Civilinė byla Nr. 2A-184/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 87.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Viltanika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1103-553/2012 pagal ieškovo Suomijos įmonės Nokia Corporation ieškinį nurodytam atsakovui dėl prekių ženklų ir dizaino savininko teisių pažeidimo (trečiasis asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė),
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Suomijos įmonė Nokia Corporation padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kurį patikslinęs (I b. t., 1 – 4, 71, 72, 144 – 147 l.), remdamasis Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio, Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 1993 m. gruodžio 20 d. dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 1, 9 straipsnių ir Dizaino įstatymo (toliau – DĮ) 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė pripažinti, kad atsakovas UAB „Viltanika“ pažeidė ieškovo teises, įveždamas pagal 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755 Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytas prekes (sunaikintas pagal 2008 m. sausio 17 d. muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo aktą), kurios atitinka įregistruotus ieškovo Nokia Corporation dizainus (Bendrijos dizainų Nr. Nr. 000389606-0003, 000389606-0004, 000641048-0002, 000641048-0003, 000514369-0002, 000514369-0003) ir/ar yra pažymėtos įregistruotais ieškovo nacionaliniu figūriniu prekių ženklu „NOKIA CONNECTING PEOPLE“ (paraiškos padavimo data 1994-11-23, registracijos data 1998-10-16, registracijos Nr. 29880) ir Bendrijos žodiniu prekių ženklu „CONNECTING PEOPLE“ (paraiškos padavimo data 2001-03-13, registracijos data – 2002-12-19, registracijos Nr. 002128163); uždrausti atsakovui ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovo sutikimo, atitinka nurodytus registruotus ieškovo dizainus ir/ar yra pažymėti nurodytais ieškovo prekių ženklais; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 14 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755 Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo sulaikytos atsakovui priklausančios prekės – įvairių mobilių telefonų dalys, USB kabeliai su jungtimis, mobiliųjų telefonų laisvų rankų įranga su ausinėmis ir mikrofonais, įtariant, kad minėtos prekės buvo pagamintos, pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; 2008m. sausio 21 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu dalis sulaikytų prekių buvo grąžinta atsakovui, o likusios sulaikytos prekės buvo sunaikintos pagal 2008 m. sausio 17 d. muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo aktą. Ieškovo teigimu, sulaikytos muitinėje prekės buvo suklastotos, jos neteisėtai atitiko ieškovo registruotus Bendrijos dizainus, taip pat gaminiai buvo neteisėtai pažymėti ir ieškovui priklausančiais prekių ženklais, neturint ieškovo sutikimo.
Atsakovas UAB „Viltanika“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti (I b. t., 171, 172 l.). Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog konkretūs atsakovo veiksmai duoda pagrindo manyti, kad jo teisės gali būti pažeidinėjamos, nes nuo 2007 m. gruodžio 14 d. atsakovas neatliko jokių veiksmų, duodančių pagrindo manyti apie galimą ieškovo teisių pažeidimą ar galimą žalos atsiradimą, todėl teismo sprendimas, tenkinant pareikštą reikalavimą, būtų nekonkretus ir neįvykdomas. Teigė, kad atsakovas nėra kaltinamas gaminęs gaminius, kurių gamyba galėtų pažeisti ieškovo teises.
Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis yra pagrįstas ir tenkintinas (I b. t., 169, 170 l.). Pažymėjo, kad jis, 2008 m. sausio 17 d. išduodamas leidimą ieškovui sunaikinti muitinės prižiūrimas atsakovo prekes, pripažino, jog prekės pagamintos, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Teigė, kad ieškovas yra savininkas išimtinių teisių į prekių ženklą „Nokia“, tarp jų ir teisę uždrausti kitiems gamintojams, be jo sutikimo, įregistruoti bei naudoti komercinėje veikloje tapačius ar panašius ženklus tapačioms ar panašioms prekėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo Nokia Corporation ieškinį: uždraudė ateityje atsakovui UAB „Viltanika“ siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, neturint ieškovo sutikimo, kurie atitinka registruotus ieškovo dizainus (Bendrijos dizainų Nr. 000389606 – 0003, 000389606-0004, 000641048-0002, 000641048-0003, 000514369-0002, 000514369-0003) ir/ar yra pažymėti registruotais ieškovo prekių ženklais „CONNECTING PEOPLE“ (reg. Nr. 29880, 002128163) (II b. t., 15 – 18 l.).
Teismas nurodė, kad ieškovas Nokia Corporation yra registruotų Bendrijos dizainų Nr. 000389606-0003, 000389606-0004, 000641048-0002, 000641048-0003, 000514369-0002, 000514369-0003 ir prekių ženklų CONNECTING PEOPLE (reg. Nr. 29880, 002128163) savininkas; 2007-12-14 prekių sulaikymo protokolas Nr. 013755 patvirtina, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo sulaikytos atsakovui UAB „Viltanika“ priklausančios prekės – įvairių modelių telefonų dalys, USB kabeliai su jungtimis, mobiliųjų telefonų laisvų rankų įranga su ausinėmis ir mikrofonais, įtariant ieškovo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimą. Konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų, tarp jų – Vilniaus apygardos teismo 2012-01-04 nutarties pagrindu atliktos ekspertizės išvados, nustatyta, jog atsakovo įvežtuose gaminiuose, kurie buvo sulaikyti pagal 2007-12-14 prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755, yra pritaikytas ir panaudotas registruotas ieškovo Bendrijos dizainas Nr. 000641048-0002 ir/arba Nr. 000641048-0003, Nr. 000514369-0002 ir/arba Nr. 000514369-0003, Nr. 000389606-0003 ir/arba Nr. 000389606-0004, taigi atsakovas UAB „Viltanika“, importuodamas ginčo gaminius, neteisėtai naudojo registruotus ieškovo Nokia Corporation dizainus ir prekių ženklus bei tuo pažeidė jų savininko intelektinės nuosavybės teises (2001-12-12 Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 19 str. 1 d., 1993-12-20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 str., PŽĮ 38 str.). Teismo teigimu, atsižvelgus į tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes importavo gaminius, pažeisdamas ieškovo Nokia Corporation, kaip registruoto Bendrijos dizainų ir prekių ženklų savininko, teises, išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų realus pavojus (grėsmė), jog ateityje gali būti atlikti teises pažeidžiantys veiksmai ir padaryta žalos, todėl yra pagrindas uždrausti atsakovui UAB „Viltanika“ siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie atitinka registruotus ieškovo Nokia Corporation dizainus (Bendrijos dizainų Nr. 000389606-0003, 000389606-0004, 000641048-0002, 000641048-0003, 000514369-0002, 000514369-0003) ir/ar yra pažymėti registruotais ieškovo Nokia Corporation prekių ženklais CONNECTING PEOPLE (Reg. Nr. 29880, 002128163), neturint ieškovo Nokia Corporation sutikimo (DĮ 47 str. 1 d. 3 p., PŽĮ 50 str. 3 p.; CK 1.138 str. 3 p.).
Teismas pažymėjo, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog palankus ieškovui teismo sprendimas būtų neįvykdomas, nes pagal teismų praktiką, tuo atveju, jeigu atsakovas neatliks ieškovo teises pažeidžiančių veiksmų, tai reikš, jog teismo sprendimas yra tinkamai vykdomas ir nereikės priverstinio vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje 3K-3-82/2012); be to, nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008, pagal pareikštą reikalavimą negali būti priimtas teismo sprendimas, nes bylų ratio decidendi nėra vienodas (CPK 4 str.).
Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl nustatymo draudimo atsakovui gaminti atitinkamus gaminius, teigdamas, kad nėra pagrindo spręsti apie tai, jog atsakovas ateityje gali gaminti atitinkamus gaminius, kadangi byloje nėra nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad atsakovas būtų įvykdęs ar siekęs (turėjęs galimybių) įvykdyti tokį pažeidimą (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Viltanika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškovo patikslintą ieškinį (II b. t., 25 – 28 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
- Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ateityje gali atlikti neteisėtus veiksmus, nes šios išvados nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės; teismas rėmėsi vienintele aplinkybe – atsakovo bandymu įvežti prekes į Lietuvos Respubliką, visiškai nevertindamas atsakovo elgesio nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas padavė ieškinį tik tam, kad priimtą teismo sprendimą galima būtų panaudoti kitoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje, taigi pareikštu ieškiniu nebuvo siekiama užkirsti kelią realiam ar galimam teisių pažeidimui, o tai prieštarauja CPK 2 straipsnyje numatytiems civilinio proceso tikslams; teismo sprendimas iš esmės bus neveikiantis ir tik papildantis įstatymus, draudžiančius atlikti veiksmus, kurie pažeistų ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Tikrai ar tariamai pažeistos ieškovo intelektinės nuosavybės teisės yra realiai apgintos, sulaikant bei sunaikinant atsakovo prekes; ieškovas neįrodė žalos grėsmės tikimybės, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir ieškovo ieškinio dalies;
- Teismas netinkamai įvertino byloje atliktos ekspertizės rezultatus, nes ekspertizė buvo atliekama, tiriant tik išlikusius prekių pavyzdžius, todėl nebuvo galima padaryti išvados, jog sunaikintos prekės buvo identiškos šiems pavyzdžiams; išvada grindžiama, taikant vizualinį tyrimo metodą, tačiau mobiliųjų telefonų korpuso kampo apvalumai, klavišų išdėstymai ir kiti požymiai gali būti panašūs, bet netapatūs, todėl akte nurodytų požymių visumos neužtenka pagrįsti išvadai; iš ekspertizės akto neaišku, kokių daiktų dizaino specialistė yra docentė M. K., todėl negalima įvertinti jos specialių žynių lygio ir kompetencijos atlikti tokio pobūdžio ekspertizę; be to, ji nebuvo įspėta dėl žinomai melagingos išvados pateikimo. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas yra atitinkamo dizaino prekių ženklo savininkas, todėl ekspertizė iš viso nebuvo būtina.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Nokia Corporation prašo jį atmesti (II b. t., 35 – 39 l.). Nurodo, kad atsakovas iš esmės neneigia, jog buvo atlikti ieškovo teises pažeidžiantys veiksmai, o tai, kad, ieškovui ėmusis pažeistų teisių gynybos administracine tvarka, atsakovas nepadarė naujų pažeidimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų galimybė ir realus pavojus (grėsmė), kad ateityje gali būti atlikti teises pažeidžiantys veiksmai ir padaryta žalos. Ieškovo teigimu, atsakovo veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba mobilaus ryšio telefonų priedais ir atsarginėmis detalėmis, o tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko penkerius metus, ir atsakovas, žinodamas, kad jo veiksmai rinkoje yra itin atidžiai stebimi, tuo laikotarpiu neatliko ieškovo teisies pažeidžiančių veiksmų, nepanaikina jų atlikimo galimybės ateityje. Ieškovo nuomone, tai, kad atsakovo prekės buvo sunaikintos, taikant administracines procedūras, neatima teisės ginti pažeistas teises ne tik administracine, bet ir civiline tvarka. Ieškovas nurodo, kad atsakovo gaminių pavyzdžiai buvo surinkti, taikant Tarybos 2003-07-22 reglamento Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos, pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, įtvirtintą supaprastintą prekių sunaikinimo procedūrą, todėl jie atitinka pažeidimo objektą sudarančias prekes, o kiti atsakovo argumentai dėl ekspertizės išvados vertinimo paremti tik atsakovo subjektyvia nuomone.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą (II b. t., 48 – 50 l.). Nurodo, kad atsakovui net ir vieną kartą pažeidus ieškovo intelektinės nuosavybės teises, kyla prievolė atsakyti už padarytą pažeidimą įstatymo nustatyta tvarka, o ieškovui įstatymas suteikia teisę reikalauti, kad ateityje nepasikartotų tokie pažeidimai. Pažymi, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje saugomi visi sulaikytų prekių pavyzdžiai, paimami po vieną ar kelis egzempliorius kiekvienos prekių rūšies, vadovaujantis 2004 m. gegužės 24 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-549 „Dėl prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, neišleidimo, sulaikymo, saugojimo, apžiūros ir pavyzdžių ėmimo“ 26 punktu; tik teismas gali nuspręsti, ar byloje reikalinga eksperto išvada.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo nustatymo
Apygardos teismas ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas.
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 str. 1 d.); ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje; prieš perskaitant eksperto išvadą, ekspertizę atlikęs teismo posėdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia; jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis (CPK 217 str. 1 d.). Be to, ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, t. y. eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 str., 218 str.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai byloje nėra priesaikos eksperto, teismo paskirtą ekspertizę atlikusio ne teismo posėdžio metu, dėl tokio trūkumo byloje pateikta eksperto išvada negali būti laikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau, šiame dokumente esantys duomenys priskirtini kitai įrodinėjimo priemonių grupei – rašytiniams įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013). Be to, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569).
Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr.6/2002 dėl Bendrijos dizaino 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai; naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bylos įrodymų pakanka pripažinti, jog atsakovas UAB „Viltanika“, importuodamas gaminius, sulaikytus pagal Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų VK30 posto 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755, pažeidė ieškovo Nokia Corporation intelektinės nuosavybės teises, tarp jų ieškovo teises į jo vardu registruotus Bendrijos dizainus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 14 d. teritorinės muitinės Kirtimų VK30 poste buvo sulaikytos atsakovui UAB „Viltanika“ priklausančios prekės – mobiliųjų telefonų dalys ir aksesuarai, įtarus ieškovo Nokia Corporation intelektinės nuosavybės pažeidimą (Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų VK30 posto 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolo Nr. 013755, surašyto PPS MGP vyresniojo inspektoriaus J. B., nuorašas; I b. t., 6 – 14 l.). Pagal prekių sulaikymo protokolo duomenis, sulaikytos atsakovo prekės buvo aprašytos bei padarytos jų nuotraukos (I b. t., 7 – 14 l.): mobiliųjų telefonų įvairių modelių korpusai, prekės kodas 8517709000; USB kabeliai su jungtimis, prekės kodas 8544421000, mobiliųjų telefonų laisvųjų rankų įranga su ausinėmis ir mikrofonais, prekės kodas 8518309590. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties duomenimis, pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. sausio 16 d. sprendimą buvo leista sunaikinti pagal 2007 m. gruodžio 14 d. Vilniaus muitinės protokolą Nr. 013755 sulaikytas prekes (I b. t., 58 l.). Be to, byloje apžiūrai yra pateikti pavyzdžiai UAB „Viltanika“ įvežtų prekių, sulaikytų pagal 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755 Vilniaus teritorinėje muitinėje (kurios buvo sunaikintos pagal 2008 m. sausio 17 d. muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo aktą), gauti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kurie yra pridėti prie bylos (I b. t., 125 l., 128, 211 l. – vokas, kuriame yra du mobiliųjų telefonų skirtingų modelių korpusai; du USB kabeliai su jungtimis, skirti mobiliems telefonams, įpakuoti į kartonines dėžutes; du vienetai mobiliųjų telefonų laisvųjų rankų įrangos su ausinėmis ir mikrofonais).
Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde nurodė, jog neaišku, ar pirmosios instancijos teismui pateiktų atsakovo įvežtų prekių pavyzdžiai atitinka sunaikintas muitinėje prekes, tačiau tai nepaneigia, kad ekspertizei pateikti atsakovo prekių pavyzdžiai (mobiliųjų telefonų dviejų modelių korpusai; USB kabeliai su jungtimis, mobiliųjų telefonų laisvųjų rankų įranga su ausinėmis ir mikrofonais) atitiko sulaikytas atsakovo prekes pagal 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755.
Pagal Europos Sąjungos Tarybos 2003-07-22 reglamento Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos, pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, 11 straipsnio 1 dalį, jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta kitaip, prieš sunaikinant muitinėje paliekami saugoti naikintinų prekių pavyzdžiai, kurie yra laikomi tokiomis sąlygomis, kad, reikalui esant, valstybė narė galėtų juos panaudoti kaip daiktinius įrodymus.
Pagal 2004 m. gegužės 24 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-549 „Dėl prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, neišleidimo, sulaikymo, saugojimo, apžiūros ir pavyzdžių ėmimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punktą, teritorinei muitinei nustatyta tvarka nusprendus sunaikinti neišleistas ar sulaikytas prekes paprastesne tvarka, muitinės pareigūnas privalo paimti neišleistų ar sulaikytų prekių pavyzdžius, po du vienetus kiekvienos prekių rūšies; šie pavyzdžiai saugomi muitinės sulaikytų prekių sandėlyje arba kitoje muitinei priimtinoje vietoje; praėjus vieneriems metams po atitinkamų prekių sunaikinimo.
Pažymėtina, kad trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad vykdydamas jam paskirtas funkcijas vadovavosi aukščiau paminėtomis normomis (I b. t., 77 - 79 l.).
Pagal bylos duomenis, prie bylos pridėti aukščiau minėti sulaikytų pagal 2007 m. gruodžio 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės protokolą atsakovo prekių pavyzdžiai (I b. t., 128 l., 211 l. – vokas) kartu su civiline byla buvo perduoti apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties pagrindu Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentei M. K., kuriai buvo pavesta atlikti gaminių dizaino tapatumo teismo ekspertizę (I b. t., 213 - 214 l., 222 l.), ir nėra pagrindo teigti, kad ekspertizei pateikti atsakovo prekių pavyzdžiai neatitiko atsakovo prekių, sulaikytų pagal 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755. Juolab kad atsakovas nei apygardos, nei ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog ekspertizei buvo pateikti pagal 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755 sulaikytų atsakovo prekių pavyzdžiai.
Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti, kad atsakovas nepagrindė nesutikimo su ekspertizei pateiktų gaminių pavyzdžių neatitikimo atsakovo įvežtiems ir pagal 2007-12-14 prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755 sulaikytiems gaminiams įstatymo nustatyta tvarka, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo išvados bei motyvų.
Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su M. K., kuriai buvo pavesta atlikti ekspertizę, specialių žynių lygio ir kompetencijos vertinimu.
Byloje nustatyta, kad teismo paskirtą gaminių dizaino tapatumo ekspertizę teismo pavedimu atliko M. K., kuri yra Vilniaus dailės akademijos docentė, šios akademijos Dizaino katedros dėstytoja (I b. t., 213 - 214 l., 130 - 133 l.). Pažymėtina, kad, apygardos teismui nagrinėjant klausimą dėl ekspertizės byloje paskyrimo, atsakovas neginčijo šios specialistės kandidatūros dėl ekspertizės atlikimo, byloje buvo pakankamai įrodymų apie jos specialias žinias objektų dizaino srityje, todėl nėra pagrindo abejoti jos kompetencija nurodytoje srityje (I b. t., 137 - 138, 210 l.).
Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, ar kad ji buvo prisaikdinta pagal CPK 217 straipsnio 1 dalies taisykles ir tinkamai įspėta dėl atsakomybės už melagingą išvadą (CPK 215 str. 2 d.). Taigi byloje esantis ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų (CPK 217 str. 1 d., 212 str.), tačiau yra pagrindo byloje esantį ekspertizės aktą, turintį nurodytą trūkumą, vertinti kaip rašytinį įrodymą (CPK 218 str., 197 str., 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl ieškovo intelektinės nuosavybės teisių į registruotus jo vardu Bendrijos dizainus pažeidimo, vadovavosi ne tik specialistės M. K. pateikta išvada (kurios duomenimis, galima teigti, jog ekspertizei pateiktuose UAB „Viltanika“ gaminiuose yra pritaikyti ir panaudoti ieškovo Nokia Corporation Bendrijos dizainai Nr. 000641048-0002 ir/arba Nr. 000641048-0003, Nr. 000514369-0002 ir/arba Nr. 000514369-0003, Nr. 000389606-0003 ir/arba Nr. 000389606-0004; I b. t., 226 – 228 l.), kuri, nors ir negali būti vertinama kaip „eksperto išvada“ (CPK 212 str.), tačiau turi rašytinio įrodymo galią (CPK 197 str., 185 str.), bet ir kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tarp jų ieškovo Nokia Corporation Bendrijos dizainų registravimo dokumentų kopijomis (I b. t., 15 – 52, 178 – 205 l.), Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų VK30 posto 2007 m. gruodžio 14 d. atsakovo prekių sulaikymo protokolo Nr. 013755, prie jo pridėtų sulaikytų atsakovo gaminių nuotraukų kopijomis (I b. t., 6 l. – 14 l.), atsakovo sulaikytų prekių gaminių pavyzdžiais (I b. t., 211 l.), kuriuos įvertinęs, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas, importuodamas ginčo gaminius, neteisėtai naudojo registruotus ieškovo Nokia Corporation dizainus (CPK 185 str.). Atsakovas ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo išvadą dėl atsakovo importuotose prekėse panaudotų ieškovo Bendrijos dizainų (CPK 314 str.).
Todėl neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pagal byloje esančius įrodymus negalėjo nustatyti ieškovo kaip Bendrijos dizainų savininko teisių pažeidimo.
Be to, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bylos įrodymų duomenimis, atsakovas UAB „Viltanika“, importuodamas ginčo gaminius, neteisėtai naudojo registruotus ieškovo Nokia Corporation prekių ženklus (PŽĮ 38 str.).
Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalį, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.
Bylos duomenimis, ieškovas yra savininkas nacionalinio figūrinio prekių ženklo „NOKIA CONNECTING PEOPLE“ (paraiškos padavimo data 1994-11-23, registracijos data 1998-10-16, registracijos Nr. 29880), registruoto 9 klasės prekėms ir paslaugoms (I b. t., 46, 47 l.), ir Bendrijos žodinio prekių ženklo „CONNECTING PEOPLE“ (paraiškos padavimo data 2001-03-13, registracijos data – 2002-12-19, registracijos Nr. 002128163), įregistruoto 9, 38 klasės paslaugoms (I b. t., 48 – 52 l.).
Nors apygardos teismas, nustatydamas ieškovo kaip prekių ženklų „NOKIA CONNECTING PEOPLE“ (reg. Nr. 29880) ir „CONNECTING PEOPLE“ (reg. Nr. 002128163) savininko teisų pažeidimą, teismo sprendime nurodė tik ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – Nokia Corporation Intelektinės nuosavybės apsaugos padalinio vadovės T. K. 2008 m. sausio 7 d. techninės ekspertizės raštą (kuriame nurodoma, kad Lietuvos muitinės prekių sulaikymo protokolo Nr. 013755 pavyzdžiai nėra originalūs Nokia gaminiai, kad prekių ženklas ir kiti elementai neatitinka teisėtai Nokia Corporation gaminamų gaminių požymių, įvertintos prekės pažeidžia Nokia teise į prekių ženklus; I b. t., 61 – 64 l.), tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo teismo sprendimo.
Bylos duomenimis, pagal 2007 m. gruodžio 14 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 013755 sulaikytos atsakovo įvežtos prekės USB kabeliai su jungtimis, skirti mobiliems telefonams (prekės kodas 8544421000), buvo pateiktos dėžutėse, pažymėtose žymenimis „CONNECTING PEOPLE“ ir „Nokia“ (I b. t., 11 - 12, 14 l., 211 l. – vokas su įvežtų USB kabelių pavyzdžiais dėžutėse), tapačiais ieškovo prekių ženklų „NOKIA CONNECTING PEOPLE“ (registracijos Nr. 29880) ir „CONNECTING PEOPLE“ (reg. Nr. 002128163) elementams; žymens „CONNECTING PEOPLE“ grafinis atlikimas panašus į ieškovo prekių ženklo „NOKIA CONNECTING PEOPLE“ (reg. Nr. 29880) elemento „CONNECTING PEOPLE“ grafinį atlikimą (tiek ieškovo prekių ženkle, tiek atsakovo įvežtos pakuotės žymens abu žodžiai parašyti didžiosiomis raidėmis, naudojant lotyniško žodyno raides, tuo pačiu šriftu), be to, nurodyti žymenys „CONNECTING PEOPLE“ ir „Nokia“ išdėstyti atsakovo įvežtų prekių pakuotės vienoje pusėje, įrašai „CONNECTING PEOPLE“ ir „Nokia“ atkartoja nurodytų ieškovo prekių ženklų „NOKIA CONNECTING PEOPLE“ (reg. Nr. 29880) ir „CONNECTING PEOPLE“ (reg. Nr. 002128163) elementus.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo importuotos prekės (USB kabelio su jungtimis, skirto mobiliems telefonams; prekės kodas 8544421000), pakuočių žymėjimas aukščiau nurodytu būdu sudaro pagrindą teigti, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė dėl ieškovo prekių ženklų („NOKIA CONNECTING PEOPLE“; reg. Nr. 29880; „CONNECTING PEOPLE“; reg. Nr. 002128163) elementų „CONNECTING PEOPLE“ ir „Nokia“ neteisėto atkartojimo atsakovo prekių pakuotėse, kadangi vartotojai gali susieti atsakovo importuojamas prekes su ieškovu Nokia Corporation kaip šių prekių gamintoju (PŽĮ 38 str. 1 d.; Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 2.2 p., 3.1 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006).
Taigi bylos įrodymų duomenys patvirtina ieškovo, kaip Bendrijos dizainų ir prekių ženklų savininko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, todėl apygardos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas UAB „Viltanika“, importuodamas Vilniaus teritorinėje muitinėje 2007 m. gruodžio 14 d. sulaikytus gaminius (mobiliųjų telefonų įvairių modelių korpusus; USB kabeliai su jungtimis; mobiliųjų telefonų laisvųjų rankų įrangą su ausinėmis ir mikrofonais) neteisėtai naudojo ieškovo registruotus Nokia Corporation dizainus ir prekių ženklus, pažeisdamas šių registruotų dizainų ir prekių ženklų savininko intelektinės nuosavybės teises, o tai atitinka įstatymą ir teismų praktiką (Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr.6/2002 dėl Bendrijos dizaino 19 str. 1 d.; PŽĮ 38 str. 1 d.; CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006).
Dėl ieškovo ieškinio prevencinio pobūdžio
CK 1.138 straipsnio 3 punktas nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti; prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.
Pagal teismų praktiką, prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos; reiškiant prevencinį ieškinį, žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę; prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti; reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai - aktyvūs atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu, kurie neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų (CK 6.246 str. 1 d.); prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta; ieškovas, prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų, turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų; realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams; be to, tai, kad atsakovas nepripažino teisę pažeidžiančių veiksmų; neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29).
Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad, ieškovui pareiškus prevencinį ieškinį, atsakovas nutraukia neteisėtus veiksmus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio tenkinimas tokiu atveju būtų nepagrįstas, nes išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų galimybė ir realus pavojus (grėsmė), jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012).
Apygardos teismas, teisingai nustatęs aukščiau nurodytas ir kitas faktines bylos aplinkybes, ieškovo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus, turėjo pagrindo nurodyti, kad išlieka atsakovo neteisėtų veiksmų realus pavojus, ir nepašalinta tikimybė, jog atsakovas neatliks ateityje byloje nustatytų veiksmų, pažeidžiančių ieškovo intelektinės nuosavybės teises.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas ateityje gali atlikti neteisėtus veiksmus.
Minėta, jog apygardos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pažeidė ieškovo intelektinės nuosavybės teises, įveždamas į Lietuvos Respublikos teritoriją prekes, atitinkančias ieškovo įregistruotus Bendrijos dizainus ir pažymėtas ieškovo prekių ženklų elementais. Be to, atsakovo neteisėti veiksmai, pažeidžiantys ieškovo intelektinės nuosavybės teises, buvo nutraukti ne paties atsakovo iniciatyva, tačiau trečiajam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei įtarus, jog atsakovo įvežamos į Lietuvą prekės yra suklastotos (pažeidžia intelektinės nuosavybės savininko ieškovo teises).
Pirmosios instancijos teismo byloje teisingai nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą apygardos teismui konstatuoti realią žalos ieškovo interesams grėsmę, o atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas jau daugiau kaip penkerius metus neįveža prekių, galinčių pažeisti ieškovo intelektinės nuosavybės teises, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes, neuždraudus atsakovui atlikti byloje nustatytus jo atliktus veiksmus, pažeidžiančius ieškovo intelektines teises, išlieka reali grėsmė, jog atsakovas vėl gali atnaujinti importą gaminių, galinčių pažeisti ieškovo kaip nurodytų dizainų ir prekių ženklų savininko teises.
Taigi nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų grėsmė, jog ateityje gali būti atlikti ieškovo teises pažeidžiantys veiksmai ir padaryta žalos, todėl turėjo pagrindo uždrausti atsakovui siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, neturint ieškovo sutikimo, kurie atitinka registruotus ieškovo dizainus ir/ar yra pažymėti registruotais ieškovo Nokia Corporation prekių ženklais. Tai atitinka įstatymą ir teismų praktiką (PŽĮ 50 str. 1 d., 3 p.; DĮ 47 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš dalies tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 11 p.; II b. t., 55 – 58 l).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Viltanika“ (juridinio asmens kodas 124264632, buveinės adresas Vilnius, Gariūnų g. 49) ieškovo Nokia Corporation (kodas 02150, buveinės adresas Suomija, Espoo, Keilalahdentie 4) naudai 2000 Lt (du tūkstančius Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Marytė Mitkuvienė
Egidija Tamošiūnienė