Administracinė byla Nr. eA-984-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03246-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, VTEK) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. KS-192 „Dėl S. G.“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad VTEK 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-2075 (toliau – ir VTEK Raštas) informavo jį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 3 punktu, 20 straipsniu ir 28 straipsnio 1 bei 5 dalimis, VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neteisėtą lobistinę veiklą. VTEK Rašte nurodyta, kad pareiškėjas, kaip Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 18-004 (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, ŽŪM) ir pateikė pasiūlymą dėl Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487, (toliau – ir Techninis reglamentas) pakeitimo. VTEK iškilo abejonių dėl šių pareiškėjo veiksmų atitikties Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio nuostatoms. VTEK 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas pažeidusiu Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo.

3.       Pareiškėjas Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindė šiais argumentais:

3.1.                      Prašymas dėl Techninio reglamento pakeitimų nepatenka į Lobistinės veiklos įstatymo reguliavimo sritį. Siekiant pripažinti, kad subjektas vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, ši veikla, visų pirma, turi atitikti Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnyje lobistinės veiklos požymius, t. y. lobistinės veiklos sudėtį. Tai patvirtina ir VTEK narys V. K., kuris 2019 m. sausio 21 d. atskirojoje nuomonėje nurodė, jog lobistine veikla galima pripažinti tik tokią veiklą, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra konkretus fizinis asmuo, kuris savo veiksmais siekia daryti įtaką konkrečiam asmeniui dėl konkretaus teisės akto priėmimo ar nepriėmimo; 2) yra lobistinės veiklos užsakovas, kurio interesais atliekami pirmajame punkte nurodyti veiksmai. Pareiškėjo veiksmai pateikiant prašymą dėl Techninio reglamento pakeitimų neatitinka vieno, t. y. primojo iš nurodytų lobistinės veiklos sudėties požymių: savo veiksmais, teikdamas pasiūlymus ŽŪM, jis nesiekė daryti įtakos. Be to, pareiškėjas prašymą dėl Techninio reglamento pakeitimo adresavo ne konkrečiam asmeniui, bet ŽŪM in corpore (visi, visi drauge), t. y. Raštas nebuvo adresuotas konkrečiam asmeniui, priešingai jis pateiktas viešojo administravimo subjektui – ŽŪM. Vienkartinio pasiūlymo dėl tam tikro teisės akto pakeitimo pateikimas ŽŪM negali būti laikomas kaip autoritetas, jėgos poveikis, kuris pasireiškia stipriu vienkartiniu veiksmu.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atstovaudamas Lietuvos aludarių gildijai, 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 18-004 „Dėl alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento keitimo“ kreipėsi į ŽŪM. Raštu buvo prašoma pakeisti Techninį reglamentą pagal pridėtą projektą. VTEK 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-2075-(1.2) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją, jog nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms neteisėtą lobistinę veiklą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog siūlytais Techniniais projekto pakeitimais buvo siekiama patenkinti viešąjį interesą, toks pasiūlymų pateikimas nelaikomas neteisėta lobistine veikla, o tokios veiklos laikymas lobizmu nepagrįstai riboja asociacijų laisvę. 2019 m. rugpjūčio 21 d. VTEK priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, Lietuvos aludarių gildijos vardu ŽŪM pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Techninio reglamento, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį.

13.       Išnagrinėjęs skundo argumentus, kad pareiškėjas kreipėsi į ŽŪM, o ne į konkretų asmenį, teismas sutiko su atsakovės pozicija šiuo aspektu ir pažymėjo, jog juridiniam asmeniui atstovauja jame dirbantys politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai bei kiti asmenys, t. y. įtaka gali būti daroma ir juridiniams asmenims. Be to, Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis reiškia, kad įtaka daroma subjektams, kurie gali daryti įtaką teisės aktų priėmimui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė daryti įtaką konkrečiam ŽŪM teisės aktui, todėl šiuo atveju nėra reikšminga, ką jis savo rašte įvardijo kaip adresatą – ar konkretų ŽŪM valstybės tarnautoją, ar kitą darbuotoją, ar ŽŪM, kaip instituciją.

14.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad vienkartiniu kreipimusi į ŽŪM jis negalėjo daryti įtakos, nes pareiškėjas, kreipdamasis į ŽŪM, net pateikė savo teisės akto (Techninio reglamento) versiją (projektą), t. y. nurodė, koks, jo manymu, turi būti Techninis reglamentas. Pareiškėjo pateikiamas lobistinės veiklos apibūdinimas neatitinka Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies (būtų priimamas teisės aktas) bei yra nesuderinamas su vienu iš lobistinės veiklos tikslų – lobistinė veikla turi būti vieša ir skaidri.

15.       Dėl viešojo intereso gynimo teismas nurodė, kad iš Lietuvos aludarių gildijos kreipimosi į ŽŪM turinio matyti, jog buvo siekiama, be kita ko, modernizuoti alaus gaminimo procesą, praturtinti jo skonį ir mažinti alkoholio kiekį. Vien tik alkoholio produktų skonio praturtinimas, taip pat alaus gaminimo proceso modernizavimas nėra jokie viešieji interesai – tai aludarių siekis palaikyti savo verslą. Įvertinęs kitų deklaruojamų siekių kontekste, teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo nurodytą siekį mažinti alkoholio kiekį. Be to, Rašte pareiškėjas, atstovaudamas Lietuvos aludarių gildijai, nurodė, kad Techninis reglamentas atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, kas taip pat nelaikytina viešojo intereso gynimu. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigė pareiškėjo argumentus, jog į ŽŪM jis kreipėsi, gindamas viešąjį interesą.

16.       Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos aludarių gildija nėra nevyriausybinė organizacija, todėl jai, nesant Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties, taikomas Lobistinės veiklos įstatymas.

17.       Pasisakydamas dėl VAĮ 2 straipsnio 14 dalies taikymo teismas nurodė, jog VAĮ nuostatos yra netaikomos norminių teisės aktų pakeitimams, o šiuo atveju pareiškėjas siekė pakeisti norminį teisės aktą (Techninį reglamentą). Pareiškėjo nurodomos Taisyklės, kuriomis remiantis, esą, jis pateikė prašymą, negali paneigti Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto aukštesnės juridinės galios specialiojo teisinio reguliavimo.

18.       Teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimo, nes atsakovė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, vykdė lobistinę veiklą ir tokiu būdu pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį.

19.       Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas nurodė, jog Lobistinės veiklos įstatymo nuostatomis nėra niekaip varžoma asmenų teisė laisvai vienytis į asociacijas, niekas nėra verčiamas į asociacijas prievarta stoti, todėl nėra pagrindo abejoti Lobistinės veiklos įstatymo atitiktimi Konstitucijos 35 straipsniui.

20.       Teismo vertinimu, Lobistinės veiklos įstatymas nepaneigia konstitucinių Peticijų, Referendumo ir Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymų nuostatų, todėl asmenys laisvai gali dalyvauti darant įtaką teisės aktų priėmimui. Juridiniams asmenims įstatymais, siekiant pagrįstų tikslų (skaidrumo, viešumo), gali būti nustatomos tam tikros papildomos sąlygos dalyvaujant teisės aktų priėmime: taip yra ir šiuo atveju specialiuoju įstatymu nustačius tokias papildomas sąlygas, darant išimtis tam tikroms nevyriausybinėms organizacijoms (Lobistinės veiklos įstatymo 1 str. 3 d.).

III.

21.       Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą; o jei apeliacinio skundo 1.1, 1.2 ir 1.3 dalyse išdėstyti argumentai nėra pakankami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Sprendimą, prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2017 m. birželio 20 d. Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VII-1794 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-453 ta apimtimi, kuria buvo panaikinta nuostata, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai asociacijų laisvei ir teisinės valstybės principui.

22.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog kiti teisės aktai įtvirtina pareiškėjo teisę teikti pasiūlymus dėl Techninio reglamento pakeitimo. Tam, kad būtų taikoma Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, turi būti nustatyta lobistinė veikla. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 punktas nustato, kad lobistine veikla nelaikoma kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ar priimat teisės aktus ar administracinius sprendimus, veiklą. Kitaip tariant Lobistinės veiklos įstatymas daro tiesioginę išimtį dėl veiksmų, kuriais subjektai vykdo pareigines funkcijas, ir ši norma yra specialioji norma Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjas, būdamas Lietuvos aludarių gildijos prezidentu, veikė pagal Lietuvos aludarių gildijos įstatus bei Taisykles ir teikė prašymą ŽŪM, vykdydamas pareigines funkcijas ir pagal Taisyklių pripažintą kompetenciją teikti pasiūlymus dėl technologijos instrukcijų tobulinimo. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo veiklą – neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas veikė vadovaudamasis Lietuvos aludarių gildijos įstatais ir Taisyklėmis. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 punktas nediskriminuojant turėtų būti taikomas ir tiems atvejams, kai funkcijos rengti, svarstyti ar priimti teisės aktus gali būti suteikiamos visiems viešiems asmenims, t. y. ne tik valstybės tarnautojams, politikams ar pareigūnams, bet kitiems asmenims, atstovaujantiems asociacijoms, t. y. viešiesiems juridiniams asmens, kurių tikslas – koordinuoti asociacijų narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Be to, Taisyklės yra specialusis (lotynų kalba – lex specialis) teisės aktas, skirtas reglamentuoti konkrečių teisės aktų – technologijos instrukcijų – rengimo tvarką. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos Taisyklės, o ne bendrojo pobūdžio (lotynų kalba – lex generalis) teisės aktas – Lobistinės veiklos įstatymas, nepriklausomai nuo to, kad Lobistinės veiklos įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas nei Taisyklės. Taisyklės konkretizuoja bei detalizuoja Lobistinės veiklos įstatymą, suteikdamos tam tikriems subjektams teisę nevaržomai rengti specialiuosius teisės aktus – technologijos instrukcijas. Taip pat Taisyklių nustatytas reglamentavimas nepaneigia Lobistinės veiklos įstatymo taikymo esmės bei prasmės, kadangi yra suderinamas su esminiu lobistinės veiklos tikslu – skaidrumo ir viešumo užtikrinimu. Negana to, teisę kreiptis į ŽŪM dėl Techninio reglamento pakeitimų nustato ir VAĮ, kuris numato teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektus.

22.2.                      Teismas nepagrįstai nevertino, kad VTEK Sprendime nenustatė esminių Lobistinės veiklos įstatymo taikymo prielaidų: 1) vienkartinis kreipimasis Lietuvos aludarių gildijos vardu į viešojo administravimo subjektą (ŽŪM) dėl Techninio reglamento pakeitimo negali būti laikomas lobistine veikla (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 3 d.); 2) nėra konkretaus asmens, kuriam pareiškėjas neva siekė daryti įtaką, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 1 ir 3 d.), t. y. teikiami pasiūlymai dėl Techninio reglamento pakeitimo nebuvo adresuoti konkrečiam Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui; 3) prašymo dėl Techninio reglamento pakeitimo aplinkybės patvirtina, kad buvo užtikrinami Lobistinės veiklos įstatymo tikslai – viešumas ir skaidrumas (Lobistinės veiklos įstatymo 1 str. 1 d.), nes prašymas buvo užregistruotas suteikiant jam numerį, o 2019 m. gegužės 17 d. ŽŪM viceministras paviešino pareiškėjo pateiktus Techninio reglamento pakeitimus ir papildomai Lietuvos aludarių gildijos paprašė pateikti argumentuotas pastabas dėl šių pakeitimų.

22.3.                      Teismas neteisingai taikė Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 punktą ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad teikdamas prašymą pakeisti Techninį reglamentą pareiškėjas nesiekė viešojo intereso. Viešojo intereso tenkinimą patvirtino tiek pareiškėjo pasiūlymas keisti Techninio reglamento nuostatas inicijuojantis laiškas, tiek Techninio reglamento pakeitimo turinys. Teikiant prašymą dėl Techninio reglamento pakeitimo buvo siekiama: 1) užtikrinti modernius ir inovatyvius sprendimus alaus bei alaus kokteilių gamyboje (tobulinti pačią alaus ir alaus kokteilių gamybą ir gamybos būdus pritaikyti prie pasaulinių tendencijų); 2) skatinti sveikatos apsaugą (mažinti alkoholio kiekį); 3) atsiliepti į vartotojų poreikius ir taip tenkinti pačią vartotojų gerovę. Teismas ne tik neanalizavo siekio atsiliepti į vartotojų poreikius bei tenkinti vartotojų gerovę, bet ir dėl jo nepasisakė, nors teismų praktika ir teisės doktrina pripažįsta vartotojų gerovės skatinimą kaip viešąjį interesą. Techninio reglamento pakeitimais buvo siekiama užtikrinti visos visuomenės, įskaitant ir subjektų, susijusių su alaus ir alaus kokteilių gamybos procesu, interesą. Šiuo atveju Lietuvos aludarių gildijos interesas dėl Techninio reglamento pakeitimų neprieštarauja viešajam interesui, bet ir su juo sutampa.

22.4.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, nurodydamas, kad Pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ir dėl to nepagrįstai nesustabdė bylos bei nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendime akcentavo ir rėmėsi šiai bylai bei prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikšmingomis aplinkybėmis. Pareiškėjas rėmėsi tuo, jog Pakeitimo įstatyme nustatytas reglamentavimas nepagrįstai riboja asociacijų pagrindinį tikslą bei esmę – būti demokratinės valstybės piliečių išraiškos forma ir visuomenės aktyvumo garantu. Taip pat teismo sprendime buvo pateikta per siaura ir Konstitucijos nuostatų neatitinkanti asociacijų laisvės samprata, nes prašyme nenurodyta, kad Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos varžo asmenų teisę laisvai vienytis į asociacijas ar asmenys yra verčiami stoti į asociacijas, o teigiama, jog Pakeitimo įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas nepagrįstai riboja asociacijų veiklos laisvę. Taip pat teismas sprendime, vertindamas pavienius su šia byla nesusijusius asociacijų laisvės turinio aspektus, neatsižvelgė į platesnį Pakeitimo įstatymu nustatytą asociacijų ribojimo aspektą, t. y. Pakeitimo įstatymo prieštaravimą ne tik Konstitucijos 35 straipsniui, bet ir teisinės valstybės principui. Pakeitimo įstatymas nepagrįstai apsunkina asociacijų veiklą siekiant dialogo su valdžios institucijomis teisėkūros procese ir paneigia esminę asociacijos laisvės prigimtį – būti demokratinės valstybės piliečių išraiškos forma ir visuomenės aktyvumo garantu. Pakeitimo įstatymu nustatyti asociacijų veiklos apribojimai yra netikslingi bei neproporcingi Pakeitimo įstatymu siekiamo tikslo, t. y. užtikrinti skaidrumą ir viešumą. Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, neatsižvelgė į asociacijų veiklos specifiką ir į tai, jog kiti įstatymai iš esmės užtikrina asociacijų veiklos skaidrumą ir viešumą.

23.       Atsakovė VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24.       Atsakovė pažymi, kad Lobistinės veiklos įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Lobistinė veikla yra specialiuoju įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų (per fizinius asmenis) siekis daryti įtaką teisėkūrai, už kurią įstatymų leidėjas numatė pareigą viešai atsiskaityti visuomenei, tam nustatęs specialią tvarką Lobistinės veiklos įstatymo 12 straipsnyje. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas. Vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą.

25.       Atsakovė nurodo, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnis, jis siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo (kreipimosi tikslas – pakeisti Techninį reglamentą), tai darė savo iniciatyva (nebuvo išimties pagal Lobistinės veiklos įstatymo 7 str. 2 p.). Pareiškėjas, siekdamas daryti įtaką dėl atitinkamos teisės akto pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sąrašą ir įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše registruotą asmenį. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnį, jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.

26.       Atsakovės teigimu, Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys. Juridiniam asmeniui atstovauja jame dirbantys politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kuriems yra suteikti įgaliojimai valstybės institucijos vardu spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus ir to subjekto vardu (šiuo atveju ŽŪM) priimti sprendimus (rengti Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, kitų teisės aktų jos kompetencijai priskirtais klausimais projektus ir koordinuoti jų įgyvendinimą). Atsakymą į pareiškėjo kreipimąsi parengė ne juridinis asmuo (ŽŪM), o konkretus to juridinio asmens įgaliotas darbuotojas, todėl Lietuvos aludarių gildija, atstovaujama pareiškėjo, siekė daryti įtaką dėl asociacijos veiklai svarbaus teisės akto. Lobistinės veiklos įstatymo prasme laikytina, kad šiuo atveju pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą, nes priešingu atveju kiekvienas asmuo, kreipdamasis į valstybės instituciją, o ne į konkretų asmenį turėtų galimybę vykdyti neskaidrią lobistinę veiklą. Pareiškėjas siekė daryti įtaką konkrečiam teisės aktui, todėl nėra reikšminga, ką jis Rašte įvardijo kaip adresatą.

27.       Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi ne su bet kokio pobūdžio raštu, o su konkrečiu pasiūlymu. Pareiškėjo pateikiamas lobistinės veiklos apibūdinimas, atsakovės manymu, neatitinka Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei nesuderinamas su vienu iš lobistinės veiklos tikslų – lobistinė veikla turi būti vieša ir skaidri. Lobistinės veiklos įstatyme nėra numatytas nei poveikio stiprumas, nei dažnumas, t. y. kiek kartų turi būti kreiptasi į asmenis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė rengti teisės aktų projektus, dėl teisės akto keitimo, jog būtų galima teigti, kad buvo vykdoma lobistinė veikla.

28.       Atsakovės vertinimu, pareiškėjas, atstovaudamas Lietuvos aludarių gildijai, siekė, kad Techninis reglamentas būtų pakeistas. Nors pareiškėjas nurodo, kad siekė viešojo intereso, be kita ko, neabejotinai atstovaudamas Lietuvos aludarių gildijai, siekė ir savo privataus intereso.

29.       Atsakovė nurodo, kad Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo atsiskaityti visuomenei. Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

30.       Bylos dalykas – atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. KS-192, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas S. G., nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, Lietuvos aludarių gildijos (toliau – ir Gildija) vardu Žemės ūkio ministerijai pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Techninio reglamento, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo (byloje taikoma 2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-453 redakcija) 10 straipsnio 1 dalį, pagrįstumas ir teisėtumas.

31.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (Gildijos prezidentas, t. y. vienasmenis valdymo organas ir atstovaujantis Gildijai valdžios ir valdymo institucijose (Gildijos įstatų 5.21 ir 5.23.1 p.)), nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, atstovaudamas Gildijai (juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Gildijos įstatų 1.1 p.)), 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 18-004 „Dėl alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento keitimo“ kreipėsi į ŽŪM, nurodydamas, jog Lietuvos aludariai, atsiliepdami į valstybės inovacijų skatinimo politiką, aktyviai ieško modernių sprendimų alaus ir alaus kokteilių gamyboje su tikslu mažinti alkoholio kiekį, praturtinant gaminių skonį ir atsiliepiant į modernėjančios visuomenės vartotojų poreikius, rimta kliūtimi šioms inovacijoms tampa nuo pasaulinių tendencijų atsiliekantis Techninis reglamentas. Raštu ŽŪM buvo prašoma pakeisti Techninį reglamentą pagal pridėtą projektą.

32.       Šis pareiškėjo veiksmas (veikla) tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip lobistinė veikla dėl to, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė daryti įtaką viešojo administravimo subjektui – ŽŪM (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 3 d.). Nepripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad siūlytais Techninio projekto pakeitimais buvo siekiama patenkinti viešąjį interesą, toks vienkartinis pasiūlymų pateikimas nelaikomas neteisėta lobistine veikla, o Techninio reglamento pakeitimų pasiūlymo vertinimas neteisėta lobistine veikla neatitiktų Lobistinės veiklos įstatymo keliamo tikslo ir ribotų asociacijų laisvę.

33.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti skundą, atsakovės atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 1 d.), o lobistas – fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 2 p.).

34.       Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Lobistinės veiklos užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jos padalinys, kurie sudarė rašytinę sutartį su lobistu dėl lobistinės veiklos vykdymo arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 4 d.). Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia VTEK jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą. Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą VTEK pateikia juridinis asmuo (Lobistinės veiklos įstatymo 10 str. 1 d.). Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nurodyta veikla, kuri nelaikoma lobistine. Lobistinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lobistas VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis privalo deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ar administracinio sprendimo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis), dėl teisės akto projekto ar administracinio sprendimo nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką).

35.       Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų (i) priimami, (ii) nepriimami teisės aktai, (iii) priimami, (iv) nepriimami administraciniai sprendimai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių.

36.       Pažymėtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lobistinės veiklos įstatymo nauja redakcija (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3170 redakcija), kurios 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog lobistas  yra ne tik fizinis asmuo, bet lobistu gali būti ir juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą, o 3 dalyje nustatyta, kad lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Taip pat pakeistas Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 punktas, nustatęs, kad lobistine veikla nelaikoma  kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 punkto redakcija, nustatanti, kad lobistine veikla nelaikoma specialiuosiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

37.       Iš Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamojo rašto matyti, kad siekiant lobistinės veiklos skaidrumo buvo siūloma patikslinti Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį; kad priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla; sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymu buvo siekiama aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, todėl į lobisto sąvoką buvo siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis.

38.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ir Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 punkto nuostata, nustatančia, kad lobistine veikla nelaikoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus, veikla. Pareiškėjas nurodo, jog jo veikla negali būti laikoma lobistine, nes jis būdamas Gildijos prezidentu, veikė pagal Gildijos įstatus bei Taisykles ir teikė prašymą ŽŪM, vykdė pareigines instrukcijas ir pagal Taisyklių jam suteiktą kompetenciją teikė prašymą dėl technologijų instrukcijos tobulinimo.

39.       Atsakovė ir pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo įvykdyta veikla (Rašto kartu su Techninio reglamento projektu pateikimas ŽŪM) atitinka lobistinės veiklos sampratą ir būtent pareiškėjas veikė kaip lobistas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas bei įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, su tokiu vertinimu nesutinka.

40.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.  Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

41.       Gildijos įstatų 1 punkte nurodyta, kad Gildija yra įkurta alaus pramonės įmonių atstovų susitarimu jų bendriems ekonominiams, teisiniams ir informaciniams interesams tenkinti. Pagal Gildijos įstatų 2.1 punktą, Gildijos pagrindiniai tikslai – koordinuoti narių veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti, sutelkiant narių lėšas patenkinti narių bendrus socialinius bei ekonominius poreikius. Gildijos įstatų 2.2 punkte nurodyta, kad Gildija atstovauja savo nariams ir gina jų interesus santykiuose su Lietuvos Respublikos valstybiniais organais. Prezidentas vadovauja ir atstovauja asociacijai (Gildijos įstatų 5.22 p.). Gildijos prezidento pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad pareigybės tikslas – atstovauti Gildijos narių interesams valdžios institucijose ir kt.; prezidentas stebi Seimo, Vyriausybės bei kitų pavaldžių institucijų darbotvarkes ir, įstatymų nustatyta tvarka, aktyviai dalyvauja teisės aktų, liečiančių Gildijos narių interesus, rengime ir svarstymuose.

42.       Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo veiksmus, pateikiant Raštą ŽŪM (taip pat ir komunikacijos turinį), nustatyta, kad buvo naudojamas Gildijos blankas, Rašte nurodama, jog Raštą teikia Gildija, pareiškėjas pasirašo Raštą kaip Gildijos prezidentas, Rašte referuojama į Gildijos narių (Lietuvos aludarių) veiklą. Pažymėtina, kad Rašte nėra nurodyta jokių duomenų, jog Techninį reglamento projektą parengė pats pareiškėjas ir būtent jis savo iniciatyva šį dokumentą pateikė ŽŪM. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas, pateikęs Gildijos vardu Raštą, savarankiškai atliko kitus veiksmus, kuriais siekė daryti įtaką ŽŪM, kaip institucijai, ar ŽŪM pareigūnams, tarnautojams, kurie pagal jiems pavestas funkcijas turėjo dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant tokio pobūdžio teisės aktus. Akcentuotina, kad atsakovė Sprendime, nurodžiusi, jog Gildija, atstovaujama jos prezidento pareiškėjo, siekė daryti įtaką dėl asociacijos (Gildijos) veiklai svarbaus teisės akto, sprendė, kad lobistinę veiklą vykdė pareiškėjas (fizinis asmuo), o ne Gildija (juridinis asmuo).

43.       Remiantis Sprendimo argumentais, kad pareiškėjas (Gildijos prezidentas) siekė daryti įtaką dėl Gildijos veiklai svarbaus dokumento, galima daryti išvadą, jog lobistinę veiklą vykdė pareiškėjas (fizinis asmuo), o Gildija buvo lobistinės veiklos užsakovas, t. y. juridinis asmuo, kuris pavedė arba nurodė pareiškėjui (valdymo organo nariui ir / ar darbuotojui) vykdyti lobistinę veiklą (Lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 4 d.), kad prašymą įrašyti pareiškėją į lobistų sąrašą turėjo pateikti Gildija (Lobistinės veiklos įstatymo 10 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju Gildija (juridinis asmuo) nepateikė prašymo VTEK įrašyti pareiškėjo į lobistų sąrašą, o byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Gildija pavedė arba nurodė pareiškėjui vykdyti konkrečią lobistinę veiklą – parengti ir pateikti Techninio reglamento projektą ŽŪM.

44.       Šios bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent Gildija (juridinis asmuo) kreipėsi į ŽŪM Raštu, kurį Gildijos vardu pasirašė pareiškėjas (vienasmenis valdymo organas), veikdama alaus pramonės įmonių (Gildijos narių) interesais.

45.       Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas savo iniciatyva pateikė Techninio reglamento projektą, o vertinant, jog būtent pareiškėjas darė įtaką ŽŪM, teigiama, kad pareiškėjas, kreipdamasis į ŽŪM, net pateikė savo teisės akto (Techninio reglamento) versiją (projektą), t. y. nurodė, koks, jo manymu, turi būti Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes Rašte nėra jokių nuorodų ir atsakovė nėra nurodžiusi Sprendime jokių įrodymų, kurie leistų daryti įtikinamą išvadą, jog būtent pareiškėjas (fizinis asmuo) teikė savo teisės aktą ir kad Rašte yra nurodoma jo nuomonė, koks turėtų būti Techninis reglamentas.

46.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kaip jau minėta, pareiškėjas (Gildijos prezidentas) Rašto pateikimo metu buvo vienasmenis Gildijos valdymo organas (Gildijos įstatų 5.21p.), o pirmiau aptartas pareiškėjo komunikacijos turinys patvirtina, kad pareiškėjas Raštą pateikė, veikdamas Gildijos (asociacijos) vardu. 

47.       Tai, kad Rašto pateikimo metu Lobistinės veiklos įstatymas nenumatė, jog apskritai juridiniai asmenys (iš jų ir asociacijos) gali veikti kaip lobistai, nereiškia, jog šiuo atveju Gildijos vienasmeniam valdymo organui (pareiškėjui) turėtų būti taikoma atsakomybė už Gildijos pateiktą Raštą su Techninio reglamento projektu. 

48.       Apibendrinant nustatytas ir aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas atsakovės Sprendimas.

49.       Kadangi Sprendimas panaikintas, teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2017 m. birželio 20 d. Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VII-1794 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-453 ta apimtimi, kuria buvo panaikinta nuostata, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai asociacijų laisvei ir teisinės valstybės principui. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. G. skundą tenkinti.

            Panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. KS-192 „Dėl S. G.“.

            Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė