Baudžiamoji byla Nr. 1-133-899/2015

     Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01509-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.4.2;

1.1.7.2.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.2.14.3.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.3; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,

kaltinamajam K. P., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

nukentėjusiajam A. J., jo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-22 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalį 18 parų areštu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,     

n u s t a t ė :

K. P. 2013-08-09 apie 19.00 val. ties parduotuve „N.“, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., tai yra pastumdamas nukentėjusįjį A. J. rankomis į krūtinę, o nenustatytam asmeniui stumtelėjus nukentėjusįjį A. J. iš nugaros pusės į kojas, po ko A. J. nugriuvus ant žemės, taip sukeliant jam fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“ 400 Lt vertės, su jame buvusia „O.“ SIM kortele, piniginę 111,99 Lt vertės, su joje buvusiais beverčiais dokumentais: vairuotojo pažymėjimu, išduotu A. J. vardu, asmens tapatybės kortele, išduota A. J. vardu, AB „S.“ mokėjimo kortele, AB „S.“ internetinės bankininkystės kodų kortele, nuolaidų kortelėmis, bendra pagrobto svetimo turto vertė – 511,99 litų.

Be to, K. P. 2013-08-09 apie 19.00 val. ties parduotuve „N.“, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), plėšimo metu iš nukentėjusiojo A. J. pagrobė fizinio asmens dokumentą – A. J. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką laikė su savimi A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą iki nenustatytos datos, o  A. J. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę laikė su savimi iki 2013-08-10, kol ją apie 10.00 val. prie alaus baro, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perdavė A. P.,

Be to, K. P. 2013-08-09 apie 19.00 val. ties parduotuve „N.“, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), plėšimo metu pagrobdamas piniginę, neteisėtai įgijo joje buvusią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra AB „S.“ internetinės bankininkystės kodų kortelę, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, laikė svetimą AB „S.“ internetinės bankininkystės kodų kortelę, AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu, su savimi iki nenustatytos datos.

Be to, K. P., veikdamas kartu su A. P., kurio atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-23 teismo baudžiamasis įsakymas, ir nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, tai yra 2013-08-10 apie 10.00 val. prie alaus baro, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perduodamas fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą A. J. vardu A. P., o pastarajam 2013-08-10 apie 11.00 val.  AB „S.“ klientų aptarnavimo centre, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), panaudojus neteisėtai įgytą fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikus ją AB „S.“ darbuotojai, po to melagingai prisistačius banko darbuotojai A. J. vardu ir paprašius išmokėti iš A. J. banko sąskaitos 6 500 litų, tokiu būdu savo, A. P., nenustatyto asmens naudai pasikėsino užvaldyti svetimą – A. J. priklausantį turtą – 6 500 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes įtarusi klastą, pinigų neišmokėjo banko darbuotoja.

Be to, K. P. buvo kaltinamas tuo, jog 2013-08-09 20.00 val. neteisėtai inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „S.“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. J. vardu, tai yra 2013-08-09 20.00 val. prekybos centre „N.“, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pateikė kasininkei mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu ir įsigijo prekių už 16,45 Lt, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai inicijavo keturias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „S.“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. J. vardu, tai yra 2013-08-09 20.41 val. du kartus įdėdamas AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu į bankomatą, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), du kartus įvesdamas klaidingą PIN kodą, siekdamas identifikuoti save kaip nukentėjusįjį A. J., po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013-08-09 22.17 val. du kartus įdėdamas AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu į bankomatą, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), du kartus įvesdamas klaidingą PIN kodą, siekdamas identifikuoti save kaip nukentėjusįjį A. J., tokiu būdu neteisėtai inicijavo keturias finansines operacijas ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. P. teisminio nagrinėjimo metu pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį prisipažino iš dalies, dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino. Parodė, kad prie „L.“ sutiko gerai iš matymo pažįstamus draugus, kurie pasiūlė užsidirbti, pasakė „turime banko kortelę, pasą ir teises, reikia surasti panašų žmogų“. Jiems atsakė „galėčiau, alubaryje yra pijokėlių“. Pats suprato, kad nukentėjusysis prie parduotuvės „N.“ gulėjo girtas komos būsenoje ir draugai, t. y. T. ir E., jų pavardžių nežino, ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės piniginę ir kitus daiktus. Būtent šie asmenys padavė tik asmens tapatybės kortelę ir pasiūlė surasti žmogų. Tie asmenys sakė, kad nukentėjusysis gulėjo komos būsenoje. Į bankomatą kortelės nedėjo ir parduotuvėje „N.“ neapsipirko. Kortelę rankose laikė 1-2 minutes, kortelę tik perdavė. Sutikti asmenys sakė, kad dar turėjo vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, bet kur juos padėjo, nesakė. Prie baro sutikti asmenys sakė „eik su juo pakalbėk“. Pats kortelę perdavė A. P., todėl kortelę iki banko nešėsi A. P.. Iki perdavimo kortelę turėjo T. ir E.. Jie turėjo „S.“ kortelę. Pats matė, kad jie turėjo dvi korteles. Jie parodė dokumentus ir pasakė kokius dokumentus turi. Parduotuvėje „N.“ pats asmuo apsipirko, nes jei būtų žinoję PIN kodą, būtų nusiėmę pinigus. Kodą gal suvedinėjo E., T.. A. P. visi nurodė kiek pinigų nuimti. Sutikti vaikinai viską žinojo, o pats jiems pritarė. Paties nukentėjusysis negalėjo atpažinti, nes pats prie jo nebuvo. Tokiais dalykais neužsiima, nes žino kas gresia. Tas asmuo, t. y. nukentėjusysis pirko alkoholį, nes jis prie savęs turėjo prisidėjęs butelių. Mano, kad asmuo galėjo nusipirkti ir gerti prie parduotuvės. Vaikinai sakė, kad ėjo pro šalį, matė gulintį girtą žmogų, apsidėjusį buteliais, ir jį apkraustė ir ištraukė piniginę. Pagal tuos asmenis, kurie pasakojo, jei jis galėjo atsiskaityti kortele, tai galėjo kortele ir nuimti pinigus. Prie baro sutiko A. P., t. y. pirmam pasitaikiusiam pasiūlė ir jis sutiko.  A. P. padavė dokumentus ir jis nuėjo į banką. Pats daugiau nieko prieš A. P. nedarė. Po to, t. y. kitą dieną su draugais susiskambinę, susitiko prie „L.“ ir paties pažįstamas A. P. draugui trenkė. Su jais pasidalino numeriais. Tuos asmenis, kurie pačiam pasiūlė surasti pašalinį asmenį, sutikdavo centre, klube. Jie pačiam buvo žinomi iš matymo, bet nieko bendro su jais neturi. Kadangi tuo metu neturėjo pinigų ir susigundė su tokiu asmenų pasiūlymu. Vaikinai pasakė, kad reikia nuimti 6 000 Lt ir pats A. P. persakė, kad turi būti 6 000 Lt. A. P. siūlė atlygį, to neneigia, bet nepamena, gal žadėjo nupirkti alkoholio. Pats tuo momentu turėjo pinigų ir būtų iš savo pinigų A. P. nupirkęs. Gal ir buvo jau jam nupirkęs butelį. Pats laukė kol bus išgryninti pinigai. Už pašalinio asmens suieškojimą vaikinai pačiam siūlė 500 Lt atlygį. Apie mobiliojo ryšio telefoną pats nieko nežino. Nukentėjusiojo parodymus neigia, nes jo akyse nėra matęs. Per apklausą nukentėjusįjį matė pirmą kartą, buvo nustebęs ir pasimetė. Dėl dokumentų pasinaudojimo labai gailisi. Šiuo metu turi mažametį vaiką, gimusį 2012 metais, norėtų greičiau jį pamatyti. Pasižada būti šios tautos geru piliečiu. Nukentėjusiojo turi atsiprašyti ir už save, ir už kitus asmenis. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas įvykio metu. Ankščiau pažįstamas nebuvo, santykiai su juo neutralūs. 2013 m. rugpjūčio mėnesį 17.00 ar 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) išėjo parūkyti prie namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, o perėjus per gatvę yra parduotuvė „Norfa“. Prie jo priėjo K. P. su draugu. Šiuos asmenis sutiko pirmą kartą. Pats tuo metu turėjo telefoną. Telefone parodė sūnaus nuotrauką. Vaikinams rodydamas telefoną norėjo pasigirti. Sutikti vaikinai neprašė nieko duoti, pirkti ar atiduoti. Po to K. P. patį nusivedė už kampo, ten buvo ir vyras su gobtuvu. Ten K. P. trenkė vieną smūgį į krūtinę, o kitas asmuo tupėjo, t. y. buvo pasiruošęs. Nuo smūgio aukštielninkas nugriuvo be sąmonės. Nugriuvęs neteko sąmonės, o prabudo tik ligoninėje. Atsipeikėjęs nerado savo daiktų. Neteko piniginės, banko kortelių, parduotuvių kortelių, vairuotojo pažymėjimo.. Telefoną grąžino praėjus pusei metų. Telefonas buvo (duomenys neskelbtini) jo vertė apie 400 Lt. Ligoninėje rado tik raktus. Dėl sutrenkimo fizinį skausmą juto. Įvykio metu tarpusavio konflikto nebuvo. Pats tuo metu buvo išgėręs porą skardinių alaus, tačiau paties orientacija buvo normali. Mano, kad sutiktų vaikinų tikslas buvo pasisavinti jo daiktus, nes vaikinus tikriausiai sugundė tai, kad buvo išgėręs. K. P. pats prisiminė iš veido, įsidėmėjo, kad jis buvo neaukštas. Kitų asmens veiksmų nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja parodė penkių žmonių nuotraukas, iš kurių atpažino K. P.. Be to, akistatos metu taip pat iš karto pasakė, kad tai buvo K. P.. Kad buvo užpultas K. P., tuo yra įsitikinęs. K. P. pačiam ikiteisminio tyrimo metu pasakė „dokumentus atgavai, pragyvenimui užteks“. Savo pareikštą civilinį ieškinį pilnai palaiko. Turtinė žala atsirado dėl prarastos piniginės, kortelės, vairuotojo pažymėjimo. Piniginė kainavo 111,99 Lt, ją pirko prekybos centre „A.“. Piniginė šiuo metu negrąžinta. Vairuotojo pažymėjimą pasikeitė, tai kainavo 50 Lt. Dėl neturtinės žalos gali pasakyti, kad šis įvykis patį paveikė, t. y. blogai miegojo, su baime vaikščiojo į darbą, skaudėjo krūtinę. Ligoninėje buvo iki 5 val. ryto. Po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nemigos. Gydytoja išrašė vaistų, kuriuos vartojo nuo nerimo, nuo baimės, kad neužmuštų.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas, nepažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai. Ikiteisminio tyrimo duotus parodymus skaitė, pasirašė, atsakė ko paklausė. Kaltinamasis padavė svetimą pasą ir paprašė nuimti pinigus. Kadangi pats tuo metu buvo pagiringas, todėl su tokiu pasiūlymu sutiko. Pats gal buvo panašus į tą žmogų, tas asmuo gal 1962 m. gimimo, todėl jo paties ir paprašė. Kaltinamasis davė asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota nukentėjusiojo asmens vardu. Su kaltinamuoju dar buvo keli asmenys. Kortelę padavė kaltinamasis, pasakė „yra pinigų, reikia nuimti 6 000 Lt ar 6 500 Lt, bet 6 500 Lt sumos nebuvo. Dokumentą pačiam padavė K. P.. K. P. sakė „jei pasiseks, atlygį gausi“, bet tiksliai kiek, nekalbėjo. Iš viso jie buvo trise. Pakeliui į banką visi kartu ėjo ir kalbėjo, bet paskui jie liko laukti prie devynaukščio namo, o pats vienas nuėjo į banką. Iš pradžių dar laukė kol atidarys banką, po to nuėjo į jį, bet tų pinigų nedavė. 6 500 Lt sumą jam nurodė K. P., kiti asmenys nurodymų nedavė. Banke pasakė, kad tokios sumos nebėra. Dar priėjo viena moteris, pasižiūrėjo į patį. Viskas vyko prekybos centre „A.“, S.. Banke pinigų jam nedavė. Dokumentas liko banke, o pats iš banko išėjo, nes pagalvojo, kad bus blogai. Išėjęs vaikinams pasakė, kad pinigų negavo bei jiems sakė, kad asmens kortelė liko banke ir su jais išsiskyrė prie devynaukščio. Draugai kaltinamąjį pažinojo, o pats - ne. Kartu buvę draugai – jo paties buvę kaimynai. Kaltinamojo pavardę tie buvę kaimynai pačiam pasakė po įvykio. Pats kaltinamajam neskambino, nes jo telefono numerio neturėjo. Paskui prie kioskelio jo draugui sudavė ir ant paties puolė asmenys dėl to, kad jis paėmė pinigus ir jiems pinigų neduoda. Kaltinamasis su kitais asmenimis buvo, bet jis rankų nekėlė, o mušė jo draugas, t. y. jie buvo visi trys, vienas paskui puolė ant draugo ir sakė „pasiėmėt pinigus ir geriat“. Pats suprato, kad nukentėjusysis su K. P. kartu baliavojo, nes K. P. draugai tarpusavyje kažką kalbėjo ir sakė, kad nukentėjusysis girtas voliojosi, todėl pagalvojo, kad nukentėjusysis ir K. P. kartu gėrė. Dabar supranta kad kortelę jie galėjo pavogti.

Liudytoja B. P. teisme parodė, kad kaltinamasis nematytas. Vyresnio amžiaus liudytojas (A. P.) – matytas. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, davė teisingus parodymus. Į banką atėjo vyresnio amžiaus žmogus, kuris sėdėjo šonu į ją ir padavė dokumentą. Žmogus norėjo nusiimti pinigų. Atrodo, kad atėjęs žmogus pasakė sumą, tada pati pažiūrėjo į dokumentą ir į klientą. Matė jo vardą, pavardę ir paprašė atsisukti, bet jis neatsisuko. Tuomet ji nuėjo pas valdytoją. Dokumentas buvo A. J. vardu, jis yra „auksinis“ klientas, o atėjęs žmogus atrodė kaip socialiai remtinas. Minėto asmens klausė adreso, o jis tylėjo. Tuomet jam pasakė „atsiprašau“ ir jis tuo tarpu dingo. Dokumentą nešė rodyti valdytojai, taip pat skambino asmens telefonu, t. y. vadybininkui, tačiau susisiekti nepavyko. Banke kaltinamąjį gal ir yra mačiusi kaip klientą. Tuo metu suprato, kad atėjusio asmens kažkas koridoriuje laukė, jis kažkam skambino ar rodė ženklus. Laukiančio žmogaus nematė.

Liudytojas V. Z. teisme parodė, kad kaltinamasis nematytas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Lombarde, esančiame L. gatvėje, buvo nusipirkęs telefoną, už kurį sumokėjo 200 Lt. Telefoną padovanojo sugyventinei, numeris buvo jos. Dabar telefono numerio nepamena. Telefonas (duomenys neskelbtini) Kaip telefonas atsirado lombarde, pats nežino.

Nors kaltinamasis K. P. tik iš dalies pripažino savo kaltę pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t. y.  prisipažino dėl asmens dokumento perdavimo kitam asmeniui, jo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, pilnutinai įrodo nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojų A. P., B. P., V. Z. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

              - 2013-08-10 įvykio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, įvykio vieta, esanti AB „S.“ banko skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., 12-14 b. l.);

- 2013-09-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis A. J. atpažino K. P., kaip jaunuolį, kurį sutiko kai išėjo iš savo namų laiptinės, su kuriuo nuėjo iki parduotuvės „N.“, ir kuris jį pastūmė iš priekio (1 t., 27-29 b. l.);

- 2013-09-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, kuriame užfiksuota, jog liudytoja B. P. atpažino A. P., kaip asmenį, kuris pateikdamas svetimą asmens tapatybės kortelę pasikėsino atlikti banko operaciją (1 t., 31-33 b. l.);

- 2014-01-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog UAB „A.“ kasininkas-priėmėjas S. V. pateikė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą (1 t., 40 b. l.);

- 2013-11-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog UAB „A.“ kasininkas-priėmėjas M. P. pateikė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Dokumente nurodytas klientas A. J., dokumentas: AT kortelė, dok. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas „Nokia500“, paskola 120, bei yra parašas asmens gavusio pinigus (1 t., 118-119 b. l.);

- 2013-08-21 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas AB „S.“ pateiktas vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, jog matyti kaip 2013-08-10 asmuo, vilkintis pilkos spalvos bliuzonu, prieina prie banko registravimosi įrenginio ir paėmęs kvitą nueina toliau į banko patalpą, kuris vėliau sėdi ant kgaletum ėdės priešais banko darbuotoją. Klientas apie 55 metų amžiaus pagal išvaizdą, žilstelėjusių plaukų. Dešinė kliento ranka prie veido. Po kiek laiko klientas atsistoja ir išeina. Pas banko darbuotoją lieka asmens tapatybės kortelė (1 t., 78-83 b. l.);

- 2013-08-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja B. P. pateikė A. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (1 t., 103 b. l.);

- 2013-08-21 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėta A. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė (1 t., 104-105 b. l.);

- 2013-11-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog B. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 109 b. l.);

- 2014-09-30 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 500“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 110-112 b. l.);

- 2013-11-27 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas V. Z. pateikė UAB „A.“ pirkimo kvito kopiją (1 t., 116-117 b. l.);

- 2013-09-10 AB „S.“ raštas Nr. S/9277, kuriuo bankas pateikė duomenis apie A. J. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas operacijas, kuriame nurodyta, kad 2013-08-09 20.00 val. parduotuvėje „N.“ buvo atsiskaityta kortele ir įsigyta prekių už 16.45 Lt, o 2013-08-09 20.41 val. bankomate H091, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bandyta pasinaudoti kortele, suvedant neteisingą PIN kodą, o 2013-08-09 22.17 val. bandyta pasinaudoti kortele, suvedus neteisingą PIN kodą kortelė užblokuota (1 t., 124 b. l.);

- 2013-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog įtariamasis A. P. atpažino K. P., kaip asmenį, kuris padavė svetimo asmens tapatybės kortelę ir paprašė, kad banke su ta kortele nuimtų nuo to asmens sąskaitos pinigus 6 500 Lt (1 t., 165-167 b. l.);

- 2013-11-07 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistaton buvo suvesti A. P. ir K. P.. Akistatos metu A. P. davė nuoseklius parodymus, kad būtent iš K. P. gavo svetimo asmens tapatybės kortelę, ir kad šis liepė nuimti iš to asmens sąskaitos pinigus, K. P., nurodė, jog nieko nežino (1 t., 176 b. l.);

- 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistaton buvo suvesti A. J. ir K. P.. Akistatos metu A. J. davė nuoseklius parodymus, kad vaikinas sėdintis prieš jį (K. P.) jį pastūmė iš priešakio, po ko jis nugriuvo. K. P. neigia nurodytas aplinkybes (1 t., 186 b. l.).

Kaltinamojo K. P. kaltė dėl padaryto plėšimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį. Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo sudėčiai nenumatomas tam tikro turto kiekis ar jo minimalus vertės dydis – plėšimo būdu pagrobto turto vertė gali būti mažesnė nei 5 ar net 3 MGL dydžio suma. Teisme kaltinamasis K. P. kategoriškai neigė dalyvavęs nukentėjusiojo A. J. plėšime ir teigė, kad tokiais dalykais neužsiima, nes žino kas gresia; asmenys sakė, kad nukentėjusysis gulėjo komos būsenoje; suprato, kad nukentėjusysis prie parduotuvės „N.“ gulėjo girtas komos būsenoje ir draugai, t. y. T. ir E., jų pavardžių nežino, ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės piniginę ir kitus daiktus. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, t. y. ikiteisminio tyrimo metu jis kategoriškai neigė visus jam inkriminuotus kaltinimus, teigė, kad nei A. J., nei A. P. nepažįsta, apie savo draugus T. ir E. iš vis nieko neužsiminė, tuo tarpu teisme kaltinamasis parodė ir pripažino, kad nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę padavė ir nuimti pinigus paprašė A. P., be to, įvardijo, draugų vardus, kurie, anot jo, jam pasakojo apie nukentėjusįjį ir jo piniginės bei telefono pagrobimo aplinkybes, t. y. teisme parodė, kad draugai, t. y. T. ir E., jų pavardžių nežino, ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės piniginę ir kitus daiktus. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo iškelta versija, kad jo plėšimo metu nebuvo, kad asmens tapatybės kortelę įgijo iš draugų ir turėjo ją trumpai, tik perduodant A. P., vertintina kritiškai ir laikytina kaip kaltinamojo iškelta versija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kad būtent kaltinamasis K. P. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo dalyvavo nukentėjusiojo A. J. apiplėšime, įrodo kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusysis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad prie parduotuvės „N.“ prie jo priėjo K. P. su draugu; K. P. patį nusivedė už kampo, ten buvo ir vyras su gobtuvu; ten K. P. trenkė vieną smūgį į krūtinę, o kitas asmuo tupėjo, t. y. buvo pasiruošęs. Be to, 2013-09-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. J. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino K. P., kaip jaunuolį, kurį sutiko kai išėjo iš savo namų laiptinės, su kuriuo nuėjo iki parduotuvės „N.“, ir kuris jį pastūmė iš priekio (1 t., 27-29 b. l.). Be to, nukentėjusysis A. J. teisme taip atpažino kaltinamąjį ir kategoriškai patvirtino, kad būtent K. P. apiplėšimo metu dalyvavo ir jį pastūmė, t. y. parodė, kad K. P. pats prisiminė iš veido, įsidėmėjo, kad jis buvo neaukštas; kitų asmens veiksmų nepamena; ikiteisminio tyrimo metu tyrėja parodė žmonių nuotraukas, iš kurių atpažino K. P.; be to, akistatos metu taip pat iš karto, pasakė, kad tai buvo K. P.; kad buvo užpultas K. P., tuo yra įsitikinęs; K. P. pačiam ikiteisminio tyrimo metu pasakė „dokumentus atgavai, pragyvenimui užteks“. Teismas nenustatė, kad nukentėjusysis A. J. iki šio įvykio būtų turėjęs priešiškumų kaltinamojo K. P. atžvilgiu, t. y. nėra priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų neigiamai apkalbėti K. P., todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais, laiko juos iš esmės detaliais, nuosekliais ir remiasi visa jų apimtimi. Kilti baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad svetimo turto grobimo metu buvo panaudodamas fizinį smurtą ar buvo grasinama tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimta galimybė nukentėjusiam asmeniui priešintis. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad kaltinamasis K. P. pastūmė rankomis į krūtinę neblaivų nukentėjusįjį A. J., dėl ko nukentėjusysis nuo smūgio aukštielninkas nugriuvo. Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad nugriuvęs neteko sąmonės, o prabudo tik ligoninėje; atsipeikėjęs nerado savo daiktų: neteko piniginės, banko kortelių, parduotuvių kortelių, vairuotojo pažymėjimo. Nors nukentėjusysis teisme išvardino ne visus savo plėšimo metu netektus daiktus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio iki teismo posėdžio yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, todėl nukentėjusysis galimai yra primiršęs kai kurias įvykio aplinkybes, be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jau 2013-08-10 apklausos metu, t. y. praėjus vos 1 parai po įvykio, nukentėjusysis išsamiai išvardijo prarastus daiktus ir dokumentus, t. y. parodė, jog pasigedo mobiliojo ryšio telefono, juodos odinės piniginės ir joje buvusių LR vairuotojo pažymėjimo, „S.“ mokėjimo kortelės, LR asmens tapatybės kortelės, įvairių nuolaidos kortelių, AB „S.“ internetinės bankininkystės kodų kortelės (1 t., 19 b. l.). Todėl teismas pripažįsta, kad plėšimo metu buvo netekti visi kaltinime nurodyti daiktai ir dokumentai. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamojo K. P. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą panaudojant smurtą – teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį. Tarp K. P. veiksmų bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. J. teisme pateikė piniginės įsigijimo kvitą, kuriame užfiksuota, kad piniginė kainavo ir jos vertė yra ne 115 Lt, kaip buvo nurodyta kaltinime, bet 111,99 Lt, todėl šioje dalyje tikslintinas kaltinimas, t. y. tikslintina pagrobtos piniginės vertė, tuo pačiu tikslintina bendra nukentėjusiajam A. J. padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

LR BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. LR BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo pagrobdamas kito asmens piniginę suvokia, kad joje dažniausiai yra laikomi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei banko mokėjimo kortelės, todėl asmuo grobiantis piniginę tiesiogine tyčia padaro ir nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 straipsnio 1 dalyje bei LR BK 302 straipsnio 1 dalyje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-702-309/2013). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. P. plėšimo metu, t. y. atlikus neteisėtus veiksmus, iš nukentėjusiojo kartu su mobiliojo ryšio telefonu bei pinigine pagrobė ir piniginėje buvusius: „S.“ mokėjimo kortelę, LR vairuotojo pažymėjimą, LR asmens tapatybės kortelę, AB „S.“ internetinės bankininkystės kodų kortelę, o tai įrodo, kad kaltinamasis K. P. neteisėtai įgijo ir galėjo laisvai disponuoti „S.“ mokėjimo kortele, LR vairuotojo pažymėjimu, LR asmens tapatybės kortele, AB „S.“ internetinės bankininkystės kodų kortele. LR BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje vienas iš objektyviosios pusės požymių, kuris gali sukelti baudžiamąją atsakomybę, yra laikymas, kuris pasireiškia nusikaltimo dalyko turėjimu savo žinioje, neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kaip kaltininkas minėtą nusikaltimo dalyką laiko drabužių kišenėje, automobilyje ar kitoje jo pasirinkimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad šių nusikaltimų objektyvusis požymis - laikymas pasireiškia nusikaltimo dalyko turėjimu savo žinioje, neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, darytina išvada, kad kaltinamasis K. P., įvykdęs plėšimą įgijo ir tam tikrą laiko tarpą galėjo laisvai disponuoti „S.“ mokėjimo kortele, LR vairuotojo pažymėjimu, LR asmens tapatybės kortele, AB „S.“ internetinės bankininkystės kodų kortele, tuo pačiu šias korteles ir pažymėjimą su savimi laikė kaltinime nurodytu laiku. Teisme liudytojas A. P. patvirtino, jog kaltinamasis matytas, nepažįstamas; ikiteisminio tyrimo metu teisingai viską nurodė; ikiteisminio tyrimo duotus parodymus skaitė, pasirašė, atsakė ko paklausė. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jam stovint prie alaus baro, prie jo priėjo trys vaikinai, vieną žino pravarde „B.“ (K. P.); jis jam padavė asmens tapatybės kortelę nežinomo žmogaus, vardu A. J.; „B.“ pasakė, kad asmens tapatybės kortelė yra asmens, su kuriuo jis gėrė alkoholį ir pasakė, kad su ta kortele reikia nueiti į banką ir nuimti 6 500 litų, sakė maždaug tiek turi būti banko sąskaitoje (1 t., 162 b. l.). Pažymėtina, kad liudytojas A. P. neparodė, jog matė, kad kažkuris iš kartu buvusių vaikinų kartu su K. P. būtų perdavęs asmens tapatybės kortelę. Teismas nenustatė, kad liudytojas A. P. iki šio įvykio būtų turėjęs priešiškumų kaltinamojo K. P. atžvilgiu, t. y. nėra priežasčių, dėl kurių minėtas liudytojas galėtų neigiamai apkalbėti K. P., todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. P. duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir jais remiasi visa jų apimtimi. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kaltinamojo K. P. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.

Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo K. P. paaiškinimus, liudytojų A. P., B. P. parodymus, duotus teisme, bei ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, apžiūros protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, užfiksuotas faktines aplinkybes ir kitą byloje surinktą ir ištirtą medžiagą pripažįsta, jog K. P., veikdamas kartu su A. P., kurio atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-23 teismo baudžiamasis įsakymas, ir nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, tai yra 2013-08-10 apie 10.00 val. prie alaus baro, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perduodamas fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą A. J. vardu A. P., o pastarajam 2013-08-10 apie 11.00 val.  AB „S.“ klientų aptarnavimo centre, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), panaudojus neteisėtai įgytą fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikus ją AB „S.“ darbuotojai, po to melagingai prisistačius banko darbuotojai A. J. vardu ir paprašius išmokėti iš A. J. banko sąskaitos 6 500 litų, tokiu būdu savo, A. P., tyrimo metu nenustatyto asmens naudai pasikėsino užvaldyti svetimą – A. J. priklausantį turtą – 6 500 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes įtarusi klastą, pinigų neišmokėjo banko darbuotoja.

Pats kaltinamasis K. P. teisme paaiškino, jog sutikti vaikinai pasakė, kad reikia nuimti 6 000 Lt; už pašalinio asmens suieškojimą vaikinai pačiam siūlė 500 Lt atlygį; kadangi tuo metu neturėjo pinigų ir susigundė su tokiu asmenų pasiūlymu; pats A. P. persakė, kad turi būti 6 000 Lt, jam padavė dokumentus ir A. P. nuėjo į banką; A. P. siūlė atlygį, to neneigia, bet nepamena, gal žadėjo nupirkti alkoholio; pats tuo momentu turėjo pinigų ir būtų iš savo pinigų A. P. nupirkęs; gal ir buvo jau jam nupirkęs butelį; pats laukė kol bus išgryninti pinigai. Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo A. P. teisme duoti parodymai, kad kaltinamasis, padavęs svetimą asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota nukentėjusiojo asmens vardu ir paprašė nuimti pinigus: pasakė, kad reikia nuimti 6 000 Lt ar 6 500 Lt, bet 6 500 Lt sumos nebuvo; pats gal buvo panašus į tą žmogų, tas asmuo gal 1962 m. gimimo, todėl jo paties ir paprašė; K. P. sakė „jei pasiseks, atlygį gausi“, bet tiksliai kiek, nekalbėjo; iš viso jie buvo trise; pakeliui į banką visi kartu ėjo ir kalbėjo, bet paskui jie liko laukti prie devynaukščio namo, o pats vienas nuėjo į banką; nuėjęs į banką paprašė nuimti  6 500 Lt sumą, bet banke pasakė, kad tokios sumos nebėra.; dokumentas liko banke, o pats iš banko išėjo, nes pagalvojo, kad bus blogai. Banko darbuotoja B. P. teisme parodė, kad į banką atėjo vyresnio amžiaus žmogus, kuris sėdėjo šonu į ją ir padavė dokumentą; žmogus norėjo nusiimti pinigų; atrodo, kad atėjęs žmogus pasakė sumą, tada pati pažiūrėjo į dokumentą ir į klientą; matė jo vardą, pavardę ir paprašė atsisukti, bet jis neatsisuko; dokumentas buvo A. J. vardu, jis yra „auksinis“ klientas, o atėjęs žmogus atrodė kaip socialiai remtinas; tuo metu suprato, kad atėjusio asmens kažkas koridoriuje laukė, jis kažkam skambino ar rodė ženklus.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo K. P. veika teisingai kvalifikuota ir pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas bendrininkų grupėje, perduodamas fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę A. P., o pastarajam banke panaudojus neteisėtai įgytą fizinio asmens dokumentą, t. y.  pateikiant banko darbuotojai minėtą dokumentą, melagingai prisistačius banko darbuotojai A. J. vardu ir paprašius išmokėti iš A. J. banko sąskaitos 6 500 litų, tokiu būdu savo, A. P. ir nenustatyto asmens naudai pasikėsino užvaldyti svetimą – A. J. priklausantį turtą – 6 500 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes įtarusi klastą, pinigų neišmokėjo banko darbuotoja.

Atsižvelgiant į tai, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-23 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą A. P. atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1233-885/2014) dėl nagrinėjamos veikos, numatytos LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad „K. P., veikdamas kartu su A. P., kurio atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-23 teismo baudžiamasis įsakymas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo <...>“. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas K. P. teisinės padėties nesunkina.

Pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl asmenį kaltinant padarius nusikalstamą veiką, jos padarymas turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neabejotinai patvirtintų kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad išvada dėl K. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį negali būti paremta vien nustatytu kortelės įgijimo ir laikymo pas K. P. faktu. Kaltinamasis kategoriškai neigė atlikęs atitinkamas operacijas. Nors byloje yra pateiktas AB „S.“ raštas Nr. S/9277, kuriuo bankas pateikė duomenis apie A. J. mokėjimo kortele Nr. 4483081020137871 atliktas operacijas bei kuriame nurodyta, kad 2013-08-09 20.00 val. parduotuvėje „N.“ buvo atsiskaityta kortele ir įsigyta prekių už 16.45 Lt, o 2013-08-09 20.41 val. bankomate H091, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bandyta pasinaudoti kortele, suvedant neteisingą PIN kodą, o 2013-08-09 22.17 val. bandyta pasinaudoti kortele, suvedus neteisingą PIN kodą kortelė užblokuota (1 t., 124 b. l.), kuris galimai (kaip vienas iš įrodymų) galėtų įrodyti, kad svetimas asmuo, o ne nukentėjusysis, pasinaudojo/bandė pasinaudoti svetima mokėjimo kortele, tačiau nesant kitų objektyvių įrodymų, kaip, pvz., fotonuotraukų, filmuotos vaizdo medžiagos ir pan. dėl atitinkamų veiksmų atlikimo iš konkretaus asmens pusės (juolab, kad apiplėšiant A. J. dalyvavo ne tik K. P., bet ir kitas asmuo, kurio tapatybė taip ir nebuvo nustatyta), teismas negali remtis prielaidomis ir daryti išvadą, kad būtent tokius veiksmus, kurie yra įvardinti kaltinime, atliko kaltinamasis. Todėl K. P. dėl LR BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos išteisintinas neįrodžius, kad būtent jis dalyvavo šios veikos padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. P., veikdamas tyčia, padarė tris apysunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 4 d.), kurie yra baigti, bei vieną nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (LR BK 11 str. 3 d., 22 str.). Šias nusikaltimas veikas K. P. įvykdė Lietuvoje būdamas neteistas, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-22 baudžiamasis įsakymas, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 18 parų arešto bausmė; taip pat ne kartą baustas Didžiojoje Britanijoje. K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje, t. y. būdamas bendravykdytoju (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (2 t., 108-113 b. l.), nedirbantis (2 t., 118 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas kaip asmuo, dėl kurio netinkamo elgesio Pietinėje policijos nuovadoje skundų ir pareiškimų negauta ir neužregistruota; jis ne kartą baustas administracine tvarka, nesaikingai vartoja alkoholį, linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus bei vykdyti nusikalstamas veikas; į Pietinės policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašytas (2 t., 107 b. l.). Pasak kaltinamojo, turi mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) m. Pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. P. įvykdė net keturias nusikalstamas veikas, po šių veikų asmuo padarė dar vieną nusikalstamą veiką, dėl kurios 2014-10-22 yra priimtas baudžiamasis įsakymas, visa tai vertintina kaip piktybinis įstatymų nesilaikymas, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos būtent laisvės atėmimo bausmės, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

Bausmių dydžiai nustatytini kaip minimalūs arba artimi sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 parų arešto bausme, prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal  Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-22 baudžiamąjį įsakymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas K. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-09-24 (kaltinamasis K. P. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje) (2 t., 44 b. l.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-02-06 (LR BK 65 str., 66 str.).

K. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., 18-20 b. l.) panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusysis A. J. teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį 161,99 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 179-180 b. l.). Savo civilinį ieškinį A. J. grindė tuo, kad dėl įvykdyto plėšimo neteko savo asmeninių daiktų. Patirtą turtinę žalą sudaro: 50 Lt vairuotojo pažymėjimo pakartotinis išdavimas, pagrobta piniginė kainavo 111,99 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. J. turtinę žalą patyrė dėl bendrų tyčinių neteisėtų kaltinamojo K. P. ir nenustatyto asmens veiksmų, savo patirtą žalą pagrindė tai įrodančiais dokumentais, todėl pareikštas A. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. P. A. J. naudai priteistina 46,91 Eur (161,99 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam A. J. dėl neteisėtų kaltinamojo ir nenustatyto asmens elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, turėjo papildomų rūpesčių ir pan., todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, bet darbingas), į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo praradęs sąmonę, teko jį gabenti į gydymo įstaigą, pasak nukentėjusiojo, dėl šio įvykio jis blogai miegojo, su baime vaikščiojo į darbą, skaudėjo krūtinę; po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nemigos; į tai, kad nukentėjusysis patyrė papildomus nepatogumus, t. y. turėjo kreiptis ir išsiimti kitą vairuotojo pažymėjimą; į tai, kad į tai, kad visgi nėra esminių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2015 metų I ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas A. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo K. P. A. J. naudai priteistina 300 Eur (1 035,84 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog K. P. po nusikalstamų veikų padarymo išvyko į užsienį, buvo paskelbta jo paieška, siekiant nustatyti jo buvimo vietą (2 t., 2 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-24 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., 9-10 b. l.). K. P. atžvilgiu 2014-06-11 buvo išduotas Europos arešto orderis (2 t., 30-37 b. l.). 2013-10-10 K. P. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pažeidęs kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę ir tokiu būdu paties kaltinamojo veiksmai apsunkino jo pristatymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir nusikalstamų veikų tyrimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-100/2008, 2K-332/2008, 2K-7-371/2011, 2K-432/2012, 2K-121/2013 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. P. būdamas pripažintas įtariamuoju, vis tiek pažeisdamas jam skirtas kardomąsias priemones išvyko iš Lietuvos. O tai rodo, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus, nepasiliko Lietuvos Respublikoje, kad jo padarytos nusikalstamos veikos būtų operatyviai ir tinkamai ištirtos. Dėl šių priežasčių policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti K. P. į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad K. P. 2014-09-24 sulaikius Jungtinėje Karalystėje, 2014-10-01-02 buvo perduotas Lietuvos pareigūnams ir jį etapavo į Lietuvos Respubliką, patiriant 7 426 Lt (2 150,71 Eur) išlaidų (2 t., 152-156 b. l.). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats K. P. ir šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Byloje buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (179,56 Eur advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo parinktas privalomai pagal procesą, taip pat į jo finansinę padėtį, šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) A. J. asmens tapatybės kortelė, kuri ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžinta A. J. (1 t., 107-108 b. l.), - paliktina A. J.;

2) mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 500“ su baterija, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintas A. J. (1 t., 113-114 b. l.), - paliktinas neribotai A. J. nuosavybei;

3) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-I5500“, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintas K. P. (1 t., 95-96 b. l.), - paliktinas neribotai K. P. nuosavybei;

4) kompaktinės plokštelės - paliktinos prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

K. P. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

K. P. išteisinti neįrodžius, kad K. P. dalyvavo padarant nusikalstamą  veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, šią apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę K. P. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-22 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausme, prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir K. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 13 (trylikai) dienų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-06.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-22 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-09-24 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2015-02-06, ir laikyti, kad K. P. yra pilnai atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-06, K. P. paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti A. J. iš K. P. 46,91 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 91 euro centą) (161,99 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti A. J. iš K. P. 300 Eur (tris šimtus eurų) (1 035,84 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. P. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 2 150,71 Eur  (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 71 euro centą) (7 426 Lt) ekstradicijos išlaidų

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės užmokestis 179,56 Eur) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) A. J. asmens tapatybės kortelę, kuri ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžinta A. J. - palikti A. J.;

2) mobilaus ryšio telefoną „Nokia 500“ su baterija, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintas A. J. - palikti neribotai A. J. nuosavybei;

3) mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I5500“, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintas K. P. - palikti neribotai K. P. nuosavybei;

4) tris kompaktines plokšteles - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                          Bronius Vinciūnas