Civilinė byla Nr. e2-334-1041/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02423-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Inai Jokšt,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas plotas“ atstovui komercijos direktoriui I. K. (I. K.),

atsakovams V. N. Š., N. Š.,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas plotas“ ieškinį atsakovams V. N. Š. ir N. Š. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tretieji asmenys atsakovų pusėje P. N. ir N. N., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Naudingas plotas“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priverstinai iškeldinti atsakovus V. N. Š., N. Š. (toliau – ir atsakovai) bei jų vaikus iš žemės sklypo, sodo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2020 m. birželio 18 d. iš varžytinių įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su sodo pastatu ir garažu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Ieškovė paaiškina, kad jai turtas nuosavybės teise priklauso pagal antstolio R. K. 2020 m. birželio 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), o nuo 2020 m. birželio 29 d. ieškovės nuosavybės teisės į turtą įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – Registrų centras). Ieškovė nurodo, kad atsakovai kartu su savo nepilnamečiais vaikais faktiškai gyvena ieškovei priklausančioje nuosavybėje ir tokiu būdu varžo ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė pažymi, kad niekada neleido atsakovams naudotis turtu po nuosavybės teisės į jį įgijimo, šalių nesieja sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Pažymi, kad ieškovė savo pažeistas teises gina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, t. y. reikšdamas negatorinį ieškinį ir prašydamas apginti pažeistas daiktines teises, iškeldinat atsakovus iš be pagrindo užimtų, ieškovei priklausančių patalpų.

3.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, mano, kad iškeldinti atsakovus iš buto siekiama neteisėtai. Atsakovai paaiškina, kad turtas priklauso atsakovės V. N. Š. tėvams P. N. ir N. N., kurie yra įsitikinę, kad antstolio R. K. Aktas yra surašytas neteisėtai. Atsakovai nurodo, kad bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Atsakovai pastebi, kad pagarbos šiai teisei principas taip pat yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Atsakovai pažymi, kad reiškiant reikalavimą iškeldinti, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl šiuo atveju ginčas dėl atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš buto turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į vieną svarbiausių žmogaus teisių – teisę į būsto neliečiamybę bei į atsakovų nepilnamečių vaikų interesus.

4.       Tretieji asmenys P. N. ir N. N. atsiliepime prašo ieškinį dėl iškeldinimo atmesti. P. N. ir N. N. nurodo, jog tenkinus ieškinį būtų neproporcingai pažeistos atsakovų ir jų vaikų teisės ir teisėti interesai.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vilniaus apskr. vaiko teisių skyrius)  pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad atsakovams turėtų būti suteikta galimybė išsikelti iš būsto per tam tikrą laiką, kol atsakovai susirastų kitą būstą persikelti su vaikais.  Vilniaus apskr. vaiko teisių skyriaus išvadoje taip pat nurodyta, kad galutinė išvada bus pateikta teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo Vilniaus apskr. vaiko teisių skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko byloje esančią raštu pateiktą išvadą, patikslino, kad atsakovams išsikėlimui turėtų būti suteikti du mėnesiai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Byloje nagrinėjamas reikalavimo pašalinti savininko teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), pagrįstumas.

7.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. kovo 25 d. įvyko tretiesiems asmenims P. N. ir N. N. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), varžytynės, kurių metu šis turtas parduotas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naudingas plotas“. Antstolio R. K. 2020 m. birželio 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą nuosavybės teisę į šį turtą ieškovė išviešino, 2020 m. birželio 29 d. įregistruodama ją viešajame Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, remdamasi tuo, kad ji yra ginčo turto savininkė, prašo iškeldinti atsakovus ir jų vaikus iš jai priklausančio turto. Atsakovai V. N. Š. ir N. Š. patvirtino, kad gyvena minėtu adresu esančiame pastate, naudojasi ginčo turtu. Atsakovai taip pat nurodė, kad kartu su jais gyvena trys atsakovų nepilnamečiai vaikai.

8.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, jog kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002). Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

9.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė abi minėtas aplinkybės, t. y. Akto pagrindu ieškovė yra teisėta turto savininkė, o atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovės nusipirkto turto, pažeidžia ieškovės teisę naudotis įsigytu turtu. Atsakovų gyvenimas ginčo turte remiantis tuo, kad buvę savininkai (tretieji asmenys P. N. ir N. N.) ketina ginčyti Aktą, kuriuo buvo perleistos nuosavybės teisės į turtą ieškovei, neatsižvelgiant į ieškovo, kaip šio turto savininko, valią ir ketinimus, susijusius su turto naudojimu, valdymu, disponavimu, neatitiktų ginčo šalių sąžiningos interesų pusiausvyros, proporcingumo principų. Ieškovės nuosavybės teisės tokiu atveju būtų suvaržytos neproporcingai, tam nesant objektyvaus pagrindo. Teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad antstolio Aktas šiuo metu teisme nėra ginčijamas, t. y. teisme nėra nagrinėjama byla dėl šio Akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindo teisėtumu. Darytina išvada, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu  atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovės, kaip šio turto savininkės, teises, todėl ieškovė teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka.

10.       Kaip minėta, tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys nurodė, kad tenkinus ieškinį bus pažeista atsakovų nepilnamečių vaikų teisė į būstą. Pagal kasacinio teismo praktiką, vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų teisių, negalima suabsoliutinti. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių ir teisėtų reikalavimų bei parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1365/2000; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012; kt.). Tėvams atitenka didžiausia atsakomybė už tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiams vaikams sudarymą, tame tarpe ir teisės į gyvenamojo būsto užtikrinimą (CK 3.163 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių įstatymas) 4, 6, 11 ir 21 straipsniai). Pagal Vaiko teisių įstatymo 11 straipsnį, vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-874/2000; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teisių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015).

11.       Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus ir šiuo metu dirbantys. Byloje atsakovai nepateikė duomenų, kad jie dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negali dirbti ir iš gaunamų pajamų užtikrinti vaikų teisės į būstą. Atsakovai teismo posėdyje nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį paėmė kreditą, 2017 m. atsakovė buvo netekusi darbo ir nebegalėjo mokėti įmokų. Atsakovas N. Š. nurodė, kad antstoliai iš jo darbo užmokesčio atskaičiuoja apie 45 proc., o atsakovė V. N. Š. nurodė, kad iš jos darbo užmokesčio atskaičiuojama apie 30 proc. Atsakovai į bylą nepateikė duomenų apie turimus įsiskolinimus ir (ar) vykdomus išieškojimus.

12.       Išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovės teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Nagrinėjamu atveju atsakovai neprašė teismo atidėti sprendimo įvykdymą, tačiau teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra viena pagrindinių vaiko teisių, ginama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Taigi nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į viešuoju interesu esančią vaikų teisių apsaugą, savo iniciatyva atideda teismo sprendimo įvykdymą trims mėnesiams, konstatuodamas, kad šis terminas nustato protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko (ieškovės) teisių bei teisėtų reikalavimų ir yra proporcingumo principą labiausiai atitinkantis atsakovų nepilnamečių vaikų teisių apsaugos būdas.

13.       Ieškovė prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškinį, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paduodama ieškinį, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų ieškovei priteisiama po 37,50 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas plotas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus V. N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimo įvykdymą dėl iškeldinimo atidėti 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės V. N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas plotas“ (juridinio asmens kodas 303236329) naudai 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naudingas plotas“ (juridinio asmens kodas 303236329) naudai 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                                 Enrika Janušonienė