Civilinė byla Nr. 2S-158-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00467-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-3213-1023/2022 pagal pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00993, suinteresuoti asmenys – M. S., uždaroji akcinė bendrovė „Miesto administratorius“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Antstolės Rimos Gražienės kontoroje nuo 2019 m. liepos 19 d. yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00993 Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Jame nurodyta, kad skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miesto administratorius“ įpareigota pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį skolininkei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 4), į išieškotojo M. S. nuomojamą butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 5), savo lėšomis per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.       Antstolė 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą UAB „Miesto administratorius“ už teismo sprendimo nevykdymą. Pareiškime nurodė, kad skolininkė piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi skolininkės direktoriui M. L. jau buvo skirta bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 12 d. iki sprendime nurodyto įpareigojimo nevykdymo. Tačiau teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Skolininkės direktorius yra nemokus, turi daug skolų, todėl dar vienos baudos skyrimas norimo efekto neduotų. Tuo tarpu skolininkė yra moki, turi nekilnojamojo turto, todėl bauda skirtina jai.

3.       Suinteresuotas asmuo M. S. prašė tenkinti antstolės pareiškimą. Nurodė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas – vanduo per bendrą daugiabučio namo stovą pro skolininkės butą į jo gyvenamąsias patalpas nepatenka jau nuo 2014 m., todėl jis priverstas gyventi be tiekiamo vandens ir dėl to patiria sunkumus bei nepatogumus.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Miesto administratorius“ prašė antstolės prašymo netenkinti, kadangi teismo sprendimas yra įvykdytas. Vien tai, kad nebėga vanduo, neįrodo, jog sprendimas neįvykdytas. Anot skolininkės, tiek vandentiekio inžinierinių tinklų įvedimo darbais užsiimanti UAB „Launera“, tiek antstolis Marekas Petrovskis patvirtino, kad vamzdis, einantis į išieškotojo butą, yra vientisas, jokių aklių ar kitų kliūčių vandens patekimui į butą Nr. 5, nėra. Tuo tarpu, kad bėgtų vanduo, bendrovė nebuvo įpareigota užtikrinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. spalio 20 d. nutartimi antstolės Rimos Gražienės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino, t. y. skyrė skolininkei UAB „Miesto administratorius“ 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą dieną, suinteresuoto asmens M. S. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 19 d., iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo.

6.       Teismas sutiko su skolininke, kad jos bute Nr. 4 nėra uždėta aklių, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad 2019 m. vasario 18 d. sprendimu skolininkė buvo įpareigota pašalinti aklę vamzdyje, nenurodant, jog ta aklė yra būtent bute Nr. 4. Juolab, kad iš teismo ekspertizės akte padarytos išvados akivaizdu, jog vandentiekio vamzdis, kuriuo buvo tiekiamas vanduo iki 2014 m. gruodžio 5 d., yra rūsyje ir ant jo uždėta aklė, todėl juo vanduo į butus Nr. 2, 3, 4, 5 nepatenka; vanduo į butus Nr. 3 ir Nr. 4 tiekiamas atsijungiant nuo seno pagrindinio stovo, iš naujo įrengto vieno stovo, kuriuo vanduo tiekiamas tik butams Nr. 3 ir Nr. 4, nepratęsiant vamzdyno į butą Nr. 5. Vien tai, kad vandentiekio vamzdis dalyje tarp skolininkės ir išieškotojo butų Nr. 4 ir Nr. 5 yra, kaip nurodė teismo ekspertas, tikėtinai įrengtas, nerodo, jog teismo sprendimas yra įvykdytas. Anot teismo, faktas, kad į išieškotojo butą Nr. 5 iki šiol neatiteka vanduo, leidžia spręsti, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas, kadangi teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti aklę ir įrengti vandentiekio vamzdį, tikslas ir buvo pašalinti kliūtis vandens pratekėjimui – atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kuomet 2014 m. gruodžio 5 d. vandens tiekimas į butą Nr. 5 nutrūko, kai po buto užliejimo bendrovės direktorius M. L. uždėjo aklę į buto Nr. 5 vandentiekį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui turi būti skiriama bauda.

7.       Teismas, spręsdamas kam šiuo atveju skirtina bauda, atsižvelgė į tai, kad net ir skyrus skolininkės vadovui baudą, teismo sprendimas nebuvo vykdomas, be to, išieškojimas iš skolininkės vadovo yra faktiškai neįmanomas dėl sunkios turtinės padėties. Todėl, teismo vertinimu, pakartotinės baudos skyrimas skolininkės vadovui neleis pasiekti baudos skyrimu siekiamų tikslų – paskatinti įvykdyti teismo sprendimą ir atlikti kompensavimo funkciją, skiriant baudą išieškotojo naudai kaip satisfakciją dėl laiku neįvykdytos prievolės. Tuo tarpu įvertinęs skolininkės UAB „Miesto administratorius“ turtinę padėtį (turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, taip pat turi registruotino kilnojamojo turto), teismas sprendė, kad yra pagrindas baudą už teismo sprendimo nevykdymą skirti ne UAB „Miesto administratorius“ vadovui, o pačiai skolininkei UAB „Miesto administratorius“.

8.       Teismas skolininkei paskyrė 30 Eur dydžio baudą išieškotojo naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2021 m. spalio 19 d., atsižvelgdamas į skolininkės pasyvius veiksmus siekiant įvykdyti teismo sprendimą, taip pat tai, kad sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. liepos 12 d., kad išieškotojas yra senatvės pensininkas, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, gydytas dėl onkologinių susirgimų, gaunantis senatvės pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, transporto išlaidų kompensaciją, kas per mėnesį sudaro apie 650 Eur pajamų, kad dėl vandentiekio nebuvimo jam buvo sudarytos neįmanomos sąlygos gyventi, dėl ko jis šiuo metu gyvena Kartų namuose, taip pat į skolininkės gerą finansinę padėtį. Teismo manymu, tokio dydžio bauda skatins skolininkę kuo greičiau realiai įvykdyti teismo sprendimą, ji yra proporcinga, ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Miesto administratorius“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-3213-1023/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti arba alternatyviai nutartį pakeisti sumažinant baudos dydį iki 1 Eur už dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 25 d. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad apeliantė buvo įpareigota pašalinti aklę vamzdyje nenurodant, jog aklė yra būtent bute Nr. 4, iš esmės sau leido išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį ir iškraipyti pagrindinę bylą nagrinėjusių teismų nustatytus prejudicinius faktus ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėtas aplinkybes. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Miesto administratorius“ atliko statybos ir remonto darbus ir nupjovė vamzdį bei pakeitė vamzdžio lokaciją būtent bute Nr. 4. Kad aklė galėtų būtų uždėta ir vamzdis galėtų būti nupjautas kitoje namo vietoje, pavyzdžiui rūsyje ar kažkur kitur, nei pagrindinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei jo sprendimą palikęs galioti apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, aplinkybes, jog aklė yra uždėta būtent bute Nr. 4, visos pagrindinės bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir pats M. S. bei jo atstovė. Negana to, antstolės padėjėja, atvykusi patikrinti ar teismo sprendimas įvykdytas, buvo atėjusi tik į konkretų butą Nr. 4 ir niekur kitur name (nei tame tarpe rūsyje) nežiūrėjo ar aklė yra pašalinta;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantės byloje pateikti UAB „Launera“ 2021 m. spalio 25 d. apžiūros aktas bei antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia išieškotojo nurodytos aplinkybės, kad vanduo į jo butą Nr. 5, neatiteka. Nors teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti aklę ir įrengti vandentiekio vamzdį, tikslas buvo pašalinti kliūtis vandens pratekėjimui, tačiau teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendime nebuvo įpareigojimo apeliantei užtikrinti vandens patekimą į M. S. butą, todėl tokiais savo argumentais teismas išplėtė kitoje byloje teismo priimto sprendimo rezoliucinę dalį;

1.3.                        Jeigu, vis tik, apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad sprendimas yra neįvykdytas, tai turėtų būti pripažinta, jog šią situaciją sąlygojo objektyvios priežastys, t. y. teismo sprendimo neaiškumas, nes visos proceso šalys neteisingai interpretavo, kur apeliantė turi atlikti vykdymo veiksmus;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte nurodyta priežastimi (vamzdžio nupjovimas, užaklinimas, vamzdžio pašalinimas, naujo vamzdyno įrengimas nepratęsiant jo butui Nr. 5), neva įrodančia, kad teismo sprendimas pašalinti aklę ir įrengti vandentiekio vamzdį yra neįvykdytas. Priešingai, tiek 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. spalio 25 d. apeliantės užsakymu UAB „Launera“ atliktos vandentiekio vamzdžio apžiūros, tiek ir 2021 m. spalio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o taip pat ir 2022 m. liepos 26 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad aklės bute Nr. 4, nėra, vandentiekio vamzdis į viršutinį M. S. butą yra pilnai įrengtas, taigi teismo sprendimas toks, koks jis yra priimtas, yra pilnai įvykdytas;

1.5.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už teismo sprendimo nevykdymą baudą skyrė ne apeliantės vadovui, o pačiai apeliantei. Tiek CPK 771 straipsnio 8 dalyje, tiek šį straipsnį aiškinančioje teismų praktikoje nurodyta, kad privalomojo nurodymo neįvykdžiusius juridiniam asmeniui, bauda turi būti skiriama juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui, nebent šie paneigtų savo atsakomybę, kylančią bendrais pagrindais;

1.6.                        Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apeliantei skirti baudą, skundžiama nutartimi paskirta 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną neatitinka bylos aplinkybių, o taip pat ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, todėl mažintina iki 1 Eur už dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 25 d.

10.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, jog teismo sprendime nurodytas įpareigojimas pašalinti aklę turi būti atliekamas konkrečiame bute. Anot suinteresuoto asmens, vykdomajame rašte yra nurodytas įpareigojimas atsakovei pašalinti savavališkai uždėtą aklę vandentiekio vamzdyje, neišskiriant jokio konkretaus buto ir nenurodant konkrečios aklės uždėjimo–nuėmimo vietos;

2.2.                      Nors apeliantė atskirajame skunde remiasi M. S. 2019 m. kovo 28 d. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, kad aklė yra uždėta ant vamzdžio, esančio UAB „Miesto administratorius“ bute, tačiau tai tebuvo tik suinteresuoto asmens manymas. Tuo tarpu šios bylos aplinkybės ir 2022 m. liepos 26 d. teismo ekspertizės aktas civilinėje byloje Nr. 2VP-3213-1023/2022 patvirtina, kad aklė uždėta vamzdyje, esančiame namo rūsyje, į kurį gali patekti tik UAB „Miesto administratorius“ vadovas bei jo sugyventinė A. V.. Be to, minėtame ekspertizės akte nustatyta, kad bute Nr. 5, aklių nėra aptikta, o vandens nepatekimo į butą priežastis – pastato rūsyje nupjautas ir užaklintas vandentiekio vamzdis, tiekiantis vandenį į stovą, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į butą Nr. 5, o taip pat ir dėl to, jog dalis šio stovo ties rūsio ir I aukšto perdanga yra panaikinta. Taigi, yra nustatyta, kad vandentiekio vamzdis, kuriuo anksčiau, t. y. iki 2014 m. gruodžio 5 d. buvo tiekiamas vanduo iš rūsio į M. S. butą, rūsyje yra, tačiau ant jo uždėta aklė, todėl juo vanduo į butą Nr. 5 nepatenka;

2.3.                      Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas negalėjo baudą skirti juridiniam asmeniui. Priešingai tokiam skundo argumentui, CPK 777 straipsnio 6 ir 7 dalys numato, kad už sprendimo nevykdymą pirmiausia bauda skiriama skolininkui (šiuo atveju UAB „Miesto administratorius“), o ne jo vadovui. Tik 8 dalyje nurodoma, kad baudos už sprendimo nevykdymą gali būti skiriamos ir juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. O tai, kad pirminė bauda buvo skirta įmonės vadovui M. L., kurios jis nemoka, jokiu būdu nereiškia, kad baudos negalima skirti pačiai skolininkei. Išieškotojo nuomone, skolininkė būtent ir siekia, kad bauda būtų paskirta įmonės vadovui M. L., kuris yra nemokus. Tuo tarpu tikroji skolininkė UAB „Miesto administratorius“ yra moki, turi 15 objektų nekilnojamojo turto, todėl teisingai ir pagrįstai bauda paskirta atsakingam už teismo sprendimo nevykdymą asmeniui – UAB „Miesto administratorius“;

2.4.                      Tenkinti apeliantės prašymą dėl baudos sumažinimo nėra pagrindo, kadangi dėl piktybiškų ir tyčinių apeliantės vadovo veiksmų be vandens tiekimo išieškotojas gyvena beveik 8 metus, todėl paskirta bauda yra proporcinga apeliantės atliktam teisės pažeidimui. Be to, pirmosios instancijos teismas jai skyrė net 10 kartų mažesnę nei CPK 771 straipsnio 6 dalyje yra numatyta maksimaliai galima skirti bauda. Išieškotojo nuomone, baudos dydžio sumažinimas iki 1 Eur už kiekvieną uždelstą sprendimą įvykdyti dieną, 15 nekilnojamojo turto objektų turinčiai įmonei nesukeltų finansinių neigiamo pobūdžio pasekmių, dėl ko apeliantė ir toliau neįvykdytų teismo sprendimo – nepašalintų ant vamzdyno uždėtos aklės.

11.       Apeliantė 2023 m. sausio 23 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2S-158-601/2023 iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-325-480/2023 dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo išaiškinimo. Apeliantė nurodė, kad iš minėto sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas ją įpareigojo tiek pašalinti aklę, tiek įrengti vandentiekio vamzdį konkrečiame bute, t. y. būtent bute Nr. 4, veiksmus atskirdamas kableliais. Kad aklė galėtų būtų uždėta ir vamzdis galėtų būti nupjautas kitoje namo vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar kažkur kitur, nei pagrindinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei jo sprendimą palikęs galioti apeliacinės instancijos teismas tokių faktinių aplinkybių nenagrinėjo ir nenustatė. Be to, aplinkybes, jog aklė yra uždėta būtent bute Nr. 4, visos pagrindinės bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir pats M. S. bei jo atstovė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs civilinės bylos Nr. e2-79-375/2019, kurioje išduotas vykdomasis raštas, iš esmės suteikė teisę sau išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį ir iškraipyti pagrindinę bylą nagrinėjusių teismų nustatytus prejudicinius faktus bei bylos nagrinėjimo metu įrodinėtas aplinkybes, nurodydamas, jog minėtu sprendimu apeliantė, neva, buvo įpareigota pašalinti aklę vamzdyje nenurodant, jog aklė yra būtent bute Nr. 4. To pasėkoje, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, jog 2022 m. liepos 26 d. ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bute Nr. 4 aklės nėra, o vandentiekio vamzdis yra įrengtas, sprendė, jog teismo sprendimas šiai dienai nėra įvykdytas ir skyrė apeliantei baudą. Apeliantė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo išaiškinimo ir, nors pirmosios instancijos teismas yra atmetęs jos prašymą išaiškinti minėtą teismo sprendimą, atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti sprendimą, iki šiol nėra išnagrinėtas. Anot apeliantės, akivaizdu, jog apeliacinės instancijos sprendimas dėl sprendimo išaiškinimo turės tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą ar sprendimas, už kurio nevykdymą apeliantei yra paskirta bauda, šiai dienai yra pilnai ir tinkamai įvykdytas. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui yra būtinas nagrinėjamos bylos dėl baudos skyrimo sustabdymas iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas dėl sprendimo išaiškinimo toje byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui paskirta bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Prieš tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia procesinius klausimus.

Dėl civilinės bylos (ne)stabdymo

13.       Apeliantė prašo šią civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. būdama įsitikinusi, kad negalima nagrinėti šios bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka (Nr. e2S-325-480/2023). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos civilinės bylos nagrinėjimas neturi įtakos apeliacine tvarka sprendžiamam klausimui – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas taikyti procesinio poveikio priemones skolininkui vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui.

14.       Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, skolininkė UAB „Miesto administratorius“ apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-325-480/2023 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019 rezoliucinę dalį, kuria atsakovė UAB „Miesto administratorius“ įpareigota pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasisakant: (i) ar aklės pašalinimas ir vandentiekio vamzdžio įrengimas turi būti atliktas konkrečiame bute, t. y. bute Nr. 4 ir (ii) ar šiuo teismo sprendimu atsakovė taip pat buvo įpareigota užtikrinti vandens patekimą į viršuje esantį ieškovo butą, ar tik pradėjus bėgti vandeniui iš ieškovo čiaupo bus laikoma, kad sprendimas įvykdytas? Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išaiškinti teismo sprendimą, nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. sprendimas yra aiškus, o išaiškinimas tokiu būdu, kokį nurodė atsakovas, reikštų teismo sprendimo turinio keitimą. Ir, nors pastaroji nutartis nėra įsiteisėjusi, tai leidžia teismui preliminariai spręsti, kad 2019 m. vasario 18 d. sprendimas yra aiškus. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl jo aiškumo, kiek tai liečia atskirojo skundo nagrinėjimą, taip pat nekyla. O jeigu, tokių abejonių kiltų civilinę bylą Nr. e2S-325-480/2023 nagrinėjančiam teismui ir šis nuspręstų išaiškinti vykdomą sprendimą skolininkės pageidaujamu būdu, apeliantė turėtų galimybę kreiptis į teismą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio numatytais pagrindais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmeta.

Dėl ginčo esmės

15.       Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, jog skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas, įpareigojantis skolininkę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis (i) pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje ir (ii) įrengti vandentiekio vamzdį skolininkei UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), į išieškotojo M. S. nuomojamą butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), nėra įvykdytas. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, jos nuomone, teismo sprendimas toks, koks jis yra priimtas, yra pilnai įvykdytas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

16.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendime konstatavo, kad atsakovė, užsitikrindama vandens tiekimą į savo butą, bet pakeisdama vandentiekio vamzdžio buvimo vietą, nupjaudama vamzdį į ieškovo butą ir uždėdama aklę, pažeidė ieškovo teises, todėl šios teisės apgintinos teismine tvarka, įpareigojant atsakovę pašalinti savavališkai uždėtą aklę vandentiekio vamzdyje ir savo lėšomis įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute į viršutinį ieškovo nuomojamą butą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, išvažiuojamame teismo posėdyje apžiūrėjo ginčo objektą, tenkino šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė visus šalių prašytus apklausti liudytojus, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė išvadas, jog neteisėtais atsakovės veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė naudotis įrengtu vandentiekio įvadu gyvenamajame name, esančiame Kaune, Bernardinų gatvėje Nr. 45, kad ši teisė turi būti ginama įpareigojant atsakovę savo lėšomis pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje ir įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 4, į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą Nr. 5. Taigi, nors apeliantė tvirtina, kad teismas neva įpareigojo pašalinti aklę būtent bute Nr. 4, nei iš teismo motyvuojamosios dalies, nei iš rezoliucinės dalies tokios išvados daryti negalima. Pastebėtina, kad 2014 m. gruodžio 5 d. įvykus atsakovei priklausančio buto Nr. 4 užliejimui vandeniu, tiriant užliejimo priežastis, atsakovei priklausančio buto draudikas AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamas žalų eksperto T. Š., 2014 m. gruodžio 10 d. surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kurio skiltyje „įvykio aprašymas“ nurodė, kad „<...> šiuo metu draudėjo atstovo iniciatyva uždėtos aklės į viršutinio buto vandentiekį“. Kaip bylos nagrinėjimo metu paliudijo T. Š., atsakovės direktorius M. L. jam pasakojo, kad turi statybų bendrovę, todėl operatyviai susitvarkė, nes negali gyventi sulietas, t. y. teiginys akte atsirado iš kliento pateiktos informacijos, kad uždėjo aklę ir „dabar nebėga“ t. y. liudytojas patvirtino, jog informacija užrašyta iš atsakovės direktoriaus žodžių. Tačiau aklės buvimo vieta bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Pati skolininkė savo apeliaciniame skunde taip pat tvirtino, kad prašomos panaikinti aklės buvimo vieta nenustatyta. Tačiau į tai atsakydamas Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje nurodė, jog aklės buvimo vietos nenustatymas nepaneigia atsakovės ir jos vadovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, kadangi aklės uždėjimo faktas yra įrodytas. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje, pats asmuo, uždėjęs aklę, turi žinoti, kur jis tą aklę uždėjo, todėl tai, kad aklės nėra skolininkės bute Nr. 4, nereiškia, kad teismo sprendimas yra įvykdytas. Priešingai, kaip matyti iš 2022 m. liepos 26 d. ekspertizės akto, labiausiai tikėtina vandens nepratekėjimo į butą Nr. 5 priežastys yra tai, kad pastato rūsyje nupjautas ir užaklintas vandentiekio vamzdis, tiekiantis vandenį į stovą, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į butą Nr. 5. Ekspertas išvadoje patvirtino, kad ginčo pastato rūsyje ant vandentiekio vamzdžio yra uždėta aklė. Taigi, šis faktas neabejotinai leidžia konstatuoti, kad sprendimo neįvykdymo faktas yra nustatytas.

Dėl baudos paskyrimo juridiniam asmeniui ir jos dydžio

17.       Kaip minėta šioje nutartyje, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 6, 8 dalys). Sutiktina su apeliante, kad paprastai teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog juridiniam asmeniui paskyrus baudą, tai nedarytų jokios ženklesnės įtakos įmonės vadovui, kuris būtent ir išreiškia bendrovės valią santykiuose su kitais asmenimis. Todėl juridinio asmens atveju bauda paprastai skiriama vadovui. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

18.       Šiuo atveju, kaip yra nustatęs apylinkės teismas, skolininkės vadovas nuo 2015 m. spalio 15 d. yra M. L.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie priimtą ir vykdytiną teismo sprendimą jam buvo žinoma. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas privalėjo būti įvykdytas per 2 savaites nuo įsiteisėjimo dienos. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d., Kauno apygardos teismui palikus jį nepakeistą. Teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. liepos 12 d. Skolininkei nevykdant teismo sprendimo, ieškovo atstovė pateikė antstolei vykdomąjį raštą. Byloje prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, skolininkės vadovas nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, kaip kad aukščiau konstatuota šioje byloje, teismo sprendimas neįvykdytas. Netgi antstolės prašymu skyrus skolininkės vadovui baudą, teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, M. L. atžvilgiu pas antstolius vykdomos dar 5 bylos, kurių bendras išieškotinas skolų mastas viršija 22 tūkstančius eurų, minėto asmens sąskaitos areštuotos, lėšų nėra nusirašę, nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, areštuotas, įkeistas, hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl išieškojimo iš turto nėra gauta, ginklas – dujinis pistoletas Blow Mini 2003 areštuotas, transporto priemonių neturi, akcijų, vertybinių popierių neturi, kito turto nenustatyta. Taigi, akivaizdu, kad esant tokiai finansinei skolininkės vadovo M. L. turtinei padėčiai išieškojimas iš skolininkės vadovo yra faktiškai neįmanomas, todėl jam paskyrus pakartotinę baudą, tai neleis pasiekti baudos skyrimu siekiamų tikslų – paskatinti įvykdyti teismo sprendimą ir atlikti kompensavimo funkciją, skiriant baudą išieškotojo naudai kaip satisfakciją dėl laiku neįvykdytos prievolės. Tuo tarpu skolininkė turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, taip pat turi registruotino kilnojamojo turto. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju bauda skirtina pačiai skolininkei – juridiniam asmeniui, o ne jos vadovui.

19.       Apeliantė teismo prašo sumažinti paskirtos baudos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šiuo klausimu nemato pagrindo tenkinti apeliantės atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimo nevykdymas itin ilgą laiką (daugiau nei trejus metus) šiuo atveju sukelia esminius gyvenimo, buities nepatogumus išieškotojui ir pažeidžia jo interesus. Be to, pastebėtina, kad vanduo į išieškotojo butą dėl skolininkės veiksmų apskritai netiekiamas jau aštuonerius metus. Todėl siekiant paskatinti skolininkę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, 30 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, yra adekvati padarytam pažeidimui ir tuo pačiu skatinanti teismo sprendimą įvykdyti kuo greičiau. Juolab, kad skolininkė nepateikė jokių duomenų, kad jai tokio dydžio bauda yra nepakeliama našta. Todėl negalima daryti išvados, jog paskirtoji bauda būtų pernelyg didelė ir prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Kartu pastebėtina, kad teismo taikoma procesinė priemonė yra skirta paskatinti skolininką kuo skubiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

20.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, todėl naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikė apeliantė UAB „Miesto administratorius“, tačiau, atsižvelgiant į bylos baigtį (atskirasis skundas netenkinamas), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkinamas.

22.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas