KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Š. G., M. K., A. R., E. M., E. L., K. M., L. V., K. A., E. K., E. J. V., D. L., D. V. B., D. R., B. K., Z. R., R. D., M. R., E. S., R. K., L. G., S. U., B. P., G. Ž., M. Ž., G. Č., D. R., V. R., L. Č., R. Č., J. V., Z. K., R. Z., S. Z., V. T., L. P., I. G., B. S., A. S., A. B., D. I., R. R., L. B., V. P., S. S., V. S., M. Z., G. Z., V. Z., D. J., G. Z., L. Z., R. G., E. R., R. M., G. Ž. M., G. M., M. J., S. J., A. V., V. V., R. G., E. G., A. B., A. K., R. K., E. R., A. L., V. L., L. Z., Ž. S., M. K., R. J., A. J., E. B., P. P., R. P., R. K., R. J., G. P., S. M., R. J., B. J., R. V., V. V., S. D., A. S., M. N., G. V., V. K., L. K., S. J., I. J., S. J., T. N., K. N., J. Š., J. Š., F. R., R. M., T. P., I. O., I. O., M. D., L. D., E. V., T. R., M. U., A. B., A. T., N. T., G. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palangos komunalinis ūkis“ priteisti 1 380,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. buvo aplietas vandeniu butas (duomenys neskelbtini), vandeniu sulietos buto virtuvės lubos ir sienos, svetainės lubos, koridoriaus lubos, sienos ir grindys, įėjimo durys. Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal Būsto draudimo taisykles ieškovė apskaičiavo ir buto savininkui išmokėjo 1 387,24 Eur žalos atlyginimą. Tiriant draudžiamąjį įvykį buvo nustatyta, kad ieškovės apdraustas turtas sulietas trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovui pastate (duomenys neskelbtini), kurio administratore yra atsakovė, atsakinga už viso pastato priežiūrą ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Pagal Statybos techninio reglamento nuostatas ir Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą, atsakovė turi pareigą nuolat stebėti namo būklę, jo inžinierinius įrenginius, vykdyti pastato apžiūras, palaikyti saugų namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių tinklų naudojimą. Mano, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), inžinerinę įrangą, dėl to įvyko šalto vandens vamzdžio avarija, vandeniu užlietos patalpos. Nurodo, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos visiškai įrodo pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą žalą. Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido.

3.       Atsakovė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo, o teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi atsakovė nėra atsakinga už žalą, kilusią dėl vandens nutekėjimo iš bendrojo naudojimo objekto. Žala draudėjos butui padaryta dėl vandens nutekėjimo iš bendrojo naudojimo objekto, kuris priklauso visiems namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, todėl už padarytą žalą atsako bendraturčiai, o ne atsakovė. Atsakovė yra paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, tačiau ji nėra šių objektų savininkė ar valdytoja daiktinės teisės prasme. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ, žalos padarymo metu galiojo 2015 m. sausio 1 d. –                                           2016 m. gruodžio 31 d. redakcija) 2 straipsnio 4 dalimi, 15 dalies 2 punktu, namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso to namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl mano, kad ieškinys atsakovei pareikštas nepagrįstai. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės atsakomybės, turi būti nustatyta, kokie asmenys ir kokias teisines pareigas, susijusias su bendrojo naudojimu objektu, dėl kurio defekto atsirado žala, turėjo, įvertinta, kaip jie tas pareigas atliko ir kieno iš jų veiksmai nulėmė žalos atsiradimą. Atsakovė patikslina, kad nagrinėjamu atveju draudėjos butas buvo aplietas ne, kaip nurodo ieškovė, trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens stovui, bet nulūžus šalto vandens stovo atšakai, t. y. vamzdžiui, kuriuo tiekiamas vanduo į minėtą butą, per sriegį sujungimo su ventiliu vietoje. Vandens nutekėjimas šiuo atveju įvyko iš šalto vandens vamzdžio, esančio bendrojo naudojimo objektu, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog už draudėjos patirtą žalą šiuo atveju yra atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (red., galiojanti nuo           2015 m. gruodžio 1 d.) pagrindinis atsakovės, kaip administratorės, uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas šį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą. Atsakovė nuolat stebi visų ginčo namo bendrojo naudojimo objektų (įskaitant vamzdynus) būklę, atlieka periodines jų apžiūras, fiksuoja ir vertina gyventojų pranešimus apie pastebėtus bendrojo naudojimo objektų defektus, tai atsispindi ginčo namo techninės priežiūros žurnale. Duomenų apie šalto vandens vamzdyno (jo dalių) defektus ir poreikį jį atnaujinti ar remontuoti iki įvykio nebuvo gauta, avarijų nebūta (jų nebuvo ir po įvykio iki šios dienos). Tai įrodo Statinio techninės priežiūros žurnalas, 2016 m. gegužės 10 d. Statinio apžiūros aktas. Vamzdis, kuriam lūžus per sriegį padaryta žala draudėjos butui, yra (duomenys neskelbtini) buto vonios kambaryje, o jo savininkė Z. R. apie kokį nors šio vamzdžio defektą atsakovės iki įvykio taip pat neinformavo. Nesant jokių duomenų apie vamzdžio defektą ir poreikį jį pašalinti, atsakovei nebuvo pagrindo organizuoti jo remontą. Mano, kad atsakovės kaltės nėra, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Trečiojo asmens Z. R. atstovas advokatas Marius Navickas dėl ieškinio reikalavimų palieka nuspręsti teismui, tačiau mano, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, kad ieškovė su reikalavimu atlyginti patirtą žalą 2016 metais kreipėsi į trečiąjį asmenį Z. R.. Z. R. su pretenzija nesutiko ir nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas aukščiau esančiame (duomenys neskelbtini) bute trūkus šalto vandens vandentiekio vamzdynui prie buto įvadinio ventilio. Trečiajam asmeniui priklausantys vandentiekio vamzdžiai nebuvo pažeisti ir dėl šios avarijos nebuvo remontuoti ar tvarkomi, todėl trečiasis asmuo neturi pareigos atsakyti už avarijos metu kilusias pasekmes, nes tai nebuvo susiję su jos nuosavybės teise valdomu turtu ir vamzdynu. Mano, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą, trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui, nes atsakovė, kaip pastato administratorė, tinkamai nevykdė pareigos prižiūrėti daugiabučio namo inžinerinius tinklus. Vykdydama priežiūrą ir nustačiusi, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdynas yra pažeistas korozijos, privalėjo priežiūrą vykdyti taip, kad vamzdynai iki butų įvadinių ventilių, taip pat turėjo būti apžiūrimi, tvarkomi ir remontuojami, kad neįvyktų avarijos.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 1 380,13 Eur žalos atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo – 2019 m. birželio 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

6.       Pirmosios

7.       Pirmosios

8.       Spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Teismas konstatavo, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo šalto vandens stovo, nenustatė ir nepašalino aplinkybių ir vamzdyno defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šalto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą.  Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra nustatytas ir įrodytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

9.       Pirmosios

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB „Palangos komunalinis ūkis“, atstovaujama advokato Alvydo Butos, apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirmosios

10.2.                      Pažymėjo, kad atsakovė yra namo administratorė, ne bendrosios nuosavybės inžinierinės sistemos savininkė (valdytoja) daiktinės teisės prasme, todėl jai atsakomybė gali kilti bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais tik įrodžius esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai.

10.3.                      Teigia, kad pagal teisinį reglamentavimą visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Atsakovė, nors ir būdama namo bendro naudojimo objektų administratore, vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas.

10.4.                      Pirmosios

10.5.                      Pirmosios

10.6.                      Pirmosios

11.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios

11.2.                      Pirmosios

11.3.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės aplaidų požiūrį į administratoriaus pareigų vykdymą. Byloje nepateikti duomenys, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė patekti į namo butus apžiūrėti bendrų inžinerinių įrenginių. Taip pat nepateikti duomenys apie atsakovės atliktas kasmetines apžiūras, surašytus aktus ir nuolat taikomas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl korozijos pažeistų vamzdynų.

11.4.                      Pirmosios

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2016 m. birželio 1 d. įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo užlietos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Draudimo objektui padaryta žala, jį užpylus vandeniu iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui. Buvo sugadinta buto (duomenys neskelbtini), virtuvės lubos ir sienos, svetainės lubos, koridoriaus lubos, sienos ir grindys, įėjimo durys. Nustatyta, kad šalto vandens vamzdžio avarija įvyko bute (duomenys neskelbtini), trūkus šalto vandentiekio vamzdynui prie buto įvadinio ventilio. Ieškovė išmokėjo 1 387,24 Eur draudžiamąją išmoką buto (duomenys neskelbtini), buto savininkei. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus privalo užtikrinti tinkamą pastato priežiūrą ir eksploatavimą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

15.       Administratorius (nagrinėjamu atveju atsakovė), įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu statybos techninio reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-29 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai). Administratorius, vadovaudamasis anksčiau minėtais teisės aktais, vykdo pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (Administravimo nuostatų 6.1. punktas). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.

16.       UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2016 m. gegužės 10 d. Statinio apžiūros akte Nr. 63 nurodyta, kad šalto vandens vamzdynai paveikti korozijos, būklė patenkinama. Minėto akto rekomenduojamų darbų defektų pašalinimo skiltyje nenumatyti jokie darbai.

17.       UAB „Palangos komunalinis ūkis“ Statinio techninės priežiūros žurnale 2016 m. birželio 1 d. užfiksuotas nesandarus vandentiekio vamzdis(duomenys neskelbtini) bute, defektų pašalinimo darbai atlikti – 2016 d. birželio 1 d.

18.       Ginčas byloje kilo dėl atsakovės, kaip namo administratorės atsakomybės, atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką už sugadintą turtą, neužtikrinus namo (duomenys neskelbtini), bendrų inžinerinių įrenginių tinkamą priežiūrą. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, savo atsikirtimus grindė aplinkybėmis, kad šalto vandens vamzdžio avarija įvyko bendrojo naudojimo inžineriniame įrenginyje, kuris priklauso namo bendraturčiams, todėl jie turi pareigą atsakyti dėl įvykusios avarijos metu padarytos žalos, arba buto, prie kurio įvadinio ventilio trūko vamzdis, savininkė – trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teisinį ginčui taikytiną reglamentavimą, konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl kilusios žalos, todėl ieškinį tenkino visa apimtimi.

19.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, o tai lėmė žalos atsiradimą.

20.       Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje                         Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

21.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimą.  

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

22.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

23.       Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                         2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

24.       Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

25.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

26.       Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

27.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

28.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindė, būtent kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą.

30.       CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje                          Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje                                                 Nr. e3K-3-409-684/2017).

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo ieškovei kilo pareiga atlyginti žalą. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą, kadangi šalto vandens vamzdis (vamzdžio sriegis) trūko ne bendrojo naudojimo patalpose, o trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose – bute, būtent trečiasis asmuo nesiėmė jokių priemonių (neinformavo žodžiu, kad vamzdis turi defektų, neprašė raštu jo pakeisti), kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir kitų asmenų turtui. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-29 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuostatai aiškiai apibrėžia atsakomybės ribas ir nustato, kad daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai, už kurios naudojimą ir techninę priežiūrą yra atsakinga administratorė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turi pareigą atlikti kasmetines apžiūras, surašyti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl korozijos pažeistų vamzdynų.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimą ir atitinkamai žalos atsiradimą galėjo sąlygoti bute įrengtas vandens filtras, kaip nepagrįstus. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytais argumentais, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad filtro sumontavimas galėjo turėti papildomos įtakos vamzdžio korozijai ar trūkimui.

34.       Nustačius aplinkybės, nurodytas šios nutarties 32 ir 33 punktuose, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nenustatytos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo 

35.       Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001;           Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, jog skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu.

36.       Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodo, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau pasisako, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas byloje esančių įrodymų tinkamu tyrimu ir išsamiu vertinimu, teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 35 punkte pateiktu išaiškinimu, atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. 

Dėl įrodymų vertinimo

37.       Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

39.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo             2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

40.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.  

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Raimonda Andrulienė

                                                                                Aušra Maškevičienė

Almantas Padvelskis