nesiejo jokie teisiniai santykiai. Atsakovės parengti – 2019 m. gruodžio 6 d. lokalinė sąmata, 2021 m. sausio 22 d. atliktų darbų aktas patvirtina, kad būtent atsakovė kaip generalinė rangovė prisiėmė visą atsakomybę už dūmtraukio įrengimą. Be dūmtraukio garinė pirtis nebūtų funkcionavusi, t. y. ja nebūtų galima naudotis pagal paskirtį.
11. 2020 m. spalio 27 d. papildomu susitarimu R. E. nebuvo perkelta atsakomybė už dūmtraukio įrengimą. Trečiasis asmuo R. E. patvirtino, kad dūmtraukio pirkimo, montavimo darbus derino išimtinai tik su atsakove UAB „Internos projektai“, o ne su A. B.. Ieškovės nuomone, gaisras kilo dėl netinkamo dūmtraukio sumontavimo, nes pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvadą labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas. Todėl atsakovės ir trečiojo asmens subjektyvūs pamąstymai apie kitas gaisro kilimo priežastis neparemti jokiais įrodymais. Šiuo atveju būtent atsakovė, perdavusi pirtį užsakovei (ieškovės draudėjai), užtikrino, jog tiek pirtis, tiek dūmtraukis atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkami naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.
Trečiojo asmens R. E. atsiliepimo į pareiškimą argumentai
12. Trečiasis asmuo R. E. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo priimti sprendimą pagal atsakovės UAB „Internos projektai“ pareiškimą savo nuožiūra. Nurodo, kad būtent jis, R. E., pardavė ir sumontavo pirtyje pristatomą skardinį kaminą. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo sąžiningai klydo teigdamas, kad skardinį kaminą tik pardavė. Susipažinęs su atsakovės pareiškimu, išsireikalavęs iš banko savo sąskaitos išrašą jis atsiliepime nurodė, kad ne tik pardavė skardinį kaminą, bet ir jį sumontavo. Tačiau, skirtingai nei teigia atsakovė, kamino montavimo darbus R. E. atliko ne A. B., o UAB „Internos projektai“ užsakymu. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė subrangos santykiai, nes atsakovė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. vasario 3 d. pavedimais sumokėjo R. E. ne tik už patį kaminą, bet ir už jo montavimo darbus („už kaminą ir jo įrengimą“). R. E. sąskaitos data – 2021 m. sausio 21 d. sutapo su UAB „Internos projektai“ sąskaitos Nr. IN 014, 82 311,77 Eur sumai, skirtos A. B. už pirties statybą, data. Todėl UAB „Internos projektai“, kaip generalinė rangovė atsako užsakovei A. B. už savo bei kitų asmenų (subrangovų) padarytą žalą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės UAB „Internos projektai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą už akių, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Trečiojo asmens A. B. atsiliepimo į ieškinį argumentai
15. Trečiasis asmuo A. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad galutinį sprendimą palieka priimti teismui. Nurodė, kad 2020 m. liepos 12 d. tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir A. B. buvo pasirašyta vietos projekto vykdymo sutartis, pagal kurią buvo parengtas verslo projektas, kuriuo buvo numatyta pastatyti įvykio vietoje pirtį ir teikti paslaugas. Projektas buvo rengiamas kartu su atsakove UAB „Internos projektai“. Su atsakove buvo sutarta, kad ji pagal jos suprojektuotus brėžinius pastatys pirtį iki 80 kv. m. Toks projektas nereikalauja statybos leidimo, todėl nei projektas, nei jo techninė dalis nebuvo parengta ir patvirtinta. Atsakovė įsipareigojo pastatyti pirtį ir ją, kaip tinkamą eksploatuoti, įregistruoti viešame registre. Atsakovė pateikė statinių brėžinius su matmenimis, kurie buvo prijungti prie rengiamo VVG projekto. Pažymėtina, kad atsakovė, patvirtinus projektą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, kaip rangovas atliko statybos darbus, statinį VĮ Registrų centre įregistravo A. B.. Nagrinėjant šią bylą teisme, paaiškėjo, kad kai kuriuos subrangos darbus – kamino statybą, atliko trečiasis asmuo R. E.. A. B. nėra žinoma, kokiu pagrindu buvo pasamdytas R. E. ir kokie sutartiniai santykiai jį siejo su atsakove. Pabrėžtina, kad visa atsakomybė už statybos kokybę tenka statytojui, t. y. atsakovei. Trečiasis asmuo daro prielaidą, kad dėl kilusio gaisro atsakinga atsakovė, kuri neužtikrino (nepatikrino), ar visi atlikti darbai yra kokybiški, tačiau galutinį sprendimą priimti palieka teismui.
Teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai
16. Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, kad gaisras kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio. Pirtis buvo pastatyta atsakovės, o sutartis buvo sudaryta su A. B.. Dūmtraukį įrengė R. E.. Jis išrašė sąskaitą atsakovei „už kaminą ir jo įrengimą“. R. E. neneigė šios aplinkybės, kad jis įrengė dūmtraukį. Atsakovė irgi neginčija šios aplinkybės. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė generalinio rangovo ir subrangovo santykiai. Būtent generalinis rangovas atsako už subrangovo padarytą žalą. Papildomame susitarime nurodyta, kad neatsako už A. B. pasirinktus rangovus, bet šiuo atveju yra aplinkybė, kad šį rangovą pasamdė ne A. B., o atsakovė, todėl papildomo susitarimo 2.3 punktas negali būti taikomas. Atsakovė pati pripažino, kad gaisras kilo dėl dūmtraukio, todėl nebuvo pagrindo kvestionuoti gaisrininkų nurodytos priežasties ir papildomai tirti, kokių konkrečių reikalavimų įrengiant dūmtraukį nesilaikyta. Viskas, kas buvo tirta, pateikta teismui su ieškiniu ir papildomais įrodymais, gal tik elektroniniai laiškai nepateikti. Buvo surašyta ne tik lokalinė sąmata, bet ir turto sugadinimo aktas, jo priede nurodyti sugadinimų kiekiai. Jeigu buvo viršyta leistina tokio statinio kvadratūra, atsakomybė kyla atsakovei kaip generalinei rangovei, nes tretieji asmenys prašė šios pirties kvadratūros (80 kv. m.) neviršyti. Todėl specialisto išvada neturi jokios teisinės reikšmės. Registrų duomenys yra nenuginčyti, nėra reikalavimo juos pakeisti, nėra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvados. Manytina, kad teismo ekspertizė nereikalinga, nes gaisrininkai nurodė, kad buvo pažeistas Taisyklių 37 punktas, gaisro priežastis gana aiški. Trečiųjų asmenų A. B. ir I. B. atsakomybė nekyla. Būtent atsakovė pasirinko trečiąjį asmenį R. E. darbų atlikimui.
17. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Internos projektai“ atstovas advokatas palaikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus. Nurodė, kad šioje byloje yra netinkamas atsakovas, nes galioja papildomas susitarimas. Palaikoma R. E. pozicija, kuriuo nuomonė dėl ginčo tapati atsakovės nuomonei. Tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad ginčo statiniui buvo reikalingas statybos leidimas ir techninė priežiūra, svarbu pažymėti, kad techninį prižiūrėtoją turi pasamdyti užsakovas, o ne rangovas (taigi ne atsakovė). Paaiškino, kad dalį darbų atliko patys tretieji asmenys, pavyzdžiui, palėpėje atsirado papildomos patalpos. Užsakymas buvo įrengti pirmą aukštą, atsakovė palėpės neįrengė. Nesutinkama su trečiojo asmens A. B. advokatės suformuluota pozicija, kad papildomame susitarime susitarta dėl kubilo dūmtraukio, o ne dėl pirties dūmtraukio, nes sąmatoje dūmtraukis nėra įtrauktas. Dabar pirtis įrengta su elektrine krosnimi. Laikomasi pozicijos, kad buvo numatyta įrengti elektrinę krosnį.
18. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Internos projektai“ direktorius palaikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus. Nurodė, kad už dūmtraukį neatsakingi, kadangi jo neturėjo būti. Dūmtraukį įrengė ne atsakovės rangovai. Paaiškino, kad neturėjo prievolės tikrinti jų kvalifikacijos. Užsakovai tikrai bendravo su jais. Tretieji asmenys A. B. ir I. B. minėjo, kad negali turėti atskirų subrangovų. Todėl kubilas buvo perkamas iš savo sąskaitos. I. B. pats atliko kai kuriuos darbus, žvyras vežtas jų sąskaita. Todėl už dūmtraukį apmokėjo atsakovė. Buvo sunku tilpti į sąmatą, todėl kai kuriuos darbus turėjo atlikti patys. Nurodė neprisimenantis, kas surado R. E.. Su juo bendravo tiek atsakovės direktorius, tiek I. B.. Po sumontavimo pats I. B. bendravo su jais, buvo taisomi dūmtraukio trūkumai. Nurodo, kad neprisimena, kokie tai buvo trūkumai. Sutartimi buvo sutarta dėl tokios pirties, kokia nurodyta projekte. Ten matyti, kad net kamino nėra, vėliau pirties patalpa pakeista. Užsakovai tiek žodžiu, tiek raštu savo norus atsakovei išreiškė. Papildomas susitarimas kalba apie pirties dūmtraukį, o ne apie kubilo dūmtraukį. Atsakovės direktoriaus manymu, buvo tariamasi dėl elektrinės krosnies, tačiau neatsimena, kad būtų aptarinėję. Atsakovė nubraižė brėžinius pagal užsakovų nurodymus. Nurodė, kad nematė rizikų, kad kurie nors užsakovų nurodymai būtų pavojingi. Dūmtraukį montavo R. E., tai gal jis turėjo informuoti. Direktoriaus nuomone, pastatas nėra sudėtingas ir šitie dalykai įtakos gaisrui neturėjo. Sutinka, kad žala kilo dėl dūmtraukio. Siena buvo visiškai pastatyta, apšiltinta, pastatas pastatytas, todėl tas, kas montavo dūmtraukį, turėjo įvertinti visus reikalavimus. Tiek darbų atlikimo sutarties, tiek papildomo susitarimo projektus ruošė atsakovė, tačiau jie buvo derinami su užsakovais. S. N. darė brėžinius, bet čia ne projektas, projektas nebuvo reikalingas. Šis asmuo turi kvalifikaciją projektui daryti. Brėžinių pakeitimas turbūt nebuvo daromas, kadangi šiam pastatui nereikėjo projekto. Užsakovas rinkosi, kokių nori medžiagų, pirko atsakovė. Atliktų darbų akte nurodyta pozicija „Šildymo sistema“ – tai sistema oras-vanduo.
19. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus. Nurodė, kad buvo išmokėta kompensacija tik už medžiagas, už tokią sumą būtų neįmanoma atstatyti pirties. Nepasitikėti gaisrininkais yra nepagarba žmonėms, kurie dirba savo darbą. Buvo kreiptasi į atsakovę, prašyta namelio iki 80 kv. m., nes taip nurodyta paraiškoje. Neatitikus reikalavimų, namelis nebūtų statomas, nebūtų imta parama. Nesilaikius nustatytų reikalavimų, neatitiktų paramai keliamų reikalavimų. Įvykus gaisrui, gaisrininkai iš karto pasakė, kad namelio nuotrauką galima dėti kaip mokomąją medžiagą, nes gaisro židinys yra iš dūmtraukio. Signalizacija suveikė. Gaisrininkai nedetalizavo, kokių konkrečių reikalavimų nesilaikyta įrengiant dūmtraukį. Nebuvo galimybės patiems nieko statyti, turėjo būti pastatyta iki visiško baigtumo. Buvo norima, kad kubilas būtų geresnis, todėl už jį buvo sumokėta papildomai. Atsakovė nurodė pasirašyti papildomą susitarimą. Trečiųjų asmenų nebuvo rūpinamasi niekuo, įskaitant ir tai, kas įrengs dūmtraukį. Nurodė, kad R. E. nepažinojo, pavardę išgirdo tik kai gauti iš teismo dokumentai. Dūmtraukis buvo įskaičiuotas į bendrą sutarties kainą. Papildomai buvo mokėta tik už kubilą. Brėžinį, kuris buvo pateiktas teismui, rengė tikrai UAB „Internos projektai“, derinimas su architektu nevyko. Kitų susitarimų su UAB „Internos projektai“ nebuvo, tik papildomas susitarimas. Negali nurodyti, ar į pradinę sutartį buvo įtrauktas dūmtraukis. Vaizdo kameros, signalizacija buvo montuota trečiųjų asmenų, bet čia jau po darbų pridavimo. Nebuvo galimybės keisti rangovo, kai jau buvo pateiktas projektas.
20. Trečiojo asmens A. B. atstovė advokatė Julija Viktorija Flis teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus. Nurodė, kad nemato jokio priežastinio ryšio tarp žalos ir trečiojo asmens R. E. atstovo reiškiamų atsikirtimų dėl pirties kvadratūros. Be R. E. pateiktos ekspertizės nėra jokių duomenų, kad statyba būtų neteisėta. Net jeigu taip būtų, ne visos neteisėtos statybos sudega. Atstovė vertina, kad dėl pirties kamino susitarta pirminės sutarties 2.1.20 punkte.
21. Trečiasis asmuo I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pirties terasą rengė asmeniškai. Laminatą klojo antrame aukšte. Kai užkūrė pečių, pačioje pirtyje pro kaminą matėsi liepsnos, iš kamino ėjo žiežirbos, todėl buvo pakviestas R. E. pašalinti šį trūkumą. Kažką sutvarkė, kad nesimatytų liepsnos. Atsakovės direktorius paprašė patikrinti, ar viskas gerai, ar gali apmokėti ir jis pats paskui buvo atvažiavęs. Su R. E. dėl kokybės trūkumų pašalinimo patys asmeniškai nederino. Pirties adresas keitėsi, keitė gatvių pavadinimus. Gaisras degė būtent toje vietoje, kur buvo kaminas. Buvo gal tik 3 cm atstumas nuo statramsčio, tai matyti nuotraukose. I. B. nuomone, ten turėjo būti padaryta apdaila aplink kaminą, mūras arba tiesiog turėjo būti išlaikytas saugus atstumas nuo statramsčio. Ta galinė siena, kurioje buvo kaminas sumontuotas, labiausiai ir apdegė. Dabar krosnis elektrinė, todėl kamino nereikia.
22. Trečiasis asmuo R. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo paskambinta iš UAB „Internos projektai“, buvo klausta dėl kamino pardavimo. Su savininkais bendrauta nebuvo. Trečiojo asmens kamino pastatymo kaina 350 Eur, kamino vertė – 860 Eur. Atsakovei buvo išrašyta tik sąskaita, kitų dokumentų nebuvo pasirašoma. Pastačius kaminą, paskambino atsakovė, sakė, kad kažkas atsitiko su dūmtraukiu, nuvykęs trečiasis asmuo priveržė detales ir išvažiavo. Apie gaisrą buvo sužinota iš atsakovės, atėjo laiškas, kad neva blogai pastatytas kaminas. Negali nurodyti, dėl ko galėjo kilti gaisras. Nurodė, kad nėra atestuotas priešgaisrinėje saugoje bei kad neprašė parodyti pirties projekto. Trečiajam asmeniui nėra nežinomi atstumai, kuriais turi būti pastatomas kaminas nuo sienos. Neatsimena, ar atsakovė nurodė, kokiu atstumu turi būti statomas kaminas.
23. Trečiojo asmens R. E. atstovas advokatas Muradas Bakanas teismo posėdžio metu nurodė, kad R. E. jokių sienos pjovimo darbų, vietos parinkimo darbų neatlikinėjo. Už priešgaisrinę saugą nėra atsakingas, nes neturi atestato ir kvalifikacijos. Tik pristatė daiktą ir jį sumontavo. Jokių apdailos darbų neatliko. Dėl paslaugos suteikimo tarėsi su atsakove, jokių sutartinių santykių su A. B. nebuvo. Atsakovė pakeitė poziciją ir dabar teigia, kad atsakovė atliko brėžinius. Atsakovė nurodė, kur pastatyta krosnis, jau buvo išpjauta anga ir R. E. tik pastatė kaminą. Nežinoma, kas po dūmtraukio sumontavimo atliko apdailos darbus. Tačiau iš neteisės negali atsirasti teisė. Statinys pastatytas neteisėtai. Atraminių konstrukcijų atstumai buvo didesni nei 6 m, todėl statant tokį statinį buvo reikalingas ir projektas, ir statybą leidžiantis dokumentas. Būtų derinama ir su priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Institucijos būtų nurodžiusios trūkumus ir jie būtų pašalinti. Byloje neturime duomenų, nei kokios medžiagos buvo naudotos, nei koks atstumas buvo nuo dūmtraukio, gaisrininkai tokių duomenų nenurodė. Galbūt atstumas buvo pakankamas. R. E. nebuvo reikalingas nei projektas, nei brėžiniai, buvo išpjauta skylė ir R. E. tik pastatė kaminą kaip daiktą. Su trečiaisiais asmenimis R. E. nekomunikavo ir jokių klausimų nesprendė. Būtų rengiamas projektas, būtų vykdoma projekto priežiūra, techninė priežiūra. R. E. nėra atestuotas priešgaisrinei saugai, anga buvo išpjauta, kaip buvo uždengta anga, jam nėra žinoma. R. E. neturėjo pareigos įspėti atsakovę apie kokias nors rizikas. R. E. neįrenginėja dūmtraukio, o tik pastato kaminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
24. Byloje kilo ginčas dėl statinio rangovo pareigos atlyginti pastatytam objektui kilusią žalą dėl gaisro.
25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. sausio 16 d. išdavė trečiajam asmeniui draudėjai A. B. verslo draudimo liudijimą Serija LD Nr. 119283810, TIA Nr. 675806608, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 20 d. buvo apdraustas turtas – pirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kubilas (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis apdraustas nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims A. B. ir I. B..
26. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės apdraustame draudėjos pirties pastate kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. 9.4-6-764 (11.6.80E) konstatuota, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio rengimo taisyklių pažeidimas. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai išmokėjo 30 023,96 Eur.
27. Byloje nustatyta, kad draudėja A. B. su atsakove UAB „Internos projektai“ 2020 m. liepos 8 d. sudarė darbų atlikimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti pirties statybos darbus. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad šioje sutartyje nurodytas pirties adresas (duomenys neskelbtini), yra ankstesnis ginčo pirties adresas (jis buvo pakeistas). Atsakovė UAB „Internos projektai“ 2021 m. sausio 21 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IN 014 už ginčo pirties statybą. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, 2020 m. liepos 8 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis yra kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis.
28. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
29. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
30. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Nagrinėjamu atveju tarp nukentėjusio asmens (trečiojo asmens A. B.) ir atsakovės UAB „Internos projektai“ susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovės subrogaciniam reikalavimui taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Internos projektai“ 30 023,96 Eur žalos atlyginimo, 1302,96 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl tinkamo civilinės atsakomybės subjekto
32. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko tuo pagrindu, kad, atsakovės vertinimu, atsakovė nebuvo įsipareigojusi pastatyti dūmtraukio, nes atsakovė tokių darbų neatlikinėja. Atsakovė pažymėjo, kad 2020 m. spalio 27 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie 2020 m. liepos 8 d. darbų atlikimo sutarties dėl dūmtraukio ir kubilo pirkimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiais daiktais neprekiauja ir įrengimo darbų neatlikinėja, ji nesutiko prisiimti garantinių įsipareigojimų prieš užsakovę A. B.. Be to, atsakovė nedarė jokios įtakos šios įrangos pasirinkimui, nesirinko pardavėjų ir rangovų šiems darbams. Todėl 2020 m. spalio 27 d. Papildomu susitarimu prie 2020 m. liepos 8 d. darbų atlikimo sutarties šalys susitarė, kad atsakovė neatsako už užsakovės A. B. pasirinktus dūmtraukio pardavėją ir rangovą, už atliktus darbus atsakingi patys rangovai (susitarimo 2.3 punktas), taip pat, kad atsakovė neteikia kokybės garantijos dūmtraukiui, o užsakovė A. B. visas pretenzijas reikš tiesiogiai dūmtraukio pardavėjui ir rangovui (susitarimo 4 punktas).
33. 2023 m. rugsėjo 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės advokatas patikslino atsakovės poziciją, pažymėdamas, kad atsakovė neginčija fakto, kad ją su R. E. siejo subrangos santykiai, bet atsakomybės klausimai buvo sprendžiami kitaip, atsakovės vertinimu, įstatymas to nedraudžia. Anot atsakovės atstovo, pati draudėja nurodė, kad darbus atliks R. E. ir šalys susitarė, kad tokiu atveju draudėjos atžvilgiu turėtų atsakyti ne generalinis rangovas, o subrangovas.
34. Remiantis CK 6.650 straipsnio 5 dalimi, jeigu generalinis rangovas sutinka, užsakovas turi teisę sudaryti sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui.
35. Tačiau, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, teismas nustatė, kad ginčo atveju dūmtraukio rangovą pasirinko būtent atsakovė, o ne trečiasis asmuo A. B..
36. 2022 m. kovo 16 d. atsakovės elektroniniu laišku siųstame atsakyme ieškovei dėl iš jos gautos pretenzijos nurodoma, kad su pretenzija nors ir nesutinkama, tačiau rašoma, kad „mes samdėme R. E.“. Taigi atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, iš pradžių neginčijo fakto, kad būtent ji samdė trečiąjį asmenį R. E. dūmtraukio įrengimui.
37. Šią aplinkybę patvirtino nuoseklūs trečiųjų asmenų A. B. ir I. B., taip pat trečiojo asmens R. E. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad R. E. surado ir pasamdė atsakovė, o su ginčo turto savininkais nebuvo palaikomas joks ryšys. Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė neprisimenantis, kas surado R. E..
38. Byloje esanti 2021 m. sausio 21 d. sąskaita faktūra Nr. 18 už pristatomą kaminą R. E. buvo išrašyta UAB „Internos projektai“. Iš R. E. sąskaitos SEB banke išrašo matyti, jog 2021 m. sausio 22 d. UAB „Internos projektai“ pervedė R. E. 400 Eur, kur mokėjimo paskirtyje nurodyta „Avansinis mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 18 (pristatomas kaminas)“, o 2021 m. vasario 3 d. UAB „Internos projektai“ pervedė R. E. 800 Eur, kur mokėjimo paskirtyje nurodyta „Galutinis mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 18 (už kaminą ir jo įrengimą)“.
39. Teismas taip pat tyrė užsakovės A. B. ir atsakovės UAB „Internos projektai“ tarpusavio atsiskaitymo faktines aplinkybes. Remiantis abiejų šalių – tiek atsakovės UAB „Internos projektai“, tiek trečiųjų asmenų A. B. ir I. B. paaiškinimais, kurie sutapo, t. y. abi šalys nurodė tokias pačias aplinkybes, nustatyta, kad, nors šalys papildomai susitarė dėl pirties dūmtraukio įrengimo, jo kaina nebuvo papildomai įtraukta į bendrą pirties kainą, kadangi dalį kitų darbų atliko patys tretieji asmenys. Todėl nepagrįstu pripažintinas atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas atsikirtimas, kad atsakovė atliktų darbų aktu neperdavė užsakovei dūmtraukio įrengimo darbų, nes, kaip minėta, šalys bendru sutarimu šių darbų neįtraukė į atliktų darbų aktą, už juos papildomai nemokėta, tačiau faktiškai šie darbai buvo atlikti.
40. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams, kad šiuo atveju pati draudėja buvo nurodžiusi, kas atliks dūmtraukio sumontavimo darbus, todėl atsakovė laikytina neįrodžiusi šių savo atsikirtimų (CPK 178 straipsnis).
41. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, sutiktina su ieškove, kad atsakovės nurodoma 2020 m. spalio 27 d. papildomo susitarimo 2.3 punkto nuostata, numačiusi, kad Vykdytojas neatsako Užsakovui už Užsakovo pasirinktus dūmtraukio ir kubilo tiekėjus/rangovus ir jų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, šiuo atveju nėra aktuali. Pagal byloje nustatytas aplinkybes dūmtraukio rangovą pasirinko atsakovė, o ne užsakovė A. B., todėl ši atsakomybės išlyga negali būti taikoma.
42. Šiame kontekste pažymėtina, kad trečiojo asmens A. B. advokatė, teikdama naujus įrodymus, teismui nurodė, kad, jos vertinimu, dūmtraukis pirties pastate buvo įrengtas ne pagal 2020 m. spalio 27 d. papildomą susitarimą, tačiau pagal 2020 m. liepos 8 d. darbų atlikimo sutartį. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Pažymėtina, kad ši pozicija yra nauja, suformuluota tik trečiojo asmens atstovei įstojus į bylą, todėl vertintina kritiškai. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui spręsti, kad pirties dūmtraukio įrengimas į pagrindinę rangos sutartį nebuvo įtrauktas ir dėl jo susitarta minėtu papildomu susitarimu. Trečiojo asmens argumentas, kad papildomame susitarime turimas omenyje ne pirties, o kubilo, dūmtraukis, neįtikinamas, kadangi papildomame susitarime kaip du atskiri savarankiški daiktai išskirti kubilas ir dūmtraukis, todėl nėra priežasties manyti, kad šalys būtų ketinusios vieno iš šių daiktų sudedamąją dalį (kubilo dūmtraukį) išskirti ir aptarti atskirai. Tokį susitarimo aiškinimą atmetė ir kitos susitarimo šalies atsakovės UAB „Internos projektai“ vadovas, pažymėjęs, kad lokalinėje sąmatoje dėl pirties statybos pirties dūmtraukis nebuvo įtrauktas, tai patvirtina, kad dėl jo įrengimo susitarta tik minėtu papildomu susitarimu. Trečiojo asmens siūlomo papildomo susitarimo dalyko aiškinimo nepagrindžia ir 2020 m. liepos 8 d. darbų atlikimo sutarties 2.1.20 punktas, kadangi jame pirties dūmtraukis nėra išskirtas ir paminėtas tik krosnies įrengimas. Darytina išvada, kad šiuo atveju šalys dėl pirties dūmtraukio įrengimo susitarė 2020 m. spalio 27 d. papildomu susitarimu, tačiau, kaip jau minėta, jo nuostatos šiuo atveju neaktualios, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes dūmtraukį įrengusį R. E. pasirinko ir samdė atsakovė, o ne A. B.
43. Remiantis CK 6.650 straipsnio 3 dalimi, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Remiantis CK 6.257 straipsniu, skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovei UAB „Internos projektai“ pasamdžius R. E. atlikti dūmtraukio montavimo darbus, užsakovo (taigi ir ieškovės) atžvilgiu atsako atsakovė UAB „Internos projektai“.
44. Šiame kontekste pažymėtina, kad šio teismo vertinimo nekeičia R. E. nurodyta pozicija, kad pagal daikto vertės ir atliktų darbų vertės santykį (anot trečiojo asmens, dūmtraukio vertė didesnė nei darbų jam sumontuoti vertė) laikytina, kad jį su atsakove siejo ne rangos, o pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo tokį vertinimą grindžia CK 6.645 straipsnio 4 dalies nuostata, numatančia, jog tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo R. E. ir atsakovės teisinių santykių kvalifikavimo, užsakovo atžvilgiu nagrinėjamu atveju atsako atsakovė, nes būtent ji samdė R. E. dūmtraukio įrengimo darbams atlikti. Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl gaisro priežasties ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų
45. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
46. Trečiasis asmuo R. E. nagrinėjamoje byloje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir tuo pagrindu, jog, jo vertinimu, ieškovė neįrodė gaisro priežasties ir kad atsakomybė už kilusį gaisrą turėtų kilti būtent atsakovei. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu.
47. Pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminėje stadijoje atsakovė gaisro kilimo priežasties neginčijo. Jau minėtame 2022 m. kovo 16 d. atsakovės elektroniniame laiške, kuriuo ji atsakė ieškovei dėl iš jos gautos pretenzijos, atsakovė nurodė, kad buvo akivaizdžiai matyti, kad gaisras kilo dėl dūmtraukio. Nors prašydama peržiūrėti teismo sprendimą už akių, atsakovė kėlė klausimą, dėl kokių priežasčių galėjo kilti gaisras, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės direktorius visgi nurodė sutinkantis, kad gaisras kilo dėl dūmtraukio.
48. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. 9.4-6-764 (11.6.80E) konstatuota, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio rengimo taisyklių pažeidimas. Teismui išreikalavus gaisro tyrimo medžiagą, joje nurodoma tokia pati labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio rengimo taisyklių pažeidimas (3 f., b. l. 44–53). Šioje medžiagoje esančiame Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodyta, kad gaisro židinio zona yra vakarinėje pastato pusėje ties metalinio dūmtraukio kirtimo medžio karkaso sienos konstrukcijos vieta.
49. Teismui pasiūlius šalims pateikti papildomų įrodymų gaisro priežasčiai nustatyti, ieškovė pateikė teismui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2024 m. balandžio 15 d. atsakymą Nr. 9.4-6-342/2024(11.6.80 E) į ieškovės paklausimą, kuriame nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas, kuris galėjo įvykti pažeidus „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių“ 37 punktą (6 f., b. l. 73–74).
50. Pažymėtina, kad Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264, 37 punktas nustato atstumą nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki statinio konstrukcijų ir kitų degių medžiagų (250 mm ir 150 mm, priklausomai nuo panaudotų statybos produktų). Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju, gaisro kilimo priežastis tyrusių specialistų vertinimu, buvo pažeistas reikalavimas dėl atstumo nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki statinio konstrukcijų laikymosi. Nors trečiasis asmuo R. E. su šia išvada nesutiko, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, koks buvo atstumas tarp dūmtraukio ir statinio konstrukcijų, tačiau pažymėtina, kad jokių įrodymų, kurie pagrįstų esant kitą gaisro kilimo priežastį, nebuvo pateikta, teismo siūlymu apsvarstyti teismo ekspertizės skyrimo klausimą taip pat nutarta nesinaudoti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl trečiasis asmuo R. E. laikytinas neįrodžiusiu savo atsikirtimų, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų, su atsakovės atsakomybe nesietinų, priežasčių (CPK 178 straipsnis). Byloje esančių įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas dėl minimalaus dūmtraukio atstumo nuo statinio konstrukcijų nesilaikymo.
51. Padarytos žalos dydį patvirtina ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ surašytas 2021 m. rugpjūčio 4 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotonuotraukos, 2021 m. rugpjūčio 18 d. lokalinė sąmata, 2021 m. rugpjūčio 18 d. draudimo išmokos apskaičiavimas, 2021 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo pavedimas.
52. Kaip patvirtina ieškovės 2023 m. rugsėjo 19 d. teismui papildomai pateiktas specialisto V. P. paaiškinimas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo (3 f., b. l. 26–28), draudėjai išmokėtas draudimo išmokos dydis nustatytas iš suderintos sumos (45 023,96 Eur) atėmus 15 000 Eur dydžio išskaitą, o suderinta suma mažesnė nei bendra lokalinės sąmatos suma todėl, kad ji lygi tiesioginių išlaidų sumai. Kadangi nagrinėjamu atveju draudimo išmoka išmokėta ne pagal faktiškai patirtas išlaidas, o apskaičiuota pagal būsimus kaštus, PVM, pelnas, statybvietės ir pridėtinės išlaidos neatlygintos, kadangi šios išlaidos būna ne visais atvejais. Todėl ieškovė laikytina įrodžiusia patirtos žalos dydį, kurio atsakovė įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
53. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma, šiuo atveju konstatuotinos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl atsakovės civilinę atsakomybę šalinančių ar švelninančių aplinkybių (ne)buvimo
54. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kita ko, dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, nukentėjusio asmens veiksmai apibrėžiami kaip veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
55. Trečiasis asmuo R. E. savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė, be kita ko, 2024 m. gegužės 3 d. baigta rašyti ekspertine išvada Nr. SS-24-02-07 / TM (6 f., b. l. 84–111). Trečiojo asmens teigimu, statybos ekspertas T. M. padarė išvadą, jog ginčo objektas yra neypatingas statinys, kuriam yra reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat turėjo būti pasamdytas atestuotas statybos darbų vadovas. Taigi, A. B., atlikdama statybos darbus, trečiojo asmens R. E. vertinimu, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ginčo statinio statybai. Esant projektui, statybą leidžiančiam dokumentui ir atestuoto statybos darbų vadovo priežiūrai būtų užtikrinta, kad statybos dabai būtų atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
56. Teismo ekspertas šią išvadą grindė nustatyta faktine aplinkybe, jog tiek pirties projektiniuose brėžiniuose, pateiktuose trečiojo asmens A. B., tiek kadastro duomenų byloje, tiek pagal faktą atstumai tarp atraminių konstrukcijų viršijo 6 m, o pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ I skirsnio 19 punkto reikalavimus, nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Todėl ekspertas padarė išvadą, kad šiuo atveju pirtis klasifikuotina kaip neypatingas statinys, kuriam yra reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
57. Sutiktina su ieškovės ir trečiųjų asmenų A. B. ir I. B. vertinimu, jog sprendžiant nagrinėjamą ginčą, ši R. E. iškelta aplinkybė nevertintina kaip turinti teisinės reikšmės. Tokia išvada darytina įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą.
58. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punktu, rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Remiantis to paties straipsnio 7 dalies 3 punktu, rangovas taip pat privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles. Remiantis tarp šalių sudarytos 2020 m. liepos 8 d. darbų atlikimo sutarties nuostatomis, šios sutarties objektas – pirties statyba. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu sutiko su trečiojo asmens A. B. nurodyta aplinkybe, kad projektinius brėžinius braižė atsakovė, ne užsakovė A. B.. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad atsakovė būtų informavusi trečiuosius asmenis apie tai, kad nagrinėjamu atveju pirties statybai būtų buvęs reikalingas statybos leidimas ir taikomi kiti reikalavimai. Atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismo vertinimu, būtent atsakovei kaip savo srities profesionalei pirmiausia teko pareiga įvertinti ketinamo statyti statinio ypatybes, įskaitant jo klasifikavimą ir tai, ar tokio pobūdžio statiniui reikalingas statybos leidimas. Todėl tuo atveju, jeigu atsakovė šios pareigos neįvykdė, ji neturi teisės remtis savo pačios pareigų netinkamu vykdymu, prašydama atleisti ar švelninti jai kylančią civilinę atsakomybę.
59. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar pirtis atitiko statybos norminių dokumentų reikalavimus ir yra pastatyta teisėtai, neturi teisinės reikšmės dėl atsakovės kaip rangovės pareigos atlyginti kilusią žalą užsakovei (į jos vietą atsistojusiai ieškovei). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas trečiojo asmens R. E. pareigos regreso tvarka atlyginti kilusią žalą atsakovei klausimas, teismas, neperžengdamas nagrinėjamo ginčo ribų, plačiau šiuo klausimu nepasisako.
60. Apibendrinant šiame sprendime išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė tinkamam subjektui, yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir nėra pagrindų atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos atsakomybę švelninti, todėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Internos projektai“ 30 023,96 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
61. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 302,96 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų taikant 6 proc. dydžio metinę palūkanų normą, už 264 d., t. y. nuo ieškovės pretenzijoje atsakovei nurodyto termino atlyginti nuostolius pabaigos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Remiantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti kilusius nuostolius, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 302,96 Eur kompensacinių palūkanų pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
62. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei priteistinos iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (31 326,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
63. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
64. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
66. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei yra iškelta nemokumo byla ir ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ grąžinamas už jos teiktus procesinius dokumentus šioje byloje sumokėtas iš viso 797 Eur dydžio žyminis mokestis, o atsakovei UAB „Internos projektai“ – 53 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-656-67/2023). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
67. Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 850 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 570 Eur už ieškinio parengimą ir 280 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paruošimą (1 f., b. l. 80–82, 2 f., b. l. 40–41).
68. Trečiasis asmuo A. B. nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 3 280 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su byla, teisinės konsultacijos, procesinių prašymų pateikimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (6 f., b. l. 113–118, 137–140).
69. Trečiasis asmuo R. E. nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 1 750 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 250 Eur išlaidos advokatui Sauliui Alysui ir 1 500 Eur atstovavimo išlaidų advokatui Muradui Bakanui už procesinių dokumentų parengimą, susipažinimą su byla ir atstovavimą teisme. Trečiasis asmuo taip pat patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų už eksperto išvados parengimą (6 f., b. l. 119–124, 125–129, 144–151).
70. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės, trečiųjų asmenų A. B. ir R. E. patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, šių asmenų pateikti įrodymai pagrindžia, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos.
71. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės UAB „Internos projektai“ priteistina ieškovei 850 Eur, trečiajam asmeniui A. B. – 3 280 Eur, ir R. E. – 5 380 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
72. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, o ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidas priteisti ne iš įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų, o iš pačios atsakovės.
73. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką, t. y. ar šios išlaidos buvo patirtos iki nemokaus asmens statuso atsiradimo bei nemokumo administratoriaus, turinčio teisę atstovauti šiam asmeniui, paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 23 punktas; 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022 53 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tuo atveju, jei nemokumo administratorius nepalaikytų civilinėje byloje nemokaus tapusio juridinio asmens pareikštų reikalavimų arba pripažintų tokiam juridiniam asmeniui pareikštus reikalavimus, kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas iš bankroto procesui administruoti skirtų lėšų. Priešingu atveju tokiame civiliniame procese kitų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš bankrotui procesui administruoti skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022).
74. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-573-1092/2024, atsakovei UAB „Internos projektai“ iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 7 d. Nagrinėjamu atveju didžioji dalis byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos dar iki atsakovei įgyjant bankrutuojančios įmonės teisinį statusą. Nemokumo administratorė, įstojusi į jau pradėtą teisminį procesą, prašė ieškovės ieškinį spręsti teismo nuožiūra, t. y. ji nesiekė tęsti pradėto civilinio proceso. Taigi ginčo išlaidos, atsižvelgiant į jų atsiradimo laiką, paskirtį, nebuvo skirtos bankroto administravimo procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, bendrovės veiklai užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas byloje dalyvaujantiems asmenims turėtų būti priteisiamas iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų, t. y. kurias būtų teisė gauti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą.
75. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje 98,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. tos išlaidos, kurios gaunamos iš 116,65 Eur bendros procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumos atėmus atsakovės byloje jau sumokėtas 17,92 Eur pašto išlaidas (116,65 Eur - 17,92 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Dėl UAB „Internos projektai“ nemokumo bylą nagrinėjančio teismo informavimo apie priimtą sprendimą
76. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-573-1092/2024, atsakovei UAB „Internos projektai“ iškelta nemokumo byla. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjus nagrinėjamoje byloje priimtam sprendimui, jo patvirtinta kopija išsiųstina nemokumo bylą iškėlusiam Klaipėdos apygardos teismui (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ (juridinio asmens kodas 304933886) 30 023,96 Eur (trisdešimties tūkstančių dvidešimt trijų eurų 96 ct) žalos atlyginimo, 1 302,96 Eur (tūkstančio trijų šimtų dviejų eurų 96 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (31 326,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ (juridinio asmens kodas 304933886) 3 280 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui R. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ (juridinio asmens kodas 304933886) 5 380 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ (juridinio asmens kodas 304933886) 98,73 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 797 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, kurio mokėjimo užduočių kodai – ZK69620 ir ZM15676.
Grąžinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Internos projektai“ (juridinio asmens kodas 304933886) 53 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, kurio mokėjimo užduoties kodas – ZL33624.
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Įsiteisėjus sprendimui, jo patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ nemokumo bylą Nr. eB2-573-1092/2024 iškėlusiam Klaipėdos apygardos teismui (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva