Administracinė byla Nr. eI3-101-279/22
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00067-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 23 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,
dalyvaujant pareiškėjo K. S. atstovui advokatui Tomui Mickui,
dalyvaujant atsakovo atstovei R. M.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Panevėžio ir Utenos apskrityje, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. S., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys, kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Vyriausybe?s atstovo Paneve?z?io ir Utenos apskrityse 2020-12-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „De?l Ju?su? 2020-11-30 ras?to ir 2020-10-26 ras?to – pranes?imo „De?l (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe?s tarybos 2020-09-25 pose?dz?io metu priimtu? sprendimu?“; įpareigoti Vyriausybe?s atstovą Paneve?z?io ir Utenos apskrityse (toliau – Vyriausybės atstovas) įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą, merą panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai, padaryti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 posėdžio metu, priimant sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S.
Pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovas advokatas Tomas Mickus teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 1/3 narių 2020-08-20 pareiškimu pareiškė nepasitikėjimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotoju A. A., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S. (toliau – Administracijos direktorius) ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju R. L. 2020-09-25 Tarybos posėdyje darbotvarkės klausimu „Dėl nepasitikėjimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“ buvo priimtas sprendimas nepritarti pateiktiems nepasitikėjimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S. motyvams. 2020-09-25 Tarybos posėdyje savivaldybės meras pasiūlė klausimo „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus B. S. atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą“ nesvarstyti, nes jau priimtas 2020-09-25 Tarybos sprendimas dėl nepasitikėjimo Administracijos direktoriumi motyvų. Buvo priimtas sprendimas šio klausimo nesvarstyti. Priimant minėtus sprendimus, buvo balsuojama atviru balsavimu ir tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 13 str. 9 d. ir 29 str. 3 d. bei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas ) 42 p. nuostatos.
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnyje ir 8 straipsnyje nustatyta, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Pareiškėjas 2020-10-26 raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą, merą imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai, padaryti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 posėdžio metu, priimant sprendimus, susijusius su pareikštu nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S., o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai, merui nesiėmus veiksmų, kuriais būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, apskųsti teismui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 posėdžio metu priimtus sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S. Atsakovas 2020-11-17 pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame deklaratyviai ir formaliai nurodė, kad pareiškėjas neva turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Tarybos 2020-09-25 priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėtų Tarybos sprendimų. Pareiškėjas 2020-11-30 pakartotinai kreipėsi į atsakovą papildomai paaiškindamas, kad būtent atsakovas turėjo imtis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo ( toliau- SAPĮ ) 8 straipsnyje nustatytų veiksmų, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis ir panaikinti neteisėti Tarybos 2020-09-25 priimti sprendimai. Atsakovas 2020-12-28 pateikė atsakymą pareiškėjui nurodydamas, neva Taryba nepažeidė VSĮ 13 straipsnio 9 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies, Reglamento 42 punkto, nors akivaizdu, kad buvo nesilaikoma slapto balsavimo procedūros. Mano, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą ir nustatęs teisės aktų pažeidimus, turėjo nedelsiant veikti savo kompetencijos ribose ir pasiūlyti savivaldybės tarybai panaikinti 2020-09-25 priimtus sprendimus, to nepadaręs atsakovas neveikė pagal įstatymais numatytą kompetenciją bei nesilaikė įstatymo numatytų pareigų. Tokiu savo atsakymu ir neveikimu, atsakovas pažeidė SAPĮ 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Tomas Mickus prašė skundą patenkinti ir priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Vyriausybės atstovas nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, o jo atstovė R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Vyriausybe?s atstovo Paneve?z?io ir Utenos apskrityse 2020-12-28 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „De?l Ju?su? 2020-11-30 ras?to ir 2020-10-26 ras?to – pranes?imo „De?l (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe?s tarybos 2020-09-25 pose?dz?io metu priimtu? sprendimu?“, nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnis). Vyriausybės atstovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020-10-26 raštą – pareiškimą, kuriuo informuojama apie pažeidimus, pareiškėjo manymu, padarytus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai priimant sprendimus 2020-09-25 posėdžio metu, t. y. sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimu praradus pasitikėjimą bei 2020-11-30 raštą „Dėl 2020-11-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų 2020-10-26 rašto – pranešimo „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 posėdžio metu priimtų sprendimų“, kuriuo pareiškėjas pakartotinai prašo imtis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatytų veiksmų, 2020-12-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą ( nuomonę) dėl pareiškėjo raštuose išdėstytų teiginių ir prašymo. Ši Vyriausybės atstovo nuomonė išdėstyta atsakyme, pareiškėjui nesukelia jokių teisių ar pareigų. Skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokios savo teisės, at teisėto intereso, kurį galimai pažeidė Vyriausybės atstovo atsakymas (nuomonė). Tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikiamas savivaldybės tarybos sprendimo vertinimas bei paaiškintos Vyriausybės atstovo kompetencijos ribos nagrinėjamu atveju.
Atsakovas pažymėjo, jog Vyriausybės atstovas pareiškėjo raštus išnagrinėjo savo kompetencijos ribose, kuri nustatyta ne tik Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme , bet ir išaiškinta suformuotoje teismų praktikoje. Pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į visus jo raštuose keliamus klausimus, nurodyti konkretūs taikyti teisės aktai, pateiktas teisės normų vertinimas, teismų praktika, paaiškinti mero pavaduotojo ir administracijos direktorius atleidimo iš pareigų procedūrų skirtumai bei nurodyti motyvai, kurių pagrindu Vyriausybės atstovas konstatavo konkrečių aplinkybių (ne)buvimą bei išnagrinėjo pareiškėjo raštus, išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka. Todėl, darytina išvada, kad atsakymas Pareiškėjui parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Vyriausybės atstovas taip pat negina juridinių ar fizinių asmenų, tame tarpe ir tarybos narių galimai pažeistų teisių. Šiuo atveju, iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas siekia, jog būtų svarstomas (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimas tarybos nariams reiškiant valią slapto balsavimo metu. Pareiškėjas, kaip tarybos narys, turėjo teisę kreiptis į teismą tik vienu aspektu – dėl jo betarpiškai pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu, todėl pareiškėjas, šią savo galimai pažeistą teisę galėjo ginti teisme, tačiau kreipėsi į Vyriausybės atstovą. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas ir prašo panaikinti Vyriausybės atstovo atsakymą , tačiau įvertinus skundo turinį , akivaizdu, kad iš esmės yra skundžiamas savivaldybės tarybos 2020-09-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepasitikėjimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“ ir jo priėmimo procedūra. Tiek nepasitikėjimo administracijos direktoriumi, jo pavaduotoju, mero pavaduotoju motyvai ir (ar) jų atleidimo iš pareigų procedūra yra politinis procesas, kurį vykdo juos į pareigas paskyrusi kolegiali savivaldybės institucija – savivaldybės taryba. Tai jos išimtinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose. Vyriausybės atstovas SAPĮ 7 straipsnio 9 dalies nuostatos pagrindu teisės aktų ir teisės aktų projektų nevertina politinio tikslingumo požiūriu, taip pat ir niekaip negali įtakoti šio politinio proceso. Šiuo atveju, administracijos direktoriaus atleidimas iš pareigų, tarybos nariui ar jų grupei pareiškus nepasitikėjimą juo, nėra imperatyvus VSĮ nustatytas atleidimo pagrindas. Tam turi vykti slapto balsavimo procedūra ir tik jos metu balsavusių tarybos narių daugumai slaptu balsavimu pasisakius „už“ atleidimą, administracijos direktorius būtų atleistas. Vyriausybės atstovas, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, negali įpareigoti savivaldybės tarybą balsuoti dėl administracijos direktoriaus atleidimo, net ir tuo atveju, jeigu yra pateikti nepasitikėjimo motyvai, tuo labiau, kai pati savivaldybės taryba jos narių balsų dauguma nusprendė atleidimo klausimo toliau nesvarstyti. Vyriausybės atstovas neturi įgaliojimų kvestionuoti tarybos politinės valios. Jeigu Vyriausybės atstovas reikalautų toliau svarstyti direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimą, tai būtų jo įsikišimas į politinį procesą reiškusių nepasitikėjimą tarybos narių grupės pusėje ir suinteresuotumas atleisti administracijos direktorių iš pareigų, o tai laikytina Vyriausybės atstovo įgaliojimų viršijimu ir šališku (subjektyviu) elgesiu. Politinį ir asmeninį suinteresuotumą atleisti administracijos direktorių iš pareigų turi grupė tarybos narių, reiškusių jam nepasitikėjimą. Vyriausybės atstovas nedalyvauja (neįtakoja) ir nesiima SAPĮ nurodytų veiksmų politinio proceso metu – mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo skyrime ar atleidime iš pareigų.
Atsakovas paaiškino, kad Vyriausybės atstovas būtų įgyvendinęs savo įgaliojimus, nustatytus SAPĮ 7 straipsnio 1 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje, jeigu būtų (ne)priimtas sprendimas atleisti Administracijos direktorių iš pareigų dėl jam pareikšto nepasitikėjimo balsuojant atviru balsavimu, tačiau toks klausimas 2020-09-25 tarybos posėdyje svarstomas nebuvo, nes dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, šio klausimo nuspręsta nesvarstyti.
Be to Vyriausybės atstovas nurodė, kad nuo 2021-01-01 pasikeitė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios pagrindu buvo priimtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepasitikėjimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų“, redakcija, kurioje nebeliko galimybės tarybai spręsti (teikti) nepasitikėjimo motyvų. Šios nuostatos pakeitimas supaprastino ir konkrečiai sureglamentavo savivaldybės Administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų procesą: „(...) Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva. Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip ½ visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus (...) privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą.“ Pastebėjo, jog Vyriausybės atstovui nėra žinoma, kad Pareiškėjas ar ne mažiau kaip ½ visų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių iki šio laiko nuo pakeistos VSĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigaliojimo, merui raštu yra teikę nepasitikėjimo administracijos direktoriumi motyvus pakartotinai, kas leidžia manyti, jog tarybos nariams daugiau nekyla abejonių dėl pasitikėjimo administracijos direktoriumi ir siekio atleisti jį iš pareigų.
Atsakovas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, taip pat, kad šio posėdžio metu buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, priimant sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S., dėl kurių Vyriausybės atstovas būtų įpareigotas imtis SAPĮ nurodytų veiksmų.
Trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos atstovė L. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausybe?s atstovo Paneve?z?io ir Utenos apskrityse 2020-12-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „De?l Ju?su? 2020-11-30 ras?to ir 2020-10-26 ras?to – pranes?imo „De?l (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe?s tarybos 2020-09-25 pose?dz?io metu priimtu? sprendimu?“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš pareiškėjo K. S. 2020 m. spalio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. raštų atsakovui nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi prašydamas atlikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracinę priežiūrą ir įvertinti, bei imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai, padaryti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 posėdžio metu priimant sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S.
Vyriausybės atstovas 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „De?l Ju?su? 2020-11-30 ras?to ir 2020-10-26 ras?to – pranes?imo „De?l (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe?s tarybos 2020-09-25 pose?dz?io metu priimtu? sprendimu?“, nurodė, kad vykdant Savivaldybės administracinę priežiūrą, Vyriausybės atstovo įstaigoje buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 sprendimai, susiję su nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S. ir nenustatyta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 42 punkto nuostatos ar padaryti kitų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių Vyriausybės atstovas turėtų teisinį pagrindą imtis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu jam suteiktų įgaliojimų vykdymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija numato galimybę savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą derinti su teismine kontrole. Būtent be savivaldybių veiklos administracinės priežiūros, nustatytos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, Konstitucijos 124 straipsnis įtvirtina ir teisminę savivaldybių institucijų bei jų pareigūnų veiklos kontrolę, o Konstitucijos 123 straipsnio antroje dalyje yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai (1998 m. vasario 18 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalis apibrėžia Vyriausybės atstovo kompetenciją, pavesdama jam tikrinti, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai); kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauti, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti; galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlyti panaikinti arba pakeisti; kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreiptis į teismą. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą taikoma tik tada, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio, kas konkrečiu atveju nebuvo konstatuota (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1273/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1551/2012; kt.). Ši savivaldybių administracinės veiklos priežiūra iš esmės yra susijusi su teisės aktų, galiojančių visoje Lietuvos Respublikoje, vykdymu ir įgyvendinimu. Iš minėtų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad į Vyriausybės atstovo veikimo sferą nepatenka subjektinių teisių gynimo klausimai konkrečiais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas K. S. 2020 m. spalio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. raštais kreipėsi į Vyriausybės atstovą dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 posėdžio metu priimtų sprendimų, susijusių su nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S., manydamas , kad jie buvo priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, prašydamas imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai. Teisėjų kolegiją tokį pareiškėjo kreipimąsi vertina kaip asmens pranešimą kompetentingai institucijai apie galimus teisės pažeidimus, kuriame kartu buvo suformuluotas prašymas tuos pažeidimus pašalinti. Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų ir įrodymų, kad jo teisės ar teisėti interesai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neveikė ir neveikia pagal įstatymais jam numatytą kompetenciją bei nesilaiko įstatymo numatytų pareigų. Akivaizdu, kad pareiškėjas neturi teisės vykdyti Vyriausybės atstovo veiksmų bendrąją priežiūrą, neturi teisės reikalauti, kad atsakovas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. Vyriausybe?s atstovo Paneve?z?io ir Utenos apskrityse 2020-12-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „De?l Ju?su? 2020-11-30 ras?to ir 2020-10-26 ras?to – pranes?imo „De?l (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe?s tarybos 2020-09-25 pose?dz?io metu priimtu? sprendimu?“ yra motyvuotas, pagrįstas nustatytais faktais ir įstatymais. Teismas vertina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, juo nepadaryta jokia įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vyriausybe?s atstovą Paneve?z?io ir Utenos apskrityse įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą, merą panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir imtis veiksmų, kad būtų ištaisyti teisės aktų pažeidimai, padaryti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-25 posėdžio metu, priimant sprendimus, susijusius su nepasitikėjimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi B. S. yra išvestinis iš reikalavimo dėl Vyriausybe?s atstovo Paneve?z?io ir Utenos apskrityse 2020-12-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Nepatenkinus reikalavimo dėl minėto rašto panaikinimo, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Panevėžio ir Utenos apskrityje, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Nijolė Čekanauskienė
Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė