Civilinė byla Nr. e3K-3-379-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14998-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.8.11.1; 2.5.11.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 21 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie dvaro“ kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie dvaro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta auto Kaunas“ dėl atsisakymo nuo pirkimo–pardavimo sutarties, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo teisę atsisakyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą dėl esminių daikto kokybės trūkumų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Prie dvaro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2011 m. lapkričio 25 d. ieškovės UAB „Prie dvaro“ ir atsakovės UAB „Krasta auto Kaunas“ sudarytą automobilio „Fiat Doblo“ (identifikavimo Nr. ZFA26300009140059, valst. Nr. FRO 929) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AFRKDOB11-0776; taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovę UAB „Krasta auto Kaunas“ grąžinti 14 074,99 Lt (4076,40 Eur) avansą ieškovei UAB „Prie dvaro“; įpareigoti atsakovę UAB „Krasta auto Kaunas“ grąžinti 41 425,01 Lt (11 997,51 Eur) trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“; įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „Nordea Finance Lithuania“ grąžinti automobilį atsakovei UAB „Krasta auto Kaunas“; priteisti iš atsakovės UAB „Krasta auto Kaunas“ ieškovei UAB „Prie dvaro“ 1160,96 Lt (336,24 Eur) nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovės UAB „Krasta auto Kaunas“ ieškovei UAB „Prie dvaro“ ir trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ 6 proc. metines palūkanas už šiems asmenims priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Prie dvaro“ sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 20117421 (toliau – lizingo sutartis), pagal kurią lizingo davėja įsipareigojo lizingo gavėjos prašymu įsigyti nuosavybės teise naują automobilį „Fiat Doblo“ iš UAB „Krasta auto Kaunas“ ir jį išnuomoti lizingo gavėjai. Vykdant 2011 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį 2011 m. lapkričio 29 d. perdavimo–priėmimo aktu ieškovei perduotas nurodytas automobilis, kurio kaina – 55 500 Lt (16 073,91 Eur) su PVM. 2011 m. lapkričio 28 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 14 074,99 Lt (4076,40 Eur) avansą. Automobiliui suteikta 3 metų garantija, galiojanti Lietuvoje iki bendra automobilio rida neviršija 100 000 km, pradedama skaičiuoti nuo automobilio perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. 2013 m. birželio 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė ilgalaikės automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė pavedė, o atsakovė įsipareigojo atlikti visus ieškovės automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros darbus ir parduoti detales bei medžiagas šioje sutartyje nustatyta tvarka.
4. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. spalio 17 d. – 2014 m. liepos 7 d. automobilis nuolat gedo ir buvo remontuojamas pardavėjos garantinės priežiūros centre. Automobilis trūkčiodavo, užgesdavo variklis, dėl smulkių gedimų jis buvo nenaudojamas 73 dienas ir dėl esminių gedimų – 212 dienų. 2014 m. liepos 7 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl esminių automobilio trūkumų, kurie nebuvo ištaisyti per protingą terminą, ja prašė: neatlikti naujų automobilio remonto darbų; pakeisti automobilį nauju arba grąžinti už jį sumokėtus pinigus, kompensuojant patirtą žalą. 2014 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė atsakymu į pretenziją nepripažino kaip esminių automobilio trūkumų, kurie nebuvo ištaisyti per protingą terminą, ir atsisakė tenkinti pretenziją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė automobilį pirko lizingo būdu, todėl yra lizingo gavėja, taigi turi pagrįstą teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.573 straipsnį pareikšti ieškinį tiesiogiai pardavėjai. Lizingo bendrovė neprieštarauja, jei teismas nustatys esminius daikto trūkumus, kad ieškinys būtų patenkintas. Ieškovė, reikalaudama nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, leidžiančiomis pirkėjui atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
7. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Vien ieškovės paaiškinimas, nesant jokių pateiktų įrodymų, kad automobilis trūkčioja ar užgęsta, nėra pakankamas įrodymas patvirtinti automobilio kokybės trūkumų faktą.
8. Ieškovė dėl to, kad automobilis užgęsta ir trūkčioja, į atsakovę kreipėsi tris kartus: 2013 m. lapkričio 20 d., 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. birželio 4 d. Atsakovės atstovas paaiškino, kad jis su ieškovės atstovu kartu važinėjo ieškovės automobiliu, bet automobilis nė karto nesutrūkčiojo ir neužgeso. Atsakovės atstovas nurodė, kad kai ieškovė atidavė automobilį taisyti dar kartą, jis išbandė automobilį ir automagistralėje, tačiau ieškovės nurodytų gedimų nenustatė, o atsižvelgdamas į ieškovės nusiskundimus pakeitė degalų siurblį ir EGR bloką. Atsakovė sutiko priimti automobilį ir suteikti galimybę ieškovei įsigyti naują, tačiau ieškovė nesutiko su pasiūlymu, nes, jos nuomone, pasiūlyta 20 000 Lt (5792,40 Eur) kaina už automobilį buvo per maža.
9. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepatvirtina nei ieškovės nurodyto gedimų laikotarpio, nei tų gedimų. 2013 m. gruodžio 4 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, per ją trūkumų nenustatyta. Ieškovė automobiliu naudojosi beveik trejus metus, juo nuvažiavo apie 80 800 km, tačiau ieškinį pareiškė neįvertinusi automobilio nusidėvėjimo koeficiento ir reikalauja priteisti visą, kaip naujo automobilio, pardavimo kainą.
10. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti. Šiuo atveju ieškovei nebūtų reikėję prašyti nuostolių atlyginimo, nes automobilis buvo taisomas nemokamai dar nepasibaigus garantiniam laikotarpiui, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, priešingai, neleido automobilio remontuoti. Atsakovė 2014 m. sausio 15 d. sutaisė ieškovės automobilį, tačiau ši automobilio nepasiėmė, neįsitikino, ar jis gerai veikia.
11. Ieškovė netiksliai teikė netikslius automobilio prastovų dėl atsakovės kaltės skaičiavimus, neįrodė, kad automobilio gedimai yra esminiai, todėl teismas nenustatė CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog sutarties pažeidimas yra esminis ir suteikia ieškovei teisę reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, ir atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
12. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo, netenkintinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Krasta auto Kaunas“ grąžinti 41 425,01 Lt (11 997,51 Eur) trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir trečiąjį asmenį įpareigoti grąžinti automobilį, nes ieškovė negali reikšti reikalavimų už trečiąjį asmenį.
13. Netenkinus ieškovės UAB „Prie dvaro“ apeliacinio skundo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
15. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Atsisakymas nuo sutarties pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms kilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovė neįrodė, jog automobilis turi esminius defektus, t. y. kad automobilis važiuodamas trūkčioja, užgęsta variklis, dėl kurių jo negalima eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad automobilio užgesimo faktą patvirtina garantinio remonto užsakymų patvirtinimo lapai ir 2013 m. lapkričio mėnesio garantinio remonto aprašymo lapai, nepakankamos ir neteikia pagrindo konstatuoti ginčo automobilio esminius defektus, nes įrašyti remonto užsakymų lapuose ir nustatyti gedimai bei atlikti remonto darbai yra skirtingi.
17. Ieškovė naudojosi automobiliu jo garantiniu laikotarpiu, o 2013 m. gruodžio 4 d. jis perėjo techninę apžiūrą be jokių pastabų. Atsakovė garantijos sąlygomis įsipareigojo neatlygintinai sutaisyti sugedusį automobilį ir tai atliko – pašalino gedimus. Ieškovės siekis pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsisakyti sutarties ir grąžinti šalis į pradinę padėtį yra neproporcingas, dėl to nepagrįstai reikalaujama taikyti priemonė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Prie dvaro“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

18.1.              Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Taigi pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (jeigu trūkumas atsirado dėl pirkėjo kaltės, pvz., pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

18.2.              Aplinkybę, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, turi įrodyti reikalavimą nutraukti sutartį pareiškęs pirkėjas. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama, inter alia, į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.

18.3.              Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, taip pat svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių tie trūkumai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar juos įmanoma pašalinti per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

18.4.              Kasatorė ieškinio reikalavimą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją grindė esminiu automobilio kokybės trūkumu (automobilio trūkčiojimas, variklio užgesimas), dėl kurio negalima eksploatuoti automobilio pagal paskirtį; atsakovė per daugiau kaip 1,5 metų nuolat remontavo automobilį, bet nesugebėjo rasti trūkumo atsiradimo priežasties ir jo pašalinti; ieškovė dėl atsakovės atliekamų garantinių remonto darbų negalėjo naudotis automobiliu net 212 dienų. Teismai sprendė, kad šios aplinkybės neįrodytos, bet tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) reglamentuojamoms įrodymų vertinimo taisyklėms. Teismas turi nurodyti, kokiais įrodymais remiasi, darydamas tam tikras išvadas, o kokius atmeta ir kodėl (CPK 217 straipsnio 1 dalis).

18.5.              Iš automobilio remonto užsakymo lapų ir atlikus remontą išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti aštuonis kartus atlikto remonto trukmė, o atsakovė garantiniu laikotarpiu išryškėjusio gedimo nesugebėjo pašalinti per protingą terminą. Gedimas aprašytas kasatorės garantinio remonto užsakymų patvirtinimo lapuose ir 2013 m. lapkričio mėnesio garantinio remonto aprašymo lapuose. Pakeistos detalės (degalų siurblys, EGR blokas) nepašalino gedimo. Dėl atsakovės nesugebėjimo pašalinti esminių automobilio gedimų kasatorė nebesitiki, kad ateityje atsakovė tinkamai suremontuos automobilį, dėl to siekia nutraukti sutartį dėl netinkamo jos vykdymo.

18.6.              Iš viso kasatorė automobilį valdė 951 dieną, naudotis juo negalėjo 212 dienų, t. y. daugiau kaip 22 proc. viso valdymo laiko. Šį laiką patvirtina garantinio remonto užsakymo datos ir atlikto remonto PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datos. PVM sąskaitos faktūros reiškė kartu ir automobilio grąžinimo aktus. Teismai nepagrįstai pripažino neįrodytą automobilio prastovos trukmę.

18.7.              Be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynimo būdais. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1160,96 Lt (336,24 Eur) nuostolių, susijusių su netinkamu sutarties vykdymu, atlyginimo, bet teismai nesiaiškino šio reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių.

18.8.              Remiantis CK 6.573 straipsnio 1 dalimi, lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties; lizingo gavėjas turi visas šioje knygoje nustatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo–pardavimo sutarties šalis; tačiau lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės nei teikti reikalavimų už trečiąjį asmenį (lizingo davėją), nei jį įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, o ieškovė galėtų reikalauti priteisti jai pinigus ir juos pervesti lizingo bendrovei.

19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Krasta auto Kaunas“ prašo atmesti kasacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

19.1.              CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

19.2.              Ieškovė siekia atsisakyti sutarties iš anksto neįspėjusi atsakovės. Pagal CK 6.218 straipsnį apie sutarties nutraukimą būtina pranešti kitai šaliai prieš 30 dienų terminą, jei kitoks terminas nenustatytas sutartyje. Tačiau jei per atitinkamą terminą trūkumai, kurie buvo pagrindas reikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, pašalinami, sutartį nutraukiantis asmuo praranda galimybę nutraukti sutartį.

19.2.              Kasatorė, pareiškusi reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl daikto trūkumo, privalėjo įrodyti šias aplinkybes: a) nupirkto daikto (automobilio) trūkumą; b) kad šis trūkumas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas; c) kad sutarties nutraukimas yra tinkamas ir proporcingas pirkėjo teisių gynimo būdas (CPK 12, 178 straipsniai). Kol neįrodytas esminis automobilio trūkumas, negali būti įrodyta ir tai, jog atsakovė nesugeba pašalinti šio trūkumo. Todėl teismai pagrįstai pirmiausia vertino esminį automobilio trūkumą ir sprendė, kad jis neįrodytas.

19.3.              Byloje nėra nė vieno įrodymo (išskyrus ieškovės vadovo paaiškinimus), kuris patvirtintų, kad atsakovės parduotas ir ieškovės naudotas automobilis nors kartą būtų sutrūkčiojęs ar važiuojant būtų užgesęs variklis. Serviso užsakymų patvirtinimuose užfiksuoti tik ieškovės nusiskundimai (darbų užsakymai). Tuomet automobilis su serviso užsakymo patvirtinimu perduodamas serviso meistrams, šie ieško gedimo ir jį radę imasi veiksmų.

19.4.              Pirmą kartą į servisą ieškovė kreipėsi 2012 m. spalio 17 d., tą dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra už automobilio tepalo, filtrų keitimą, pakeistas sugedęs turbinos valdymo vožtuvas. Ieškovė dėl automobilio gesimo kreipėsi pirmą kartą 2013 m. lapkričio 20 d. Dar kartą dėl automobilio gesimo ieškovė kreipėsi 2014 m. gegužės 8 d., tą dieną pirmą kartą pareiškė, kad važiuojant automobilis trūkčioja. Atsakovė derybų metu siekdama išsaugoti klientę sutiko nupirkti iš ieškovės automobilį ir jai parduoti naują.

19.5.              Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad ji negalėjo automobiliu naudotis 212 dienų. Automobilis nestovėjo servise ieškovės nurodomą laikotarpį. PVM sąskaitos faktūros už serviso darbus buvo išrašomos ir perduodamos garantinį remontą apmokančiai UAB „Autobrava“, dėl to šios sąskaitos faktūros nėra automobilio perdavimo ieškovei aktai ir negali patvirtinti konkretaus laiko, kada automobilis buvo grąžintas ieškovei.

19.6.              Automobilio trūkumai galiausiai buvo pašalinti, dėl jų ieškovė neturi teisės reikšti pretenzijų. Ieškovės reikalaujamas sutarties nutraukimas yra neproporcinga jos kaip pirkėjos teisių gynimo priemonė, nes ji automobiliu naudojosi daugiau kaip trejus metus, jis nuvažiavo daugiau kaip 80 000 km. Tačiau ieškovė siekia grąžinti automobilį ir susigrąžinti visas įmokas, nors automobilio vertė yra daugiau kaip perpus mažesnė, negu ji buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną.

19.7.              Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; kt.).

19.8.              Ieškovės automobiliui suteikta sutartinė garantija. Garantijos sąlygų 2.11 punkte nurodyta, kad kokybės garantija nepadengia papildomų arba kitų nuostolių dėl automobilio gedimų, prie kurių priskiriami patirti nepatogumai, transporto išlaidos, telefono skambučiai ir nakvynė, asmeniniai arba su verslu susiję nuostoliai, užmokesčio ar pajamų praradimas ir kt. žala. Taigi garantiniai įsipareigojimai neapima nuostolių atlyginimo. Ieškovė neįrodė ir visų kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pirkėjo teisės atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

20. CK 6.573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lizingo gavėjas turi visas CK šeštojoje knygoje nustatytas pirkėjo teises dėl daikto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų, o gavęs lizingo davėjo sutikimą – ir teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad lizingo gavėjas turi visas bendrąsias pirkėjo teises pardavėjo atžvilgiu, tarp jų ir nustatytas CK 6.334 straipsnyje – kai nupirktas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.
21. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.
22. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
23. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
25. Ieškovė savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą grindė atsakovės įsipareigojimu užtikrinti automobilio kokybę jo eksploatavimo metu visą garantinį laikotarpį ir jo metu atsiradusiais automobilio defektais, kuriuos atsakovė taisė, bet jų taisymo rezultatas ieškovės netenkino. Šį reikalavimą teismui ji pareiškė, kai atsakovė netenkino jos pretenzijos, kuria ji prašė: neatlikti naujų automobilio remonto darbų, pakeisti automobilį nauju arba grąžinti už jį sumokėtus pinigus, kompensuojant patirtą žalą. Atsakydama į pretenziją atsakovė nepripažino kaip esminių automobilio trūkumų, kurie nebuvo ištaisyti per protingą terminą.
26. Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad atsakovė suteikė parduotam ieškovei automobiliui trejų metų, arba iki 100 000 km ridos, sutartinę kokybės garantiją. Ieškovė savo įgytą automobilį dėl atsiradusių gedimų per kokybės garantijos terminą perduodavo remontuoti automobilio priežiūros paslaugas garantiniu laikotarpiu teikusiai atsakovei, t. y. ieškovė iš esmės naudojosi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teise reikalauti pašalinti trūkumus dėl nusipirkto netinkamos kokybės daikto.
27. Šios nutarties 22 ir 23 punktuose nurodyta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pirkėjui pareiškus reikalavimą dėl netinkamos kokybės daikto kaip esminio sutarties pažeidimo atsisakyti sutarties, priimti daiktą ir grąžinti už jį sumokėtas lėšas, teismas vertina, ar yra pagrindas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.
28. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
29. Automobilis buvo naudojamas ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje, juo beveik per trejus metus, t. y. kokybės garantiniu laikotarpiu, nuvažiuota daugiau kaip 80 tūkst. kilometrų, automobilį ieškovė eksploatavo visą laiką, išskyrus tuomet, kai jį remontavo atsakovė. Praėjus dvejiems metams nuo įsigijimo techninės apžiūros metu automobilis pripažintas techniškai tvarkingu. Teismai byloje pripažino neįrodytu ieškovės teiginį, kad dėl remonto darbų 3 metų garantiniu laikotarpiu ji nesinaudojo automobiliu 212 dienų, nes tokios trukmės nepatvirtina bylos įrodymai. Byloje taip pat nenustatyta, kad pasibaigus automobilio trejų metų garantiniam terminui juo negalima naudotis toliau pagal paskirtį. Nurodytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės daikto perdavimą kaip esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
30. Ieškovei (pirkėjai), naudojusiai nusipirktą daiktą pagal paskirtį komercinėje ūkinėje veikloje ir pardavėjai per kokybės garantijos laikotarpį teikus garantinę kokybės priežiūrą, paaiškėjus defektams, pardavėja pasiūlė daiktą priimti ir sumokėti 20 000 Lt (5792,40 Eur) likutinę vertę. Su pasiūlymu pirkėja nesutiko, bet neįrodė, kad patyrė didesnių nuostolių, kurių nepadengia pardavėjos siūloma kompensacija už automobilio likutinę vertę.
31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai pirkėjas naudojosi daiktu pagal jo paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas yra įmonė, naudojusi automobilį savo veikloje ir taip turėjusi ekonominės naudos, o toks daiktas natūraliai nusidėvėjo, o vėliau paaiškėja to daikto kokybės trūkumų, dėl kurių pirkėjas nepraranda galimybės ir toliau naudotis pagal paskirtį tuo daiktu, tai tokiu atveju pirkėjo teisėms apginti taikytini CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 4 punkte nurodytas sumokėtos visos už daiktą kainos grąžinimas pirkėjui būtų neproporcinga priemonė, kurią taikant tokiu atveju nebūtų atsižvelgta į pirkėjo naudojimąsi tuo daiktu pagal jo paskirtį, susidėvėjimą ir gautą naudą, todėl ji netaikytina.
32. Ieškovė (pirkėja) turėjo galimybę naudotis alternatyviais savo teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, tą patvirtina pirkėjos ir pardavėjos derybos ir pardavėjos pasiūlymas atlyginti automobilio kainos dalį, su kuriuo pirkėja nesutiko. Nėra priežasčių daryti išvadą, kad pirkėjai neišliko galimybė naudotis kuriuo nors iš nurodytų teisių gynimo būdų. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį yra neproporcingas, todėl tokio reikalavimo netenkino.
33. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 1160,96 Lt (336,24 Eur) nuostolius, padengiančius ieškovės sumokėtas draudimo įmokas už automobilį per ieškovės nurodytą laikotarpį, kai ji negalėjo naudotis automobiliu dėl gedimų. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, atmetus pirmąjį reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti pirkėjos sumokėtą kainą už automobilį, kitas reikalavimas (dėl nuostolių atlyginimo) yra išvestinis iš pirmojo, dėl to nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl reikalavimo atlyginti nuostolius nepagrįstumo. Ieškovė prašė priteisti sumokėtas draudimo įmokas už 212 dienas, kai ji nesinaudojo automobiliu dėl gedimų, bet šis laikotarpis neįrodytas (šios nutarties 29 punktas).
34. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenustatyta teisinio pagrindo pagal CPK 346 straipsnį, 359 straipsnio 3 dalį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą atsakovė turėjo 1089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, jis atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
36. Kasaciniame teisme patirta 7,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės, kurios kasacinis skundas netenkinamas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie dvaro“ (j. a. k. 134995532) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta auto Kaunas“ (j. a. k. 135188342) 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur ir valstybei 7,97 Eur (septynis Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

                                                                                    Janina Januškienė