Administracinė byla Nr. eA-1527-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09149-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 23S181627 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Jį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) persekioja jėgos struktūros ir dėl politinių priežasčių nori įkalinti iki 10 m. už dalyvavimą nesankcionuotose mitinguose ir už atsisakymą mokėti baudas, kurios buvo paskirtos už dalyvavimą mitinguose. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios prielaidos, leidžiančios daryti išvadą, jog pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju jis gali būti persekiojamas dėl savo turimų politinių įsitikinimų: pareiškėjas dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini); pareiškėjas buvo informuotas, kad jis buvo pastebėtas mitinguose ir juo domisi (duomenys neskelbtini); pareiškėjo broliui skambino iš (duomenys neskelbtini), ieškodami pareiškėjo, tačiau nėra aišku kokiu pagrindu; pareiškėjo buvęs žmonos sesers vyras, S. D., dirbantis (duomenys neskelbtini), paskambino jam ir pasakė matęs sąrašus žmonių, kuriuos kviečia į (duomenys neskelbtini). Šiame sąraše buvo ir pareiškėjas. Pareiškėjas neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini) sieną ir grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Visos šios aplinkybės, jas vertinant atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, leidžia spręsti, jog pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę dėl jo galimo persekiojimo grįžimo į kilmės valstybę atveju.
2.2. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendinęs pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
2.3. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, dalyvaujantys protesto akcijose (duomenys neskelbtini), yra persekiojami, su jais elgiamasi nežmoniškai, o pareigūnai už savo neteisėtus veiksmus nebaudžiami. Migracijos departamentas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra jo opozicinė veikla kilmės šalyje.
2.4. Jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, (duomenys neskelbtini), susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra pilnai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai. Tai, kad pareiškėjui pavyko teisėtai išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, jokiu būdu nereiškia ir nepatvirtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirtų persekiojimo veiksmų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. 2023 m. rugpjūčio 27 d. atlikus pakartotinę pareiškėjo apklausą, nustatyta, kad pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) tariamai patirtą netinkamą elgesį (sulaikymai mitingų metu) bei to pasekmes (įtraukimas į sąrašą, teisėsaugos susidomėjimas juo) nėra patvirtintas aktualiais ir patikimais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas tiek apie tariamai patirtą persekiojimą, tiek apie šio persekiojimo priežastis nėra nei savaime detalus ir nuoseklus, nei suderinamas su kilmės valstybės informacija. Dėl nustatytų trūkumų pareiškėjo paaiškinimas vertintas kaip improvizacinis bandymas susieti save su kilmės valstybėje vykstančiais procesais, grindžiamas pramanytomis aplinkybėmis, o ne tikrąja patirtimi. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Pagal tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Nenustatyta, kad pareiškėjas užsiimtų aktyvia politine ar visuomenine veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) gyvenimo Lietuvoje Respublikoje metu.
3.2. Pareiškėjas nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo sulaikytas, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. jam buvo skirta bauda už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge. Pareiškėjo pasakojimas tiek apie mitingus, kuriuose jis tariamai dalyvavo, tiek apie jo sulaikymus buvo abstraktus ir neatspindintis aktualios kilmės valstybės informacijos, detalės keitėsi apklausos metu, todėl pareiškėjo pasakojimas taip pat nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.
3.3. Migracijos departamentas, vykdydamas teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą, atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad šios apklausos tikslas yra nustatyti, ar yra, jo žiniomis, šiai dienai pasikeitusių aplinkybių. Apklausos metu pareiškėjas neatskleidė daugiau detalių, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus elektroniniu paštu ar pateikti tokius paaiškinimus raštu bei pristatyti Migracijos departamentui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovas atliko visapusišką ir kruopštų pareiškėjo pareiktų dokumentų tyrimą ir vertinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui neva dėl jo 2020 m. rugpjūčio 10 d. priimto nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta (duomenys neskelbtini) bauda už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge, nuotrauką – vienintelį byloje esančių dokumentų lapą, kurį jam leido nufotografuoti. Šiame lape nėra matyti nei asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, duomenų, nei nutarimo datos, turinio, nei teisėjo, pasirašiusio nutarimą, duomenų. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nuosekliai kartojo, kad teismo procesinių dokumentų pateikti neturi galimybės, tačiau tiek teismo posėdžio metu, tiek 2023 m. spalio 4 d. el. laiške Migracijos departamentui nurodė turintis originalią teismo nutartį. Pareiškėjas buvo paprašytas atvykti į Migracijos departamentą perduoti dokumentą, tačiau 2023 m. spalio 5 d. įvykusio susitikimo metu nurodė, kad originalus dokumentas jam yra reikalingas. Atsižvelgus į tai, teismo nutartis iš pareiškėjo nebuvo paimta, tačiau buvo atlikta jos kopija, kuri vėliau pridėta prie asmens bylos. Iš pateiktų nuotraukų ir atlikus pirminį pateikto dokumento vertinimą, nustatyta, jog pateiktame dokumente yra matomi akivaizdūs klastotės požymiai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas suklaidinti Migracijos dokumentą, pateikė kito asmens bylos dokumentą (2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo antrą puslapį), bei melagingai nurodė, jog tai yra dėl jo priimto nutarimo nuotrauka. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas disponavo to asmens teisminio proceso dokumentais, neatmestina prielaida, jog pareiškėjas 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu ir vėliau Migracijos departamentui pateiktose nuotraukose dėl tariamo 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo nutarimo sąmoningai teikė suklastotą teisminį dokumentą.
3.4. Dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinio motyvo – jo opozicinės veiklos – atsakovas paaiškino, jog apibendrinant kilmės valstybės informaciją, konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), šalyje vis dar sistemingai persekiojami žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai bei eiliniai piliečiai, kurie aktyviai reiškia savo politinį nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui ar demonstruoja palaikymą demokratinei pertvarkai, S. C. bei jos rinkiminio štabo suburtai (duomenys neskelbtini). 2023 m. duomenys rodo ir tam tikrą valdžios institucijų „persigrupavimą“ – persekiojami labiau politiškai ir visuomeniškai aktyvūs veikėjai, o ne atsitiktiniai 2020–2021 m. vykusių protestų dalyviai. Surinkta naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad asmenys, kurie yra įtariami vykdantys „ekstremistinę“ veiklą yra bei gali būti baudžiami „už akių“, šalyje negali tikėtis teisingumo. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas priklausytų bent vienai iš išvardytų atitinkamo profilio asmenų grupei. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra nuo 2020 m. rugsėjo 24 d., tačiau šiuo metu opozicinės veiklos nevykdo, t. y. nėra politiškai aktyvus, nes nori ramiai gyventi, nebijoti.
3.5. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės pareiškėjui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. S. skundą.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, kad jį (duomenys neskelbtini) persekioja jėgos struktūros ir dėl politinių priežasčių nori įkalinti iki 10 m. už dalyvavimą nesankcionuotuose mitinguose ir už atsisakymą mokėti baudas, kurios buvo paskirtos už dalyvavimą mitinguose (Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2023 m. liepos 18 d. sprendimas).
5.2. Pirminės apklausos, vykusios 2020 m. rugsėjo 28 d., metu pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini). Dar būdamas sulaikytas, prieglobsčio prašytojas pareikalavo pateikti jam bylos dokumentus, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Nurodė, kad jis toliau dalyvavo taikiuose mitinguose. Pažįstamas policininkas prieglobsčio prašytoją informavo, kad jis buvo pastebėtas mitinguose ir juo domisi (duomenys neskelbtini). Bijodamas sulaikymo ir įkalinimo, prieglobsčio prašytojas nusprendė bėgti į Europą ir prašytis prieglobsčio. Laiko pasirūpinti viza jis neturėjo, todėl kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai (VAAT 2023 m. liepos 18 d. sprendimas).
5.3. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurioje jis detaliai papasakojo apie dalyvavimą 2020 m. rugpjūčio 9 d. proteste bei nurodė, kad nesumokėjo už dalyvavimą mitinge jam paskirtos baudos. Jis taip pat nurodė, kad, nepaisant sulaikymo, toliau kiekvieną savaitgalį dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini). Šių mitingų metu pareiškėjas dar du kartus buvo sulaikytas. Po kiek laiko su prieglobsčio prašytoju susisiekė žmonos sesers vyras, kuris dirba (duomenys neskelbtini), ir informavo, kad yra sąrašas žmonių, kuriuos kviečia (duomenys neskelbtini), ir prieglobsčio prašytojo pavardė yra sąraše. Nurodė, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už tai, kad dalyvauja mitinguose, kad „eina prieš valdžią“. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jo žmonai ėmė skambinti antstoliai, o vėliau pas ją apsilankė žmonės, ieškodami prieglobsčio prašytojo. Prieglobsčio prašytojo broliui skambino iš (duomenys neskelbtini) bei teiravosi apie jį. Prieglobsčio prašytojas savo registracijos, o vėliau ir gyvenamosios vietos adresu gavo šaukimus (VAAT 2023 m. liepos 18 d. sprendimas).
5.4. Migracijos departamentas 2021 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-10 (toliau – ir 2021 m. sausio 8 d. sprendimas), kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį. VAAT 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl prieglobsčio suteikimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. liepos 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikino Migracijos departamento 2021 m. sausio 8 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. LVAT konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, ši informacija yra nepakankama tinkamam tarptautinės apsaugos prašymo išnagrinėjimui.
5.5. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 1 d. priėmė sprendimą Nr. 23S58297, kuriuo pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos (toliau – ir 2023 m. gegužės 1 d. sprendimas). VAAT 2023 m. liepos 18 d. sprendimu panaikino atsakovo 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
5.6. Migracijos departamentas, vykdydamas VAAT 2023 m. liepos 18 d. sprendimą prieglobsčio byloje, 2023 m. rugpjūčio 27 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjui sudarė galimybę pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas vykusios pakartotinės apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą, ar pareiškėjo žiniomis jis yra įtrauktas į ekstremistų ar teroristų sąrašus kilmės valstybėje jos režimo nurodė, kad šiuo metu tokios informacijos neturi, bet kai bėgo iš (duomenys neskelbtini), kaip pasakė jam jo giminaitis S. D., pareiškėjas buvo sąrašuose (duomenys neskelbtini). Tai sąrašas žmonių, kuriuos norėjo teisti už tai, kad jie ne vieną kartą dalyvavo protesto mitinguose. (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimą dėl politinės ir visuomeninės veiklos tęsimo Lietuvoje paaiškino, kad tokios veiklos nevykdo, kad bendrauja su (duomenys neskelbtini), nori ramiai gyventi ir nebijoti.
5.7. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas dėl to, kad atlikus pakartotinę pareiškėjo apklausą, kurios metu nustatyta, kad pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) tariamai patirtą netinkamą elgesį (sulaikymai mitingų metu) bei to pasekmes (įtraukimas į sąrašą, teisėsaugos susidomėjimas juo) nėra patvirtintas aktualiais ir patikimais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas tiek apie tariamai patirtą persekiojimą, tiek apie šio persekiojimo priežastis nėra nei detalus ir nuoseklus, nei suderinamas su kilmės valstybės informacija. Dėl nustatytų trūkumų pareiškėjo pasakojimas vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti save su kilmės valstybėje vykstančiais procesais, grindžiamas pramanytomis aplinkybėmis, o ne tikrąja patirtimi. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Taip pat pagal tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Nenustatyta, kad pareiškėjas užsiimtų aktyvia politine ar visuomenine veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) gyvenimo Lietuvoje Respublikoje metu.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, LVAT praktika visiškai pagrįstos baimės buvimo, individualaus pobūdžio persekiojimo ir kitais svarbiais aspektais ir, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu, teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pirmos apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad iš savo giminaičio S. D., kuris dirba (duomenys neskelbtini), jis sužinojo, jog už dalyvavimą mitinguose ir 3 jo sulaikymus, jis yra įrašytas į sąrašą žmonių, kuriuos kviečia į (duomenys neskelbtini) ir už tai jam gresia baudžiamoji byla, kad dėl jo dalyvavimo mitinguose juo susidomėjo (duomenys neskelbtini), kuris jam siuntė šaukimus ir ateidavo pas jį pagal jo registracijos vietą, nors jis ten negyvena. Teismas pažymėjo, jog iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad prieš pat jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) į jo namus atėjo žmonės, kurie jo ieškojo ir būtent šis apsilankymas paskatino jį išvykti, vėliau jis nurodė, kad žmona sulaukė tik antstolio skambučių dėl jo nesumokėtos baudos, skambučių ar apsilankymų iš kitų institucijų nebuvo. Teismas aptarė pakartotinos apklausos metu pareiškėjo nurodytą informaciją (žr. Nutarties 5.6 p.) ir pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, Migracijos departamentui pateikė neva dėl jo priimto 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas administracine tvarka pinigine (duomenys neskelbtini) bauda už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge, antrojo puslapio nuotrauką. Teismas nurodė, jog, pasak pareiškėjo, tai buvo vienintelis byloje esančių dokumentų lapas, kurį jam leido nufotografuoti, kad jis žinotų į kokią sąskaitą reikia sumokėti jam skirtą baudą. Negalėdamas pateikti daugiau jokių procesinių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjo nubaudimą už dalyvavimą mitinge, jis pateikė draugo V. S., kuris, anot pareiškėjo, buvo sulaikytas kartu su juo, administracinės bylos dokumentų nuotraukas. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pateiktas nuotraukas, nustatė, kad jose yra dalis V. S. administracinio nusižengimo bylos dokumentų ir pirmas puslapis 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo V. S. skiriama (duomenys neskelbtini) bauda už 2020 m. rugpjūčio 9 d. dalyvavimą nesankcionuotame mitinge. Tačiau minėto nutarimo antro puslapio pareiškėjas nebuvo pateikęs. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad beveik neabejotina, jog pareiškėjo pateiktoje nutarimo antro puslapio nuotraukoje buvo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo V. S. skiriama (duomenys neskelbtini) bauda už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge, antras puslapis, t. y. minėtas dokumentas yra iš V. S. administracinės bylos, o ne dėl prieglobsčio prašytojo priimto nutarimo antras lapas. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad, siekdamas suklaidinti, pareiškėjas atsakovui pateikė V. S. bylos dokumentą bei melagingai nurodė, jog tai yra dėl jo priimto nutarimo nuotrauka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nurodė, kad teismo procesinių dokumentų pateikti neturi galimybės. Tačiau 2023 m. liepos 4 d. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad turi originalią teismo nutartį. Šias aplinkybes nurodė ir atsakovui. Pareiškėjas atsakovui nurodė, kad negali atiduoti originalaus dokumento, todėl atsakovas atliko jo kopiją ir pridėjo prie pareiškėjos prašymo dokumentų. Vertindamas pareiškėjo pateiktą teismo nutartį, atsakovas nustatė, jog pateiktas dokumentas turi akivaizdžių klastotės požymių: pastebimas neatitikimas tarp žymos „Kopija tikra“ ir „Teisėjas“. Remiantis visuotinai žinomiems faktams, dokumentas pirmiausiai atspausdinamas ir tik vėliau yra antspauduojamas. Pareiškėjo pateiktoje teismo nutartyje matyti, kad spausdintinis tekstas yra ryškesnis už spaudos ženklą. Spausdintinis tekstas, kurio dalis yra dengiama spaudos dažų, turėtų būti išblukęs, nes antspaudas yra dedamas ant jau atspausdinto teksto, o ne prieš faktą (jokiu būdu nėra pirmiausiai dedamas spaudas „Kopija tikra“, ant kurio vėliau yra spausdinamas tekstas). Atsižvelgęs į tai, vertino, jog spaudos ženklas pateiktame dokumente yra suklastotas. Atsakovas taip pat fiksavo neatitikimą dėl (duomenys neskelbtini) teismo antspaudų, pastebėjo, jog antspaudas, kaip ir spaudos atveju, „pasislepia“ po nutarties tekstu ir sprendimo priėmimo data „2021 m.“. Šią aplinkybę atsakovas taip pat įvertino kaip akivaizdų klastojimo pavyzdį, kadangi antspaudas yra dedamas ant atspausdinto teksto viršaus, o ne po juo. Pareiškėjo pateiktame dokumente yra nurodytos dvi skirtingos sprendimo priėmimo datos: 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2021 m. vasario 26 d. Pareiškėjo pateiktame dokumente ankstesnė sprendimo priėmimo data (2020 m.) yra įrašyta ranka. Kitos datos dalyje metų žyma „2021 m.“ yra spausdintinis tekstas, todėl labai tikėtina, kad buvo pasitelktas 2021 m. parengtas šablonas. Šią teismo nutarties dalį atsakovas taip pat įvertino kaip akivaizdų dokumentų klastojimo įrodymą. Atsakovas sprendė, kad tikėtina, jog pareiškėjas dokumentą „sukūrė“, remdamasis buvusios žmonos draugo pateiktos teismo nutarties kopija, kuri „tinkamai“ pagrįstų jo išsakytus motyvus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Teismas sutiko su atsakovo atliktu vertinimu ir konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo sulaikytas, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. jam buvo skirta bauda už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge.
8. Teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas tiek apie mitingus, kuriuose jis tariamai dalyvavo, tiek apie jo sulaikymus yra abstraktus ir neatspindintis aktualios kilmės valstybės informacijos, detalės keitėsi apklausos metu, todėl pareiškėjo pasakojimo taip pat nelaikė patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas bendrais bruožais pagrindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, siekdamas įvertinti galimas grėsmes, patikrino visuomeninės žmogaus teisių organizacijos (duomenys neskelbtini), „Amnesty International“, Jungtinių Valstijų valstybės departamento, „Human Rights Watch“ ataskaitomis, analizavo kitas publikacijas ir priėjo išvados, kad (duomenys neskelbtini), šalyje vis dar sistemingai persekiojami žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai bei eiliniai piliečiai, kurie aktyviai reiškia savo politinį nepritarimą (duomenys neskelbtini) ar demonstruoja palaikymą demokratinei pertvarkai, S. C. bei jos rinkiminio štabo suburtai (duomenys neskelbtini). 2023 m. duomenys rodo ir tam tikrą valdžios institucijų „persigrupavimą“ – persekiojami labiau politiškai ir visuomeniškai aktyvūs veikėjai, o ne atsitiktiniai 2020–2021 m. vykusių protestų dalyviai. Surinkta naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad asmenys, kurie yra įtariami vykdantys „ekstremistinę“ veiklą yra bei gali būti baudžiami „už akių“, šalyje negali tikėtis teisingumo.
10. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai neleidžia daryti išvados, kad jo kilmės valstybės valdžios institucijos pareiškėją gali identifikuoti kaip (duomenys neskelbtini) vykusių nesankcionuotų mitingų organizatorių ar aktyvų dalyvį, dėl ko jam galėtų grėsti baudžiamasis persekiojimas kilmės šalyje. Todėl teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo vertinimą, kad tik dėl jo dalyvavimo nesankcionuotuose mitinguose ir jam taikytos administracinės atsakomybės jam gresia baudžiamasis persekiojimas dėl politinių pažiūrų ar nesumokėtų administracinių baudų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų aktyviai demonstravęs savo politinius įsitikinimus, todėl konstatavo, jog prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam dėl jo nurodytų aplinkybių nėra visiškai pagrįsta. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.
11. Teismas pažymėjo, jog, spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, atsakovas nenustatė Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo prieiti prie išvados, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, todėl galima išvada, jog pareiškėjui negresia nei mirties bausmė, nei egzekucija. Teismas konstatavo, kad nenustatytos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos aplinkybės, todėl Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai.
12. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, priėjęs prie išvados, jog atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
13. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 86 straipsnio 1–2 dalimis, 87 straipsnio 1–2 dalimis, 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalimi, EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimo byloje T. K. ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) 81–82, 88 punktais, Aprašo nuostatomis ir papildomai nurodo, kad net ir atmetus pareiškėjo pasakojimo dalį apie praeityje patirtus persekiojimo veiksmus, atsakovas savaime negali atmesti jo baimės patirti persekiojimo veiksmus, jį išsiuntus į kilmės valstybę. Pareiškėjas tiek apklausų metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog yra įsitikinęs, kad grąžinus jį į kilmės valstybę, jis bus iš karto sulaikytas, jam bus pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo mitinguose, komentarų rašymo, opozicijos palaikymo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia nuorodas į kilmės valstybės informacijos šaltinius, teigia, jog iš jų matoma, kad persekiojimas dėl dalyvavimo protestuose 2020 m. nesibaigė, net ir kelių komentarų parašymas (duomenys neskelbtini) užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o asmenys, grįžtantys į (duomenys neskelbtini) pasienyje sulaikomi, vėliau iškeliamos baudžiamosios bylos, kaltinimai politiškai motyvuoti. Įvertinus, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam gresiančių sankcijų patvirtinti kilmės valstybės informacija, laikytina, kad atsakovas turėjo pripažinti, kad jo baimė patirti teisėsaugos institucijų politiškai motyvuotą persekiojimą yra pagrįsta.
15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą (nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje buvo patyręs persekiojimą, jog pareiškėjo profilis ir individualios savybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, nėra duomenų, jog kilmės valstybė identifikuotų pareiškėją kaip nesankcionuotų mitingų organizatorių ar aktyvų dalyvį, dėl ko jam galėtų grėsti baudžiamasis persekiojimas), ir papildomai akcentuoja, jog EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes bylos aplinkybės nėra tapačios, o apeliaciniame skunde pateikiama kilmės valstybės informacija yra atmestina ir neaktuali, nes persekiojimo grėsmė turi būti individualiai susijusi su pareiškėju, o grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais dėl aktyvaus politinių pažiūrų reiškimo, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 23S181627, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui A. S. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog atsakovas turėjo pripažinti, kad jo baimė patirti teisėsaugos institucijų politiškai motyvuotą persekiojimą yra pagrįsta.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
20. Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
21. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
22. LVAT praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
23. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
25. Aprašo 99 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, kad jį (duomenys neskelbtini) persekioja jėgos struktūros ir dėl politinių priežasčių nori įkalinti iki 10 m. už dalyvavimą nesankcionuotuose mitinguose ir už atsisakymą mokėti baudas, kurios buvo paskirtos už dalyvavimą mitinguose.
27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo Sprendime surinkta informacija apie individualią pareiškėjo situaciją, konstatavo, kad (i) nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai neleidžia daryti išvados, kad jo kilmės valstybės valdžios institucijos pareiškėją gali identifikuoti kaip (duomenys neskelbtini) vykusių nesankcionuotų mitingų organizatorių ar aktyvų dalyvį, dėl ko jam galėtų grėsti baudžiamasis persekiojimas kilmės šalyje, (ii) byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų aktyviai demonstravęs savo politinius įsitikinimus, todėl konstatavo, jog prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam dėl jo nurodytų aplinkybių nėra visiškai pagrįsta, (iii) atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę, (iv) rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo prieiti prie išvados, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, (v) pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, todėl galima išvada, jog pareiškėjui negresia nei mirties bausmė, nei egzekucija.
28. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo esą netinkamai atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
29. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei pareiškėjas vertino pareiškėjo paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė duomenų ir argumentų, sudarančių pagrindą abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad net ir atmetus pareiškėjo pasakojimo dalį apie praeityje patirtus persekiojimo veiksmus, atsakovas savaime negali atmesti jo baimės patirti persekiojimo veiksmus, jį išsiuntus į kilmės valstybę, todėl, pasak jo, atsakovas turėjo pripažinti, kad pareiškėjo baimė patirti teisėsaugos institucijų politiškai motyvuotą persekiojimą yra pagrįsta. Paminėtus apeliacinio skundo teiginius, įvertinusi visų byloje surinktų įrodymų kontekste, ypač atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog pareiškėjo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o jo individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti atsakovo išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis