Administracinė byla Nr. eAS-651-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02550-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, reikalaudamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2018 m. balandžio 5 d. skundą, esant poreikiui, jį ir panaikinti.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo 2018 m. gegužės 7 d. raštas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), o taip pat kaip neteisėtas todėl, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.); atsakovas turi būti įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo ir į jį atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas iš pareiškėjo pateiktų duomenų sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas siekia apginti ne savo teises, bet neapibrėžto asmenų rato, visuomenės, viešuosius interesus. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, galinčių šiuo atveju ginti viešąjį interesą, ratą, todėl pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl visuomenės intereso gynimo. Teismas paaiškino, kad pareiškėjas, manydamas, kad yra pažeidžiamas visuomenės interesas dėl gebenės lipikės augimvietės išsaugojimo, ir siekdamas užkirsti kelia jų naikinimui, turėtų kreiptis ne į teismą, bet į kompetentingas institucijas, vykdančias aplinkos apsaugą ir augalų (jų augimviečių) priežiūrą.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (ABTĮ 146-147, 151 str.) ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į teismą reikalaudamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2018 m. balandžio 5 d. skundą, esant reikalui, panaikinti atsakovo 2018 m. balandžio 7 d. informacinio pobūdžio raštą Nr. A63- 158/18(3.2.1-EM4)“, o ne tik reikalaudamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. A63-158/18(3.2.1-EM4).

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo pateiktas atsakymas akivaizdžiai neatitinka administracinės procedūros sprendimui (VAĮ 14 str. 9 p., 20 str. 1 d. 8 p.) ir individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų (VAĮ 8 str.), todėl atsakovas yra įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo skundą vadovaujantis įstatymais, o atsakovo rašto panaikinimas ar nepanaikinimas nėra reikšmingas, bet formalus žingsnis, priklausantis nuo teismo vertinimo išnagrinėjus bylą iš esmės. Pareiškėjo manymu, teismas iškreipė pareiškėjo skundo reikalavimą, nes teismo sprendimas grindžiamas prielaida, kad pareiškėjas prašė tik panaikinti skundžiamą raštą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas.

Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į teismą skųsdamas atsakovo atsakymą, nes mano, kad jis neatitiko administracinės procedūros sprendimui keliamų reikalavimų ir individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų, todėl atsakovas turi būti įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo skundą vadovaujantis įstatymais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai susiduriama su neaiškumu nustatant, koks pareiškėjo reikalavimas ir kreipimosi į teismą tikslas, teismas, prieš atsisakydamas priimti skundą, turi bandyti pašalinti iškilusius neaiškumus per trūkumų šalinimo institutą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556?336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (žr., pvz. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010, administracinę jurisprudenciją Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010, administracinę jurisprudenciją Nr. 20, 2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d.  nutartyje pažymėta, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai“.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjami atveju pareiškėjas teigia, kad jo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas dokumentas, įvardijamas skundu, buvo išnagrinėtas netinkamai, t. y. pažeidžiant VAĮ nustatytą tvarką, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti jo skundą. Taigi, netgi vertinant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentas, kuriuo ji atsakė į pareiškėjo dokumentą, nėra nagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka, tai neriboja pareiškėjo, manančio, kad jo skundas išnagrinėtas ir į jį atsakyta netinkamai, teisės kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti jį išnagrinėti ir į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.    

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirminiu skundu, nustatė, kad pareiškėjo suformuluotas reikalavimas teismui nebuvo vienareikšmiškas ir aiškus, tačiau, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo pradžioje nurodyto prašymo įpareigoti atsakovą jam atsakyti tinkamai, todėl sprendė, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčijamą aktą, siekia apginti ne savo teises, o viešąjį interesą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirminį skundą, mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjui patikslinti savo skundo reikalavimus, tokiu būdu panaikinant visus galimus su jo pareikštu reikalavimu susijusius neaiškumus.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė